Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Dalia Staugienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. G. ir I. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis S. U., V. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Antstolio S. U. kontoroje buvo gautas pareiškėjų G. G. ir I. G. skundas, kuriuo prašoma panaikinti antstolio S. U. 2022 m. vasario 21 d. patvarkymą Nr. S-22-34-5288 (toliau – ir Patvarkymas).

2. Skundas grindžiamas tuo, kad antstolis skundžiamu Patvarkymu ignoravęs delspinigių ir netesybų įskaitymo santykį ir vykdomosiose bylose Nr. 0034/19/00031, Nr. 0034/19/00049, Nr. 0034/19/00029 paskirstęs 196 528,96 Eur sumą tiek, be kita ko, netesybų, tiek palūkanų padengimui, atliko neteisėtą veiksmą, kurio pagrindu iš skolininkų neteisėtai buvo išieškota ir paskirstyta 49 875,62 Eur suma. Tokiu būdu antstolis skolininkų atžvilgiu taikė dvigubą atsakomybę, pažeidė skolininkų teises, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.73 straipsnio 1 dalį, 6.258 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, draudžiančią išieškoti netesybas ir kompensacinės palūkanas kartu, netaikant įskaitymo santykio.

3. Antstolis S. U. 2022 m. kovo 7 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22000704 netenkinti skundo ir perduoti vykdomąją bylą Kauno apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl skundo reikalavimų

8. Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Teisingumas gali būti įvykdytas tik tada, kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios (proceso) teisės normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

9. Remiantis rašytine vykdomųjų bylų Nr. 0034/19/00031, Nr. 0034/19/00049, Nr. 0034/19/00029 medžiaga nustatyta, kad 2019 m. sausio 8 d. išieškotojas V. J. pateikė vykdymui 2019 m. sausio 8 d. Kauno miesto 16-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. RK-96 (vykdomoji byla Nr. 0034/19/00029, VI dalis, v. b. l. 97-100) išduotą pagal 2018 m. sausio 19 d. sutartinę hipoteką (notarinio registro Nr. RK-395). Notaro vykdomajame įraše nurodyta išieškoti: 204 000,00 Eur pagrindinę skolos sumą; 325,42 Eur už notaro paslaugas; delspinigius - 0,5 proc. nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 19 d. iki visiško prievolės įvykdymo; palūkanas - 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo nesumokėtos paskolos sumos nuo termino pabaigos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo dienos.

10. 2019 m. sausio 8 d. išieškotojas V. J. pateikė vykdymui 2019 m. sausio 8 d. Kauno miesto 16-ojo notaro biuro notaro vykdomąjį įrašą Nr. RK-98 (vykdomoji byla Nr. 34/19/00031, I dalis, v. b. l. 101-104) pagal 2017 m. lapkričio 27 d. sutartinę hipoteką (notarinio registro Nr. RK-6677). Notaro vykdomajame įraše nurodyta išieškoti: 30 000,00 Eur pagrindinę skolos sumą; 95,80 Eur už notaro paslaugas; delspinigius - 0,5 proc. nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 27 d. iki visiško prievolės įvykdymo; palūkanas - 5 proc. dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo nesumokėtos paskolos sumos nuo termino pabaigos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo dienos.

11. 2019 m. sausio 9 d. išieškotojas V. J. pateikė vykdymui 2019 m. sausio 9 d. Kauno rajono l-ojo notaro biuro notaro vykdomąjį įrašą Nr. ML-196 (vykdomoji byla Nr. 0034/19/00049, I dalis, v. b. l. 117-120) pagal 2016 m. gruodžio 23 d. sutartinę hipoteką (notarinio registro Nr. ML-5797). Notaro vykdomajame įraše nurodyta išieškoti: 110 000,00 Eur pagrindinę skolos sumą; 268,78 Eur už notaro paslaugas; delspinigius - 0,5 procento nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną; palūkanas - 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo skolinio įsipareigojimo sumos arba nesumokėtos skolos dalies dydžo iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo.

12. G. G. ir I. G. 2019 m. balandžio 12 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu (civilinė byla Nr. e2-532-254/2020) atsakovui V. J., kuriuo buvo prašoma sumažinti ieškovams skaičiuojamus delspinigius pagal 2016 m. gruodžio 23 d., 2017 m. lapkričio 27 d., 2018 m. sausio 19 d., 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutartis nuo 0,5 procento dydžio už kiekvieną uždelstą dieną iki 0,02 procento dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną bei delspinigių reikalavimui taikyti ieškinio senatį (patikslinta reikalavimo formuluotė 2020 m. vasario 17 d. pareiškimu, reg. Nr. DOK-5239); bei pripažinti negaliojančiais ieškovo G. G. atsakovui V. J. išduotus 2018 m. birželio 8 d. vekselį 10 000 Eur sumai; 2018 m. liepos 24 d. vekselį 10 200 Eur sumai; 2018 m. liepos 24 d. vekselį 5 500 Eur sumai; 2018 m. liepos 27 d. vekselį 13 000 Eur sumai; 2018 m. liepos 27 d. vekselį 30 600 Eur sumai. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, sumažino ieškovų G. G., I. G., ir atsakovo V. J., 2016 m. gruodžio 23 d., 2017 m. lapkričio 27 d., 2018 m. sausio 19 d., 2018 m. vasario 14 d. sudarytose paskolos sutartyse numatytus delspinigius nuo 0,5 procento dydžio už kiekvieną uždelstą dieną iki 0,1 procento dydžio už kiekvieną uždelstą dieną, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi Nr. e2A-12-407/2022 pakeitė Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimą, taikė ieškinio senatį pagal 2016 m. gruodžio 23 d., 2017 m. lapkričio 27 d., 2018 m. sausio 19 d., 2018 m. vasario 14 d. sudarytas paskolos sutartis skaičiuojamiems delspinigiams, nustatant, kad pagal 2016 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartį negali būti išieškoma didesnė nei 19 800 Eur delspinigių suma, pagal 2017 m. lapkričio 27 d. paskolos sutartį – 5 400 Eur delspinigių suma, pagal 2018 m. sausio 19 d. paskolos sutartį – 36 720 Eur delspinigių suma, pagal 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutartį – 7 056 Eur delspinigių suma.

13. Skundžiamo Patvarkymo priėmimo metu antstolis vykdomosiose bylose apskaičiavo šias iš skolininkų išieškomas sumas: vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029 išieškoma 204 000,00 Eur skolos, 24 675,62 Eur palūkanų, 325,42 Eur notaro išlaidų, 36 720,00 Eur delspinigių; vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00031 išieškoma 30 000,00 Eur skolos, 5905,48 Eur palūkanų, 95,80 Eur notaro išlaidų, 5400,00 Eur delspinigių; vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049 išieškoma 110 000,00 Eur skolos, 25 058,90 Eur palūkanų, 268,78 Eur notaro išlaidų, 19 800,00 Eur delspinigių. Pažymėtina, kad šioje byloje skolininkai neginčija antstolio atlikto išieškomų sumų apskaičiavimo teisingumo.

14. Remiantis vykdomųjų bylų medžiaga nustatyta, kad vykdant išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0034/19/00031, Nr. 0034/19/00049, Nr. 0034/19/00029 buvo parduotas skolininkų turtas 289210,19 Eur sumai. Antstolis S. U. 2022 m. vasario 21 d. priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-22-34-5288, pagal kurį išieškota 289 210,19 Eur suma paskirstyta taip: 61 395,62 Eur skolai vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029; 41 401,28 Eur skolai ir 399,97 Eur vykdymo išlaidoms išieškotojui vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00031; 155 127,68 Eur skolai ir 399,97 Eur vykdymo išlaidoms išieškotojui vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049; 933,37 Eur papildomoms vykdymo išlaidoms ir 10 316,99 Eur atlygis antstoliui. Skolininkui grąžinta 19 235,31 Eur suma. Iki skundžiamo patvarkymo priėmimo vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029 jau buvo išieškota 204 000,00 Eur pagrindinė skola, 325,42 Eur notaro išlaidos.

15. Išieškotos lėšos vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029 buvo paskirstytos: 36 720,00 Eur delspinigiams ir 24 675,62 Eur palūkanoms dengti (36 720,00 Eur+24 675,62 Eur=61 395,62 Eur); vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049: 110 000,00 Eur pagrindinei skolai 268,78 Eur notaro išlaidoms, 25 058,90 Eur palūkanoms ir 19 800,00 Eur delspinigiams (110 000,00 Eur +268,78 Eur + 25 058,90 Eur +19 800,00 Eur=155 127,68 Eur); vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00031 30 000,00 Eur pagrindinei skolai 95,80 Eur notaro išlaidoms, 5905,48 Eur palūkanoms ir 5400,00 Eur delspinigiams (30 000,00 Eur +95,80 Eur +5905,48 Eur +5400,00 Eur =41 401,28 Eur). Ginčo dėl to, kad išieškotos sumos buvo paskirstytos nurodytu būdu, šioje byloje tarp šalių nėra.

16. Pareiškėjai G. G. ir I. G. skundą grindžia tuo, kad antstolis paskirstydamas lėšas skundžiamu 2022 m. vasario 21 d. patvarkymu neteisėtai ir nepagrįstai netaikė įskaitymo santykio delspinigiams ir palūkanoms.

17. Pareiškėjai skundą grindžia, be kita ko, tuo, kad tokiais veiksmais antstolis pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-830, kuria remiasi pareiškėjai, išaiškino, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Šiuo atveju nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas (CK 6.258 straipsnio 2 dalis).

18. Tačiau šioje kasacinio teismo nutartyje pateiktas išaiškinimas yra skirtas teismams (o ne antstoliams), kurie nagrinėdami šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. Antstoliui įstatymas nesuteikia įgaliojimų vertinti šalių susitarimus ir dėl jų priimti sprendimus.

19. Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjų skundo argumentai, kad antstolis pažeidė jų teises bei CK 6.73 straipsnio 1 dalį, CK 6.258 straipsnio 2 dalį, kadangi CK 6.73, 6.258 straipsniai leidžia teismui (o ne antstoliui) sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019 išaiškino, kad antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastį.

21. Šioje byloje nustatyta, kad antstolis S. U. priėmė vykdymui Kauno miesto 16-ojo notaro biuro notaro 2019 m. sausio 8 d. vykdomuosius įrašus ir Kauno rajono 1-ojo nataro biuro notaro 2019 m. sausio 9 d. vykdomąjį įrašą. Vykdymui priimtuose notarų išduotuose vykdomuosiuose įrašuose buvo nurodytos tiek palūkanų, tiek delspinigių sumos. Antstolio patvarkymai, kuriais buvo priimti vykdyti vykdomieji įrašai, yra nenuginčyti, taigi galiojantys. Kaip matyti iš vykdomųjų bylų medžiagos, pareiškėjai nesutikdami su vykdomuosiuose dokumentuose įrašytu delspinigių dydžiu dėl jų sumažinimo kreipėsi ne į antstolį, bet į teismą. Šioje byloje nenustatyta, kad pareiškėjai būtų kreipęsi į teismą dėl delspinigių ir palūkanų įskaitymo taikymo.

22. Kasacinis teismas ne kartą akcentavo, jog antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktas teises, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017, 23 punktas).

23. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolis priimdamas skundžiamą Patvarkymą teisėtai ir pagrįstai netaikė įskaitymo delspinigiams ir palūkanoms, kadangi antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, neturi teisės vertinti atitinkamų susitarimų dėl palūkanų, delspinigių dydžio, mažinti netesybų, negali vertinti vykdomųjų dokumentų teisėtumo. Todėl šiuo atveju antstolis negalėjo keisti vykdomuosiuose dokumentuose įrašytų nurodymų, nesant dėl to priimto teismo sprendimo dėl palūkanų ir netesybų įskaitymo. Kitoks antstolio veikimas reikštų jo kompetencijos viršijimą.

24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, šioje byloje nenustatyta, kad antstolis priimdamas skundžiamą 2022 m. vasario 21 d. patvarkymą, pažeidė teisės aktų reikalavimus ar viršijo įgaliojimus, elgėsi neteisėtai ar pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl pareiškėjų skundas netenkintinas.

Dėl prašymo skirti baudą

25. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliua – ir CPK) 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

26. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

27. Teismas įvertinęs suinteresuoto asmens V. J. atsiliepime pareikštą prašymą ir jame išdėstytus argumentus, kuriais grindžiamas pareiškėjų piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo skirti pareiškėjams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Kiekvienas asmuo, manydamas, kad jo teisės yra pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą. Pareiškėjų pateiktas skundas nėra aiškiai nepagrįstas, nenustatyta, kad skundas pateiktas pareiškėjams elgiantis nesąžiningai, siekiant vilkinti vykdymo veiksmus. Dėl to suinteresuoto asmens prašymas netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį, nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šioje byloje nebuvo pareikšta prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepaskirstomos.

29. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjų valstybei nepriteistinos, kadangi jų dalis, tenkanti vienam asmeniui, neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 443 straipsnio 6 dalimi, 290, 291, 513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjų I. G. ir G. G. skundą atmesti.

Netinkinti suinteresuoto asmens V. J. prašymo skirti baudą pareiškėjams G. G. ir I. G..

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.