Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės TUM Demontage GmbH & Co.KG atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės TUM Demontage GmbH& Co.KG ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vygis“ dėl skolos, palūkanų ir patirtų išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.1. Nurodė, kad atsakovas negali gauti duomenų nei apie patį ieškovą, nei tuo labiau apie ieškovo vadovo sveikatos būklę ar jo sutuoktinės elgesį ir planus, kadangi ieškovo veiksmus riboja duomenų apsaugos reglamentas, kuris smarkiai apriboja teisę rinkti ir gauti duomenis apie asmenis, o ypatingai jautria informacija yra laikoma asmens sveikatos apsauga.

6.2. Nurodė, kad ieškovas pateikė į bylą įrodymus / informaciją, jog iš tiesų atsakovo turtas mažėja, jog šiai dienai praktiškai turto nebelikę. Pažymi, jog iš pateikiamos informacijos matyti, kad po to kai ieškovo vadovas pateko į ligoninę, buvo parduotos net 6 transporto priemonės (iš 7) ir dabartinė transporto priemonių likusi vertė siekia tik 2 600 Eur. Mano, kad yra akivaizdu, jog atsakovo visas vertingas turtas yra išparduodamas ir galimai piniginės lėšos yra švaistomos.

6.3. Nurodo, kad ieškovo įtarimus pagrindžia ir tai, jog atsakovas netgi nebevykdo savo prievolių valstybei, t. y. nebemoka mokesčių Sodrai. Teigia, kad gautos lėšos už parduotas transporto priemones netgi nėra leidžiamos mokesčiams / įsiskolinimams padengti. Darė išvadą, kad yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą, kad atsakovo šiai dienai turimas turtas, galimai nebūtų iššvaistytas ar panaudotas atsiskaitymui tik su tam tikrais kreditoriais, pažeidžiant kitų atsakovo kreditorių teises ir/ar teisėtus interesus.

6.4. Ieškovo nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kaip tik sukels mažiau neigiamų pasekmių nei jų netaikymas. Pažymi, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iš aukščiau pateikiamų įrodymų daugiau nei akivaizdu, jog, kol bus priimtas teismo sprendimas paprasčiausias nebebus iš ko išieškoti, t. y. atsakovas nebeturės realaus turto, kurį būtų galima realizuoti ir padengti įsiskolinimą ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu yra įgyvendinamos dvi būtinos sąlygos: pirma, šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš šių sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

11. Pasisakant dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Byloje nėra ginčo, jog ieškovo ieškinys yra prima facie pagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako,

12. Pasisakant dėl antros būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje akcentuojama, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).

13. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, jog ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie tai, kad atsakovas galimai atlieka nesąžiningus veiksmus, sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Todėl turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, šios priemonės taip pat nėra skirtos atsakovo turto sudėties nustatymui, jo masės identifikavimui. Šio instituto paskirtis kita – išsaugoti atsakovo valdomą turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019).

14. Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šiuo atveju apeliantui – tenka pareiga jį įrodyti. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). Be kita ko, nesąžiningumas nustatomas kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovui galimybę įvykdyti jam palankų teismo sprendimą.

15. Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliantė atsakovės nesąžiningumą iš esmės įrodinėja tuo pagrindu, kad atsakovė pardavinėja jai nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. automobilius. Apeliantės nuomone, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovo turtas mažėja, jog šiai dienai praktiškai turto nebelikę. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

16. Kaip minėta anksčiau, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš pateikto ieškinio matyti, jog ieškovas reikalavimą atsakovui dėl skolos priteisimo reiškia 2022 m. liepos 4 d. išrašytos PVM sąskaitos-faktūros pagrindu, tačiau iš atskirajame skunde pateiktos informacijos apie atsakovės turimą turtą (automobilius) matyti, kad atsakovės turimas turtas ėmė mažėti dar 2022 metų birželio mėnesį, t. y. dar iki PVM sąskaitos-faktūros išrašymo, kurios pagrindu kildinamas reikalavimas šioje byloje. Iš atskirajame skunde pateiktos informacijos matyti, kad atsakovė dar 2022 m. gegužės mėnesį turėjo 7 automobilius, tačiau birželio mėnesį, turimų automobilių skaičius sumažėjo iki 5, liepos mėnesį mažėjo iki 2, o rugpjūčio mėnesį atsakovė jai priklausančių automobilių nebeturėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, jog atsakovės turimas turtas ėmė mažėti dar iki ieškovei išrašant 2022 m. liepos 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą, todėl šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog ieškovė sąmoningai siekė paslėpti turimą turtą nuo ieškovės.

17. Dar daugiau, kaip minėta, ieškovė nuosavybės teise jau 2022 metų rugpjūčio mėnesį savo vardu registruotų transporto priemonių nebeturėjo, tačiau jau 2022 metų rugsėjo mėnesį atsakovė įgijo transporto priemonę, taip padidindama savo turto apimtį, kas suponuoja išvadą, jog atsakovė neturi siekio nuslėpti turimą turtą bei taip kliudyti ieškovės galimai tenkintų reikalavimų užtikrinimui.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, nei teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei teikdama atskirąjį skundą neįrodė atsakovės nesąžiningumo, ar siekio kitaip išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikinąsias apsaugos priemones atsisakė taikyti.

19. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir skundo argumentai, kad ieškovo įtarimus pagrindžia ir tai, jog atsakovas netgi nebevykdo savo prievolių valstybei, t. y. nebemoka mokesčių Sodrai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės niekaip nepatvirtina ieškovės nesąžiningumo. Akcentuotina, jog nurodytos aplinkybės dėl mokesčių nemokėjo, geriausiu atveju galėtų patvirtinti prastą atsakovės finansinę padėtį, tačiau ne įrodo atsakovės nesąžiningumą, todėl šis atskirojo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

20. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl naikinti skundžiamos nutarties nėra jokio pagrindo (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Atskiruoju skundu apeliantė prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.