Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. P. ir H. A. (H. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų R. P. ir H. A. (H. A.) ieškinį atsakovėms A. K., J. S. dėl patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai prašė teismo: 1) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės į atskirą turtinį vienetą ieškovams patalpas, pažymėtas gyvenamojo namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), patalpų padalinimo į du butus projekte indeksais 3-1, 3-2, 3-3, 3-4, 3-5, 3-6 ir 2-2 (butas Nr. 1); 2) priteisti iš ieškovų atsakovei A. K. 593,21 Eur kompensaciją; 3) įpareigoti ieškovus savo lėšomis atidalyti patalpas į butus Nr. 1 ir Nr. 2 pagal ieškovų pateiktą projektą; 4) priteisti ieškovams iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.6. Iš naujo pareiškę ieškinį pagal šiek tiek pakoreguotą architekto D. Mitkaus atidalijimo projektą, ieškovai nepašalino esminių trūkumų, nurodytų Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-924-863/2015. Pirma, geriausiai visų bendraturčių interesus atitinka atsakovės A. K. pirmtakų parengtas atidalijimo projektas. Jis pagrįstas šalių nusistovėjusiu faktiniu patalpų naudojimu. Bendraturčiai nepatirtų žalos, nes, pagal aptariamą projektą, nereikia patirti nepatogumų, išlaidų dalių atidalijimui. Vis dėlto atidalijimas pagal nurodytą projektą teisiškai neįmanomas dėl žemės naudojimo paskirties. Antra, pagal ieškovų projektą negalima atidalyti visų bendraturčių dalių į tris atskirus butus. Trečia, ieškovų pasiūlyta kompensacija, pagrįsta Nekilnojamojo turto registro duomenimis (vidutine rinkos verte, nustatyta masinio vertinimo būdu). Tokia kompensacija neadekvati atsakovės A. K. būsimiems praradimams, kuriuos ji patirtų atidalijus patalpas pagal ieškovų projektą. Atsakovė A. K. vienintelė iš visų bendraturčių įsivedė kanalizaciją ir vandentiekį. Jos patalpų vertę turėtų nustatyti ir įvertinti nepriklausomo turto vertintojas. Ši atsakovė praranda 12 kv. m gyvenamo ploto. Šį plotą reikėtų atgauti ginčijantis su kita bendraturte J. S., iš jos valdomo turto dalies, jį atsiskirti, patirti išlaidų ir nepatogumų remontams. Šiuo metu nėra galimybės įvertinti, kokią gyvenamo ploto dalį būtų galima kompensuoti iš kito bendraturčio valdomos turto dalies. Visos nurodytos sąnaudos, netekimai turi būti kompensuojami ne dviejų, bet visų trijų bendraturčių sąskaita. Ketvirta, turi būti siekiama, kad po atidalijimo liktų kuo mažiau bendro naudojimo objektų (atsidalintų iš trijų bendraturčių tik vienas, o kiti net neturėtų galimybių to padaryti). Priešingu atveju būtų esmingai pažeisti šalių lygiateisiškumo bei bendraturčių interesų pusiausvyros principai. Pakeitus žemės paskirtį, atsirastų galimybė iš viso nebeturėti šalims bendro naudojimo daiktų.

9.8. Apeliantai nėra susipažinę su bylos medžiaga, nes atsakovės A. K. atsiliepime pateikto prašymo pagrindu prie nagrinėjamos bylos medžiagos prijungta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-924-863/2015 medžiaga. Atsiliepime aptarti įrodymai bei jų originalai yra išnagrinėtoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovų dalies atidalijimo iš jų ir atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės – gyvenamojo namo (CK 4.80 straipsnis). Ieškovai prašo atidalyti jų dalį iš bendro namo taip, kad jų dalis būtų išskirta (atskirta), o kitos bendraturtės (atsakovės) ir toliau bendrosios dalinės nuosavybės teise valdytų joms tenkančias ginčo namo dalis. Atsakovės nesutinka su ieškovų pateiktu atidalijimo variantu, teigia, kad būtų pažeistos jų teisės, nes būtų pakeista faktinė naudojimosi patalpomis tvarka, atsakovėms būtų užkirstas kelias vienai su kita atsidalyti bendrąją dalinę nuosavybę.

12. Ieškovai prašo atidalyti jų dalį iš namo bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Architektūra ir inžineriniai projektai“ 2018 metų projektą (1 t., b. l. 5–45). Ieškovai nori, kad, atidalijus jų dalį, namas būtų padalytas į tokius du butus: 1) paskirti ieškovams bendrai naudotis gyvenamosiomis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais nuo 3-1 iki 3-6 ir 2-2 (šią patalpą šiuo metu naudoja atsakovė A. K.); 2) atsakovėms paskirti bendrai naudotis rūsio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R-1 ir R-2, taip pat gyvenamosiomis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais nuo 1-1 iki 1-6, nuo 2-1 iki 2-5, išskyrus 2-2 (1 t., b. l. 39).

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovams R. P. ir H. A. bei atsakovėms J. S. ir A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso vieno aukšto vienbutis gyvenamasis namas Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 17–19). Bendraturčiams priklauso po 1/4 dalį namo. Bendras namo plotas – 154,76 kv. m (142,55 kv. gyvenamosios patalpos ir 21,21 kv. rūsys). Šiuo metu atsakovė J. S. naudojasi gyvenamosiomis patalpomis, namo plane pažymėtomis indeksais 1-1, 1.2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, iš viso – 43,09 kv. m, atsakovė A. K. – 2-1, 2-2, 2-3, 2-3, 2-4, 2-5, iš viso – 40,99 kv. m, ieškovai bendrai – 3-1, 3-2, 3-3, 3-4, 3-5, 3-6, iš viso – 57,47 kv. m. nurodytos bendraturčių namo dalys (gyvenamosios patalpos) atskirtos vienos nuo kitų ir bendraturčiai nustatytomis dalimis naudojasi atskirai. Nėra bendrų patalpų, kurias bendraturčiai naudotų bendrai. Po namo dalimi, kuria naudojasi tik atsakovės, yra rūsys. Juo bendrai naudojasi atsakovės.

14. Vilniaus miesto Tarybų rajono liaudies teismo 1964 m. sausio 9 d. sprendimu be kita ko nustatė tokią naudojimosi namu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tvarką: Vaclavui N. A. skyrė kambarius, plane pažymėtus nuo 3-1 iki 3-5, A. I. D. – 2-1 ir 2-2, Jaroslavai F. S. - nuo 1-1 iki 1-4; rūsį, esantį po butais 2-1 ir 1-4 skirti bendrai naudotis J. F. S. ir A. I. D. lygiomis dalimis, bet D. turi padaryti įėjimą į rūsį iš savo buto savo sąskaita (1 t., b. l. 70–73) (byla Nr. 2-30-64). Tokią naudojimosi namu tvarką teismas nustatė dėl to, kad tuo metu šalys namu naudojosi pagal tokią pat tvarką, o iškeldinti kurį nors bendraturtį arba perkelti kambarių sienas netikslinga, nes namas senas, medinis. Pasisakydamas dėl rūsio, teismas nurodė, kad tam, kad netrukdytų J. F. S., bendraturtė A. I. D. turi iš savo buto padaryti įėjimą į rūsį, tada šalys galės pertverti rūsį per pusę. Lietuvos TSR Aukščiausiasis teismas 1964 m. vasario 3 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto Tarybų rajono liaudies teismo 1964 m. sausio 9 d. sprendimą (1 t., b. l. 79–82).

15. Teismo vykdytoja Velta I. N. 1964 m. gruodžio 18 d. akte konstatavo, kad įvykdė Vilniaus miesto Tarybų rajono liaudies teismo 1964 m. sausio 9 d. sprendimą, atliko namų valdos padalijimą ir, be kita ko, paskyrė V. N. A. kambarius pagal planą nuo 3-1 iki 3-5, J. F. S. kambarius pagal planą nuo 1-1 iki 1-4, J. J. K. (namų valdos dalį nusipirkusiai iš V. I. D.) kambarius pagal planą 2-1 ir 2-2 (1 t., b. l. 83–85). Rūsį, esantį po patalpomis 2-1 ir 1-4, teismo vykdytoja paskyrė naudotis bendrai bendraturtėms J. F. S. ir J. J. K.. Pažymėtina, kad pastarosios ir pardavėjos A. I. D. 1964 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią pirkėja J. K. nusipirko ¼ dalį namo, 5 punkte įrašyta, kad pirkėjos nuosavybėn pereina du kambariai, plane pažymėti indeksais 2-1 ir 2-2, pusė rūsio po 1 ir 2 butais, 1/3 daržinės, taip pat teisė naudotis dalimi daržo, kurio dydis 265,75 kv./ m. ir teisė bendrai su kitais namo bendraturčiais naudotis bendru kiemu ir šuliniu (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-924-863/2015 duomenys; 2 t., b. l. 195, 196).

16. Lietuvos TSR Vilniaus miesto Tarybų rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1984 m. liepos 2 d. raštu V. N. A., J. I. K., J. F. O. pranešė, kad Tarybų rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1984 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 235 nurodytiems asmenims asmeninės nuosavybės teise skyrė priestatus 2a I/P, 3a I/M ir daržinę I, 2J (1 t., b. l. 89, 90). Nurodytame rašte įrašyti gyvenamojo namo priestatai atitinka atsakovės A. K. naudojamas patalpas, plane pažymėtas indeksais 2-4 ir 2-5 (techninės inventorizacinės bylos plane pažymėtą 2a I/P; ieškovų pateiktame plane pažymėtą indeksu 2a ¹/ž), bei ieškovų naudojamą patalpą 3-6 (techninės inventorizacinės bylos plane pažymėtą 3a I/M; ieškovų pateiktame plane pažymėtą indeksu 3a ¹/ž) (techninės inventorizacijos bylos 1984 m. birželio mėn. planas, su 1988 m. sausio 7 d. įregistruotais pakeitimais; ieškovų pateiktas planas) (1 t., b. l. 39, 92). Aptariamame plane taip pat pažymėtas trečias namo priestatas 1a I/P, kurio patalpų indeksai atitinka atsakovės J. S. naudojamas patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-5 ir 1-6.

17. Lietuvos TSR Vilniaus miesto Tarybų rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1984 m. liepos 31 d. raštu, adresuotu Vilniaus notarų kontorai ir namo dalies bendraturtei J. J. K. leido sudaryti gyvenamojo namo dovanojimo sutartį su M. J. K. (1 t., b. l. 86, 87). Aptariamame rašte nurodyta, kad dovanojamosios namo dalies adresas – (duomenys neskelbtini)-2, Vilnius ir ši dalis yra keturi kambariai, kurių gyvenamasis plotas – 36,25 kv. m (pagal planą 2-1 kambarys (8,66 kv. m), 2-2 kambarys (14,61 kv. m), 2-3 kambarys (5,44 kv. m), 2-4 virtuvė (5,80 kv. m), 2-5 kambarys (7,54 kv. m). Atsakovių pateiktoje 2013 m. rugsėjo 25 d. kadastrinių matavimų byloje, Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenų lentelėje užfiksuota, kad ieškovų naudojamas priestatas pastatytas 1976 metais (priestatas 3a ¹/ž), atsakovės A. K. naudojamas priestatas – 1981 metais (priestatas 2a ¹/ž). Atsakovės J. S. naudojamas priestatas – 1980 metais (priestatas 1a I/P) (1 t., b. l. 103).

18. Pagal 1984 m. rugpjūčio 3 d. dovanojimo sutartį J. K. padovanojo savo broliui M. K. (atsakovės A. K. sutuoktiniui) 1/4 gyvenamojo namo, kuris plane pažymėtas 1A 1/M (113,26 kv. m ir 31,94 kv. m) dalį, esančio 1395 kv. m ploto žemės sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini)-2 (1 t., b. l. 66, 68). Dovanojimo sutartyje įrašyta, kad dovanojamoji namo dalis priklauso J. K. pagal Vilniaus valstybinėje notarų kontoroje patvirtintą 1964 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį, Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro 1984 m. rugpjūčio 3 d. pažymą ir 1984 m. rugpjūčio 3 d. registracijos liudijimą. Dovanojimo sutarties 8 punkte nustatyta, kad M. K. nuosavybėn pereina šios patalpos: pagal planą 8,66 kv. m kambarys 2-1, 14,61 kv. m kambarys 2-2, 5,44 kv. m kambarys 2-3, 7,54 kv. m kambarys 2-5, 5,80 kv. m virtuvė 2-4.

19. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2018 m. balandžio 16 d. išraše įrašyta, kad atsakovė A. K. nuolat naudojasi patalpomis, pažymėtinos plane nuo 2-1 iki 2-5. Nurodytas įrašas įrašytas 1984 m. rugpjūčio 3 d. dovanojimo sutarties ir 2015 m. sausio 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu (t. 1, b. l. 19). Įrašas apie palikėjo M. K. (kurio palikimą paveldėjo atsakovė A. K.) naudojamas patalpas (faktas apie naudojimosi tvarką) į Nekilnojamojo turto registrą įrašytas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu atmetė ieškovo V. A. (kurio palikimą priėmė ieškovai) skundą dėl nurodyto viešo registro tvarkytojo sprendimo panaikinimo (administracinė byla Nr. I-6106-281/2014) (1 t., b. l. 125–134). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 8 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmiau nurodytą sprendimą (administracinė byla Nr. A-1632-662/2015) (1 t., b. l. 135–148).

20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 22 d. sprendimu atmetė ieškovų ieškinį atsakovei A. K. dėl 1984 m. rugpjūčio 3 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia (civilinė byla Nr. e2-338-155/2016). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 4 d. nutartimi paliko nepakeistą nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimą (civilinė byla Nr. e2A-1645-661/2016).

21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 27 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovo V. A. (kurio teises, jam mirus, vėliau perėmė abu ieškovai) ieškinį, leido pakeisti gyvenamojo namo duomenis Nekilnojamojo turto kadastre pagal matininkės I. Ž. 2013 m. spalio 3 d. atliktus kadastrinius matavimus (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-924-863/2015 duomenys; 3 t., b. l. 101–110). Nurodytu sprendimu teismas atmetė kitą ieškovo reikalavimą ir atsakovės A. K. priešieškinį, kuriais ieškovas ir atsakovė prašė atidalyti jų dalis iš namo bendrosios dalinės nuosavybės pagal kiekvienos jų pateiktus skirtingus projektus (planus). Teismas nustatė, kad nuo 1964 metų bendraturčių naudojamos namo patalpos pakeistos: šalys pasistatė priestatus, patalpose įsirengė atskiras elektros apskaitos ir šildymo sistemas (atsakovės patalpas šildo krosnimis, ieškovas V. A. – garų šildymo sistemą), atsakovė A. K. įsivedė kanalizaciją ir vandentiekį. Pagal matininkės I. Ž. 2013 m. spalio 3 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenis, name yra komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas. Ieškovo pateiktas atidalijimo projektas neatitinka šiuo metu esančius šalių naudojimosi patalpomis tvarkos, nes, pagal projektą, prašoma ieškovui paskirti kambarį, plane pažymėtą indeksu 2-2, kuriuo naudojasi ne ieškovas, bet atsakovė A. K.. Teismas nustatė, kad neįmanomas atidalijimo būdas, pagal kurį ieškovui V. A. atitektų tiksliai tiek, kiek jam priklauso pagal idealiąją 1/2 nuosavybės dalį. Teismas atsisakė padalyti namą pagal atsakovės A. K. pateiktą projektą į tris atskirus butus, atitinkančius esančią naudojimosi patalpomis tvarką, nes šis būdas neatitiktų žemės sklypo naudojimo režimo: namas yra žemės sklype, kurio naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų teritorija.

22. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-279-392/2016) (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-924-863/2015 duomenys; 4 t., b. l. 80–92).

23. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nagrinėjamos bylos ir prijungtos kitos civilinės bylos duomenis, darytina išvada, kad ieškovai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime rėmėsi teismų sprendimais ir kitais įrodymais, kurių nėra šioje ir prijungtoje kitoje byloje. Priešingai, teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi nagrinėjamoje byloje ir kitoje byloje, kurios duomenys (medžiaga) prijungta prie šios bylos, esančiais teismų procesiniais sprendimais, taip pat rašytiniais įrodymais. Taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir nustatė bylai reikšmingas aplinkybes pagal sprendimo motyvuojamoje dalyje išsamiai aptartus įrodymus, vertino jų turinį ir pasisakė kvalifikuodamas nustatytas bylos aplinkybes. Dėl to teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, kuriais teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neva rėmėsi įrodymais, kurių nėra byloje.

Dėl ieškovo teisės atsidalyti namo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės

24. Nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo to, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Kai į tą patį daiktą nuosavybės teisę turi du ar daugiau asmenų, pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės (lot. communio) teise. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių įgyvendinimo apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Dalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nenusako, kokia daikto dalis kam priklauso ir apibūdinamos tik matematine išraiška.

25. CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Atskyrus vieno bendraturčio dalį, sumažėja bendraturčių skaičius, bet daiktas išlieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, kitų bendraturčių dalys lieka neatidalytos. Tai – santykinis atidalijimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 23 punktas).

26. Atidalijimo instituto aspektai ir nuosavybės neliečiamumo principas lemia tam tikrą atidalijimo teisės apsaugą. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

27. Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Teikiami atidalijimo variantai turi būti pagal procedūras ir techniškai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 23 punktas).

28. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Atsakovas savo atidalijimo projektą gali siūlyti ne tik reikšdamas priešieškinį, bet ir pasinaudodamas kita gynimosi nuo ieškinio priemone – teikdamas atsiliepimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009).

29. Bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005).

30. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, kompensacija gali būti priteisiama vienam ar keliems atidalijamiems bendraturčiams, bet ne tik atidalyti jo dalį prašančiam bendraturčiui. Taigi kompensaciją galima priteisti tiek ieškovui, tiek atsakovui.

31. Bylos šalių naudojamos patalpos (namo dalys) neatitinka idealiųjų bendraturčių idealiųjų dalių. Teismo sprendimu naudojimosi namo patalpomis tvarka nustatyta nuo 1964 metų. Bendraturčiai daugiau negu 50 metų laikėsi nustatytos tvarkos. Reikšminga tai, kad bendraturčiai kiekvienas atskirai pagerino kiekvienas savo naudojamas namo patalpas. Byloje nustatyta, kad po 1964 metų, t. y. po to, kai buvo nustatyta naudojimosi namo patalpomis tvarka, kiekvienas bendraturtis prie jam naudotis priskirtų patalpų savo lėšomis ir darbu pasistatė priestatus. Iki tol, kol nebuvo priestatų, namo plotas buvo 118,19 kv. m. Taigi 1/2 dalis atitiko 59,095 kv. m, 1/4 – 29,5475 kv. m. Sprendžiant ieškovų dalies atidalijimo klausimą ir atidalijant jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės reikšminga tai, kad kiekvieno bendraturčio individualiomis lėšomis padidintos dalys yra atskiriamos, todėl jo tenka kiekvienam bendraturčiui (CK 4.77 straipsnio 2 dalis). Taigi ieškovams tenka prie jų naudojamos namo dalies pastatytas priestatas, plane pažymėtas indeksu 3-6 (4,18 kv. m ploto), atsakovei A. K. – priestatas, kuriame įrengtos patalpos, plane pažymėtos indeksais 2-4 ir 2-5 (7,66 + 5,81 = 13,47 (kv. m), atsakovei J. S. – priestatas, kuriame įrengtos patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-5, 1-6 (3,46 + 3,25 = 6,71 kv. m).

32. Padidinus namą (pastačius tris priestatus) bendras namo plotas padidėjo iki 142,55 kv. m. Faktiškai ieškovai naudojasi 58,47 kv. m plotu (54,29 + 4,18 = 58,47), atsakovė A. K. – 50,99 kv. m plotu (27,52 + 13,47 = 50,99), atsakovė J. S. – 43,09 kv. m plotu (36,38 + 6,71 = 43,09).

33. Padidinus namą, pasikeitė idealiosios bendraturčių namo dalys. Ieškovų dalis yra 63,275 kv. m gyvenamojo ploto (59,095 + 4,18 = 63,275), atsakovės A. K. – 43,0175 kv. m (29,5475 + 13,47 = 43,0175), atsakovės J. S. – 36,2575 kv. m (29,5475 + 6,71 = 36,2575). Proporcingai pagal iki 142,55 kv. m padidėjusį namo plotą, bendraturčių dalys pasikeitė ir yra tokios: ieškovų dalis – 44,39 proc. (63,275 kv. m x 100 proc. : 142,55 = 44,39); atsakovės A. K. – 30,18 proc. (43,0175 kv. m x 100 proc. : 142,55 = 30,18); atsakovės J. S. – 25,43 proc. (36,2575 kv. m x 100 proc. : 142,55 = 25,43). Taigi, pastačius priestatus, ir perskaičiavus bendraturčių idealiąsias dalis, kiekvieno priestato plotą priskiriant tik priestatą atskirai pastačiusiam ir savarankiškai naudojančiam bendraturčiui, ieškovų idealioji dalis sumažėjo nuo 50 proc. (1/2 dalis) iki 44,39 proc., atsakovės A. K. – padidėjo nuo 25 proc. (1/4 dalis) iki 30,18 proc., atsakovės J. S. – padidėjo nuo 25 proc. (1/4 dalis) iki 25,43 proc.

34. Pagal ieškovų pateiktą jų dalies atidalijimo projektą, jiems būtų priskirta patalpa, plane pažymėta indeksu 2-2. Ja, pagal nuo 1964 metų nustatytą tvarką, naudojasi atsakovė A. K., taip pat naudojosi buvę namo dalies, į kurią įgijo nuosavybės teisę ši atsakovė, savininkai. Pastačius namo priestatus ir pasikeitus bendraturčių dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje, negalima iš atsakovės A. K. paimti patalpos, plane pažymėtos indeksu 2-2, ir paskirti ją ieškovams. Toks ieškovų dalies atidalijimo būdams pažeidžia atsakovės A. K. interesus, nes ieškovams tektų už jų idealiąją dalį didesnė natūra atidalijama namo gyvenamųjų patalpų dalis, o atsakovės A. K. tiek idealioji, tiek realioji (ir faktiškai šiuo metu naudojama) dalis nepagrįstai sumažėtų. Taigi ieškovų pateiktas dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas tiek, kiek juo prašoma plane indeksu 2-2 pažymėtą patalpą paskirti ieškovams, neatitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų, šalių, kaip bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės dalių proporcingumo principo (CK 1.5 straipsnis, 4.73 straipsnio 2, 3 dalys). Be to, ieškovams priskyrus aptariamą atsakovės A. K. naudojamą patalpą, šalys patirtų papildomų išlaidų, nes reikėtų panaikinti atsakovės A. K. patalpas 2-2 ir 2-3 jungiančią durų angą ir įrengti naują durų angą sienoje, skiriančioje patalpą 2-2 ir ieškovų naudojamą patalpą 3-3.

35. Įvertinusi ieškovų pateiktą projektą, atsižvelgusi į pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra galimybė atidalyti ieškovų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal jų pateiktą UAB „Architektūra ir inžineriniai projektai“ 2018 metų projektą, ieškovams atidalijant ir paskiriant patalpas, plane pažymėtas indeksais nuo 3-1 iki 3-6, o atsakovėms paskiriant (paliekant) kitas namo patalpas, kuriomis šiuo metu atsakovės naudojasi pagal nuo 1964 metų nustatytą naudojimosi patalpomis tvarką. Nurodytas atidalijimo būdas būtų įgyvendintas pagal esamą naudojimosi namo patalpomis tvarką. Dėl jo bendraturčiai nepatirtų išlaidų patalpoms pertvarkyti ar pakeisti, nes šio metu ieškovų naudojamos patalpos yra izoliuotos nuo atsakovių patalpų. Be to, nebūtų bendrų ieškovų (iš vienos pusės) ir atsakovių (iš kitos pusės) bendrai naudojamų patalpų. Nurodytas ieškovų dalies atidalijimo iš bendro namo būdas atitinka žemės naudojimo būdą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šis atidalijimo būdas nėra kliūtis atsakovėms ateityje spręsti viena kitos dalių atidalijimo iš likusios namo bendrosios dalinės nuosavybės klausimo pagal teisės aktų reikalavimus. Tai, kad kiti bendraturčiai nori atlikti absoliutų bendrosios dalinės nuosavybės objekto padalijimą, bet nesiima veiksmų, jog toks namo padalijimas būtų galimas ir atitiktų teisės aktų reikalavimus, pakeitus žemės naudojimo būdą, negali riboti savo dalį atsidalyti siekiančiam santykinio atidalijimo būdu ir ieškinį teisme pareiškusiam bendraturčiui įgyvendinti savo teisę pagal CK 4.80 straipsnį. Priešingu atveju atsidalyti siekiančiam bendraturčiui būtų atimta teisė įgyvendinti atsidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, o bendraturčių ginčas liktų neišspręstas, todėl negalėtų būti atkurta šalių taika.

36. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, vadovaudamasis CK 4.80 straipsniu, teismas turi teisę parinkti labiausiai visų bendraturčių interesus atitinkantį atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, jeigu, pagal byloje nustatytas aplinkybes, įmanoma pakeisti ieškovų pateikto atidalijimo projekto sprendinius. Nagrinėjamoje byloje susidariusioje situacijoje toks teismo parinktas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu, taip pat ir bylos nagrinėjimu de novo (lot. iš naujo) apeliacinės instancijos teisme (CPK 320 straipsnis).

37. Šiuo metu ieškovai naudojasi 4,805 kv. m ploto mažiau negu jiems priklauso pagal idealiąją nuosavybės dalį (63,275 – 58,47 = 4,805). Dabar atsakovė A. K. naudojasi 7,9725 kv. m ploto daugiau negu jai priklauso pagal idealiąją nuosavybės dalį (50,99 – 43,0175). Šiuo metu atsakovė J. S. naudojasi 6,8325 kv. m ploto daugiau negu jai priklauso pagal idealiąją nuosavybės dalį (43,09 – 36,2575 = 6,8325). Dėl to atsakovės turi kompensuoti ieškovams 4,805 kv. m gyvenamųjų patalpų ploto vertę pinigais, proporcingai jų naudojamų patalpų viršpločiui. Bendras atsakovių naudojamo ploto viršplotis yra 14,804 kv. m (7,9725 + 6,8325 = 14,805). Atsakovės turi kompensuoti ieškovams jų ploto sumažėjimą (netekimą) tokiomis dalimis: atsakovė A. K. – 54 proc. (7,9725 kv. m x 100 proc. : 14,805 kv. m = 54 proc.); atsakovė J. S. – 46 proc. (6,8325 kv. m x 100 proc. : 14,805 = 46 proc.).

38. Atsakovė A. K. turi sumokėti ieškovams kompensaciją už 2,5947 kv. m netenkamo ploto dalį (4,805 kv. m x 54 proc. : 100 proc. = 2,5947 kv. m). Atsakovė J. S. turi sumokėti ieškovams kompensaciją už 2,2103 kv. m netenkamą ploto dalį (4,805 kv. m x 46 proc. : 100 proc. = 2,2103 kv. m).

39. Pasikeitus gyvenamojo ploto dalims, taip pat pasikeitė ir bendraturčių dalys į rūsį. Ieškovai prašo savo rūsio dalį paskirti atsakovėms, nes tik jos naudojasi rūsiu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad rūsys paskirtinas atsakovėms. Pasikeitus idealiosioms dalims, ieškovai turi 44,39 proc. rūsio, kurio plotas yra 12,21 kv. m, atsakovė A. K. – 30,18 proc., atsakovė J. S. – 25,43 proc. Pažymėtina, kad 44,39 proc. atitinka 5,42 kv. m rūsio ploto (12,21 kv. m x 44,39 proc. : 100 proc. = 5,42 kv. m). Atsakovės J. K. idealioji dalis yra 1,2 karto didesnė už atsakovės J. S. idealiąją dalį (30,18 : 25,43 = 1,2). Už netenkamą rūsio dalį atsakovės ieškovams turi kompensuoti tokiomis proporcijomis: atsakovė A. K. – už 2,96 kv. m; atsakovė J. S. – už 2,46 kv. m (A. K. proporcija skaičiuojama taip: 5,42 kv. m : (1 + 1,2) x 1,2 = 2,96 kv. m; J. S. proporcija skaičiuojama taip: 5,42 kv. m : (1 + 1,2) = 2,46 kv. m).

40. Kompensacija ieškovams skaičiuojama pagal tą pačią namo vertę, pagal kurią ieškovai skaičiavo kompensaciją atsakovėms pagal ieškovų siūlytą atidalijimo projektą ieškinyje, t. y. pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą vidutinę nekilnojamojo turto rinkos vertę. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, namo 1 kv. m ploto vertė yra 369,60 Eur (57 200 Eur : 154,76 kv. m = 369,60 Eur). Ploto, kurio ieškovai netenka, atidalijus jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. 10,225 kv. m (4,805 kv. m gyvenamųjų patalpų + 5,42 kv. m rūsio patalpų = 10,225 kv. m), vertė yra 1 928,05 Eur (10,225 kv. m x 369,60 Eur = 3 779,16 Eur). Proporcingai viršpločio dalims, atsakovės turi sumokėti ieškovams tokias kompensacijas už joms tenkančią ieškovų idealiąją nuosavybės dalį, atidalijus ieškovų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės: atsakovė A. K. – 2 040,75 Eur (3 779,16 Eur x 54 proc. : 100 proc. = 2 040,75 Eur); atsakovė J. S. – 1 738,41 Eur (3 779,16 Eur x 46 proc. : 100 proc. = 1 738,41 Eur).

41. Taigi pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime neįvertino bylos įrodymų viseto, todėl neteisingai nustatė sąlygas CK 4.80 straipsniui taikyti, t. y. neįvertino, kad yra galimybė atidalyti ieškovų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagal ieškovų pateiktą atidalijimo projektą, paskiriant atidalijamas (ieškovams paskiriamas) namo patalpas kitaip, negu nustatyta projekte. Dėl visų pirmiau išdėstytų priežasčių apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas – ieškinys tenkintinas iš dalies: ieškovams atidalytina iš bendrosios dalinės nuosavybės namo dalis, paskiriant jiems patalpas, kurias jie naudoja šiuo metu (plane pažymėtas indeksais nuo 3-1 iki 3-6). Taip pat ieškovams iš atsakovės A. K. priteisiama 2 040,75 Eur, o iš atsakovės J. S. – 1 738,41 Eur kompensacija už atsakovėms tenkančią ieškovų idealiosios dalies dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kompensacijos ieškovams priteisiamos lygiomis dalimis, nes atidalyta namo dalis ieškovams nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį (CK 4.73 straipsnio 1, 3 dalys).

42. Atidalijus ieškovų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovams iš atsakovių priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 150 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą ir 300 Eur už advokato pagalbą parengiant apeliacinį skundą (CPK 98 straipsnis). Už teisinę pagalbą advokatei sumokėjo ieškovė R. P.. Dėl to jai iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina 375 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovui H. A. – 75 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Iš dalies patenkinti ieškovų R. P. ir H. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti iš dalies.

Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovams R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir H. A. (H. A.) (a. k. (duomenys neskelbtini) patalpas, pažymėtas UAB „Architektūra ir inžineriniai projektai“ 2018 metų projekte Nr. AIRPRO-17-038-P-BD, gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksais 3-1 (7,86 kv. m), 3-2 (10,07 kv. m), 3-3 (14,96 kv. m), 3-4 (10,09 kv. m), 3-5 (11,31 kv. m), 3-6 (4,18 kv. m).

Priteisti ieškovams R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir H. A. (H. A.) (a. k. 60081216790) iš atsakovės A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 1 020,38 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt eurų 38 ct) kompensaciją, iš atsakovės J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 869,20 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 20 ct) kompensaciją už gyvenamųjų patalpų dalį.

Priteisti ieškovei R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovių A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 187,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui H. A. (H. A.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovių A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.