Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-124-943/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-02-14
Bylos Nr.: e2A-124-943/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01443-2018-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Egidija Tamošiūnienė, Antanas Rudzinskas
Ieškovas: First Marine A
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „DSV Transport“, uždarajai akcinei bendrovei „RENVYT“
Trečiasis asmuo: AAS „BTA Baltic Insurance Company“

Kategorijos

2.6.39pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.5Skolos perkėlimas (cessio debitis)

Civilinė byla Nr. e2A-124-943/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01443-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39, 2.6.5. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės First Marine A/S apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės First Marine A/S ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „DSV Transport“ ir uždarajai akcinei bendrovei „RENVYT“ dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Danijos Karalystėje registruota draudimo bendrovė First Marine A/S kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovių UAB „DSV Transport“ ir UAB „RENVYT“ 52 000 Eur nuostolių atlyginimo, 3 004,64 Eur palūkanų ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

2. Ieškovė nurodė, kad pardavėjas Big Ben interactive S.A. pirkėjai „Depolt“, UAB pardavė prekes – 4 paletes Sony PS 4 žaidimų konsolės valdymo pultelių (toliau – Krovinys). Krovinys turėjo būti pervežtas iš Prancūzijos į Lietuvą. Pirkėjas „Depolt“, UAB kreipėsi į atsakovę UAB „DSV Transport“ dėl Krovinio pervežimo, o UAB „DSV Transport“ kreipėsi į atsakovę UAB „RENVYT“, kuri turėjo Krovinį faktiškai pristatyti į Lietuvą. Krovinys buvo pakrautas 2017 m. birželio 6 d., tačiau UAB „RENVYT“ vairuotojui degalinės aikštelėje sustojus pailsėti, naktį, iš 2017 m. birželio 6 d. į 2017 m. birželio 7 d., Krovinys buvo pavogtas. 2017 m. rugpjūčio 15 d. nepriklausomi siurvejeriai atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad buvo pavogtas visas Krovinys, kurio vertė 52 000 Eur, taip pat tai, kad vairuotojas pagal UAB „DSV Transport“ ir UAB „RENVYT“ sudarytų užsakymo pervežimo instrukcijų (toliau – Pervežimo instrukcijos) 11 punktą, poilsio metu transporto priemonė su kroviniu stovi tik stovėjimo aikštelėse, kurios yra saugomos profesionalių saugotojų visą parą, o jei tokių nėra – aptvertose ir apšviestose mokamose transporto priemonių aikštelėse. Pagal kasacinio teismo praktiką, vežėjo elgesys, kai jis pasirenka nesaugomą naktinio sustojimo vietą, vertintinas kaip didelis neatsargumas, prilyginamas tyčiniams veiksmams.

3. Ieškovė paaiškino, kad Fleggaard Holding A/S yra patronuojanti bendrovė, kuri kontroliuoja Dangaard Electronics A/S, o ši kontroliuoja „Depolt“, UAB. Ieškovė sumokėjo kompensaciją pirkėjui „Depolt“, UAB dėl prarasto Krovinio, o kontroliuojanti bendrovė Dangaard Electronics A/S pasirašė subrogacijos formą ieškovei, todėl ieškovė įgijo reikalavimo teisę dėl nuostolių atlyginimo į atsakovus, kurie prarado Krovinį dėl didelio nerūpestingumo.

Atsiliepimas

4. Atsakovė UAB „DSV Transport“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovė nurodė, kad iš ieškinio ir kartu su juo pateiktų dokumentų atsakovei UAB „DSV Transport“ yra nežinoma už kokią kainą pardavėjas Big Ben interactive S.A pardavė prekes „Depolt“, UAB, ar už įsigytas prekes atsiskaitė su Big Ben interactive S.A, ar pirkėjas įgijo nuosavybės teisę į prekes ir, jeigu įgijo, tai kada. Pateikdamas prašymą „Depolt“, UAB nurodė atsakovei UAB „DSV Transport“ tik tai, jog Krovinį sudaro 4 atitinkamo dydžio paletės, kurių bendras svoris yra 1 100 kg. „Depolt“, UAB nenurodė atsakovei UAB „DSV Transport“ koks yra Krovinio turinys, taip pat nepateikė jokių specialių reikalavimų Krovinio vežimui, jo saugojimui vežimo metu.

5. Taip pat atsakovė nurodė, kad subrogacijos forma, kurią pateikė ieškovė, neįrodo, jog ieškovė iš tikrųjų buvo Krovinio draudikas. Šiai aplinkybei pagrįsti į bylą taip pat nėra pateikta draudimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir „Depolt“, UAB ar kiti įrodymai, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ieškovę ir „Depolt“, UAB iš tikrųjų siejo Krovinio draudimo teisiniai santykiai. Subrogacijos forma neįrodo, jog ieškovė iš tikrųjų būtų sumokėjusi „Depolt“, UAB naudai kompensaciją. Subrogacijos forma neįrodo, jog „Depolt“, UAB būtų perleidusi ieškovei reikalavimo teisę į atsakovus. Netgi priešingai, ieškovės pateiktą subrogacijos formą yra pasirašiusi bendrovė Dangaard Electronics A/S, o pirminiu reikalavimo turėtoju yra nurodyta bendrovė Fleggaard Holding A/S. Nei bendrovė Dangaard Electronics A/S, nei bendrovė Fleggaard Holding A/S Krovinio gabenimo metu nuosavybės teisės į Krovinį neturėjo.

6. Atsakovė UAB „DSV Transport“ pabrėžė, kad Krovinio gabenimo teisiniuose santykiuose veikė tik kaip ekspeditorius, todėl CMR konvencijos nuostatos atsakovės UAB „DSV Transport“ atžvilgiu negali būti taikomos, o tai reiškia, jog atsakovių solidari atsakomybė dėl Krovinio vagystės yra negalima. Veikdama kaip ekspeditorė, UAB „DSV Transport“ Krovinio vežimą organizavo tinkamai, jokių pretenzijų dėl Krovinio pervežimo organizavimo „Depolt“, UAB atsakovės UAB „DSV Transport“ atžvilgiu nėra pareiškusi. Atitinkamai, tokios pretenzijos nėra reiškiamos ir ieškovės ieškinyje. Netgi priešingai – ieškinyje nurodoma, jog ekspedijavimo instrukcijos faktiniam vežėjui UAB „DSV Transport“ buvo suteiktos savalaikiai ir tinkamai. Ieškinį atsakovių atžvilgiu ji reiškia vadovaudamasi Vežimo instrukcija, sudaryta tarp atsakovių, kurios, ieškovės manymu, atsakovė UAB „RENVYT“ nesilaikė. Vadovaudamasi Vežimo instrukcija ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimų atsakovėms, kadangi tai draudžia sutarties uždarumo principas. Ieškovė, reikalaudama neribotos UAB „DSV Transport“ atsakomybės už prarastą Krovinį, turėjo pareigą įrodyti, jog Krovinys buvo prarastas sąmoningai arba dėl UAB „DSV Transport“ kaltės (tyčinių veiksmų). Nė viena iš nurodytų aplinkybių byloje nėra įrodyta. Taip pat atsakovė nurodė, jog senaties terminas ieškiniui vežėjo UAB „RENVYT“ atžvilgiu pareikšti prasidėjo 2017 m. liepos 9 d. Atitinkamai, paskutinė diena ieškiniui pareikšti buvo 2018 m. liepos 9 d. Ieškovės pasyvumas, delsimas pareikšti reikalavimus ir šių reikalavimų pareiškimas praėjus daugiau nei 1 metams nuo Krovinio praradimo, kartu reikalaujant palūkanų priteisimo už visą ieškovės pasyvumo laikotarpį, nėra pagrįstas.

Atsiliepimas

7. Atsakovė UAB „RENVYT“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovė nurodė, kad ieškovė remiasi 2017 m. rugsėjo 17 d. kompanijos First A/S (atkreipia dėmesį, kad ieškovė yra ne First A/S, bet First Marine A/S, nėra žinoma, ar First A/S ir First Marine A/S yra tapačios kompanijos) subrogacijos forma, kurią pasirašė (išdavė) kompanija Dangaard Electronics A/S. Šios bendrovės rekvizitai, teisinis statusas, ryšys su nagrinėjamu ginču nepatvirtintas jokiais byloje esančiais dokumentais. Nors ieškinyje ieškovė nurodo, kad Dangaard Electronics A/S kontroliuoja UAB „Depolt“ (sąvokos „kontrolė“ reikšmės ieškovė nepaaiškina), o pačią Dangaard Electronics A/S kontroliuoja Fleggaard Holding A/S, tokia informacija ir neįrodyta, ir neturi sąsajų su nagrinėjamu ginču. Atsakovės UAB „RENVYT“ nuomone, ieškinyje kalbama apie savarankiškus juridinius asmenis, kurių kiekvienas veikia savo vardu ir jų statusas nėra apribotas (ieškovė, Dangaard Electronics A/S, „Depolt“, UAB ir kt.), todėl ieškovės teiginiai apie „kontroliuojantį“ Dangaard Electronics A/S statusą ir šios kompanijos pasirašytą subrogacijos formą neturi reikšmės. Tai, kad Dangaard Electronics A/S pasirašė subrogacijos formą, jokios reikalavimo teisės ieškovei nesuteikia – ieškovė, remdamasi tokia forma, turi įrodyti, kad Dangaard Electronics A/S turėjo reikalavimo teisę atsakovių atžvilgiu ir ją perleido. Byloje nėra dokumentų, patvirtinančių ieškovės atliktas bankines operacijas ir draudimo išmokų mokėjimą. Ieškovė turėtų įrodyti ne tik draudimo santykių buvimo faktą, draudimo išmokos išmokėjimo faktą, bet ir tai, kad draudimo išmokos mokėjimas atitiko draudimo sutarties sąlygas. Nustačius draudimo išmokos išmokėjimo faktą, būtina analizuoti, ar subrogacija draudikui į atsakingus žalą asmenis po draudimo išmokos išmokėjimo yra galima. Šis klausimas turi būti sprendžiamas pagal draudimo sutarčiai taikytiną teisę. Draudimo sutarčiai paprastai taikoma draudiko buveinės vietos teisė (šiuo atveju – Danijos Karalystės, tuo būtų galima įsitikinti, ieškovei pateikus draudimo sutarties dokumentus), todėl remtis CK nuostatomis nebūtų jokio pagrindo.

Šalies argumentai

8. Taip pat atsakovė UAB „RENVYT“ nurodė, kad ieškiniu prašydama priteisti 52 000 Eur Krovinio vertės kompensaciją, ieškovė nepateikia jokio dokumento, patvirtinančio krovinio vertę. Į bylą nepateikta nei Krovinio pardavimo sąskaita faktūra, nei kiti krovinio vertę įrodantys dokumentai. Ieškovė mini, kad yra išmokėjusi 52 000 Eur draudimo išmoką, kuri ir yra atsakovių prarasto Krovinio vertė (prekių įsigijimo kaina), tačiau atsakovei UAB „RENVYT“ Krovinio vertė nėra žinoma ir nebuvo nurodyta iki Krovinio priėmimo vežti, todėl ji neturi pagrindo sutikti su ieškinyje nurodyta Krovinio verte. Ieškovė privalo pateikti nuostolių dydį įrodančius dokumentus.

9. Be to, atsakovė UAB „RENVYT“ nurodė, kad faktinės stovėjimo aikštelės teritorija buvo apšviesta ir stebima vaizdo kameromis, tai laikytina pakankama saugumą užtikrinančia priemone ir abejotina, ar tvoros buvimas būtų priemonė, kuriai esant vagystės būtų išvengta, jei to nepadėjo išvengti nei vaizdo stebėjimas, nei teritorijos apšvietimas. Bet koks neteisėtas veiksmas gali būti siejamas su pasekmėmis tik nustačius priežastinį ryšį, o šiuo aspektu ieškovė nepasisako. Atsakovės UAB „RENVYT“ nuomone, ji ėmėsi visų jai prieinamų saugumo priemonių – vadovaudamasi Krovinio išsaugojimo prioritetu, pasirinko aikštelę prie visą parą veikiančios degalinės, turinčios zoną krovininių automobilių parkavimui, apšviestą ir stebimą vaizdo kameromis (šios aplinkybės nereikalauja papildomo įrodinėjimo, kadangi jų neginčija ieškovė, jos minimos ieškovės pateiktoje Tyrimo ataskaitoje ir t. t.). Ieškovė įvykio aplinkybėms nustatyti pasinaudojusi nepriklausomų siurvejerių paslaugomis, turėjo visas galimybes nustatyti, ar netoliese buvo saugomų aikštelių ir ar vežėjas galėjo jas pasirinkti stovėjimui. Atsakovė pabrėžė, kad didelis neatsargumas, prilyginamas tyčiai, kvalifikuotinas tik tokiose situacijose, kuriose vežėjo veiksmai iš tiesų yra sąmoningi ir artimi tyčiai, o šiuo atveju nėra pagrindo taip teigti. Taip pat nurodė, kad 1 metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2018 m. liepos 8 d., o ieškinys teismui pateiktas 2018 m. rugpjūčio 3 d., praleidus ieškinio senaties terminą, kurį atsakovė UAB „RENVYT“ prašo taikyti ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti. Taip pat nurodė, kad taikyti prailgintą 3 metų ieškinio senaties terminą nėra pagrindo, nenustačius kvalifikuotos atsakovių kaltės formos.

Atsiliepimas

10. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad buvo apdraudęs UAB „RENVYT“ vežėjų kelių transportu civilinę atsakomybę, draudimo laikotarpis nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., draudimo sutartis sudaryta pagal Vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimo taisykles Nr. 038.1 (toliau – Taisyklės). Trečiasis asmuo 2017 m. birželio 7 d. įvykį pripažino nedraudžiamuoju pagal Taisyklių Specialiųjų sąlygų 4.1.17. punktą, kuriame nurodyta, kad draudikas netenkina pretenzijų, kai krovinys pagrobiamas draudėjo transporto priemonei stovint nesaugomoje aikštelėje. Saugoma aikštelė – aptverta (uždara), tamsiu paros metu apšviesta teritorija su kontroliuojamu transporto priemonių įvažiavimu ir išvažiavimu, kontroliuojamu fizinių asmenų įėjimu ir išėjimu, kurioje esančios transporto priemonės (jose esantys kroviniai), aikštelės personalo saugomi visą parą. Nepaisant to, kad trečiasis asmuo įvykį pripažino nedraudžiamuoju, trečiasis asmuo laiko, jog ieškinys yra nepagrįstas, nes ieškovė neįrodė, kad apskritai turi reikalavimo teisę į atsakoves, nes ieškovės kartu su ieškiniu pateikta subrogacijos forma nepagrindžia reikalavimo teisės įgijimo. Papildomai nurodė, jog CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompensacijos suma dėl dalies ar viso krovinio praradimo ar sugadinimo apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę, tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (CMR konvencijos 23 straipsnio 2 ir 3 dalys). SDR kursas krovinio priėmimo vežti metu (2017 m. birželio mėnesį) buvo 1 SDR=0,811 Eur, krovinio svoris buvo 1 100 kg, todėl krovinio vertė yra 7 431,19 Eur (0,811x8,33x1100). Dėl to ieškovės ieškinys dėl 52 000 Eur išmokėtos kompensacijos priteisimo iš atsakovių yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Šalies argumentai

11. Ieškovė teismui pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų, tačiau prašymo turinį teismas įvertino kaip dubliką. Šiame prašyme (dublike) ieškovė papildomai nurodė, kad Krovinio vertė apskaičiuota pagal tai, kiek pirkėja „Depolt“, UAB apmokėjo už jų įsigijimą bei pateikė tai pagrindžiančią sąskaitą. Taip pat ieškovė pateikė 2017 m. birželio 1 d. draudimo polisą, kuris pagrindžia, kad Krovinys buvo apdraustas, bei kitą, tačiau tos pačios datos kaip ir pirminė subrogacijos forma, t. y. 2017 m. rugsėjo 19 d. subrogacijos formą, kurią pasirašė „Depolt“, UAB. Ieškovė taip pat nurodė, kad First A/S yra First Marine A/S trumpinys bei dėl apsirikimo buvo įvelta klaida teisinio atstovavimo sutartyje nurodant buveinės pašto kodą. Ieškovė nesutiko su atsakovės UAB „DSV Transport“ argumentu, jog ji teikė ekspedijavimo paslaugas, nes į atsakovę kreiptasi būtent dėl Krovinio pervežimo, nes tokių įrodymų byloje nėra. Vien todėl, kad CMR važtaraštyje vežėja nurodyta UAB „RENVYT“ nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė UAB „DSV Transport“ nėra vežėja. Vertinant tai, ar buvo kitų aikštelių, kuriose galėjo sustoti UAB „RENVYT“ vairuotojas, ieškovė nurodė, jog nepriklausomų siurvejerių ataskaitoje nurodoma, jog netoli sustojimo vietos buvo dvi saugomos stovėjimo aikštelės – už 59 min. ir 1 val. kelio, o remiantis kitais duomenimis, buvo ir daugiau saugomų aikštelių, kurių viena tik už 40 min. kelio, taip pat pabrėžė tai, kad vairuotojas sustojo poilsiui tik po 2 val. važiavimo. Ieškovės vertinimu, stovėjimo aikštelė pasirinkta dėl lokacijos patogumo, tačiau nesiekiant apsaugoti Krovinį, ieškovei kyla abejonės ir dėl to, kaip vairuotojas negalėjo pastebėti vagystės, nes tokiai vagystei prireiktų daugiau nei valandos, kol visas Krovinys būtų iškrautas. Ieškovė nesutiko ir su ieškinio senaties termino skaičiavimu, nes ieškovės vertinimu, nebuvo susitarta dėl Krovinio pristatymo termino, todėl terminas pradedamas skaičiuoti šešiasdešimtąją dieną po to, kai vežėjas priėmė krovinį, neįskaitant pirmosios termino dienos, tai atitinkamai ieškinio senaties terminas sueina tik 2018 m. rugpjūčio 6 d. Ieškovė papildomai nurodė ir tai, kad „Depolt“, UAB į atsakovę UAB „DSV Transport“ dėl prarasto krovinio kreipėsi nedelsiant, t. y. 2017 m. birželio 8 d. atsakovei buvo pateikta pretenzija, todėl atsakovės nepagrįstai teigia, kad ieškovė elgėsi pasyviai. Be kita ko, ieškovės prašyme (dublike) nurodoma, jog neteikia papildomų įrodymų dėl įmonės grupių sąsajumo, kadangi vien byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė teisėtai išmokėjo draudimo išmoką „Depolt“, UAB ir perėmė reikalavimo teisę į atsakovus.

Atsiliepimas

12. Atsakovė UAB „RENVYT“ pateikė tripliką, kuriame papildomai nurodė, kad ieškovė net neketina pateikti įrodymų, kurie pagrįstų „Depolt“, UAB sąsajas su juridiniais asmenimis, kurie nurodomi kaip apdraustieji ieškovės pateiktame draudimo polise. Tai rodo, kad „Depolt“, UAB ir Dangaard Electronics A/S sąsajas patvirtinančiais dokumentais ieškovė nedisponuoja, ir patvirtina tai, kad ieškovė nepakankamai aiškinosi bendrovės „Depolt“, UAB statusą ir sąsajas su draudimo polisu bei neįsitikino savo pareiga mokėti draudimo išmoką. Taip pat atsakovė teigė, kad byloje aptariama siunta buvo gabenama maršrutu Prancūzija – Lietuva, todėl šis vežimas akivaizdžiai nepateko į draudimo poliso galiojimo teritoriją, nes jame nurodoma, kad apdraustos siuntos, kurios gabenamos iš Danijos ir į Daniją. Žaidimų konsolės yra kompiuteriams prilyginamas pramoginis įrenginys, kuris nėra taip pat nurodytas kaip draudžiama prekė draudimo polise, tačiau į tai ieškovė neatsižvelgė. Dar daugiau, draudimo poliso skyriuje „Draudimo planas“ nurodyta, kad siuntos pagal polisą pristatomos „apdraustomis transporto priemonėmis“, o draudėjas „įsipareigoja pranešti apie visas siuntas“, tačiau byloje nėra nei draudėjo pranešimo apie „Depolt“, UAB siuntą, nei duomenų, kad atsakovės UAB „RENVYT“ transporto priemonė būtų apdrausta pagal ieškovės pateiktą draudimo polisą. Ieškovė neturėjo pagrindo perimti „Depolt“, UAB reikalavimo teisės ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. mokėjimas buvo atliktas kaip draudimo kompensacija, ji neabejotinai laikytina ex gratia mokėjimu.

13. Atsakovė įvertinusi ieškovės pateiktą 2017 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo nurodymą UAB „Depolt“, padarė išvadą, kad ieškovė išmokėjo ne draudimo išmoką, o mokėjimą pagal susitarimą „Settlement, A. P.“. Ieškovė nėra pateikusi šio mokėjimo pavedimo vertimo, tačiau verčiant šį žodį iš anglų kalbos, „Settlement“ reiškia „atsiskaitymas“, o ne draudimo išmoka („insurance payment“ ir pan.), ir šis atsiskaitymas yra skirtas A. P.. Tai patvirtina mokėjimo paskirties aprašymas, suformuluotas pačios ieškovės. Be to, pateiktas mokėjimo pavedimas rodo, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. sumokėta 49 312,41 Eur suma, o ne 52 000 Eur, kurią prašo priteisti ieškovė. Taip pat pabrėžia, kad „Depolt“, UAB pasirašyta subrogacijos forma atsirado byloje po to, kai atsakovai atsiliepimuose į ieškinį išsakė poziciją dėl Dangaard Electronics A/S pasirašytos subrogacijos formos. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad tyrimo ataskaitoje buvo nurodyta, jog „Depolt“, UAB prekes buvo pardavusi įmonei „Click“, todėl darytina išvada, kad net „Depolt“, UAB neturėjo reikalavimo teisės į atsakovus, kurią galimai perleido ieškovei. Ieškovė dar kartą pabrėžė, kad ji ir Depolt“, UAB nebuvo sudariusi jokio susitarimo, todėl susitarimas tarp atsakovių, nėra taikomas ir ieškovei.

14. Atsakovė UAB „DSV Transport“ pateikė tripliką, kuriame papildomai nurodė, kad ieškovės pateikti dokumentai neįrodo, jog ieškovė būtų apdraudusi Krovinį, būtų išmokėjusi kompensaciją, „Depolt“, UAB būtų perleidusi reikalavimo teisę į atsakoves, taip pat to, kad bendrovės Fleggaard Holding A/S, „Depolt“, UAB ir Dangaard Electronics A/S būtų susijusios, o tai pripažįsta ir pati ieškovė, kuri nurodo, kad daugiau dokumentų į bylą neteiks. Atsakovė taip pat įvardina ieškovės pateikto draudimo poliso trūkumus, kuriuos nurodė ir atsakovė UAB „DSV Transport“ bei atkreipia dėmesį į mokėjimo pavedimo neatitikimą prašomai priteisti sumai ir pavedimo paskirtį. Taip pat nurodo, kad mokėjimo data yra 2017 m. rugsėjo 27 d., o subrogacijos forma pasirašyta 2017 m. rugsėjo 19 d. Atsako paaiškino, kad ją ir „Depolt“, UAB sieja ilgalaikiai komerciniai santykiai r ieškovė puikiai žinojo, jog atsakovė teikia ekspedijavimo paslaugas, kurios nurodomos ir išrašomose sąskaitose už suteiktas paslaugas (pateikia pavyzdžių). Atsakovė nurodė, kad vežimo sutartis laikoma sudaryta trečiojo asmens naudai tik tada, kai krovinio siuntėjas sudaro sutartį su vežėju, nurodydamas pristatyti krovinį gavėjui. Ginčo atveju vežimo santykyje tiesiogiai dalyvavo pati „Depolt“, UAB. Nesutikdamas su tuo, jog Krovinio terminas nebuvo nustatytas, atsakovė nurodo, kad 2017 m. birželio 8 d. „Depolt“, UAB pateikė pretenziją ieškovei, nes nesulaukė Krovinio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

16. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad ieškovės pateikti dokumentai neįrodo, jog ieškovė turi reikalavimo teisę. Ieškovė pateikė transporto draudimo polisą, pagal kurio Bendras draudimo sąlygas, draudėjas yra Fleggaard Holding A/S. Kiti apdraustieji pagal Draudimo polisą yra dukterinės Fleggaard Holding A/S bendrovės, kuriose akcijos nuosavybės dalis yra 50 ir daugiau procentų, t. y. Fleggaardshop.dk ir Dangaard Electronics A/S su jos dukterinėmis bendrovėmis, pvz. anksčiau Skandinavian Mobile Solutions A/S (SMS) vadinta bendrovė. Pagal ieškovės pateiktą Juridinių asmenų registro išrašą „Depolt“, UAB akcininkas yra Vokietijos Federacinės Respublikos juridinis asmuo Fleggaardshop.dk Einkauf Gmbh. Teismas konstatavo, kad nei į draudėjo, nei į kitų apdraustųjų apimtį „Depolt“, UAB nepatenka, nes nėra dukterinė bendrovės Fleggaard Holding A/S bendrovė.

17. Teismas taip pat nustatė, kad pagal draudimo polisą draudiminė apsauga yra taikoma siuntoms, kurios pristatomos „<...> šiuo polisu apdrausta transporto priemone <...>“, tačiau nei pateiktas draudimo polisas, nei kiti byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog atsakovei UAB „RENVYT“ priklausanti transporto priemonė, kuria buvo gabenamas Krovinys, buvo apdrausta pagal nurodytą draudimo polisą. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal draudimo polisą, draudimo galiojimo zona apima „iš kitų pasaulio šalių į Daniją ir iš Danijos į kitas pasaulio šalis“ gabenamoms siuntoms. Kadangi ginčo atveju Krovinys buvo gabenamas maršrutu Prancūzija – Vilnius, teismo vertinimu, draudimo poliso apsauga Kroviniui nebuvo ir negalėjo būti taikoma. Visą tai įvertinęs, teismas konstatavo, kad pateiktas draudimo polisas nepatvirtina, jog ieškovė buvo ginčo Krovinio draudikas ir kad turėjo pagrindą „Depolt“, UAB naudai mokėti kompensaciją.

18. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą 2017 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo nurodymą bei jame nurodytą sumą (49 312,41 Eur), paskirtį „SETTLEMENT, (duomenys neskelbtini)“, padarė išvadą, kad mokėjimo nurodymu yra atliktas 49 312,41 Eur dydžio ieškovės mokėjimas „Depolt“, UAB naudai ne pagal draudimo polisą, o pagal individualų susitarimą dėl fizinio asmens A. P.. Sumų skirtumas nepatvirtina, jog mokėjimo nurodymo pagrindu ieškovės atliktas mokėjimas „Depolt“, UAB naudai susijęs su išmokėta kompensacija už prarastą Krovinį. Be kita ko, teismas atsižvelgė į tai, kad mokėjimo nurodymu atlikto mokėjimo data yra 2017 m. rugsėjo 27 d., o subrogacijos formos, kurios pagrindu ieškovė neva įgijo reikalavimą į atsakoves, data yra 2017 m. rugsėjo 19 d., nors pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, jog subrogacijos forma buvo pasirašyta po kompensacijos sumokėjimo, o ne prieš kompensacijos sumokėjimą.

19. Vertindamas byloje pateiktą 2017 m. rugsėjo 19 d. subrogacijos formą, kurią pasirašė Dangaard Electronics A/S, teismas sprendė, kad ji neįrodo, jog „Depolt“, UAB būtų perleidusi ieškovei reikalavimo teisę į atsakoves, kadangi byloje nėra įrodyta kokiu pagrindu subrogacijos formą yra pasirašiusi bendrovė Dangaard Electronics A/S, o pirminiu reikalavimo turėtoju yra nurodyta bendrovė Fleggaard Holding A/S. Iš prie ieškinio pridėtos įvykio vertinimo atskaitos, matyti, kad nei bendrovė Dangaard Electronics A/S, nei bendrovė Fleggaard Holding A/S Krovinio gabenimo metu nuosavybės teisės į Krovinį neturėjo, nebuvo nei Krovinio siuntėjas, nei gavėjas. Tai įvertinęs teismas sprendė, kad bendrovės, neturėdamos net ir formalios reikalavimo teisės į atsakoves, Dangaard Electronics A/S ir Fleggaard Holding A/S šios teisės jokiais pagrindais negalėjo perleisti ir ieškovei.

20. Teismas konstatavo, kad ieškinys atmetamas ir tuo pagrindu, kad subrogacijos pagrindu reikalavimo teisę perėmusi ieškovė negali remtis aplinkybe, kad faktinė vežėja atsakovė UAB „RENVYT“ nesilaikė griežtų reikalavimų automobilio sustojimo vietos parinkimui. Tokią išvadą teismas padarė, kadangi 2017 m. birželio 2 d. „Depolt“, UAB elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę UAB „DSV Transport“ dėl Krovinio pervežimo maršrutu Prancūzija – Vilnius, o pateikdama prašymą „Depolt“, UAB nurodė atsakovei UAB „DSV Transport“ tik tai, jog Krovinį sudaro 4 atitinkamo dydžio paletės, kurių bendras svoris yra 1 100 kg. Pirkėja „Depolt“, UAB nenurodė atsakovei koks yra Krovinio turinys, taip pat nepateikė jokių specialių reikalavimų Krovinio vežimui, jo saugojimui vežimo metu, todėl specialios sąlygos dėl aikštelės saugomos profesionalių saugotojų visą parą arba aptvertos ir apšviestos mokamos transporto priemonių aikštelėse pasirinkimo nebuvo „Depolt“, UAB ir atsakovės UAB „DSV Transport“ sutartinis įsipareigojimas. Teismas taip pat pažymėjo, kad vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims, todėl draudėjas bei draudimo išmokos gavėja „Depolt“, UAB neturėjo teisės reikalauti ieškovės nurodytų automobilio su kroviniu saugojimo įsipareigojimų laikymosi pagal Vežimo instrukcijas.

21. Kadangi teismas nenustatė, jog atsakovių veiksmai buvo tyčiniai arba prilyginami tyčiniams, teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimui yra taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kaip tai numato CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalis. Krovinys į Vilnių turėjo būti pristatytas 2017 m. birželio 9 d., tačiau vagystės metu visas Krovinys buvo prarastas. Teismas laikė, kad senaties terminas ieškiniui vežėjų (atsakovių) atžvilgiu pareikšti prasidėjo 2017 m. liepos 9 d., o paskutinė diena ieškiniui pareikšti buvo 2018 m. liepos 9 d., Kadangi ieškinys buvo pateiktas 2018 m. rugpjūčio 5 d., teismas konstatavo, jog ieškovė praleido senaties terminą ieškiniui pareikšti ir tai sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

22. Apeliaciniame skunde ieškovė First Marine A/S prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir įrodymus dėl apeliantės reikalavimo teisės. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pateiktas draudimo polisas nepatvirtina, jog apeliantė buvo Krovinio draudikas ir kad subrogacijos forma neįrodo, jog „Depolt“, UAB būtų perleidusi reikalavimo teisę. Draudimo polise yra nurodyta, kad apdraustieji yra Fleggaard Holding A/S bendrovės, kurių akcijos nuosavybės dalis yra 50 ir daugiau procentų. Draudimo santykius tarp apeliantės ir „Depolt“, UAB reguliuoja Danijos Karalystės teisė, todėl nėra pagrindo abejoti dėl draudimo išmokos mokėjimo pagrindo. Dėl prarasto krovinio „Depolt“, UAB patyrė 52 000 Eur nuostolius, kuriuos atlygino ieškovė, o pavedimo sumos nesutampa (pervesta 49 312,41 Eur), nes buvo išskaityta frančizė, numatyta draudimo polise. Tuo atveju, jei teismas nepripažintų, kad įvyko draudiminis įvykis, tai „Depolt“, UAB, pasirašydama subrogacijos formą, perleido apeliantei reikalavimo teisę į atsakovus. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad subrogacijos forma pasirašyta po draudimo išmokos išmokėjimo, nors byloje esantys įrodymai tokią teismo išvadą paneigia, nors iš esmės „Depolt“, UAB reikalavimo teisę perleisti galėjo bet kuriuo momentu. Be to, teismas padarė klaidingą išvadą, jog pavedimas padarytas pagal individualų susitarimą su A. P., kas taip pat reiškia, jog teismas pasisakė dėl asmenų, kurie nėra įtraukti į nagrinėjamą bylą – A. P. ir „Depolt“, UAB.

22.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino atsakovų pareigas saugant Krovinį vykdant Krovinio pervežimo paslaugą. Pervežimo instrukcijoje nurodyti UAB „RENVYT“ įsipareigojimai yra taikomi ir šioje byloje. Krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartis, sudaryta pagal CMR konvencijos nuostatas, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai, todėl šios sutarties šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas. Apeliantė gali remtis Pervežimo instrukcija, nes šią teisę perėmė iš Krovinio savininko „Depolt“, UAB. Kadangi teismas neišskyrė atsakovų kaltės, laikytina, jog palaiko apeliantės poziciją, jog UAB „DSV Transport“ yra pirmasis vežėjas, o ne ekspeditorius. UAB „RENVYT“ nesilaikė Pervežimo instrukcijų, nes aikštelė nesaugoma, neaptverta ir nėra mokama, todėl vairuotojo veiksmai vertintini kaip didelis nerūpestingumas CMR konvencijos 29 straipsnio prasme. Net ir netaikant Pervežimo instrukcijų, atsakovių veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas, prilyginamas tyčiniams veiksmams, o teismas nepasisakė dėl atsakovių bendrosios pareigos atlikti visus įmanomus veiksmus siekiant apsaugoti Krovinį. Byloje esantys vairuotojo paaiškinimai patvirtina, kad vairuotojas turėjo pakankamai laiko, kad nuvažiuotų į aukštesnio saugumo standartus atitinkančią aikštelę (vienos valandos atstumu buvo net trys saugesnės aikštelės).

22.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime priėmė bylos faktinių aplinkybių neatitinkančią išvadą dėl ieškinio senaties termino taikymo. Ieškinio senatis šioje byloje yra treji metai, nes CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai. Net ir nekonstatavus tyčinių veiksmų, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pristatymo data 2017 m. birželio 9 d. yra nustatyta tik Pervežimo instrukcijoje, kuri, kaip teismas nurodė, nesukelia teisių ir pareigų apeliantei. Pati apeliantė nenurodė jokių pristatymo terminų atsakovei UAB „DSV Transport“. Tuo atveju, kai dėl termino nėra sutarta, taikomas CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies b punktas, kuriame nustatyta, kad ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti šešiasdešimtąją dieną po to, kai vežėjas priėmė krovinį. Šiuo atveju krovinys buvo priimtas 2017 m. birželio 6 d., todėl ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti 2017 m. rugpjūčio 6 d.

22.4. Nors pirmosios instancijos teismas nesprendė reikalavimo priteisti palūkanas, tačiau tenkinus apeliacinį skundą, priteistinos ir palūkanos. „Depolt“, UAB pretenziją atsakovei UAB „DSV Transport“ pateikė nedelsiant, t. y. 2017 m. birželio 8 d. Remiantis kasacinio teismo praktika, vienerių metų terminas tarp pretenzijos ir kreipimosi į teismą, nesudaro pagrindo nepriteisti palūkanų.

Atsiliepimas

23. Atsakovė UAB „DSV Transport“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

23.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė turinti reikalavimo teisę į atsakoves. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kad „Depolt“, UAB patektų į draudimo polisu apdraustųjų tarpą, t. y., kad būtų Fleggaard Holding A/S bendrovės dukterinė bendrovė, o byloje esantis Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad „Depolt“, UAB akcininke yra Vokietijos Federacinėje Respublikoje registruota bendrovė Feggaardshops.dk Einkauf GmbH. Taip pat, pagal pateiktą draudimo polisą yra polisu apdrausta transporto priemonė, tačiau UAB „RENVYT“ priklausanti transporto priemonė nebuvo drausta minėtu polisu. Taip pat draudimo polise nurodoma draudimo zona – iš kitų pasaulio šalių į Daniją ir iš Danijos į kitas pasaulio šalis. Šiuo atveju Krovinys buvo vežamas iš Prancūzijos į Vilnių. Dar daugiau, apeliantė, suvokdama, kad neturi reikalavimo teisės, nurodo, jog draudimo santykius tarp ieškovės ir „Depolt“, UAB reguliuoja Danijos Karalystės teisė. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu tvirtai laikėsi pozicijos, jog yra išmokėjusi 52 000 Eur draudimo išmoką, pateikė pavedimo kopiją, tačiau atsakovėms nurodžius, jog suma, nurodyta pavedime, neatitinka ieškovės nurodomos sumos, iškėlė versiją, jog buvo atlikta franšizės išskaita. Konstatuodamas, kad mokėjimas yra susijęs tik su „Depolt“, UAB ir A. P., teismas nepasisakė dėl šių asmenų teisių ir pareigų, o tiesiog konstatavo, kad mokėjimo nurodymas nepagrindžia, jog „Depolt“, UAB gavo draudimo išmoką. Mokėjimo atlikimo data yra 2019 m. rugsėjo 27 d., o subrogacijos forma pasirašyta 2017 m. rugsėjo 19 d., tačiau pirmosios instancijos teisme teigusi, kad pirmiausia buvo atliktas mokėjimas, ieškovė apeliaciniame skunde nurodo priešingai. Be to, pirmąją byloje pateiktą subrogacijos formą buvo pasirašiusi Dangaard Electronics A/S, kuri nurodoma pirmine reikalavimo turėtoja. Bylos eigoje buvo pateikta kita subrogacijos forma, t. y. jau „Depolt“, UAB vardu ir ieškovės atstovas pripažino, kad ji buvo sudaryta civilinės bylos nagrinėjimo tikslu. Pabrėžia, kad siurvejerių tyrimo išvadoje nurodyta, kad vagystės metu „Depolt“, UAB prekes buvo pardavusi bendrovei „Click“, tai reiškia, kad Depolt nebuvo Krovinio savininkė ir negalėjo perleisti reikalavimo teisės į atsakovus.

23.2. Teismas pagrįstai nenustatė solidariosios atsakovės „DSV Transport“ atsakomybės dėl Krovinio praradimo. Teismo sprendime nėra konstatuota, kad atsakovė UAB „DSV Transport“ veikė kaip vežėjas, o ne ekspeditorius, todėl apeliantė nepagrįstai daro tokią išvadą. Visuma įrodymų patvirtina, kad ieškovei žinoma, jog UAB „DSV Transport“ teikia ekspedijavimo paslaugas, taip pat CMR važtaraštyje vežėju nurodyta atsakovė UAB „RENVYT“.

23.3. Teismas pagrįstai nenustatė atsakovės UAB „DSV Transport“ kvalifikuotos kaltės formos dėl Krovinio praradimo, kaip pagrindo, taikyti neribotą atsakomybę už Krovinio praradimą. Atsakovė UAB „DSV Transport“, kaip ekspeditorė, nėra apskritai atsakinga už krovinio praradimą, o pervežimo instrukcijai yra taikomas sutarties uždarumo principas. Reikalavimų kaip vežti Krovinį, pati „Depolt“, UAB nenustatė. Krovinio vežimo sutartis yra laikytina sudaryta trečiojo asmens naudai ne visada, o tik tada, kai krovinio siuntėjas (pardavėjas) sudaro sutartį su vežėju, nurodydamas šiam pristatyti krovinį gavėjui (pirkėjui). Ginčo atveju vežimo santykyje dalyvavo pats krovinio pirkėjas, betarpiškai sudarydamas krovinio ekspedijavimo sutartį su atsakove UAB „DSV Transport“, kurios pagrindu UAB „DSV Transport“ susitarė su atsakove UAB „RENVYT“ dėl krovinio pervežimo.

23.4. Teismas turėjo pagrindą taikyti ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti. Ieškovė neturi pagrindo remtis aplinkybe, jog atsakovų veiksmai buvo tyčiniai arba prilyginami tyčiniams, todėl taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Nors apeliantė teigia, jog nebuvo susitarta dėl krovinio pristatymo termino, tačiau tai paneigia byloje esantys įrodymai – pačios „Depolt“, UAB 2017 m. birželio 8 d. siųsta pretenzija. „Depolt“, UAB laukė krovinio 2017 m. birželio 9 d.

23.5. Ieškovės pasyvumas, delsimas pareikšti reikalavimus ir šių reikalavimų pareiškimas praėjus daugiau nei 1 metai laiko nuo Krovinio praradimo, kartu reikalaujant palūkanų priteisimo už visą laikotarpį, nėra pagrįstas. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje.

24. Atsakovė UAB „RENVYT“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

24.1. Apeliacinis skundas paremtas tik deklaratyviais, nekonkrečiais teiginiais. Apeliantė nepateikė konkrečių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadas tiek dėl apdraustojo statuso, poliso galiojimo teritorijos, apdraustos transporto priemonės. Be to, apeliantė iš esmės ginčija tik tai, jog mokėjimas nebuvo ex gratia, todėl tik tai turėtų būti nagrinėtinu klausimu apeliacinės instancijos teisme.

Šalies argumentai

24.2. Ieškovė nurodo, kad draudimo santykius tarp ieškovės ir „Depolt“, UAB reguliuoja Danijos Karalystės teisė, tačiau nepateikė jokios informacijos, kuo nagrinėjamu atveju skiriasi Lietuvoje taikytina teisė. Byla nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė taip pat neteikė jokių įrodymų, nereiškė prašymų, susijusių su užsienio teisės turinio įrodinėjimu.

24.3. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas rėmėsi šioje byloje neaktualia kasacinio teismo praktika. Teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas, ar kaltininkas privalo atlyginti draudimo išmoką draudikui, kai sugadintas turtas nebuvo draudimo objektu, kas visiškai atitinka nagrinėjamą situaciją.

24.4. Lieka nesuprantama, kodėl draudikas reikalauja atlyginti 52 000 Eur nuostolius, jei apeliaciniame skunde nurodoma, jog draudimo išmoka sudarė 49 312,41 Eur, atskaičius franšizę.

24.5. Subrogacijos formos turėtų būti laikomos patvirtinimu dėl draudimo išmokos, tačiau ne savarankišku reikalavimo teisės perleidimo pagrindu. Ant ieškovo blanko spausdintas tekstas leidžia matyti, kad ieškovei tokių standartinių formų gavimas yra įprasta praktika draudimo išmokų mokėjimo atvejais. Be to, ieškovė pati sau prieštarauja teigdama, kad ji išmoką gavo 2017 m. rugsėjo 27 d., tačiau subrogacijos forma pasirašyta 2017 m. rugsėjo 19 d. Taip pat svarbu tai, kad byloje ieškovė pateikė dvi subrogacijos formas – vieną, kurioje pasirašė Dangaard Electronics A/S, o kitą – „Depolt“, UAB. Abejose formose gavėju yra nurodomas Fleggaard Holding A/S, kuris jokio ryšio su krovinio pirkimu–pardavimu neturi.

24.6. Vien tai, kad teismas aptarė faktines aplinkybes, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas pasisakė dėl asmenų, kurie neįtraukti į nagrinėjamą bylą, t. y. konstatavo tik tai, kas nurodyta pavedimo paskirtyje.

24.7. Ieškovė pati sau prieštarauja, kai vienu atveju teigia, kad jai yra taikomos Vežimo instrukcijos, o kitu atveju, kai nori pagrįsti tai, jog nebuvo nustatytas pristatymo terminas, ji teigia, kad Vežimo instrukcijoms būdingas sutarties uždarumo principas, todėl yra netaikytinas. Ieškovei vežimo instrukcijos netaikytinos būtent dėl uždarumo principo, ieškovė dabar negali reikalauti to, ko nereikalavo iš vežėjo (dėl aikštelės pasirinkimo).

24.8. Remiantis teismų praktika, didelis neatsargumas, prilyginamas tyčiai, kvalifikuotinas tik tokiose situacijose, kuriose vežėjo veiksmai iš tiesų yra sąmoningi ir artimi tyčiai, turi būti konstatuoti objektyvieji ar subjektyvieji tyčiai prilyginamo neatsargumo kriterijai, taip pat svarbu nustatyti ne patį pažeidimo faktą, bet ir jo esmingumą, įtaką didesnei žalos padarymo rizikai konkrečiu nagrinėjamu atveju. Taip pat negalima iš vežėjo reikalauti to, kas neįmanoma, pavyzdžiui rinktis saugomą aikštelę, kai aplinkui tokių nėra. Nagrinėjamu atveju vežėjui iki saugomos aikštelės būtų tekę važiuoti 50–110 km ir to pakako, kad teismas konstatuotų, jog tinkamesnių aikštelių aplinkui nebuvo. Taip pat teismų praktikoje nėra atvejų, kai transporto priemonės laikymas aikštelėje prie degalinės, buvo įvertintas kaip tyčiai prilyginamas didelis neatsargumas. Ieškovės pateikti „IRU Transpark“ duomenys nėra sudaryti būtent tuo metu, kai atsakovė vežė Krovinį, taip pat galimų artimiausių aikštelių netyrė, neapžiūrėjo ir siurvejeriai.

24.9. Atsakovei UAB „RENVYT“ nei ieškovė, nei „Depolt“, UAB pretenzijos niekada nebuvo pateikusi, vienintelė UAB „DSV Transport“ gavo pretenziją. Be to, ieškovo išmokėta suma neapėmė palūkanų dalies, todėl priteisus ieškovei palūkanas, ji nepagrįstai praturtėtų. Taip pat pažymi, kad ieškovė nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismą, todėl būtų nesąžininga priteisti palūkanas, kai atsakovė UAB „RENVYT“ net negavo ikiteisminės pretenzijos.

Atsiliepimas

25. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

25.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nei į draudėjo, nei į kitų apdraustųjų apimtį „Depolt“, UAB nepatenka, nes nėra dukterinė bendrovės Fleggaard Holding A/S bendrovė. Tokią išvadą paneigiančių įrodymų, ieškovė nepateikė. Draudikas draudėjų reikalavimo teises perima ne reikalavimo perleidimo, o draudimo išmokos pagrindu ir ne bet kokia, o tik laikantis draudimo sutarties sąlygų, išmokėta draudimo išmoka draudimui suteikia reikalavimo teisę į atsakingus asmenis.

25.2. Nėra aišku dėl kokių byloje nedalyvavusio asmens A. P. materialiųjų teisių ir pareigų pasisakė teismas, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas.

25.3. Nors trečiasis asmuo įvykį pripažino nedraudžiamuoju, tačiau sutinka, kad Vežimo instrukcijomis ieškovė neturi teisės remtis, nes ji sudaryta tik tarp atsakovių ir tokiai sutarčiai taikomas sutarties uždarumo principas.

25.4. Ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, nes ieškinio senaties terminas buvo pradėtas skaičiuoti nuo 2017 m. liepos 9 d. ir baigėsi 2018 m. liepos 9 d., nors ieškovė į teismą kreipėsi tik 2018 m. rugpjūčio 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl ieškovės reikalavimo teisės

27. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis), o jeigu šis apsidraudęs – iš jo draudiko. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015).

28. Remiantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 21, 22, 23, 26, 27 punktais, 98 straipsnio 3 dalies 1 punktu, draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos arba ji nemažinama esant tam teisiniam pagrindui, arba išmokama, nors yra teisinis pagrindas jos nemokėti. Tokių ex gratia išmokų atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015).

29. Pirmosios instancijos teismas ištyrė draudimo išmokos, sumokėtos nukentėjusiam asmeniui „Depolt“, UAB pagrįstumą ir nustatė, kad nebuvo teisinio pagrindo draudikei mokėti draudimo išmoką, todėl ieškovė neturi formalios reikalavimo teisės į atsakoves UAB „DSV Transport“ ir UAB „RENVYT“. Apeliantė, nesutikdama su teismo išvada, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir įrodymus dėl ieškovės reikalavimo teisės. Draudimo polise yra nurodyta, kad apdraustieji yra Fleggaard Holding A/S bendrovės, kurių akcijos nuosavybės dalis yra 50 ir daugiau procentų, o tai apeliantės teigimu, patvirtina, kad ieškovei buvo teisinis pagrindas išmokėti draudimo išmoką pirkėjai „Depolt“, UAB, kuri taip pat patenka į Draudimo polisu apdraustųjų ratą.

30. Apdraustasis yra draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai yra draudžiami (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Byloje pateiktas draudėjo Fleggaard Holding A/S 2017 m. birželio 1 d. pasirašytas draudimo polisas, kurio bendrosiose sąlygose prie kitų apdraustųjų nurodyta: „Dukterinės Fleggaard Holding A/S bendrovės, kuriose akcijos nuosavybės dalis yra 50 ir daugiau procentų. T. y. Fleggaardshop.dk ir Dangaard Electronics su jos dukterinėmis bendrovėmis, pvz. anksčiau Scandinavian Mobile Solutions A/S (SMS) vadinta bendrovė“. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Juridinių asmenų registro duomenimis, nustatė, kad vienintelis „Depolt“, UAB akcininkas yra Vokietijos Federacinės Respublikos juridinis asmuo Fleggaardshop.dkEinkauf Gmbh. Byloje nėra duomenų, kad „Depolt“, UAB akcininkas juridinis asmuo Fleggaardshop.dkEinkauf Gmbh būtų susijęs su draudėju Fleggaard Holding A/S ar jos dukterinėmis bendrovėmis (CPK 178 straipsnis).

31. Pabrėžtina, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas, o CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju atsakovės, atsikirsdamos į ieškovės reikalavimą, aiškiai nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina reikalavimo teisės egzistavimo, todėl ieškovė, siekdama atsikirsti į tokius argumentus, privalėjo pateikti įrodymus, kurie pagrįstų, kad „Depolt“, UAB yra susijusi su Fleggaard Holding A/S, dėl ko patenka į apdraustųjų pagal Draudimo polisą tarpą. Tačiau, ieškovė, pateikdama 2018 m. lapkričio 26 d. prašymą dėl papildomų įrodymų, prašymo 2 lapo išnašoje nurodė, kad „Ieškovas, siekdamas nedidinti bylos nagrinėjimo išlaidų bei vadovaujantis ekonomiškumo principu, neteikia papildomų įrodymų dėl įmonės grupės sąsajumo, kadangi vien byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Ieškovai teisėtai išmokėjo draudimo išmoką Depolt ir perėmė reikalavimo teisę į Atsakovus. Pavyzdžiui, draudimo išmokos išmokėjimas, subrogacijos laiško pasirašymas.“. Ieškovė tik deklaratyviai nurodo, kad tarp „Depolt“, UAB ir Fleggaard Holding A/S bendrovių yra sąsaja, tačiau vengia pateikti tokius įrodymus, nurodydama, jog neva tai užvilkins bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad ir apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog turi reikalavimo teisę, tačiau taip pat nedetalizuoja sąsajos tarp „Depolt“, UAB ir Fleggaard Holding A/S, o tik deklaratyviai nurodo, kad nėra abejonės dėl šių bendrovių sąsajos.

32. Dar daugiau, apeliaciniame skunde nurodoma, jog draudimo santykius tarp apeliantės ir „Depolt“, UAB reguliuoja Danijos Karalystės teisė, todėl nėra pagrindo abejoti dėl draudimo išmokos mokėjimo pagrindo. Pažymėtina, kad užsienio teisė civiliniams santykiams taikoma tada, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.10 straipsnio 1 dalis). CK 1.12 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kuriais atvejais teismui tenka pareiga aiškinti užsienio teisę bei jos turinį nustatyti pačiam (lot. ex officio), o kuriais su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus turi pateikti bylos šalys. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato teismas savo iniciatyva (ex officio). Jeigu užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas, tai visus įrodymus, susijusius su taikomos užsienio teisės normų turiniu, pagal tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise. Šalies prašymu teismas gali padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir CPK 808 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013).

33. Apeliantė, teigdama, kad Danijos Karalystės įstatymai leido mokėti draudimo išmoką, privalėjo pateikti įrodymus, susijusius su taikomos užsienio teisės (Danijos Karalystės) normų turiniu, tačiau įrodymų nepateikė. Apeliantė tik lakoniškai nurodo, kad ji nebūtų mokėjusi draudimo išmokos, jei tai nebūtų priklausę pagal Draudimo polisą. Vien tokiais apeliantės argumentais remiantis, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad draudimo išmoka „Depolt“, UAB buvo išmokėta esant teisiniam pagrindui. Apeliantės teiginiai, kad byloje pateikta 2017 m. rugsėjo 19 d. subrogacijos forma vertintina kaip įrodymas, kuris pagrindžia draudimo išmokos mokėjimo teisėtumą, yra nepagrįsti, kadangi nėra įrodyta, kokiu pagrindu pasirašyta subrogacijos forma, t. y. teismas privalo nustatyti tai, ar įvykis patenka į draudimo sutarties sąlygas, ko pasekmė – pasirašyta subrogacijos forma. Pažymėtina, kad pati ieškovė paaiškino, jog subrogacijos forma yra pasirašoma tada, kai išmokama draudimo išmoka, todėl būtent šiuo atveju subrogacijos formos pildymas vertintinas kaip procedūrinis elementas, patvirtinantis, kad draudimo išmoka buvo išmokėta, tačiau subrogacijos forma nepatvirtina fakto, ar draudimo išmoka buvo išmokėta pagal Draudimo polise nustatytas sąlygas, t. y. ar išmoka nebuvo ex gratia – galimai ieškovei neįvertinus draudimo sutartimi prisiimamos rizikos. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje buvo pateiktos dvi skirtingos subrogacijos formos (pirminė byloje pateikta subrogacijos forma pasirašyta Dangaard Electronics A/S, o į tai atsakovei atkreipus dėmesį, byloje buvo pateikta kita, tačiau tos pačios dienos subrogacijos forma, kurią jau pasirašė „Depolt“, UAB), kurios buvo užpildytos 2017 m. rugsėjo 19 d. – dar prieš draudimo išmokos mokėjimą, kuris, kaip teigia ieškovė, įvyko 2017 m. rugsėjo 27 d., todėl subrogacijos formos įrodomoji reikšmė nagrinėjamu klausimu apskritai kelia abejonių (CPK 185 straipsnis).

34. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad ieškovės draudimo išmoka buvo išmokėta dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos – „Depolt“, UAB nebuvo apdrausta Draudimo polisu, dėl ko draudimo išmoka išmokėta nesant teisiniam pagrindui, todėl ieškovė ieškinyje nurodytu subrogacijos pagrindu neįgijo reikalavimo teisės į atsakoves ir to, teisėjų kolegijos vertinimu, pakanka, kad ieškovės subrogacijos pagrindu pareikštas reikalavimas atsakovėms būtų atmestas kaip nepagrįstas.

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

35. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Apeliantė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų – A. P. ir „Depolt“, UAB – teisių ir pareigų, nes teismas sprendime konstatavo, jog 2017 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo nurodymo paskirtyje žodžiai „Settlement, A. P.“ reiškia, jog buvo atliktas mokėjimas pagal individualų susitarimą su A. P..

36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018).

37. Vertinant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių turinį, konstatuotina, jog bylą nagrinėjęs teismas, analizuodamas bylos duomenis ir darydamas faktines išvadas, nesprendė dėl byloje nedalyvavusių asmenų A. P. ir „Depolt“, UAB teisių ir pareigų sukūrimo, pakeitimo ar panaikinimo, nepadarė išvadų, kurios turėtų įtakos šių asmenų teisinei padėčiai. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendė tik dėl 2017 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo nurodymo įrodomosios reikšmės nagrinėjamai bylai, t. y. teismas konstatavo, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo nurodymu yra atliktas 49 312,41 Eur dydžio ieškovės mokėjimas „Depolt“, UAB naudai ne pagal Draudimo polisą, kadangi mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodytas kitas asmuo (A. P.) ir žodis „settlement“ (liet. susitarimas). Skundžiamu sprendimu nėra nustatytos ar modifikuotos nei A. P., nei „Depolt“, UAB materialiosios teisės ir pareigos, t. y. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme nėra nuspręsta dėl šių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, vadinasi, neegzistuoja apeliantų nurodytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

38. Teisėjų kolegija, pritardama ginčijamame sprendime nurodytiems pirmosios instancijos teismo motyvams, plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kuriais su tokiais teismo sprendimo motyvais nesutinkama. Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovus, taip pat teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kitų apeliacinio skundo argumentų analizė neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui. Kaip nurodoma teismų praktikoje, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos įvertino, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

40. Teisėjų kolegijai atmetus ieškovės apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

41. Atsakovės pateikė teismui įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – atsakovė UAB „RENVYT“ patyrė 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė UAB „DSV Transport“ – 1 696,31 Eur. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį ir rekomenduojamus tokio pobūdžio užmokesčio dydžius (Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintos teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija)), atsakovei UAB „RENVYT“ iš ieškovės priteistinos 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias atsakovė patyrė apeliacinės instancijos teisme, o atsakovei UAB „DSV Transport“ iš ieškovės priteistina 1 696,31 Eur suma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RENVYT“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės First Marine A/S, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 786,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 50 euro ct.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DSV Transport“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės First Marine A/S, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 696,31 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt šešis eurų ir 31 euro ct.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Teisėjai Marius Bajoras Antanas Rudzinskas Egidija Tamošiūnienė