Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, suinteresuotas asmuo u- ždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Belor“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad antstoliui A. N. pateikta vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pradėta vykdomoji byla Nr. 0157/19/03293.

7. Teismo vertinimu, antstolis pagristai padarė išvadą, jog Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2161-560/2020 yra sprendžiama dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia teisėtumo, tai sudarė pagrindą antstoliui kritiškai vertinti kilnojamojo ir nekilnojamo turto teisinį statusą ir galimybes užtikrinti išieškotojo interesus juos realizavus. Teismas taip pat sutiko ir su pozicija, kad antstoli,s neareštuodamas skolininko piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, akivaizdžiai pažeistų kreditoriaus, kurio naudai taikomi apribojimai, interesus ir neįvykdytų įstatyme numatytos antstolio pareigos kuo greičiau ir realiai įvykdyti teismo sprendimo, todėl sprendė, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai 2019 m. spalio 24 d. nurodymu nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-19-157-16407 areštavo ir pareiškėjo sąskaitose paliktas saugoti pinigines lėšos.

8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog antstolio veiksmai areštuojant ne tik žemės sklypą bei statinius, bet ir kitą skolininkui priklausantį turtą, pinigines lėšas, yra neteisėti, nepagrįsti, kadangi yra tikimybė, jog nukreipti išieškojimą į žemės sklypą ar statinius gali tapti neįmanoma. Antstolio veiksmai atlikti, siekiant maksimaliai užtikrinti ieškovės interesų patenkinimą, teisėtai ir pakankama apimtimi suvaržant skolininko galimybes disponuoti turtu. Nėra areštuota daugiau turto, negu būtina skolininko įsipareigojimams padengti, užtikrinti išieškotojo finansinių reikalavimų patenkinimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį ir priimti naują nutartį – J. K. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0157/19/03293 tenkinti visa apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.7. Patvarkymu antstolis nenurodė nė vieno argumento, kuriuo remiantis UAB „Capital vertinimas“ pateikta turto vertės nustatymo išvada galėtų būti pripažinta, kaip netinkama ar nenustatanti turto realios vidutinės rinkos vertės. Nėra nurodyta nei vieno motyvo ar aplinkybės, kuri leistų teigti, jog UAB „Capital vertinimas“ yra netinkamas subjektas turto rinkos vertės nustatymui, ar kad buvo pasirinkta netinkama turto vertinimo metodika. Visgi skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad apelianto nekilnojamojo turto vertės nebūtų pakankama ieškinio reikalavimų užtikrinimui.

10.4. Pareiškėjo pateikta UAB „Capital vertinimas“ išplėstinės formos informacinė išvada apie nekilnojamojo turto galimą pardavimo kainą neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų. Išvada, kuri neatitinka įstatymo reikalavimų, negali būti laikoma juridinę galią turinčiu dokumentu, taigi ir negali būti panaudota prieš jokius trečiuosius asmenis, įskaitant ir išieškotoją ar antstolį. Tuo labiau, jog išvada nurodoma, kaip „informacinė“ ir joje pateikiama ne vidutinė daikto rinkos kaina ar daikto rinkos kaina, o tik „galima“ pardavimo kaina, kas neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad šio turto kaina tokia ir yra ar galėtų būti, jeigu turtas būtų vertinamas pagal įstatymo reikalavimus. Be to, išvadoje nurodyta, kad informacija apie gyvenamąjį namą nustatyta iš J. K. pateiktų duomenų, bet ne pagal oficialiai teisės aktų nustatyta tvarka registruose įregistruotus duomenis.

10.5. Įregistravus gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą, nebuvo atliktas nekilnojamojo turto vertinimas sudarant turto vertinimo ataskaitą pagal įstatymo reikalavimus, tuo tarpu pagal registrų duomenis apeliantui priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), bendra vertė artima 925 000 Eur sumai, kas reiškia, kad šio nekilnojamojo turto nepakanka ieškovės pareikštiems reikalavimas užtikrinti, kadangi reikalavimai civilinėje byloje siekia 1 250 389,74 Eur.

10.6. Pareiškėjo J. K. turimas turtas yra areštuotas ir kitose civilinėse bylose, tokiu būdu siekiant užtikrinti kitų kreditorių reikalavimus, o taip pat J. K. turtui areštą yra pritaikiusi ir Kauno apygardos prokuratūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo J. K. skundas dėl antstolio A. N. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Dėl naujų įrodymų priėmimo. Suinteresuotas asmuo UAB „Belor“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2020 m. kovo 25 d. mokestinės vertės paieškos VĮ „Registrų centras“ duomenis, 2019 m. lapkričio 13 d. Turto arešto aktų registro išrašą, 2020 m. kovo 26 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str., 338 str.). Įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, spręstina, jog būtinybė pateikti nurodytus įrodymus kilo atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, įskaitant ir argumentus apie apeliantui priklausančio turto vertę, gerą apelianto turtinę padėtį, galimybes atsiskaityti su išieškotoja UAB „Belor“ galimai palankaus jai teismo sprendimo atveju. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti įrodymai reikšmingi vertinant UAB „Belor“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus bei skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl suinteresuoto asmens pateikti įrodymai prijungtini prie nagrinėjamos bylos.

14. Vykdomojoje byloje esantys ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2161-560/2020 (ankstesnis bylos Nr. e2-4424-560/2019) pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ ieškinį atsakovams J. K. ir V. K. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo - notarė R. J.. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi nutarė ieškovės UAB „Belor“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir ieškovės UAB „Belor“ reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovui J. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą jam pareikšto reikalavimo ribose, t. y. 1 250 389,74 Eur sumai, uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, leidžiant atsakovui gauti darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, neviršijant LR Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), bei atsiskaityti su ieškovu pagal pareikštą ieškinį. Teismas taip pat nutarė įpareigoti antstolį, aptarnaujantį atsakovo J. K. teritoriją, nustatyti konkrečią lėšų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms, susijusioms su atsakovo K. Č. interesų ir pareigų tenkinimu, bei 1 250 389,74 Eur sumą, siekiant atsiskaityti su ieškovu pagal pareikštą ieškinį. Rašymo apsirikimas dėl to, kad nutartyje nurodytas ne atsakovas J. K., o K. Č., ištaisytas 2019 m. spalio 28 d. nutartimi. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi nutarta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

15. Kaip pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, antstoliui A. N. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pateikta vykdyti ir tuo pagrindu pradėta vykdomoji byla Nr. 0157/19/03293.

16. Vykdomosios bylos duomenimis 2019 m. spalio 24 d. Patvarkymu Nr. S-19-157-16405 vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, 2019 m. spalio 24 d. Nurodymu Nr. S-19-157-16407 nutrauktas piniginių lėšų išmokėjimas iš apelianto sąskaitų, suma kurią draudžiama išmokėti – 1 250 389,74 Eur, 2019 spalio 25 d. priimtas Patvarkymas areštuoti apelianto pinigines lėšas 1 250 389,74 Eur sumai ir Patvarkymas dėl išskaičiavimų iš apelianto darbo užmokesčio. Apeliantas J. K. nesutikdamas su areštuoto turto apimtimi pateikė prašymą turtinius apribojimus taikyti tik jo nuosavybės teise valdomam nekilnojamajam turtui, taip pat nustatyti jo vardu registruotų transporto priemonių saugojimo režimą (jį paskiriant šio turto saugotoju), o šis prašymas 2019 m. gruodžio 10 d. Patvarkymu buvo patenkintas tik dalyje dėl J. K. paskyrimo areštuotų transporto priemonių saugotoju. Apeliantas su tokia antstolio A. N. pozicija nesutiko ir padavė skundą dėl antstolio veiksmų.

17. Skirtingai nei teigia apeliantas, 2019 m. spalio 24 d. nutartyje, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo nagrinėjamas ir vertinamas apelianto piniginių lėšų arešto klausimas. Motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kad tenkina ieškovo prašymą dėl 1 250 389,74 Eur reikalavimo užtikrinimo, pirmiausiai areštuojant atsakovo nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, ir tik šio turto neužtenkant ir/ar esant nepakankamai – areštuojant atsakovo pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos. Taip pat pažymėjo, jog kadangi fizinis asmuo, kurio lėšos yra areštuojamos, negali patenkinti minimalių poreikių, jo skolos didėja, todėl teismų praktikoje paprastai yra paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri yra reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, bet ir į jo šeimos narių (ypač mažamečių vaikų) interesus, jų teisių apsaugą, todėl atsakovui leidžiama naudoti iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį pinigų sumą, neviršijančią vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA). Taigi teismas expressis verbis nurodė, kad J. K. piniginės lėšos nutartį vykdančio antstolio gali būti areštuojamos.

18. Nors nagrinėjamu atveju ir galima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad rezoliucinėje nutarties dalyje teismas nepasisakė apie piniginių lėšų areštą, tačiau matyti, kad rezoliucinėje dalyje teismas, be kita ko, leido J. K. disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, neviršijant Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), įpareigojo antstolį nustatyti lėšų sumą, reikalingą operacijoms, susijusioms su jo interesų ir pareigų tenkinimu, o tai apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia sutikti su suinteresuoto asmens UAB „Belor“ argumentais, jog sąvoka turtas šiuo atveju turi būti aiškinama plačiai, t. y. apimant ir pinigines lėšas, ir būtent tokią reikšmę šiai sąvokai suteikė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmęs pirmosios instancijos teismas.

19. Pažymėtina, kad ir pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, teismo nutartis / sprendimas yra vientisas procesinis dokumentas, todėl, vykdant juos, privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje dalyje nurodytą sprendimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje išdėstytų išaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015, 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

20. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog J. K. piniginių lėšas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi nebuvo taikytas, o pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, negalėjo aiškinti teismo nutarties plečiamai, ir leisti areštuoti apelianto pinigines lėšas banko sąskaitose.

21. Teismas taip pat negali sutikti ir su apelianto J. K. argumentais, kad nagrinėjamu atveju pakaktų taikyti areštą tik apeliantui nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui.

22. Pareiškėjo pateikta UAB „Capital vertinimas“ išplėstinės formos informacinė išvada apie nekilnojamojo turto galimą pardavimo kainą, kaip ir nurodoma UAB „Belor“ atsiliepime į atskirąjį skundą, iš tiesų neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų. Pačiame dokumente nurodoma, kad išvados pobūdis – informacijos pateikimas užsakovui apie galimą turto kainą rinkoje, pateikta išvada apie galimą pardavimo kainą (2 162 000,00 Eur) yra sąlyginė (su sąlyga, jog gyvenamasis namas pastatytas pagal išduotą statybos leidimą, parengta kadastrinė byla ir yra galiojanti, namas gali būti ir bus įregistruotas Nekilnojamojo turto registre), rengta atsižvelgiant ir į apelianto teiktus duomenis. Pažymėtina, kad ir pateiktoje informacinėje išvadoje pažymima, kad ji parengta nesivadovaujant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, yra tik informacinio (konsultacinio) pobūdžio dokumentas, kurį užsakovas gali naudoti savo nuožiūra. Tuo tarpu UAB „Belor“ pateiktame 2020 m. kovo 26 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše masiniu vertinimu 2020 m. vasario 21 d. nustatyta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 365 000,00 Eur, o gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2018 m. sausio 26 d. masinio vertinimo būdu, – 674 000,00 Eur (2020 m. kovo 25 d. mokestinės vertės paieškos VĮ „Registrų centras“ duomenys rodo dar šiek tiek mažesnė turto vertę).

23. Nagrinėjamu atveju neabejotinai svarbu ir tai, kad UAB „Belor“ pateiktas 2019 m. lapkričio 13 d. Turto arešto aktų registro išrašas, taip pat jau aptartas 2020 m. kovo 26 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas iš tiesų patvirtina, jog apelianto turtas yra areštuotas tiek Kauno apygardos prokuratūros, tiek kitose civilinėse bylose, o tai taip pat neleidžia daryti išvados, kad aptarto ar kito apelianto valdomo turto apimties pakaktų UAB „Belor“ pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, juolab, kad UAB „Belor“ reikalavimų suma sudaro net 1 250 389,74 Eur.

24. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su bylą nagrinėjusio teismo pozicija, kad antstolio veiksmai, areštuojant apelianto J. K. pinigines lėšas, atlikti siekiant maksimaliai užtikrinti ieškovės UAB „Belor“ interesų patenkinimą, teisėtai ir pakankama apimtimi suvaržant skolininko galimybes disponuoti turtu. Todėl nurodytos aplinkybės sudaro pagrindo spręsti, kad apelianto atskirasis skundas yra nepagrįstas.

25. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

26. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų nepažeidė, tinkamai atsižvelgė į vykdymo procesą reglamentuojančias įstatymo nuostatas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.