Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-6106-281/2014

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-12-15
Bylos Nr.: I-6106-281/2014
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00673-2014-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Halina Zaikauskaitė, Rytis Krasauskas, Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas: V. A.
Atsakovas: VĮ Registrų centro
Trečiasis asmuo: A. K., VĮ Registrų centrui, J. S.
Advokatai: Aurelija Puzinienė, Valdemaras Stančikas

Kategorijos

12.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-6106-281/2014Proceso Nr. 3-61-3-00673-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 12.3.1; 12.3.2; 74. (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjo V. A. atstovui advokatui Valdemarui Stančikui, atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atstovei Viktorijai Vaitkevičei, trečiojo suinteresuoto asmens A. K. atstovei advokatei Aurelijai Puzinienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui, A. K. ir J. S., dėl sprendimų panaikinimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. A. 2014-01-28 teismui padavė skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013-08-23 sprendimą (sprendimas įformintas įrašu, kurio pagrindu 2013-08-23 Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas: naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka; Registro Nr.10/111494; Daiktas: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. 1094-0064-9018; Adresas Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Dzūkų g.89; 2) priimti naują sprendimą – atsisakyti tenkinti pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1094-0064-9018; Adresas: Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Dzūkų g.89, bendraturčio M. K. atstovės advokatės A.Puzinienės 2013-08-06 prašymą; 3) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2013-10-28 sprendimą Nr. VILIN(12.5.13)-28715 atsisakyti tenkinti pareiškėjo V. A., veikiančio per įgaliotinę R. P., prašymą pateikti dokumentų, kurių pagrindu 2013-08-23 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka; Registro Nr.10/111494; Daiktas: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. 1094-0064-9018; Adresas: Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Dzūkų g.89, bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotų dokumentų apie pastato adresu Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Dzūkų g.89, nuosavybės teises patvirtintas kopijas; 4) priimti naują sprendimą – tenkinti pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1094-0064-9018; Adresas: Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Dzūkų g.89, bendraturčio V. A. atstovės R. P. 2013-10-22 prašymą Nr. 5777548 pateikti dokumentų, kurių pagrindu 2013-08-23 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka; Registro Nr.10/111494; Daiktas: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. 1094-0064-9018; Adresas: Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Dzūkų g.89, bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotų dokumentų apie pastato adresu Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Dzūkų g.89, nuosavybės teises patvirtintas kopijas; 5) panaikinti 2013-12-09 valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą Nr. 324 dalyje, kuria paliktas galioti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2013-08-23 sprendimas (sprendimas įformintas Nekilnojamojo turto registro įrašu) ir 2013-10-28 sprendimas Nr. VILIN(12.5.13)-28715; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-8).

Pareiškėjas paaiškino, kad jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1094-0064-9018, esančio adresu Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Dzūkų g. 89 (toliau – ir Pastatas). Sužinojus, kad Pastato bendraturčio M. K. prašymo pagrindu Vilniaus filialas 2013-08-23 įregistravo juridinį faktą – naudojimosi Pastatu tvarką ir siekiant patikrinti juridinio fakto įregistravimo pagrindus bei teisėtumą, pareiškėjo atstovė R. P. kreipėsi į Vilniaus filialą prašydama pateikti dokumentų, kurių pagrindu įregistruota naudojimosi Pastatu tvarka, kopijas, tačiau Vilniaus skyrius 2013-10-28 raštu tokį prašymą atsisakė patenkinti, o Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija sprendimu 2013-12-09 paliko galioti pareiškėjo ginčijamus Vilniaus filialo 2013-08-23 ir 2013-10-28 sprendimus. Pareiškėjas nurodo, kas ginčijami sprendimai yra priimti pažeidžiant Civilinio kodekso (toliau – ir CK), Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Įstatymas), Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) reikalavimus. Vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies ir CK 4.75 straipsnio 1 dalies, taip pat šioms nuostatoms analogiškomis 1984-08-03 dovanojimo sutarties Nr. 7-5120 sudarymo metu galiojusios 1964 m. redakcijos CK nuostatomis, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka gali būti nustatoma tik pačių bendraturčių sutarimu ir tik nesant tokio sutarimo ji gali būti nustatoma teismo sprendimu, o galimybių nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką dovanojimo sutartimis nei šiuo metu galiojančio, nei 1984 metais galiojusio CK nuostatos nenumatė. Šiuo atveju Pastato bendraturčiai tarpusavio susitarimu nėra nustatę Pastato naudojimosi tvarkos, kuri būtų notariškai patvirtinta, pastato naudojimosi tvarka taip pat nėra įregistruota ir viešame registre, todėl asmenys, įgydami pastato dalį, negalėjo ir negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo buvę pastato dalies bendraturčiai (CK 4.81 str. 2 d.). Teigia, kad Vilniaus filialas 2013-08-23 sprendimu įregistravo juridinį faktą - naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, remiantis 1984-08-03 dovanojimo sutartimi Nr. 7-5120, kuria vienas buvęs bendraturtis padovanojo jam priklaususią idealiąją 1/4 dalį naujam (dabartiniam) bendraturčiui. Kadangi vieno bendraturčio sudaryta dovanojimo sutartis nėra visų pastato bendraturčių susitarimas dėl pastato naudojimosi tvarkos, todėl atsakovas, priimdamas sprendimą įregistruoti naudojimosi tvarką vadovaujantis dovanojimo sutartimi, pažeidė aukščiau minėtas CK normas ir priėmė neteisėtą sprendimą. Vilniaus filialo sprendimas atsisakyti pateikti prašomus dokumentus priimtas neatsižvelgiant ir nevertinant pateikto įgaliojimo turinio, taip pat neatsižvelgiant į CK įtvirtintą atstovavimo institutą. Nurodo, kad centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendime pažeidžiant teisės aktų reikalavimus nepasisakyta nei dėl turinio prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams, nei dėl taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl šis sprendimas naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Per teismo posėdį pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 69-72).

Paaiškino, kad tiek teritorinis, tiek centrinis registratorius, priimdami skundžiamus sprendimus jokių jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nepažeidė ir veikė jiems teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose. Nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl 1984-08-03 dovanojimo sutarties, kaip tariamai netinkamo pagrindo juridinio fakto apie nustatytą naudojimosi tvarką registracijai atlikti, bei dėl atsakovo tariamai neatliktų pareigų yra nepagrįsti, taip pat pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog teritorinis registratorius, atsisakydamas pareiškėjo įgaliotam asmeniui R. P. pateikti prašomų dokumentų kopijas, neatsižvelgė ir nevertino pateikto 2012-03-01 įgaliojimo, reg. Nr. 14-1267. Nurodė, kad VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose atsakovas yra laikomas viešojo administravimo subjektu, kuris privalo veikti tik įstatymo suteiktų įgaliojimų ribose ir laikytis jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pažymi, kad vadovaujantis Įstatymo 2 str., 5 str., 2 d., 22 str. nuostatomis, Registro tvarkytojas atsako už tai, kad Registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti ir neturi įstatymų suteiktos teisės daryti savarankiškų išvadų aiškindamas arba interpretuodamas pateiktų dokumentų turinį, konstatuoti ir vertinti faktus ar jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumą. Registro įrašai yra daromi kompetentingų subjektų išduotų pirminių dokumentų, nurodytų Įstatymo 22 str., pagrindu, o Registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų perkėlimas į Registrą. Šiuo atveju M. K. nuosavybės teisė į 1/4 Pastato dalį įregistruota 1984-08-03 dovanojimo sutarties pagrindu, ji yra patvirtinta notaro, nenuginčyta ir galiojanti, o Sutarties 8 p. nurodyta, jog šiam asmeniui nuosavybėn pereina patalpos, plane pažymėtos 2-1 (8,66 kv. m), 2-2 (14,61 kv. m), 2-3 (5,44 kv. m), 2-4 (5,80 kv. m), 2-5 (7,54 kv. m), be to, naudojimosi namų valda (taip pat ir Pastatu) tvarka buvo nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto Sovietskij rajono Liaudies teismo 1964-01-09 sprendimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šiuo atveju atsakovas neturėjo įstatymų suteiktos teisės kvestionuoti notaro patvirtintos 1984-08-24 dovanojimo sutarties turinio teisėtumo, o juridinis faktas apie nustatytą naudojimosi Pastatu tvarką įregistruotas pagrįstai ir teisėtai.

Dokumentai, kurių kopijas atsakovas atsisakė pateikti pareiškėjo įgaliotinei R. P., patvirtina kitų buvusių ar esamų Pastato bendraturčių daiktines (nuosavybės) teises, bet ne pareiškėjo ar jo įgaliotinės, taip pat, minėtų sutarčių šalimis nei pareiškėjas, nei jo įgaliotinė nėra, todėl šių sutarčių pagrindu Registro duomenys apie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančią Pastato dalį bei pareiškėjo nuosavybės teisės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje nebuvo tvarkomi. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Įstatymo 42 str. 5 d. nuostatomis šiuo atveju nei pareiškėjas, nei jo įgaliotinė neturi teisės gauti prašomų dokumentų kopijų.

Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundą atmesti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 36).

Paaiškino, kad nesutikimą su skundu grindžia 2013-12-09 VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendime Nr. 324 išdėstytais motyvais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro atstovas nedalyvavo.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. (M. K. teisių parėmėja) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas(b. l. 40-42).

Paaiškino, kad M. K. nuosavybės teisę į 1/4 gyvenamojo namo, esančio Dzūkų g. 89 - 2, Vilnius, įgijo notariškai patvirtinta ir teisės aktų nustatyta tvarka 1984-08-24 įregistruota 1984-08-03 dovanojimo sutartimi iš sesers K. J.. Pagal Sutarties 8 p. ir planą nuolatiniam naudojimui atsakovui perėjo nuosavybės teisė į šias patalpas: 2-1 kambarys 8,66 kv. m., 2-2 kambarys 14,61 kv. m., 2-3 kambarys 5,44 kv. m., 2-5 priestatas 7,54 kv. m., 2-4 virtuvė 5,80 kv. m. Lietuvos TSR Vilniaus m. Tarybų rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1984-07-31 pažyma Nr. K-971 patvirtina kad J. K. buvo teisėtai leidžiama sudaryti 36,25 kv. m. gyvenamojo namo dovanojimo sutartį su M. K., konkrečiai nurodant namo dalį pagal planą. Vadovaujantis LR CPK 197 str. 2 dalies nuostatomis, tiek 1984-07-31 pažyma Nr. K-971, tiek notarine tvarka patvirtinta Sutartis patvirtina, kad M. K. nuolatiniam naudojimui perduota nuosavybės teisė nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, viešame registre užregistruoti duomenys yra teisėti, o įregistruota viešame registre nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis sukelia pasekmes tretiesiems asmenims. Kadangi įsigaliojus naujajam CK, M. K. 1984-08-03 dovanojimo sutarties pagrindu įgytos nuosavybės teisės konkreti dalis viešo registro duomenimis nebuvo apibrėžta kaip juridinis faktas, atsirado būtinybė kreiptis į Registro tvarkytoją dėl duomenų sutikslinimo. Pažymi, kad 1964 m. Tarybų rajono Liaudies teismo 1964-01-09 įsiteisėjusiu sprendimu buvo nustatyta pastovi namų valdos naudojimosi tvarka. Ši tvarka nustatyta pareiškėjui, trečiajam asmeniui V. N. S. ir bendraturčiui A. D. teisme sudarius taikos sutartį ir vykdant teismo sprendimą buvo atliktas namų valdos padalinimas, o 1964-12-18 teismo vykdytoja surašė patvarkymo Aktą. Kadangi M. K. priimant teismo sprendimą nebuvo pastato bendraturtis, jis negalėjo pateikti registruoti nuolatinio naudojimosi patalpomis teismo sprendimo pagrindu. Kai po įvykdyto teismo sprendimo M. K. dovanojimo sutarties pagrindu įgijo teisę valdyti padovanotą namo dalį, vadovaudamasis Įstatymo 13 str. 2 dalies ir 22 straipsnio nuostatomis jis kreipėsi į Registro tvarkytoją su prašymu patikslinti Pastato kadastro duomenis tik ta apimtimi, kiek tai susiję su jo nuosavybės teise pastoviai valdoma nekilnojamojo daikto dalimi ir pateikė notariškai patvirtintą nekilnojamojo daikto perleidimo sutartį, todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai įregistravo juridinį faktą. Pažymi, kad atsakovė taip pat pagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjui jo prašomus dokumentus. Nurodė, kad faktiškai visi reikalaujami dokumentai pareiškėjui yra žinomi, šio fakto neginčija ir pats pareiškėjas.

Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens A. K. atstovė prašė skundą atmesti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti (b. l. 123).

Paaiškino, kad ji palaiko pareiškėjo poziciją. Nurodė, kad jau nuo 1945 m. Pastatas yra padalintas į butus ir nuo to laiko buvo laikomas tribučiu namu. Šiame name butas Nr. l paskirtas J. S., Nr. 2 - M. K. ir Nr. 3 - V. A., o 1964-01-09 teismo sprendimo pagrindu buvo nustatyta naudojimosi namu ir name esančiais kambariais tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad nekilnojamasis daiktas - pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. 1094-0064-9018, esantis adresu Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Dzūkų g. 89, yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, kurio 1/2 dalis priklauso pareiškėjui V. A., ¼ dalis - trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. (M. K. teisų permėmėjai) ir ¼ dalis - trečiajam suinteresuotam asmeniui J. S. (b. l. 113-116).

Pastato bendraturčio M. K. advokatė Aurelija Puzinienė pagal atstovavimo sutartį, sudarytą su M. K., 2013-08-06 kreipėsi į Vilniaus filialą prašydama sutikslinti/papildyti M. K. ¼ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto - gyvenamojo namo, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Dzūkų g. 89 (unikalus Nr. 1094-0064-9018, reg. Nr. 10/11494), registro duomenis (b. l. 73-74). Kartu su 2013-08-06 prašymu Vilniaus filialui buvo pateiktos šių dokumentų kopijos: 2012-10-15 atstovavimo sutartis; 1964-08-04 pirkimo pardavimo sutartis ir jos vertimas; 1964-12-18 teismo vykdytojos aktas ir jo vertimas; 2013-05-21 Vilniaus apskrities archyvo raštas „Dėl Vilniaus miesto Tarybų rajono Liaudies teismo civilinių bylų“; namų valdos techninės apskaitos byla; 1984-08-03 dovanojimo sutartis Nr. 7-5120 ir jos vertimas; Vykdomojo komiteto 1984-07-02 raštas Nr. A-833 dėl priestatų skyrimo ir jo vertimas; Vykdomojo komiteto 1984-07-31 leidimas sudaryti dovanojimo sutartį Nr. K-971 ir jo vertimas; Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo 1964-02-03 nutartis ir jos vertimas (b. l. 75 -111).

Vilniaus filialas 2013-08-23 sprendimu (sprendimas įformintas Nekilnojamojo turto registro įrašu) įregistravo juridinį faktą - nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, nurodant, kad M. K. nuolatiniam naudojimui pereina Pastato patalpos, plane pažymėtos 2-1 (8,66 kv. m), 2-2 (14,61 kv. m), 2-3 (5,44 kv. m), 2-4 (5,80 kv. m), 2-5 (7,54 kv. m.) (juridinis įregistravimo pagrindas 1984-08-03 dovanojimo sutartis Nr. 7-5120) (b. l. 113-116).

Pareiškėjo V. A. įgaliota atstovė R. P. 2013-10-22 kreipėsi į Vilniaus filialą prašydama išduoti šių dokumentų kopijas: Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1984-06-27 sprendimo Nr. 235;1995-11-17 dovanojimo sutarties Nr. 8467; 1964-08-04 pirkimo pardavimo sutarties Nr. 1-11120; 1961-10-02 dovanojimo sutarties Nr. 17-21150; 1959-03-17 pirkimo pardavimo sutarties Nr. 1/1608 (b. l. 112), tačiau Vilniaus filialas 2013-10-28 sprendimu Nr. VILIN(12.5.13.)-28715 pateikė pareiškėjo atstovei R. P. tik Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1984-06-27 sprendimo Nr. 235 kopiją ir atsisakė pateikti kitų prašomų dokumentų kopijas vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalimi (b. l. 16).

Pareiškėjo V. A. atstovė R. P. 2013-11-13 kreipėsi į VĮ Registrų centrą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus filialo 2013-08-23 sprendimą įregistruoti juridinį faktą - nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka ir priimti naują sprendimą - atsisakyti tenkinti Pastato bendraturčio M. K. atstovės A. Puzinienės 2013-08-06 prašymą; panaikinti Vilniaus filialo 2013-10-28 sprendimą Nr. VILIN(12.5.13.)-28715 ir priimti naują sprendimą – pateikti prašomų dokumentų kopijas (b. l. 17-20).

VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo atstovės 2013-11-13 skundą, 2013-12-09 priėmė sprendimą Nr. 324, kuriuo nusprendė palikti galioti Vilniaus filialo 2013-08-23 sprendimą (sprendimas įformintas Nekilnojamojo turto registro įrašu) ir 2013-10-28 sprendimą Nr. VILIN(12.5.13.)-28715 (b. l. 21-23).

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl to, ar Vilniaus filialas teisėtai ir pagrįstai 2013-08-23 sprendimu Nekilnojamojo turto registre įregistravo juridinį faktą, kuriuo nustatyta naudojimosi Pastatu tvarka, o 2013-10-28 sprendimu atsisakė pareiškėjo atstovei pateikti dokumentų kopijas.

Dėl juridinio fakto įregistravimo

1996 m. rugsėjo 24 d. Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 2 straipsnyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą. Duomenų įrašymo momentu laikomas Centrinio registratoriaus patvirtinimas apie duomenų įrašymą į centrinį duomenų banką. Duomenų įrašymo į centrinį duomenų banką tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Įstatymo 5 str. 2 d. (2007-06-28 Įstatymo Nr. X-1239 redakcija), Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Įstatymo 14 str. numatyta, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė.

Pagal Įstatymo 22 str., daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai. Įstatymo 23 str. 1 dalyje nustatyta, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu; prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo; prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, o 3 dalyje numatyta, kad dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys.

Vadovaujantis Įstatymo 26 straipsnio 2, 3 dalimis, prašymus įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus nagrinėja ir sprendimus priima teritorinio registratoriaus įgalioti darbuotojai. Išnagrinėjęs prašymą, teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas gali priimti vieną iš šių sprendimų: 1) prašymą tenkinti – daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti nekilnojamojo turto registre; 2) prašymą atmesti – atsisakyti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti nekilnojamojo turto registre; 3) sprendimo priėmimą atidėti dėl aplinkybių, kurios trukdo nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sprendimų dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo priėmimo tvarką ir jų formą nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai.

Pagal Įstatymo 29 straipsnio nuostatas, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos; 4) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, yra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios; 5) nesumokėtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo nustatytas registravimo mokesčio avansas; 6) prašyme ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktame dokumente nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti; 7) įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre; 8) Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą; 9) jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu.

Ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (negalioja nuo 2014-05-01) 27.1-27.4 punktai (LRV 2007 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. 240 redakcija) nustatė, kad nagrinėjant prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, patikrinama, ar: registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas; registruoti pateiktuose dokumentuose yra visi duomenys, numatyti Įstatymo 23 straipsnyje; nėra aplinkybių, numatytų Įstatymo 29 straipsnyje; prašyme nurodyti visi asmenys, susiję su registracija, jų identifikavimo duomenys, taip pat dalykas, kurį prašoma įregistruoti ar išregistruoti. Vadovaujantis Nuostatų 28 punktu, išnagrinėjus prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, gali būti priimamas vienas iš sprendimų, nurodytų Įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, remdamasis aukščiau paminėtomis teisės aktų nuostatomis, daro šias bylai reikšmingas išvadas: 1) duomenys į Nekilnojamojo turto registrą įrašomi tik tam tikrų Įstatymo 22 straipsnyje numatytų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą patvirtinančių dokumentų, kurie turi būti pateikiami Registro tvarkytojui kartu su prašymu įregistruoti daiktines teises, pagrindu; 2) visi Registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nėra nuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka; 3) Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis, neturi teisės daryti savarankiškas išvadas aiškinant arba interpretuojant pateiktų dokumentų, išvardintų Įstatymo 22 straipsnyje, turinį, o atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus turi tik tuo atveju, jeigu prašymo nagrinėjimo metu yra nustatoma nors viena iš Įstatymo 29 straipsnyje numatytų aplinkybių.

Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013-08-23 sprendimu juridinis faktas – nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka – įregistruotas dėl ¼ pastato (unikalus Nr. 1094-0064-9018), o šio juridinio fakto įregistravimo teisinis pagrindas yra 1984-08-03 dovanojimo sutartis Nr. 7-5120, kurios 8 punktas nustatė, kad M. K. nuosavybėn pereina šios patalpos: 2-1 (8,66 kv. m), 2-2 (14,61 kv. m), 2-3 (5,44 kv. m), 2-4 (5,80 kv. m) ir 2-5 (7,54 kv. m) (b. l. 98-99, 100, 113-116). Nustatyta, kad 1984-08-03 dovanojimo sutartis įregistruota 1984-08-24 ir yra patvirtinta notaro (b. l. 98-99, 100). Be to, 1984-08-03 dovanojimo sutartis sudaryta turint Vykdomojo komiteto 1984-07-31 leidimą sudaryti dovanojimo sutartį Nr. K-971, kuriame nurodyta, kad dovanojama namo dalis sudaryta iš šių patalpų: 2-l (8,66 kv. m), 2-2 (14,61 kv. m), 2-3 (5,44 kv. m), 2-4 (5,80 kv. m) ir 2-5 (7,54 kv. m) (b. l. 104, 105). Taip pat nustatyta, kad Lietuvos TSR Aukščiausiasis teismas 1964-02-03 nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto Sovietskij rajono Liaudies teismo 1964-01-09 sprendimą ir 1964-12-18 teismo vykdytoja aktu padalino namų valdą pagal Vilniaus Tarybų rajono Liaudies teismo 1964-01-09 sprendimą šiuo būdu: V. A. (pareiškėjui) paskirti kambariai 3-3, 3-2, 3-5, 3-4, 3-1; S. J. F. - kambariai 1-1, 1-2, 1-3, 1-4; J. K. - kambariai 2-1 ir 2-2 (b. l. 80, 108-109, 110-111, 124-125). Pažymėtina, kad 1964 m. patalpa 2-1 buvo 13,66 kv. m ploto ir šiuo metu atitinka patalpas 2-1 (8,66 kv. m) ir 2-3 (5,44 kv. m) (b. l. 46-47, 48-49, 86-97).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 pažymėjo, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba panaikindamas (pakeisdamas) esamus, neturi teisės daryti savarankiškų išvadų aiškindamas arba interpretuodamas pateiktų dokumentų (išvardintų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str.) turinį. Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio. (…) Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo. 2013 m. liepos 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-951/2013 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012, kt.).

Vadovaudamasis aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota analogiškų bylų nagrinėjimo praktika ir atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad nagrinėdamas M. K. atstovės 2013-08-06 prašymą atsakovas nenustatė nei vienos iš Įstatymo 29 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi atsisakyti įregistruoti juridinius faktus, teismas daro išvadą, kad Vilniaus filialas 2013-08-23 sprendimu pagrįstai tenkino M. K. atstovės prašymą sutikslinti/papildyti Pastato Nekilnojamojo turto registro duomenis įrašant į jį duomenis apie juridinį faktą - nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka.

Dėl atsisakymo išduoti dokumentų kopijas

Minėta, kad atsakovė, vadovaudamasi Įstatymo 42 straipsnio 5 dalies nuostatomis, ginčijamu 2013-10-28 sprendimu atsisakė pateikti pareiškėjo įgaliotam asmeniui R. P. prašomų pateikti dokumentų kopijas.

Įstatymo 42 straipsnio 5 dalis numato, kad dokumentų, kuriais remiantis nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai ar kitos žymos, kopijos motyvuotu prašymu teikiamos tik: 1) jo savininkams; 2) daiktinių teisių turėtojams; 3) asmenims, turintiems teisę paveldėti mirusio asmens daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą; 4) teismams ir teisėtvarkos institucijoms; 5) advokatams (advokatų profesinėms bendrijoms) ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms; 6) notarams; 7) antstoliams; 8) mokesčių administratoriams.

Nustatyta, kad 2012-03-01 pareiškėjas V. A. kartu su sutuoktine A. A. įgaliojo dukrą R. P., be kita ko, užregistruoti pakeitimus Valstybės įmonės Registrų centre, gauti įregistruotus nuosavybės dokumentus ir kitus dokumentus, rašyti jų vardu pareiškimus, prašymus, sutikimus, atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su 683/1900 dalies žemės sklypo ir jame esančių statinių: 1/2 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1094-0064-9018, ir kitų statinių naudojimu ir pardavimu (įgaliojimo Notarinio reg. Nr. 14-1267) (b. l. 14-15). Minėtas įgaliojimas, veikiant pareiškėjo vardu, buvo pateiktas VĮ Registro centro Vilniaus filialui kartu su 2013-10-22 prašymu išduoti 1995-11-17 dovanojimo sutarties Nr. 8467; 1964-08-04 pirkimo pardavimo sutarties Nr. 1-11120; 1961-10-02 dovanojimo sutarties Nr. 17-21150; 1959-03-17 pirkimo pardavimo sutarties Nr. 1/1608 kopijas (b. l.112).

Bylos medžiaga patvirtina, kad 1995-11-17 dovanojimo sutartis Nr. 8467 sudaryta tarp J. R. ir J. S.; 1964-08-04 pirkimo pardavimo sutartis Nr. 1-11120 sudaryta tarp J. K. ir A. D.; 1961-10-02 dovanojimo sutartis Nr. 17-21150 sudaryta tarp A. D. ir J. K.; 1959-03-17 pirkimo pardavimo sutartis Nr.1/1608 sudaryta tarp T. R. ir J. S., Č. O., M. A. (b. l. 21-23, 77). Taigi, nei pareiškėjas V. A., nei jo įgaliotas asmuo R. P. nėra minėtų sutarčių dalyviai, todėl vadovaujantis Įstatymo 42 straipsnio 5 dalies nuostatomis nei pareiškėjas, nei jo įgaliotas asmuo šiuo atveju neturėjo teisės gauti prašomų pateikti dokumentų kopijų. Pareiškėjo argumentus, jog atsakovas, priimdamas 2013-10-28 sprendimą, neatsižvelgė ir nevertino pateikto 2012-03-01 įgaliojimo turinio, paneigia paties ginčijamo sprendimo turinys, iš kurio matyti, kad kartu su šiuo sprendimu, kuris buvo adresuotas pareiškėjo įgaliotam asmeniui R. P., buvo pateikta prašoma pateikti Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1984-06-27 sprendimo Nr. 235, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruota V. A. nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus – ½ dalį pastato, kurio unikalus Nr. 1094-0064-9018 ir ½ dalį kitų statinių, unikalus Nr. 1094-0064-9044, esančių Dzūkų g. 89, Vilniuje, kopija (b. l. 16, 112). Taigi, paminėtos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas R. P. laikė teisėta pareiškėjo įgaliotine ir jos prašymą išnagrinėjo teisės aktuose nustatyta tvarka. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad Vilniaus filialas 2013-10-28 sprendimu Nr. VILIN(12.5.13.)-28715 teisėtai ir pagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjo atstovei kitų prašomų pateikti dokumentų kopijas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis teisės normų sistemine analize ir remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teismas konstatuoja, kad skundžiami VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013-08-23, 2013-10-28 sprendimai ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013-12-09 sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti teisinio pagrindo nėra.

Pareiškėjo skundo reikalavimai priimti naujus sprendimus atsisakant tenkinti Pastato bendraturčio M. K. atstovės advokatės A.Puzinienės 2013-08-06 prašymą ir tenkinant Pastato bendraturčio V. A. atstovės R. P. 2013-10-22 prašymą Nr. 5777548 pateikti dokumentų, kurių pagrindu 2013-08-23 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, patvirtintas kopijas, yra išvestiniai rekalavimai šioje byloje ginčijamų Vilniaus filialo 2013-08-23, 2013-10-28 sprendimų atžvilgiu, todėl, pripažinus minėtus administracinius aktus teisėtais ir pagrįstai, teisinio pagrindo tenkinti šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus taip pat nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Atsisakius patenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus, pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmestinas Administarcinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. prašo atlyginti jai bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 5 d., kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi teises į išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 6 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad netenkinus pareiškėjo skundo, buvo apgintos ir trečiojo suinteresuoto asmens A. K., nesutikusios su pareiškėjo reikalavimais, teisės. Todėl trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į atstovavimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme, atlyginimą.

CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 p. nurodyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.

Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 150). A. K. byloje atstovavo advokatė Aurelija Puzinienė (b. l. 148-149). Byloje pateiktas 2014-11-21 pinigų priėmimo kvitas dėl 1500 Lt už suteiktas teisines paslaugas šioje byloje (b. l. 152). Nustatyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens atstovė 2014-02-24 parengė atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir atstovavo 2014-11-25 teismo posėdžio, trukusio 46 min., metu (b. l. 40-42, 153).

Rekomendacijų 8 punkte yra nustatyti rekomenduojami priteisti maksimalūs užmokesčio dydžiai už atitinkamas (konkrečiai įvardytas) advokato teisinių paslaugų rūšis. Rekomendacijų 8.2 p. numato maksimalų taikytino koeficiento už ieškinio surašymą – 3, o Rekomendacijų 8.18 p. už vieną atstovavimo valandą teisme taikytiną koeficientą – 0,15. Pagal Rekomendacijų 9 p., atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama, laiką iki 30 minučių atmetant.

Pažymėtina, kad šiuo atveju bendras atstovavimo laikas teisme apvalinamas iki 1 val., todėl maksimali priteistina suma siekia 155,25 Lt (1035 Lt (atstovavimo teisme metu galiojusi minimali mėnesinė alga) x 0,15). Likusi prašoma priteisti 1250 Lt suma už atsiliepimo į skundą surašymą (atsiliepimo į skundą surašymo metu galiojo 1000 Lt dydžio minimali mėnesinė alga) neviršija Rekomendacijų 8.2 p. numatyto maksimalaus taikytino koeficiento už ieškinio surašymą dydžio – 3.

Dėl nurodytų motyvų, A. K. iš pareiškėjo priteistina 1 405,25 Lt (155,25 + 1 250) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 str., 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo V. A. skundą atmesti.

Priteisti A. K. iš V. A. 1 405,25 Lt (406,99 €) (vieną tūkstantį keturis šimtus penkis litus 25 centus (keturis šimtus šešis eurus 99 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rytis KrasauskasMefodija PovilaitienėHalina Zaikauskaitė