Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. J.-P. ir atsakovo S. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J.-P. ieškinį atsakovui S. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 321 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo.

11. Nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko I. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai. Kartu negyvena. 2009 m. teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteistas 250 Lt (72,40 Eur) išlaikymas dukrai. Ieškovė nurodo, kad nuo to laiko vaiko poreikiai išaugo, dukros išlaikymui reikia 400-500 Eur per mėnesį. Atsakovas sutiko, kad išlaikymas būtų padidintas iki 100 Eur per mėnesį.

12. Pirmosios instancijos teismas išlaikymą padidino iki 200 Eur. Atsakovas su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad prašydama padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai, ieškovė nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių duomenų apie konkrečius vaiko poreikius bei nepateikė jokių duomenų apie tai, kokioje apimtyje jos gaunamos lėšos leidžia konkrečius poreikius tenkinti, o kokioje dalyje yra piniginių lėšų trūkumas. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

13. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jie turi teisę bendru sutarimu nustatyti išlaikymo tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

14. CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindas pakeisti išlaikymo dydį konstatuojamas nustačius konkrečias faktines aplinkybes, t. y. esminius skolininko turtinės padėties pasikeitimus arba vaiko poreikių pasikeitimą; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad visų pirma teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).Kasacinio teismo pažymėta tai, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pokytį, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo – tėvų turtinė padėtis, vaikų poreikių pasikeitimas turi būti įvertinti atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

16. Byloje nustatyta, kad 2004-07-21 sprendimu iš atsakovo dukters išlaikymui priteista po 200 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį, 2009-06-08 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu išlaikymas padidintas iki 250 Lt (72,41 Eus). Kasacinis teismas ne vienoje civilinėje byloje yra pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Taigi akivaizdu, kad per (duomenys neskelbtini)metų pasikeitė šalių dukros poreikiai ir tai susiję ne tik su dukters amžiumi, bet ir su valstybės ekonominės padėties pasikeitimu. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai iš esmės padidėjo dėl jo amžiaus, teismas pagrįstai sprendė, kad vaiko poreikių pasikeitimas yra esminis ir tai sudaro pagrindą padidinti nepilnamečiui vaikui priteisto materialinio išlaikymo dydį.

17. Apeliantas argumentuoja, kad teismas, nustatydamas išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui, nesilaikė proporcingumo principo. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini.

18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

19. Kaip byloje nustatyta, atsakovo pajamos yra panašios į ieškovės, t y. atsakovas uždirba apie 920 Eur, ieškovė apie 950 svarų, ieškovė Lietuvoje registruoto turto neturi. Nors atsakovas teigia, kad jokio turto neturi, iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad 2014-10-06 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas įgijo garažą, (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 1859 Eur, taip pat iš Kelių transporto priemonių registro matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso automobilis (duomenys neskelbtini) bei motociklas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės.

20. Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

21. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė viena visą laiką rūpinosi šalių dukra, taigi atsižvelgiant į atsakovo teikiamą išlaikymo dydį, akivaizdu, kad ir kasdieniu materialiniu dukters aprūpinimu rūpinosi išskirtinai ieškovė. Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovas su savo dukra nebendrauja, nors ir teigia, kad ieškovė jam niekad neleido bendrauti su dukra, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad būtų įdėjęs bent minimalias pastangas šią situaciją pakeisti. Vertintina ir tai, kad atsakovo dukrai beveik (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki kreipimosi į teismą dienos, tai yra (duomenys neskelbtini)atsakovas dukters išlaikymui skyrė tik 72,40 Eur. Taigi atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad 200 eurų dydžio išlaikymas nepažeis atsakovo interesų, taip pat bus tinkamai įvertinta šalių nepilnamečio vaiko poreikių ir vaiko tėvų galimybių pusiausvyra (CPK 178, 185 straipsniai).

22. Nors atsakovas ir teigia, kad padidinus išlaikymą iki 200 eurų bus pažeisti jo kito nepilnamečio vaiko interesai, tačiau įvertinus tai, kad atsakovo vidutinės pajamos yra 920 Eur, atsakovas išlaikymo prievolei turėtų skirti 400 eurų, pragyvenimui atsakovui liktų 520 eurų.

23. Be to, pažymėtina, kad tėvų pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitokiomis priežastimis. Be to, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atsakovas yra darbingo amžiaus, taigi sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas abiem vaikams išlaikyti ir užtikrinti savo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

24. Aplinkybė, kad atsakovas slaugo savo sergančią mamą nėra pagrindas atsakovą atleisti nuo prievolės vykdymo tinkamai išlaikyti dukrą.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo.

25. Ieškovė argumentuoja, kad pareikalavo iš atsakovo didesnio išlaikymo kreipdamasi su ieškiniu į teismą, todėl padidintas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi būti priteistas nuo kreipimosi į teismą dienos. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka.

26. Teismų praktikoje pažymima, jog modifikuotos išlaikymo prievolės (nagrinėjamu atveju – padidinto išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas. Pareiškus ieškinį CK 3.201 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Aiškinant ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis). Turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-2014). Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, yra pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti padidintą išlaikymą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos.

27. Ieškovė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos nesiekia minimalių rekomendacijų numatytų normų. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka.

28. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taigi sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus.

29. Detaliau kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), tai yra: bylos sudėtingumas; teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas; ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje; būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydis; teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis; sprendžiamų teisinių klausimų naujumas; šalių elgesys proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudos; bei kitos svarbios aplinkybės (Rekomendacijų 2 punktas). Taikant šiuos kriterijus reikia vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Sprendžiant dėl advokato išlaidų pagrįstumo reikia įvertinti kurie kriterijai gali būti pagrindu padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas.

30. Nustatyta, kad ieškovė už procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą teisme advokatui sumokėjo 900 Eur ir prašė šią sumą priteisti iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 200 Eur dydžio išlaidas už advokato pagalbą, nurodė, jog buvo vykdomos tik elementarios, nereikalaujančios daug darbo sąnaudų, advokato paslaugos, byla nesudėtinga, joje vyko tik po vieną parengiamąjį ir teismo posėdį, bylos nagrinėjimo laikas buvo minimalus.

31. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Teisinės paslaugos atsakovei suteiktos 2018 m. IV ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio šis statistinis rodiklis buvo 935,70 Eur.

32. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovės atstovas dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, taip pat ieškovės atstovas parengė ieškinį. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, minėto procesinio dokumento parengimo maksimali išlaidų suma galėtų būti - 2,5 VMA, tai yra 2339,25 Eur. Nors teismas ir nurodė, kad buvo vykdomos tik elementarios, nereikalaujančios daug darbo sąnaudų, advokato paslaugos, byla nesudėtinga, tačiau atsižvelgtina į tai, kad byloje buvo ginčas, ieškovės advokatas dalyvavo 2 teismo posėdžiuose, turėjo pareigą pateikti argumentus dėl atsakovo argumentų, ginčas nesibaigė pirmoje instancijoje, darytina išvada, jog priteista 200 Eur suma už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme neatitinka ne tik Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau ir advokato darbo bei laiko sąnaudų. Teisėjų kolegijos vertinimu, 900 Eur suma atitinka Rekomendacijose nurodytus dydžius, advokato darbo laiko ir sąnaudas, todėl yra pagrindas šią sumą priteisti.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o ieškovės apeliacinio skundo motyvais yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jį išdėstyti taip: pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-330-206/2009 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2018-08-31; pakeisti priteistą ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą pirmosios instancijos teisme ir padidinti ją nuo 200 Eur iki 900 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis), kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

Pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-330-206/2009 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2018-08-31.

Pakeisti priteistą iš atsakovo S. B. ieškovei A. J.-P. bylinėjimosi išlaidų sumą pirmosios instancijos teisme ir padidinti ją nuo 200 Eur iki 900 Eur.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.