Vilniaus apygardos teismo sprendimas

1. Ieškovas nurodė, kad ieškovas - draudimo bendrovė First Marine A/S apdraudė krovinį, kurio vežėjai buvo atsakovai uždaroji akcinė bendrovė “DSV Transport” (susitariantis vežėjas) (toliau – atsakovas DSV) ir UAB “RENVYT” (faktinis vežėjas) (toliau – atsakovas Renvyt), kuris vežimo metu buvo visiškai prarastas. Ieškovas prašo solidariai iš atsakovų ieškovo naudai priteisti 52 000,00 Eur nuostolių atlyginimo; 3 004,64 Eur palūkanų; 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

2. Ieškovas sumokėjo kompensaciją prarasto krovinio pirkėjui UAB „Depolt“ (toliau - Pirkėjas), o Pirkėją kontroliuojanti bendrovė - Dangaard Electronics A/S pasirašė subrogacijos formą ieškovui, todėl Ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovus dėl 52 000,00 Eur nuostolių atlyginimo.

3. Pardavėjas Big Ben interactive S.A. Pirkėjui pardavė prekių - 4 paletes (duomenys neskelbtini) (toliau - Krovinys). Krovinys turėjo būti parvežtas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), todėl Pirkėjas užsisakė pas atsakovą DSV krovinio parvežimo į Lietuvą paslaugą. Atsakovas DSV pervežimo paslaugą užsakė pas atsakovą Renvyt, kuris faktiškai turėjo pristatyti Krovinį į (duomenys neskelbtini).

4. 2017-06-06 11:24 val. Krovinys buvo pakrautas adresu (duomenys neskelbtini) ir turėjo būti pristatytas adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo Renvyt vairuotojas R. K. (toliau - Vairuotojas) sustojo praleisti naktį degalinės aikštelėje. Naktį iš (duomenys neskelbtini)į (duomenys neskelbtini)visas Krovinys buvo pavogtas. 2017-06-07 7 val. ryte vairuotojas pastebėjo, kad Krovinys pavogtas ir apie Krovinio vagystę vairuotojas pranešė vietos policijai.

5. Nepriklausomi siurvejerių 2017-08-15 surašytoje Tyrimo ataskaitoje nustatyta, kad buvo pavogtas visas Vairuotojo gabenamas Krovinys už 52 000,00 Eur, užsakymo pervežimo instrukcijoje sudarytoje tarp atsakovų DSV ir Renvyt (toliau - Užsakymo pervežimo instrukcija) 11 p. numatyta, kad poilsio metu transporto priemonė su kroviniu stovi tik stovėjimo aikštelėse, kurios yra saugomos profesionalių saugotojų visą parą, o jei tokių nėra - aptvertose ir apšviestose mokamose transporto priemonių aikštelėse (Tyrimo ataskaitos 4.2. p.)

6. Ieškovo vertinimu, Krovinys buvo prarastas dėl didelio Krovinio vežėjų neatsargumo, prilyginamo tyčiniams veiksmams, todėl remiantis CMR konvencijos 3, 17, 29 ir 36 str. iš atsakovų DSV ir Renvyt Ieškovo naudai priteistina visa padaryta nuostolių - 52 000,00 Eur suma, netaikant CMR konvencijos 23 str. nustatyto vežėjo atsakomybės ribojimo.

7. Krovinio praradimą Ieškovui atsakingi yra abu atsakovai. CMR 36 str. numatyta, kad ieškinys dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo, išskyrus priešieškinio ar prieštaravimo būdu pateikiamus ieškinius tos pačios vežimo sutarties byloje, gali būti pateiktas tik pirmajam, paskutiniam arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas sąlygojo krovinio praradimą, sugadinimą arba pristatymo termino. Už Krovinio vagystę yra atsakingi abu atsakovai.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad vežėjo veiksmai, kai jis pasirenka nesaugomą naktinio sustojimo vietą, nors turi galimybę sustoti saugomoje aikštelėje, kasacinio teismo praktikoje vertinami kaip didelis neatsargumas, prilyginamas tyčiniams veiksmams.

9. Atsakovai pažeidė Užsakymo pervežimo instrukciją sudarytą tarp DSV ir Renvyt dėl stovėjimo aikštelės pasirinkimo. Užsakymo pervežimo instrukcijos 11 p. numatyta, kad poilsio metu transporto priemonė su kroviniu stovi tik stovėjimo aikštelėse, kurios yra saugomos profesionalių saugotojų visą parą;o jei tokių nėra - aptvertose ir apšviestose mokamose transporto priemonių aikštelėse.

10. Atsakovas Renvyt nesilaikė Užsakymo pervežimo instrukcijos, nes poilsiui sustojo aikštelėje, kuri nėra saugoma profesionalių saugotojų; nėra aptverta; nėra mokama. Vairuotojas, pasirinkdamas aikštelę, kuri neatitinka Užsakymo pervežimo instrukcijos, suprato, kad jos nesilaiko, todėl akivaizdu, kad nesiėmė visų įmanomų krovinio praradimo rizikos veiksnių pašalinimo ar sumažinimo bei nesivadovavo krovinio išsaugojimo prioritetu. Tai reiškia, kad tokie veiksmai pagal CMR konvenciją yra laikomi vežėjo dideliu neatsargumu ir atsakovai turėtų atlyginti visą ieškovo patirtą žalą solidariai (CMR konvencijos 3 str., 17 str. 1 d., 29 str. ir 36 str. bei CK 6.1015 str.).

11. CK 6.261 str. nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CMR konvencijos 27 str. 1 d. įtvirtintas 5 proc. palūkanų dydis. 2017-06-08 buvo pranešta atsakovui DSV dėl patirtos žalos ir prašoma ją atlyginti. Kadangi atsakovai atsisakė atlyginti ieškovo patirtą žalą, tai 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolės sumokėti 52 000,00 Eur sumą neįvykdymą skaičiuojamos nuo 2017-06-08 iki 2018-08-03 (ieškinio padavimo diena), t. y. 3 004,64 Eur.

Atsakovo DSV atsikirtimai

Šalies argumentai

13. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti aiškią ir neabejotiną išvadą, kad ieškovas dėl atsakovo prarasto ginčo krovinio išmokėjo 52 000 EUR draudimo išmoką, kuri galėtų būti draudiminės subrogacijos pagrindas. Pagal ieškovo pateiktą Transporto draudimo polisą Nr. 2013167 atsakovo gabentas krovinys nebuvo ir negalėjo būti apdraustas, todėl ieškovas akivaizdžiai išmokėjo ex gratia išmoką (jei 2017-09-27 mokėjimą iš viso galima laikyti draudimo išmoka), išeidamas iš draudimo sutarties ribų ir neturėdamas pareigos tai padaryti, draudėjas yra (duomenys neskelbtini) bendrovė Fleggard Holding A/S, apdraustieji - Fleggaard Holding A/S dukterinės bendrovės, kuriose ši įmonė valdo 50 proc. ir daugiau akcijų, t.y. Fleggaardshop.dk ir Dangaard Electronics su jos dukterinėmis bendrovėmis. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad UAB „Depolt“ būtų apdrausta pagal Transporto draudimo polisą Nr. 2013167. Poliso skyriuje „Draudimo galiojimo zona“ nurodyta, kad apdraustos prekių siuntos iš kitų pasaulio šalių į (duomenys neskelbtini) ir iš (duomenys neskelbtini) į kitas pasaulio šalis. Byloje aptariama siunta buvo gabenama maršrutu (duomenys neskelbtini) - Lietuva, todėl šis vežimas akivaizdžiai nepateko į draudimo poliso galiojimo teritoriją. Poliso skyriuje „Prekės“ žaidimų konsolės neminimos kaip draudėjo verslo srities prekės (stambi buitinė technika, elektronika, tekstilė, meno dirbiniai ir kt.). Žaidimų konsolės yra kompiuteriams prilyginamas pramoginis įrenginys, kuris nėra nurodytas kaip draudžiama prekė Transporto draudimo polise Nr. 2013167, tačiau į tai Ieškovai neatsižvelgė;

14. Poliso skyriuje „Draudimo planas“ nurodyta, kad siuntos pagal polisą pristatomos apdraustomis transporto priemonėmis", o draudėjas ,įsipareigoja pranešti apie visas siuntas', tačiau byloje nėra nei draudėjo pranešimo apie UAB „Depolt“ siuntą, nei duomenų, kad atsakovo UAB „Renvyt“ transporto priemonė būtų apdrausta pagal Transporto draudimo polisą Nr. 2013167. Be kita ko, jei krovinį gabenusi transporto priemonė buvo apdrausta pagal Transporto draudimo polisą Nr. 2013167, visiškai neaišku, kokiu pagrindu taikomas regresas, kadangi draudikas prisiėmė riziką dėl būtent apdraustoje transporto priemonėje esančio krovinio sugadinimo ar praradimo. Poliso 19 skyriuje „Didelės vertės prekių vežimas, kai jų vertė nesiekia 5 000 000 DKK, žemės transportu“ nurodyta, kad krovinio vežėjas turi patvirtinti pirmiau nurodytas sąlygas (nėra duomenų apie tai, kad bet kuriam iš atsakovų tokios sąlygos būtų buvusios pateiktos), vengti nakvynių nepatvirtintose poilsio vietose Europoje (atsakovai net nebuvo informuoti apie patvirtintas poilsio vietas), o jei tai neįmanoma - pasirinkti visą parą veikiančias, apšviestas poilsio aikštelės prie degalinių (tokio reikalavimo UAB „DSV Transport“ UAB „Depolt nekėlė), vežėjai turi būti supažindinti su instrukcijomis, kad tokios prekės kraunamos paskutinės (šiuo atveju - pakrautos pirmos, ir jokios instrukcijos prekes krauti paskutines UAB „Depolt“ Atsakovams nepateikė, o krovinio siuntėjas jas pakrovė pirmas ir dėl tokios krovimo eigos neprieštaravo), transporto priemonės šonai ir stogas turi būti fiksuoti (tokio reikalavimo vežimo sutartyje nebuvo).

15. Ieškovo pateiktas 2017-09-27 mokėjimo nurodymas UAB „Depolt“ leidžia daryti išvadą, kad Ieškovas išmokėjo ne draudimo išmoką, o mokėjimą pagal susitarimą („Settlement, A. P.“). „Settlement” reiškia “atsiskaitymas”, o ne draudimo išmoka („insurance payment“ ir pan.), ir šis atsiskaitymas yra skirtas A. P.. Tiek iš 2017-09-27 mokėjimo pavedimo, tiek iš byloje esančių dokumentų visumos neseka, kad Ieškovas yra išmokėjęs draudimo išmoką pagal draudimo sutartį, o tik atlikęs mokėjimą pagal nežinomą susitarimą. Mokėjimo pavedimas rodo, kad 2017-09-27 sumokėta 49 312,41 EUR suma.

Šalies argumentai

17. UAB “Depolt” nėra apdrausta ir neturi draudėjo statuso. Pagal Draudimo polisą draudiminė apsauga yra taikoma siuntoms, kurios pristatomos „<...> šiuo polisu apdrausta transporto priemone <...>“ (Draudimo poliso 2 psl.). Pagal Draudimo polisą draudimo galiojimo zona apima „iš kitų pasaulio šalių į Daniją ir iš Danijos į kitas pasaulio šalis“ gabenamoms siuntoms. Ginčo Krovinys buvo gabenamas maršrutu Prancūzija – Vilnius, todėl Draudimo poliso apsauga Kroviniui nebuvo ir negalėjo būti taikom

18. Subrogacijos formą yra pasirašiusi bendrovė Dangaard, o pirminiu reikalavimo turėtoju yra nurodyta bendrovė Fleggaard Holding A/S (Fleggaard). Kaip matyti iš ieškovo pateiktų dokumentų, nei bendrovė Dangaard, nei bendrovė Fleggaard Krovinio gabenimo metu nuosavybės teisės į Krovinį neturėjo, nebuvo nei Krovinio siuntėjas, nei gavėjas. Neturėdami net ir formalios reikalavimo teisės į atsakovus DSV ir Renvyt, Dangaard ir Fleggaard šios teisės jokiais pagrindais negalėjo perleisti ir First Marine.

19. Ieškinyje išdėstyti paaiškinimai, jog UAB „Depolt“ priklauso įmonių grupei, kurioje patronuojanti bendrovė yra (Fleggaard), o UAB „Depolt“ tiesiogiai kontroliuojanti bendrovė nėra patvirtinti jokiais įrodymais.

20. UAB “Depolt” elektroniniu laišku atsakovui DSV pateikus užsakymą Krovinio pervežimo organizavimui, atsakovas DSV šį užsakymą priėmė vykdyti ne kaip Krovinio vežėjas, o kaip ekspeditorius. Faktiniam Krovinio vežimui buvo pasamdytas atsakovas Renvyt. Atsakovas DSV teikia išimtinai tik ekspedijavimo ir logistikos, bet ne vežimo paslaugas, todėl CMR konvencijos nuostatos DSV atžvilgiu negali būti taikomos, kas reiškia, jog DSV ir Renvyt solidari atsakomybė dėl Krovinio vagystės yra apskritai negalima.

21. Veikdamas kaip ekspeditorius DSV Krovinio vežimą organizavo tinkamai. Atsakovo DSV, kaip ekspeditoriaus, atsakomybę apibrėžia ekspedijavimo paslaugų teikimo sąlygos, kuriose yra numatytas DSV atsakomybės sutartinis ribojimas (kurio negalima tapatinti su CMR konvencijos ribojimu). Jokių pretenzijų dėl Krovinio organizavimo UAB”Depolt DSV atžvilgiu nėra pareiškusi.

22. CMR konvencijos 29 str. nurodo, jog konvencijos 23 str. įtvirtintas vežėjo atsakomybės ribojimas gali būti netaikomas tik tuo atveju, „<...> jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams“. Ieškovas, reikalaudamas neribotos DSV atsakomybės už prarastą Krovinį, turėjo pareigą įrodyti, jog Krovinys buvo prarastas sąmoningai arba dėl DSV kaltės (tyčinių veiksmų). Nei viena iš nurodytų aplinkybių Byloje nėra įrodyta.

23. Ieškovas nurodo, jog ieškinys atsakovų DSV ir Renvyt atžvilgiu reiškiamas, vadovaujantis Instrukcija, sudaryta tarp DSV ir Renvyt, kurios, First Marine manymu, Renvyt nesilaikė. Vadovaudamasi instrukcija First Marine neturi teisės reikšti reikalavimų DSV ir Renvyt, kadangi tai draudžia sutarties uždarumo principas.

24. Tyrimo ataskaitos 4.3. punktas patvirtina, jog kreipdamasi dėl Krovinio pervežimo organizavimo Depolt nenurodė jokių specifinių sąlygų Krovinio pervežimui ir Krovinio saugumo užtikrinimui pervežimo metu. Atitinkamai jokių reikalavimų First Marine negali reikšti ir teigdama, kad kuri nors iš jos sąlygų vežimo metu nebuvo įvykdyta. Ataskaitos 9.3. punktas patvirtina, jog automobilis, kuriame buvo Krovinys, poilsio metu stovėjo apšvietoje ir filmuojame aikštelėje. Nurodytų aplinkybių visuma patirtina, jog DSV atsakomybė už prarastą Krovinį, jeigu Byloje būtų įrodytos visos dSv atsakomybei kilti būtinos sąlygos, vadovaujantis CMR 23 str. bet kuriuo atveju negalėtų viršyti 7 431,19 EUR sumos.¹ Esamu atveju Ieškovas, neįrodęs DSV atsakomybei kilti būtinų sąlygų ir DSV kaltės, nepagrįstai ir neteisėtai reikalauja, kad DSV atlygintų Ieškovo nurodomą prarasto Krovinio vertę, beveik 7 kartus viršijančią CMR konvencijos 23 str. nustatytus ribojimus

25. Krovinys į (duomenys neskelbtini) turėjo būti pristatytas 2017-06-09, tačiau vagystės metu visas Krovinys buvo prarastas. Atitinkamai, senaties terminas Ieškiniui vežėjo Renvyt atžvilgiu pareikšti prasidėjo 2017-07-09. Atitinkamai, paskutinė diena Ieškiniui pareikšti buvo 2018-07-09. First Marine, praleido CMR konvencijos 32 str. 1 d. numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti, nes ieškinį pateikė tik 2018-­08-05.

26. First Marine pasyvumas, delsimas pareikšti reikalavimus ir šių reikalavimų pareiškimas praėjus daugiau nei vieneriems metams laiko nuo Krovinio praradimo, kartu reikalaujant palūkanų priteisimo už visą First Marine pasyvumo laikotarpį, nėra pagrįstas, nes ieškovas akivaizdžiai nesąžiningai delsė.

Atsakovo RENYVYT argumentai

Šalies argumentai

28. Didelis vežėjo neatsargumas pagal CMR Konvencijos nuostatas nėra preziumuojamas, tai yra Ieškovo įrodinėjimo dalykas. Tačiau ieškovas iš esmės remiasi tik tuo, kad Atsakovas UAB „RENVYT“ pažeidė Užsakymo pervežimui instrukciją, kurią jam pateikė kitas Atsakovas UAB „DSV Transport“. Toks faktas nesudaro pagrindo taikyti CMR Konvencijos 29 str.

29. Užsakymo pervežimo instrukcija yra atsakovų Renyvyt ir DSV yra dvišalė sutartis, kurioje nedalyvavo nei krovinio siuntėjas, nei gavėjas, nei kiti galimai reikalavimo teisę turintys asmenys (krovinio savininkas ir pan.). Užsakymo pervežimo instrukcija santykyje nedalyvaujantiems asmenims jokių teisių ar pareigų nesukelia, o ieškovas nėra atsakovo DSV reikalavimo teisės perėmėjas, kuris galėtų remtis sutarties pažeidimu. Tik tuo atveju, jei saugomos ar kitokius ypatingus požymius turinčios aikštelės reikalavimas kiltų iš siuntėjo nurodymų, kuriuos vežėjai akceptavo ir nepagrįstai nesilaikė, būtų galima vertinti, ar tokia situacija reiškia didelė vežėjų neatsargumą. Byloje tokių duomenų nėra.

30. Ginčytina, ar transporto priemonės stovėjimas mokamoje parkavimo vietoje iš viso turi reikšmės krovinio saugumui - yra daug mokamų parkavimo zonų, kurių valdytojai parduoda vietas stovėjimui, tačiau ne transporto priemonės pasaugos (saugojimo) paslaugą. Jei mokėjimas už stovėjimą nesuteikia saugumo transporto priemonei, jis negali būti laikomas apsaugos priemone. Šiuo atveju, sutarties sąlygos leido rinktis arba saugomą, arba mokamą aikštelę, t.y. saugomos aikštelės pasirinkimas nebuvo būtinas. Faktinės stovėjimo aikštelės teritorija buvo apšviesta ir stebima vaizdo kameromis, tai laikytina pakankamomis saugumą užtikrinančia priemone ir abejotina, ar tvoros buvimas būtų priemonė, kuriai esant vagystės būtų išvengta, jei to nepadėjo išvengti nei vaizdo stebėjimas, nei teritorijos apšvietimas. Bet koks neteisėtas veiksmas gali būti siejamas su pasekmėmis tik nustačius priežastinį ryšį, o šiuo aspektu Ieškovas nepasisako.

31. Turi būti nustatyta, ar buvo faktinė galimybė pasirinkti tokią aikštelę nakties stovėjimui, apie kokią kalba Ieškovas. Ieškovas teigia, kad vairuotojas nesiėmė visų įmanomų rizikos veiksnių pašalinimo ar sumažinimo priemonių, su kuo negalima sutikti. Nei ieškovas, nei nepriklausomi siurvejeriai Tyrimo ataskaitoje nenurodė, kokių konkrečių, toje situacijoje vežėjui prieinamų (ne teoriškai, bet faktiškai įmanomų) saugumo priemonių vežėjas galėjo imtis, tačiau nesiėmė. Atsakovas Renyvyt ėmėsi visų jam prieinamų saugumo priemonių - vadovaudamasis krovinio išsaugojimo prioritetu, pasirinko aikštelę prie visą parą veikiančios degalinės, turinčios zoną krovininių automobilių parkavimui, apšviestą ir stebimą vaizdo kameromis Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) - valstybėje, kuri nelaikytina nesaugia pagal krovinių vagysčių iš transporto priemonių atvejus, bent jau tokie duomenys nebuvo žinomi Atsakovui Renyvyt, todėl konkrečios aikštelės pasirinkimas buvo tinkamas ir pakankamas, ir nesudaro pagrindo taikyti CMR Konvencijos 29 str. Ieškovas (draudimo kompanija) įvykio aplinkybėms nustatyti pasinaudojęs nepriklausomų siurvejerių paslaugomis, turėjo visas galimybes nustatyti, ar netoliese buvo saugomų aikštelių ir ar vežėjas galėjo jas pasirinkti stovėjimui. Vežėjo veiksmų negalima kvalifikuoti kaip tyčiai prilyginamo didelio neatsargumo.

32. Didelis neatsargumas, prilyginamas tyčiai, kvalifikuotinas tik tokiose situacijose, kuriose vežėjo veiksmai iš tiesų yra sąmoningi ir artimi tyčiai, o šiuo atveju nėra pagrindo taip teigti. Įstatymai suteikia gabenamų krovinių savininkams kitas galimybes apsaugoti savo interesus - pavyzdžiui, sudarant krovinių draudimo sutartis, papildomus susitarimus dėl visiškos vežėjo atsakomybės su vežimo užmokesčio priemoka (CMR Konvencijos 24, 26 str.) ir kt. nesaugomos aikštelės prie degalinės pasirinkimas pats savaime nėra pakankamas pagrindas taikyti CMR Konvencijos 29 str. ir visišką vežėjo atsakomybę.

33. Ieškovas praleido vienerių ieškinio senaties terminą (CMR Konvencijos 23 str.). Ieškinio senaties terminas baigėsi 2018-07-09, o ieškinys teismui pateiktas 2018-08-03, praleidus ieškinio senaties terminą, kurį atsakovas UAB „RENVYT“ prašo taikyti ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti.

34. Ieškovas nepateikė atsakovui Renyvyt palūkanų skaičiavimo pagrindu esančios 2017-06-08 pretenzijos. CMR Konvencijos 27 str. kaip palūkanų skaičiavimo pagrindą nurodo ne bet kokią, o reikalavimo teisę turinčio asmens pareikštą pretenziją. Ieškovas kreipėsi į teismą praėjus labai ilgam laikui (daugiau nei metams ir 2 mėnesiams) po krovinio praradimo, todėl bet kuriuo atveju, net ir nustačius, kad reikalavimas priteisti ikiteismines palūkanas yra teisėtas ir pagrįstas, palūkanos mažintinos atsižvelgiant į paties ieškovo elgesį ir procesinį pasyvumą, kurio atsakovai niekaip neįtakojo.

Trečiojo asmens argumentai

Šalies argumentai

36. Taisyklių Specialiųjų sąlygų 4.1.17. p. numatytas nedraudžiamasis įvykis - „Draudikas netenkina pretenzijų: kai krovinys pagrobiamas draudėjo transporto priemonei stovint nesaugomoje aikštelėje. Saugoma aikštelė - aptverta (uždara), tamsiu paros metu apšviesta teritorija su kontroliuojamu transporto priemonių įvažiavimu ir išvažiavimu, kontroliuojamu fizinių asmenų įėjimu ir išėjimu, kurioje esančios transporto priemonės (jose esantys kroviniai), aikštelės personalo saugomi visą parą“.

37. Be to, tarp UAB „Renvyt“ ir UAB „DSV TRANSPORT“ sudarytame Užsakymo pervežimui / Instrukcijos 11 p. yra nurodyta, kad „poilsio metu transporto priemonė su kroviniu stovi tik stovėjimo aikštelėse, kurios yra saugomos profesionalių saugotojų visą parą, o jei tokių nėra - aptvertose ir apšviestose mokamose transporto priemonių aikštelėse.“ Aikštelė, kurioje buvo įvykdyta krovinio vagystė, nėra aptverta tvora ir nėra saugoma aikštelės personalo. Taigi UAB „Renvyt“ transporto priemonės, gabenusios krovinį, stovėjimas poilsio metu tokioje aikštelėje, kaip užfiksuota ataskaitoje, atitinka Taisyklių Specialiųjų sąlygų 4.1.17. p. įvardintą nedraudžiamąjį įvykį. Siurvejerių ataskaitoje nurodyta, kad netoli įvykio vietos yra dvi saugomos stovėjimo aikštelės: pirmoji - už 59 min. kelio nuo vagystės vietos - saugoma, aptverta, apšviesta, stebima kameromis; antroji - už 1 val. kelio. UAB „Renvyt“ galėjo ir privalėjo numatyti bei suplanuoti savo kelionės maršrutą ir sustojimus taip, kad gabenamas krovinys būtų saugus.

38. Ieškovas neįrodė, kad apskritai turi reikalavimo teisę į atsakovus UAB „Renvyt“ ir UAB „DSV TRANSPORT“, ieškovo First Marine A/S kartu su ieškiniu pateikta Subrogacijos forma Nr. 8103 nepagrindžia reikalavimo teisės įgijimo. CMR konvencijos 23 str. 1 d. nustatyta, kad kompensacijos suma dėl dalies ar viso krovinio praradimo ar sugadinimo apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, - pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę, tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (CMR konvencijos 23 str. 2, 3 d.). SDR kursas krovinio priėmimo vežti metu (2017 m. birželio mėnesį) buvo 1 SDR=0,811 EUR, krovinio svoris: 1 100 kg; krovinio vertė pagal CMR konvencijos 23 str.: 0,811*8,33*1100 = 7 431,19 EUR.