- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-20
- Bylos Nr.
- e2-18734-1184/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05588-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Miniotienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- E. K.
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių miesto šeimos centro, Šiaulių miesto
- Kategorijos
- 2.3.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Ievai Rimdeikienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei E. K., trečiajam asmeniui Šiaulių miesto šeimos centrui, dėl laikino motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1. laikinai apriboti tėvų valdžią motinai E. K. nepilnamečio vaiko F. R. atžvilgiu; 2. priteisti iš atsakovės E. K. materialinį išlaikymą F. R. periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 3. pavesti Šiaulių miesto šeimos cento globos centrą disponuoti nepilnamečio vaiko F. R. išlaikymui skirtomis lėšomis; 4. nustatyti nepilnamečio vaiko F. R. gyvenamąją vietą Šiaulių miesto šeimos centro globos centre pas budintį globotoją iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad E. K. šeima Skyriui žinoma nuo 2023 m. vasario 28 d., kuomet atsakovei buvo pradėtas taikyti atvejo vadybos procesas ir teikiamos socialinės paslaugos. 2023 m. vasario 17 d. ir 2023 m. vasario 18 d. Skyrius gavo pranešimus iš Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK apie rastą vaiką, F. R., kurios buvo paskelbta paieška, bei kad vaikas namuose konfliktuoja su savo motina E. K.. 2023 m. vasario 24 d. buvo atliktas vaiko F. R. atvejo situacijos vertinimas ir buvo nustatyta, jog tarp mergaitės ir jos motinos dažnai kyla konfliktai, šeimoje dažniausiai pykčiai kyla dėl vaiko ir atsakovės sutuoktinio nesutarimų; vaiko ir motinos tarpusavio santykiai yra įtempti, konfliktiški. Esant tokioms aplinkybėms buvo nustatyti rizikos veiksniai: vaikas patyrė ir (ar) patiria savo atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje; vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą – F. išsakė, jog ji nenori grįžti namo, nes ji galvoja, jog jai namuose nėra saugu. Nuo 2023 m. vasario 24 d. iki 2023 m. kovo 21 d. buvo nustatyta ir nuo 2023 m. kovo 21 d. iki 2023 m. kovo 24 d. pratęsta vaiko laikinoji priežiūra S. K. gyvenamojoje vietoje. 2023 m. balandžio 26 d. Skyrius kreipėsi į teismą su prašymu dėl teismo leidimo išdavimo paimti vaiką iš jų atstovų pagal įstatymą, 2023 m. gegužės 10 d. Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6770-1003/2023 leido paimti nepilnametę F. R. iš jo atstovės pagal įstatymą – mamos E. K.. 2023 m. gegužės 11 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-267 F. R. nustatyta laikinoji rūpyba Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre pas budintį globotoją. 2023 m. lapkričio 30 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-1215 nepilnametei F. R. laikinoji rūpyba panaikinta ir vaikas grąžintas mamai E. K.. Grąžinus vaiką į šeimą, 2024 m. gegužės 12 d. Skyrius iš Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK gavo pranešimą, jog pranešėja nepilnametė F. R. konfliktavo su neblaiviu patėviu R. K., vyko žodinis konfliktas. F. R. informavo, kad namuose yra nesaugi aplinka, jos namuose nebus. 2023 m. gegužės 15 d. buvo atliktas vaiko F. R. atvejo situacijos vertinimas ir buvo nustatyta, jog šeimoje auga dar du nepilnamečiai vaikai (gimęs (duomenys neskelbtini), ir kitas – (duomenys neskelbtini)). F. R. tėvystė nenustatyta; kartu gyvenantis R. K. (E. K. sutuoktinis). Aiškinantis situaciją, buvo išklausytas tiek nepilnametis vaikas, tiek vaiko motina, tiek vaiko motinos sutuoktinis. Iš minėtų asmenų paaiškinimų matyti, jog visų tarpusavio santykiai yra įtempti. 2024 m. gegužės 15 d. buvo gautas papildomas rašytinis E. K. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad konfliktai su F. yra dažni, ji kelia balsą prieš ją, reikalauja to, ko užsimano, neklauso mamos; sutinka, kad esant reikalui būtų nustatyta laikinoji globa. 2024 m. gegužės 20 d. Skyrius kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą Šiaulių rūmus su prašymu dėl teismo leidimo išdavimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą; 2024 m. gegužės 31 d. Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-8034-797/2024 leido paimti nepilnametę F. R. iš jos motinos E. K.. 2024 m. birželio 11 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-769 F. R. nustatyta laikinoji rūpyba Šiaulių miesto šeimos centro Globos centre pas budintį globotoją. 2024 m. birželio 11 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-769 F. R. nustatyta laikinoji rūpyba Šiaulių miesto šeimos centro Globos centre pas budintį globotoją. 2024 m. birželio 12 d. Mobilioji komanda pateikė rekomendacijas darbui su E. K. šeima: E. K. priimti socialinio darbuotojo bei atvejo vadybininko pagalbą, rodyti iniciatyvą teikiant pagalbą vaikų priežiūros ir auklėjimo klausimais; užtikrinti tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas vaikams (namuose negali būti vartojamas alkoholis), prisidėti prie dukros išlaikymo, siekti atkurti bendravimą su ja, gilinti žinias, kaip vaikus auginti ir auklėti pozityviai. Nepaisant teiktos pagalbos atsakovei E. K. nepavyko pakeisti požiūrio į tėvystę, įgyti pakankamai tėvystės/motinystės įgūdžių, nepavyko sustiprinti savo ir vaiko ryšio, atkurti vaiko pasitikėjimą, nukreipti dukters elgesį tinkama linkme, sukurti sau ir vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, tinkamai pasirūpinti nepilnamečio vaiko sveikata, užtikrinti dukters stabilų ugdymosi procesą ir tinkamą gyvenimo būdą. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad atsakovė E. K. dirba, turi nuolatinį pajamų šaltinį, sutinka, kad jai būtų apribota motinos valdžia, nesidomi, ar dukra mokosi, ar jai reikalingos mokymosi priemonės. Atsakovei buvo siūloma psichologo pagalba, tačiau ji į specialistus nesikreipė. Nors ji ir baigė pozityvios tėvystės mokymus, tačiau žinių nesugebėjo panaudoti praktikoje bendraujant su savo dukra, neįgijo reikiamų įgūdžių nustatant teisių ir pareigų balansą šeimoje. Nagrinėjamu atveju matyti, kad F. vieną kartą buvo susitikusi su mama E., norėtų pabandyti su ja bendrauti, atsakovė stengiasi bent iš dalies prisidėti prie vaiko išlaikymo. Taip pat atsakovė iš dalies vykdė nustatytas pagalbos priemones planuose, todėl tikėtina, kad netinkamas atsakovės elgesys gali pasikeisti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo teismo laikinai apriboti tėvų valdžią E. K. nepilnamečio vaiko F. R. atžvilgiu. Taip pat ieškovas, įvertinęs nepilnamečio vaiko poreikius maistui, aprangai, raidai, sveikatai, įvertinęs tai, kad atsakovė augina dar du mažamečius vaikus, prašo teismo iš atsakovės priteisti periodinį išlaikymą po 150 Eur. Be to, iki kol įsiteisės sprendimas dėl rūpybos nustatymo, prašo nepilnamečio vaiko F. R. gyvenamąją vietą nustatyti Šiaulių miesto šeimos centro Globos centre pas budintį globotoją.
3. Teismas posėdžio metu ieškovo atstovė Ieva Rimdeikienė iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad E. K. nedalyvavo savitarpio pagalbos grupėse auginantiems paauglius. Iš pateiktų duomenų matyti, jog atsakovė su socialiniais darbuotojais bendrauja, tačiau socialiniame plane numatytų įsipareigojimų nevykdo. Atsakovė pas psichologą nesilanko, pati nusprendė, jog jai tokių konsultacijų nereikia, neturi laiko, nes dirba ir turi nepilnamečius vaikus. Nepaisant teiktos pagalbos, E. K. šeimai nepavyko pakeisti požiūrio į tėvystę, įgyti pakankamai motinystės įgūdžių, nepavyko sustiprinti jos ir vaiko tarpusavio ryšio, atkurti vaiko pasitikėjimo, sukurti sau ir vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas. F. su mama buvo susitikusi tik vieną kartą nuo 2024 m. gegužės mėnesio. Atsakovė stengiasi tik iš dalies prisidėti prie vaiko išlaikymo, taip pat atsakovė iš dalies vykdo pagalbos plane numatytas priemones, todėl tikėtina, jog atsakovės netinkamas elgesys gali pasikeisti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Atsakovė E. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovė E. K. su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko dėl laikino motinos valdžios ribojimo bei gyvenamosios vietos nustatymo. Dėl priteistino išlaikymo dydžio sutiko iš dalies, t. y. sutiko su aplinkybėmis, jog turi būti teikiamas išlaikymas, tačiau mažesnio dydžio. Papildomai nurodė, jog iš viso turi tris vaikus, iš kurių du augina pati, o F. šiuo metu gyvena pas globėjus. Iki F. sukako 14 metų tarpusavio santykiai buvo geri, tačiau po santuokos nutraukimo F. elgesys pasikeitė: pradėjo kelti balsą, reikalauti, kad jai būtų skiriami visi pinigai, norėjo prabangių pirkinių. Dukrai sakydavo, jog trūksta santaupų, kad reikia pataupyti pinigų, tuomet gal nupirks. Tačiau dukra to nesuprasdavo, nes ji nori. Vėliau atsirado patėvis, kuris neleido dukrai ant motinos (atsakovės) šaukti ir tada prasidėjo kitos problemos: kaltinimai neva tėvai muša, kviečiama policija ir t.t. Pripažino, jog namai yra kuklūs, nes neišgali geresnių nusipirkti. Valstybės būsto laukia, bet eilė didelė. Šiuo metu su dukra bendrauja telefonu. Dėl fizinio susitikimo ir bendravimo su dukra atsakovė nurodė, jog jai yra nepatogu su dviem autobusais važiuoti į kitą miesto dalį susitikti su dukra, t. y. toks susitikimas yra nepatogus. Nori, kad abi bendrai parinktų aplinką, kad mažajam broliui būtų aplinka gera. Taip pat supranta, kad ir F. turi būti tinkama aplinka, todėl siūlo dukrai susitikti centre, galima susitikti dienos centre, kur ir sesuo ten centrą lanko, bet dukra visada atsisako susitikti, nes ji yra užsiėmusi. Į dukros ugdymo įstaigą pati nebuvo nuvykusi, nes nenori maišytis savo vaikui. Kuomet dukra mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, ji būdavo nuolat kviečiama į mokyklą dėl netinkamo dukros elgesio. Dėl sudaryto plano ir jo įsipareigojimų vykdymo nurodė, jog pirmą kartą, kuomet dukra buvo laikinai paimta, ji tuomet buvo vaiko auginimo atostogose ir galėjo nuvažiuoti pas psichologus. Po to ji grįžo į darbą, todėl nebeturi laiko lankytis po 1,5 valandos pas psichologą. Nes grįžusi po darbo turi padaryti vaikams vakarienę, išklausyti kiekvieną vaiką. Vaikus augina su vyru, tačiau vyras valgyti nemoka padaryti, nes jis vyras, jis galėtų tik pabendrauti su vaikais. Teigė, jog pati dirba pagal grafiką, tačiau grafikas būna koreguojamas dažniausiai du kartus per mėnesį, todėl nėra jokių galimybių suderinti apsilankymus pas psichologę. Psichologo konsultacijų ji nenori, jo jai nereikia, nes ji ramybę randa bažnyčioje. Jai nėra sunku, kad F. šitaip elgiasi, per dvejus metus jau priprato. Dukra turi savo charakterį, mano, kad ateis diena, kuomet dukra susivoks. Dukrai reguliariai teikia išlaikymą po 100 Eur, o esant galimybei, papildomai dar perveda tai 10 Eur, tai 20 Eur. A. yra vaikas iš pirmos santuokos, jai tėtis teikia išlaikymą po 200 Eur. Šeimos mėnesinės pajamos susidaro 1 000 Eur. Sutuoktinis šiai dienai pajamų negauna, ieškosi darbo (nedirba daugiau nei pusę metų), o ji viena išlaiko šeimą. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mokykloje dukrai mokytis buvo sunku, siūlė dukrai keisti mokyklą, jog galėtų pereiti į rengimo centrą, tačiau F. negirdėjo ir nesiklausė. Tik nuėjusi pas globėją dukra pakeitė ugdymo įstaigą. Dukros apie sveikatą pasiteirauja, su dukra kalbasi, kartas nuo karto patikrina vaiko sveikatos duomenis per e-sveikatą. Šiuo metu šeimoje alkoholis prie vaikų nėra vartojamas, tačiau kartais (kelis kartus per mėnesį) išgėręs vyras namo pareina. Atkurti ryšį, santykius su dukra tikrai galima, jei tik vaikas nori, pati ji stengiasi palaikyti ryšį su vaiku, tačiau dukra jos neprisileidžia, nes dukra nenori grįžti namo. Iš dukros elgesio mano, kad dukra šeimoje nesijaučia saugi.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo Šiaulių miesto šeimos centras pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Šiaulių miesto šeimos centro atstovė Santa Kušleikė paaiškino, jog F. 2024 m. gegužės 15 d. atvyko pas juos ir iš karto buvo apgyvendinta budinčios globotojos šeimoje. 2024 m. birželio 10 d. kalbėta su E., mama paprašė vaiko sąskaitos, kad galėtų pervesti vaiko pinigus. F. užmezgė puikius, stiprius ryšius su budinčia globotoja, kas, jos nuomone, stabdo stiprinti ryšius su mama. Globotojos patarimu mergaitė pakeitė ugdymo įstaigą. Dėl F. bendravimo su mama vaikas išreiškė rašytinę nuomonę, jog nenori bendrauti su mama, kad jaučia nuolatinę emocinę įtampą, stresą. Tik 2024 m. spalio 3 d. įvyko vienas bendras tarpusavio susitikimas, kurį iniciavo F.. Po susitikimo F. daugiau noro pasimatyti su mama neišreiškė. F. sakė emociškai negerai jaučiasi. Mama tikrai stengėsi nelysti į asmeniškumus, tačiau F. vis tiek jautėsi negerai. Pastebėjo, jog prieš keletą dienų F. išreiškė norą susitikti su broliu ir seserimi, bet dar su mama apie tai nekalbėjo. Mama reguliariai perveda į F. asmeninę banko sąskaitą po 100 Eur išlaikymą, taip pat į banko sąskaitą yra vedama stipendija – 27,50 Eur ir vaiko pinigai – 96,25 Eur. Šituos pinigus F. disponuoja pati nevaržomai, leidžia kosmetikai, maistui, kavinukei, važiavimui Bolt ir pan. F. nurodė, jog atvyko dėl šeimoje galimai patirto smurto. Vėliau mergaitė buvo labai nustebusi, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Mergaitei kartą kas savaitę yra teikiamos psichologo paslaugos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
7. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad F. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovės E. K. (buv. A.) dukra. Vaiko tėvas gimimo įraše nėra įrašytas.
8. Atsakovės E. K. šeimai nuo 2023 m. vasario 28 d. taikoma atvejo vadyba dėl galimo smurto prieš F. R.. Vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, teismas 2023 m. gegužės 10 d. buvo leidęs paimti vaiką iš motinos. Šeimoje yra vartojamas alkoholis, tarp vaiko ir motinos sutuoktinio kyla nesutarimai, vaikas pageidauja būti paimamas, ji nenori grįžti namo, vaikui namuose nesaugu, todėl ji apgyvendinta pas budinčią globėją.
9. 2023 m. gegužės 11 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-267 F. R. nustatyta laikinoji rūpyba Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre pas budintį globotoją. 2023 m. lapkričio 30 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-1215 nepilnametei F. R. laikinoji rūpyba panaikinta ir vaikas grąžintas mamai E. K.. 2024 m. gegužės 12 d. gautas pranešimas iš VPK, jog gautas pranešimas, kad nepilnametė F. R. konfliktavo su neblaiviu patėviu R. K., mergaitė informavo, jog jos namuose nesaugi aplinka, jos namuose nebus.
10. 2024 m. birželio 3 d. vaiko nuomonės išklausymo akte F. R. nurodė, kad pas budinčią globėją gyventi jai sekasi labai gerai, su ja sutaria labai gerai, jokių problemų nekyla. Pas ją gyventi ramu, saugu, yra susitarta dėl taisyklių, kurių abi laikosi. 2024 m. spalio 7 d. F. R. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog mergaitė nurodė, jog nenori grįžti pas mamą dėl emocinės traumos patirtos namuose. Bijo pagalvoti apie tai, kas buvo pas mamą visą laiką, patiria paniką, kai mama parašo ar kai reikėjo susitikti globos centre. Dažnai verkia dėl dalykų, kurie buvo, tai labai vargina bei paveikia vaiko mokyklinį gyvenimą, dažnai nemiega dėl tokių dalykų.
11. Šiaulių miesto savivaldybės mero 2024 m. birželio 11 d. potvarkiu nustatyta laikinoji rūpyba F. R., laikinuoju rūpintoju ir turto administratoriumi paskirtas Šiaulių miesto šeimos centras.
12. 2024 m. birželio 19 d. buvo sudarytas pagalbos planas, nuspręsta tęsti atvejo vadybos procesą bei socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas E. ir R. K. šeimoje. 2024 m. spalio 8 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte nurodyta, jog pagal susiklosčiusią situaciją siūlo tęsti nepilnametės F. R. laikinąją rūpybą, visų dalyvavusių specialistų bendru sutarimu kreiptis į teismą dėl motinos E. K. valdžios ribojimo nepilnametės dukros F. R. atžvilgiu. 2024 m. spalio 8 d. pagalbos plane pažymėta, jog E. K. nurodė, jog niekas tarpusavio santykiuose nepasikeitė, pas specialistus nesilankė, nes neturi kada. Pas psichologę neturi dėl ko eiti. Nepilnametė dukra nurodė, jog ji norėtų pabandyti atkurti santykius, tačiau mamos trūkumo nejaučia, nes šiai dienai jai mamą atstoja globėja. Mama bendravimui iniciatyvą rodė, džiaugiasi F., kad pavyko susitikti su sese. F. nori atkurti ryšį su mama.
Dėl laikino motinos valdžios ribojimo
13. Byloje nėra ginčo dėl motinos valdžios laikino ribojimo ir kitų susijusių klausimų.
14. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Be to, pažymėtina, kad kiekviena laikinosios globos priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką; žinoma, šiame kontekste reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (žr., pvz., 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, par. 78). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).
15. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys yra reglamentuotas CK 3.165 straipsnyje, nustatančiame, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o, vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
16. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį, tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.
17. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai ir sąlygos, nustatyti CK 3.180 straipsnyje, yra ne kartą aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje. Nurodytame straipsnyje išvardytų tėvų valdžios ribojimo pagrindų sąrašas yra baigtinis; kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai; tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais; visais išvardytais atvejais ribojant tėvų valdžią turi būti nustatyta tėvų kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Prienų rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnyba v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1285/2002; 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. v. V. M.; bylos Nr. 3K-3-1423/2002; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. G. N.; bylos Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.). Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. D. P.; bylos Nr. 3K-3-995/2003).
18. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015; 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).
19. Nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios apribojimo svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą.
20. Kaip nustatyta šioje byloje, atsakovei E. K. yra teikiamos intensyvios socialinės paslaugos su tikslu sugrąžinti nepilnametę dukrą F. R. į šeimą, pakoreguoti atsakovės elgesį ir gyvenimo būdą, atkurti ir sustiprinti nepilnamečio vaiko ir motinos ryšį. Nepaisant teiktos pagalbos atsakovei nepavyko pakeisti savo požiūrio į motinystę, motinos (tėvų) pareigų vykdymą. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinus tai, jog atsakovė E. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog jai į fizinį susitikimą su dukra vykti yra nepatogu, nes reikia važiuoti su dviem autobusais ir reikia važiuoti į kitą miesto dalį, t. y. toks susitikimas yra nepatogus; psichologo konsultacijų ji nenori, jo jai nereikia, nes ji ramybę randa bažnyčioje, taip pat nebeturi laiko lankytis po 1,5 valandos pas psichologą, nes grįžusi po darbo turi padaryti vaikams vakarienę, išklausyti kiekvieną vaiką ir t.t., spręstina, jog atsakovė iki šiol pirmenybę teikia savo/savo sutuoktinio asmeniniams poreikiams bei kitų jaunesniųjų vaikų poreikiams, o ne ryšio su vaiku atkūrimui ir stiprinimui, taip pat nededa pakankamai pastangų, kad iš esmės pakeistų savo gyvenimo būdą, susikurtų tinkamas ne tik sau/savo sutuoktinio ir likusių nepilnamečių vaikų gyventi tinkamas sąlygas, tačiau sąlygos augti šeimoje būtų tinkamos ir atsakovės paauglei dukrai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šiuo metu atsakovės E. K. ir jos dukros tarpusavio ryšys yra itin silpnas ir atsakovė nededa pakankamai pastangų šį ryšį atkurti/sustiprinti. Vertinant asmenų teisme teiktų paaiškinimų turinį, matyti, jog atsakovės bendravimas su dukra apsiriboja vien telekomunikacijų priemonėmis, tačiau fizinis susitikimas nuo 2024 m. gegužės mėnesio buvo vos vienas. Tai, jog atsakovė nesukuria dukrai tinkamos aplinkos paauglės visapusiškam ugdymuisi ir poreikių tenkinimui iš esmės patvirtina ir vaiko rašytinė nuomonė, iš kurios matyti, kad vaikas nenori grįžti gyventi pas mamą dėl emocinės traumos patirtos namuose; bijo pagalvoti apie tai, kas buvo pas mamą visą laiką, patiria paniką. Taigi, atsakovės veiksmais yra padaryta žala nepilnamečio vaiko suvokimui apie šeimą, šeimos ir šeimos narių ryšius, santykius. Tačiau byloje taip pat yra duomenys, patvirtinantys, kad dukra bendrauja (palaiko ryšius) su mama, išreiškia norą susitikti su kitais savo šeimos nariais (mažesniais seserimi ir broliu), kad mama stengiasi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir t.t., o tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovės elgesys gali pasikeisti. Esant šioms aplinkybėms ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai ir atsakovei E. K. motinos valdžia dukters F. R. atžvilgiu apribotina laikinai, siekiant apsaugoti vaiko interesus ir sudaryti galimybę atsakovei įrodyti, jog jos socialiniai įgūdžiai, elgesys, dėmesys ir rūpestis dukra gali pasikeisti (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.180 straipsnis). Teismas vertina tai, jog laikinai apribojus motinos valdžią dukters atžvilgiu, bus sudaryta galimybė įrodyti, kad atsakovė gali tinkamai pasirūpinti dukra, užtikrinti jai gyvenimo sąlygas
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vieno tikslo – gyventi kartu – turi siekti abi – ir motina, ir dukra, o tai gali pavykti pasiekti kreipiantis į psichologus, nuolatiniu kalbėjimu su dukra, įsiklausymu į dukters nuomonę, siekiu bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, išklausyti juos ir priimti jų teikiamą pagalbą. Tai yra didelis darbas, bet norint susigrąžinti dukrą, tai yra įmanoma (CPK 178, 185 straipsniai).
22. Atsakovei išaiškintina, jog CK 3.181 straipsnio 2, 3 dalys numato, jog tėvų (motinos) valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams. CK 3.182 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Paprastai tėvų kreipimasis į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją ar teismą su pareiškimu panaikinti laikiną tėvų valdžios ribojimą, išnykus pagrindui taikyti laikiną tėvų valdžios ribojimą, yra laikoma dar viena aplinkybe, patvirtinančia vaiko tėvų pasirengimą auginti vaikus šeimoje ir prisiimti visas tėvų teises ir pareigas vaikų atžvilgiu.
23. Atsakovei taip pat išaiškintina, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino motinos valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo (CK 3.183 straipsnio 5 dalis).
24. Teismo sprendimai dėl motinos valdžios apribojimo vykdytini skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo priteisimo
25. Teismui apribojus motinos valdžią atsakovei E. K. nepilnamečio vaiko F. R. atžvilgiu, jai išlieka pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką. CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad kiekvieno vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikams vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas turi būti priteisiamas. Pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).
26. Iš atsakovės ir trečiojo asmens atstovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė E. K. reguliariai prisideda prie dukros išlaikymo kas mėnesį dukrai pervesdama po 100 Eur. Atsakovė teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, jog jei lieka papildomai finansų, papildomai dukrai dar perveda tai 10 Eur, tai 20 Eur.
27. Atsakovė neturi savo vardu nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, yra darbingo amžiaus, dirbanti, specialiųjų poreikių ar sveikatos sutrikimų, trukdančių papildomai dirbti, neturi. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio svarbu yra įvertinti ir tai, kad be F. R. atsakovė su sutuoktiniu augina du vaikus, iš kurių vienas yra bendras (D. K., gim. (duomenys neskelbtini).) ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai vaiko tėvas kas mėnesį teikia po 200 Eur išlaikymą.
28. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko F. R. poreikius, vaiko amžių, į sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartus, kurie reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti 150,00 Eur išlaikymo dydis iš atsakovės E. K. nepilnamečiam vaikui F. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės pagal atsakovės dabartinę turtinę padėtį yra kiek neproporcingas atsakovės turtinei padėčiai. Atsakovė teismo posėdžio metu teigė, jog šiuo metu šeimos pajamos kas mėnesį sudaro apie 1 000 Eur, iš kurių kas mėnesį apie 250 Eur susidaro išlaidos būsto nuomai bei komunaliniams patarnavimams padengti. Taigi, 4 asmenų šeimai mėnesiui pragyvenimui lieka apie 750 Eur. Vertinant teiktino nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, svarbu atsižvelgti ir į tai, jog atsakovės sutuoktinis jau ilgiau nei pusę metų nedirba, kas riboja/mažina geresnę šeimos turtinę padėtį ir akivaizdu, jog tokiu elgesiu atsakovės sutuoktinis atsakovei perkelia finansinę naštą išlaikant ne tik F. R., tačiau ir judviejų vaiką D. K. (CPK 178, 185 straipsniai). Iš bylos duomenų nustatyta, jog be teiktino išlaikymo, atsakovės dukra gauna papildomų pajamų – 27,50 Eur stipendiją, kuri nors ir maža dalimi, tačiau padeda užtikrinti vaiko gerovę (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismas sprendžia, jog ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės E. K. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai F. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2024 m. lapkričio 15 d.) iki F. R. pilnametystės (CPK 270 straipsnis). Priteistas išlaikymas kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).
29. Nepilnamečio vaiko F. R. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtinas Šiaulių miesto šeimos centras. Sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kol įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko globos nustatymo
30. CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Be to, CK 3.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.
31. Nagrinėjamu atveju nepilnamečiam vaikui F. R. nuo 2024 m. birželio 11 d. yra nustatyta laikinoji rūpyba Šiaulių miesto šeimos centro Globos centre pas budintį globotoją. Ieškovas prašo nustatyti nepilnamečio vaiko F. R. gyvenamąją vietą Šiaulių miesto šeimos centre budinčio globotojo gyvenamojoje vietoje. Trečiojo asmens atstovė su tokiu ieškovės reikalavimu sutiko, papildomai teismo posėdyje pažymėjo, jog F. R. užmezgė puikius, stiprius ryšius su budinčia globotoja. Teismas neturi duomenų, kad laikinoji rūpyba neatitiktų keliamų reikalavimų, kad laikinos rūpybos metu būtų pažeistos F. R. teisės ar interesai ir laikinojo rūpintojo pareigos būtų vykdomos netinkamai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeistas aplinkos, kurioje gyvena atsakovės vaikas, stabilumas, taip pat užtikrinti saugias vaiko gyvenimo bei vystymosi sąlygas, tikslinga F. R. gyvenamąją vietą palikti nustatytą Šiaulių miesto šeimos centre budinčio globotojo gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo (nutarties) dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).
Kiti procesiniai klausimai ir bylinėjimosi išlaidos.
32. Pagal CPK 496¹ straipsnio 1 dalį teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį dalyje dėl motinos valdžios ribojimo patenkinus, inicijuotina nutartimi civilinė byla dėl vaiko nuolatinės rūpybos ir nuolatinio vaiko rūpintojo paskyrimo.
33. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą), todėl teismui iš dalies tenkinus ieškovės ieškinį, pareiga valstybei atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tenka atsakovei (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje atsakovė nebuvo itin aktyvi, t. y. atsiliepimo į ieškinį neteikė, tačiau teismo posėdyje dalyvavo, ji taip pat nepasirūpino, jog jos interesus atstovautų advokatas bei galimai jai būtų suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, tokiu būdu atleidžiant atsakovę nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Teismas, įvertinęs tai, jog atsakovė dirba savivaldybės įmonėje Šiaulių oro uostas, jos darbo užmokestis artimas minimaliam, savo vardu registruoto nekilnojamojo bei kilnojamojo turto neturi, bei tokio pobūdžio byloje teikiant prioritetą atsakovės turtinių pareigų vykdymui vaikui (iš atsakovės priteistas vaikui išlaikymas po 120 Eur), o ne valstybės atžvilgiu, sprendžia, jog yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje byloje visų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės nepriteisti (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270, 282, 376, 406, 496 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Laikinai apriboti motinos valdžią E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters F. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) F. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. lapkričio 15 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečio vaiko F. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti laikinąjį rūpintoją Šiaulių miesto šeimos centrą, juridinio asmens kodas 191015237.
Nustatyti F. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą laikino rūpintojo Šiaulių miesto šeimos centro globos centre pas budintį globotoją iki teismo sprendimo (nutarties) dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.
Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo nepilnamečiam vaikui F. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dalyse dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.