Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei S. B. ir jos atstovei advokatei Virginijai Vainorienei, atsakovo S. B. atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Astai Paulauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas ko nstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies

Dėl vaiko išlaikymo dydžio

Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 str.). Šiuo atveju teismo sprendimu priteistas išlaikymas po 115 Eur abejiems vaikams, nors atsakovas S. B., kaip matyti iš sąskaitos išrašo, moka tik jam vienam suprantamu būdu įvairiomis sumomis po 20, 35, 70, 140, 150, 200, 240, 300 Eur (68 e. b. l.), kas nelaikytina reguliariu išlaikymu. Iš paminėto išrašo per 2018-03-09 – 2019-01-15 laikotarpį matyti, kad per mėnesį sumokėta vidutiniškai po 182,50 Eur išlaikymo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-1075/2018, 41 punktas). Šiuo atveju priteistas išlaikymas nebuvo keistas teismo sprendimu.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Pagal formuojamą teismų praktiką konstatuotina, jog teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai).

Kaip minėta, teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra priskirtini tiems procesiniams sprendimams, kurie pasižymi res judicata galios neįgijimo ypatumu. Kita vertus, šis ypatumas negali būti kvalifikuojamas taip, kad, sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, gali būti grįžtama į teismo procesinio sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo momentu buvusią padėtį ir iš naujo (pakartotinai) atliekamas teisinis tokios padėties įvertinimas. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas dėl išlaikymo priteisimo tiek, kiek tokiu procesiniu sprendimu atliktas teisinis padėties, buvusios jo priėmimo momentu, kvalifikavimas (tiksliau – konstatavimas, kad priteisto išlaikymo dydis (sprendimo priėmimo momentu) proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas), turi res judicata galią, kaip ji suprantama pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, todėl šiuo aspektu nebegali būti peržiūrimas.

Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismas, nagrinėdamas bylas, aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Vadinasi, kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-382-421/2017, 26 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 31 punktas).

Dėl atsakovo S. B. turtinės padėties pažymėtina, jog atsakovas dirba UAB „Nebasta“, kurios direktorius yra jo tėvas V. B.. Pagal viešai prieinamus duomenis įmonėje dirba 17 apdraustųjų, o vidutinis atlyginimas yra 616,50 Eur (www.rekvizitai.lt). Pagal byloje esančius įrodymus atsakovas neturi net automobilio, ir ko gero naudojasi tik viešuoju transporto. Tačiau akivaizdu, kad jam padeda tėvas, ką teismo posėdyje patvirtino ir jo atstovas. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios atsakovo turtinės padėties esminį pablogėjimą, nes laikinas nedarbingumas ir pajamų gavimas tik iš Sodros yra laikinas, o atsakovas manydamas, kad gauna per mažą atlyginimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliu – DK) 46 straipsniu turi teisę prašyti darbdavio pakeisti jo darbo sąlygas.

Vertinant atsakovo S. B. turtinės padėties, tiksliau – jo gaunamų pajamų nepakankamumo išlaikymui (abiem šalių nepilnamečiams vaikams) teikti, aspektą, taip pat pažymėtina, kad atsakovas yra jaunas ir darbingas asmuo, kuriam nėra nustatytas neįgalumas, todėl dabartinėje darbovietėje, pas tėvą uždirbdamas nepakankamas pajamas, jis gali susirasti geriau apmokamą darbą.

Pagal kasacinio teismo praktiką, teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, jog, nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Šiuo atveju atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės, nes byloje nėra jokių duomenų apie, jog jis būtų skolingas kredito įstaigoms. O apie atsakovo S. B. 20273,40 Eur skolos grąžinimą V. B. byloje duomenų taip pat nėra. Be to, ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad santuokos metu pinigų netrūkdavo, ir jų būdavo tiek, kiek reikėdavo.

Pažymėtina, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), taigi, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, bylos duomenimis jam nėra nustatytas neįgalumas. Atsakovas S. B. turi visas galimybes imtis papildomo darbo, nes nuolat neaugina vaikų ir kasdieniniai vaikų priežiūros rūpesčiai atitenka ieškovei. Atsakovas gali ieškotis ir kito, geriau apmokamo darbo ir atitinkamai gauti didesnes pajamas, negu gauna dabar, dirbdamas pas tėvą įmonėje, nes laikinas nedarbingumas netrukdo jam susirasti geriau apmokamą darbą.

Teismas konstatuoja, kad vaikų poreikiai iš esmės pasikeitė, nes T. B. išlaikymo priteisimo momentu tebuvo 9 metai, o D. B. 5 metai, šiuo metu vaikams atitinkamai yra 14 metų ir beveik 10 metų, nuo išlaikymo priteisimo praėjo daugiau nei ketveri metai, ieškovė buvo priversta įsigyti būstą ir imti kreditą, kas pablogino jos turtinę padėtį, vaikų poreikiams augant, didėjant paslaugų kainoms akivaizdu, kad didesne suma prie vaikų išlaikymo turi prisidėti ir atsakovas. Tokiu būdu teismas konstatuoja, jog išlaikymas didintinas ir nustatytina 200 Eur suma per mėnesį vienam vaikui.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nepriklausomai nuo to ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis).

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo 12 straipsnis nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimą su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjau atveju nenustatyta, kad pateikiant ieškinį tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl atsakovo bendravimo su vaikais. Priešingai ieškiniu ieškovė nori užtikrinti didesnį atsakovo bendravimą su vaikais. Teisminio nagrinėjimo metu tik kilo ginčas dėl bendravimo laiko, trukmės ir kitų aplinkybių.

Teismo nuomone optimaliausia, konkretesnė ir atitinkanti vaikų poreikius bei abiejų tėvų teisę matytis su vaikais atitinka atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, nes ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra prieštaringa ir ateityje gali sukelti ginčų tarp šalių, todėl nustatytina atsakovo siūloma bendravimo tvarka. Kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas nesugeba tinkamai pasirūpinti vaikais, ar kad būtų pagrindas riboti atsakovo ir jo vaikų bendravimo tvarką, todėl darytina išvada, kad maksimalus atsakovo ir vaikų bendravimas labiau atitiks vaikų poreikius. Tik koreguotina vaikų paėmimo vieta, atsižvelgiant į tai, jog vaikus galima paimti ir iš mokymo ar popamokinės veiklos vietos. Taip pat keistinas vaikų paėmimo laikas jų atostogų metu, nes nelogiška paimti vaikus pirmąją atostogų dieną 18.00 val. nes visą diena vaikai gali būti neužimti ir likti vieni. Todėl nustatytina, kad prieš atostogas vaikai paimami sekmadienį 18 val.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 str. 1 d.). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 str. 1 d. 3 p.).

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovas vaikams teikė išlaikymą mokamą po 115 Eur, o teismo sprendimu nutarta priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur, atsakovas už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo turi sumokėti 46 Eur žyminį mokestį valstybei ((200 – 115) x 12 mėn. = 1020 x 2 = 2040 Eur).

Ieškovės S. B. bylinėjimosi išlaidas sudaro 1050 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (164 e. b. l.). Atsakovo S. B. bylinėjimosi išlaidas sudaro 75 Eur žyminis mokestis už priešieškinį ir 1740 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (114, 161 e. b. l.).

Atsižvelgiant į tai, jog šalių ieškinys ir priešieškinys tenkinami iš dalies, o atsakovo išlaidos advokato pagalbai didesnės nei ieškovės, todėl vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais šalių išlaidos advokato pagalbai apmokėti viena kitai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį ir atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priešieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti 2015 m. vasario 2 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-539-715/2015, iš atsakovo S. B. priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, ir priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvieną mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo kreipimosi į teismą dienos – 2018 m. gruodžio 21 d. iki vaikų pilnametystės. Vaikų išlaikymui skirtas lėšas pervesti į S. B. asmeninę sąskaitą iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

Nustatyti tokią atsakovo S. B. bendravimo su vaikais T. B. ir D. B., tvarką:

- S. B. su vaikais bendrauja kiekvienų metų nelyginių savaičių savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos (mokyklos ar popamokinės veiklos vietos) ir grąžinant juos į vaikų gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą;

- S. B. su vaikais bendrauja kiekvienais lyginiais metais vaikų žiemos atostogų metu, kurios sutampa ir/arba susijungia su Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 23 d. 18.00 val. ir sausio 1 d. 18.00 val. grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą arba į kitą šalių sutartą vietą. Nelyginiais metais nurodytomis dienomis vaikai praleidžia su motina;

- S. B. su vaikais bendrauja kiekvienais lyginiais metais vaikų mokyklos pavasario atostogų metu, kurios sutampa ir/arba susijungia su Šv. Velykų dienomis nepertraukiamai, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos dienos prieš pirmąją atostogų dieną 18.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinės vaikų atostogų dienos 18.00 val. Nelyginiais metais nurodytomis dienomis vaikai praleidžia su motina;

- S. B. su vaikais bendrauja kiekvienais nelyginiais metais vaikų mokyklos rudens atostogų metu, paimant vaikus dienos prieš pirmąją atostogų dieną 18.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinės vaikų atostogų dienos 18.00 val. Lyginiais metais nurodytomis dienomis vaikai praleidžia su motina;

- S. B. su vaikais bendrauja vaikų vasaros atostogų metu paskutinę birželio mėnesio lyginę savaitę, kuri eina po nelyginės savaitės savaitgalio, ir rugpjūčio mėnesio pirmas 3 savaites – lyginę, nelyginę ir vėl lyginę, einančias po nelyginės savaitės savaitgalio, nuo pirmos bendravimo dienos 10.00 val. iki paskutinės bendravimo dienos 18.00 val., paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į vaikų gyvenamąją arba į kitą šalių sutartą vietą;

- S. B. su vaikais liepos mėnesį nebendrauja, šį mėnesį vaikai atostogauja su motina;

- S. B. turi teisę bendrauti su vaikais mobiliojo/internetinio ryšio priemonėmis, kiek tai netrukdo vaikų poilsio režimo, mokymosi ir užklasinės veiklos. Bendravimas mobiliojo/internetinio ryšio priemonėmis negali trukti ilgiau nei 30 minučių per dieną, ir turi baigtis iki 20.00 val.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Šalių bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

Priteisti iš atsakovo S. B. 46 Eur (keturiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos pavadinimą ir įmokos kodą: žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu – įmokos kodas – 5660).

Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.