Klaipėdos apygardos teismo nutartis

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 29 d. nutartimi pareiškėjos skundą dalyje dėl 5 000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš antstolio J. P., paliko nenagrinėtu. Kitoje dalyje pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

5.1. Nurodė, kad šiuo metu nėra kilusio mokestinio ginčo tarp mokesčių administratoriaus ir skolininkės dėl sprendimo, kurio pagrindu išduotas ginčijamas vykdomasis dokumentas, todėl laikė, jog mokesčių administratorius turi teisę kreiptis į antstolį dėl skolos išieškojimo iš skolininkės. Konstatavo, kad skolininkė nepagrindė nei vienos iš CPK 629 straipsnyje įtvirtintų būtinų sąlygų vykdomajai bylai nutraukti, todėl skolininkės prašymo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0172/23/00207 netenkino.

5.2. Nurodė, kad netenkintinas ir skolininkės prašymas sustabdyti vykdomąją bylą. Teigia, jog įvertinus susiklosčiusią faktinę situaciją, teismas sprendė, kad neegzistuoja nei privalomas, nei fakultatyvus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas. Pastebėjo, kad vykdomosios bylos sustabdymo pagrindo nesugebėjo skunde apibrėžti ir pati skolininkė.

5.3. Nurodė, kad vykdomasis dokumentas vykdymui pateiktas įgalioto subjekto (mokesčių administratoriaus); vykdomasis dokumentas pateiktas antstoliui pagal skolininkės gyvenamąją vietą (CPK 590 straipsnio 1 dalis); vykdomasis dokumentas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus (CPK 648 straipsnis); vykdomasis dokumentas pateiktas nesuėjus nustatytam 5 metų senaties terminui (Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalis); be to, nėra įvykęs išieškotojo ar (ir) skolininkės teisių perėmimas. Darė išvadą, kad antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 467-143457, teisėtai ir pagrįstai 2023 m. vasario 14 d. patvarkymu Nr. S-23-172-8816 priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą.

5.4. Nurodė, kad iš skolininkės išieškoma 256,68 Eur suma susideda iš 184,28 Eur skolos pagal vykdomąjį dokumentą bei antstolio paskaičiuotų 72,40 Eur vykdymo išlaidų. Pabrėžė, kad, skirtingai nei teigiama skolininkės, antstolis turi teisę vykdymo procese skaičiuoti vykdymo išlaidas. Pažymėjo, jog tokią teisę jam suteikia teisės normos, o vykdomojoje byloje susidariusios vykdymo išlaidos išieškotinos iš skolininkės. Pažymėjo, kad nėra nustatyta, jog antstolis, apskaičiuodamas vykdymo išlaidas, būtų pažeidęs sprendimų vykdymo instrukciją, todėl darė išvadą, kad pareiškėjos prašymas dėl 2023 m. vasario 14 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-23-172-8904 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

5.5. Nurodė, kad iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos apie įvykdytus išskaitymus iš asmens išmokų matyti, kad skolininkės senatvės siekia 511,22 Eur, nuo skolininkei mokėtinos senatvės pensijos buvo nuskaičiuoti ir į antstolio depozitinę sąskaita pervesti 102,24 Eur. Teigė, jog antstolis nepažeidė CPK nuostatų nukreipdamas išieškojimą į skolininkės pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose, be kita ko, gaunamas išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo. Antstoliui nėra draudžiama atlikti priverstines išskaitas nuo senatvės pensijos (CPK 739 straipsnis). Išskaita nuo pareiškėjos senatvės pensijos atlikta laikantis CPK 736 straipsnio reikalavimų bei antstolio nurodymų patvarkyme. Kadangi pareiškėjos senatvės pensija yra mažesnė nei 1 minimali mėnesio alga, nuo senatvės pensijos buvo nuskaičiuota 20 proc. sumos, tai yra 102,24 Eur, skolos dengimui.

5.6. Nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo paliekamas nenagrinėtu. Pažymėjo, jog pagal įstatymą, ypatingąja teisena (pateikus skundą antstoliui, o antstoliui nesutikus su skundu ir persiuntus jį nagrinėti teismui) nagrinėjami tik skundai dėl antstolių veiksmų, tačiau ne reikalavimai dėl antstolių galimai padarytos žalos atlyginimo (CPK 510, 513 straipsnio). Nurodė, kad reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškėja gali pareikšti atskiru ieškiniu teismui, nagrinėtinu ne ypatingąja, o ginčo teisenos tvarka.

5.7. Nurodė, kad pareiškėjos prašymas skirti baudą antstoliui iš esmės motyvuojamas tuo pagrindu, jog antstolis vykdo iš jos priverstinį skolos išieškojimą. Pabrėžė, kad antstolio tiesiogiai įstatymu pavestų jam pareigų atlikimas negali būti vertintinas kaip skolininkės procesinių teisių pažeidimas. Taip pat pabrėžė, kad vykdomosios bylos duomenimis antstolis įstatymo nustatytu terminu išnagrinėjo pareiškėjos skundą, šio netenkinęs nustatytais terminais skundą su vykdomąja byla persiuntė teismui. Darė išvadą, kad antstolis nesiėmė jokių veiksmų, kurie būtų užvilkinę šio skundą išnagrinėjimą. Akcentavo, kad visi vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje iki pareiškėjos nagrinėjamo skundo pateikimo antstoliui buvo atlikti laikantis teisės aktų nuostatų.

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Nurodė, kad nei antstolis J. P., nei teisėja G. V. net nebandė patikrinti nurodytos informacijos tikrumo apie tai, jog trejose bylose ir trejose skirtingose institucijose iki šiol vyksta nesibaigiantis mokestinis ginčas su mokesčiu inspekcija. Mano, kad jie suinteresuotai nieko neišreikalavo, netyrė, neklausė, tyčia nieko nevertino, kad nurodytos aplinkybės atitinka tikrovei. Pažymėjo, kad jiems nenaudinga buvo atlikti patikrinimą, nes jie abu yra suinteresuoti daryti pareiškėjai žalą iš keršto paskatų.

7.2. Nurodė, kad yra neįgali, didelių specialių poreikių turintis asmuo (darbingumas vos 30 proc.), senatvės pensininkė ir dar universiteto 4 kurso studentė, studijuojanti pagal nuolatinės studijų formų programą. Pažymi, jog nurodyti suinteresuoti asmenys tyčia, sąmoningai veikė prieš pareiškėja ir bando apgauti teismą ir kitus, be to, lengvatas tyčia slepia iki šiol, nuolat nutyli ir nenori matyti pareiškėjos lengvatų. Mano, kad iš neteisėto valstybės institucijos sprendimo negali kilti mokestinė prievolė mokėti žemės mokestį. Teigia, kad dabartiniu metu, per antstolį J. P. išieškomas esą „nesumokėtas“ žemės mokestis laikytinas pareiškėjos patirtais nuostoliais (žala), kuriuos, nepriklausomai nuo to, kuri institucija savo veiksmais padarė jai žalą, vis vien 100 procentų solidariai , ankščiau ar vėliau privalės atlyginti jai visus nuostolius ir bylinėjimosi išlaidas pilna apimtimi ir viską grąžinti atgal.

7.3. Nurodė, kad atsakovė – mokesčių inspekcija kartu su antstolių J. P. sąmoningai nori neteisėtai praturtėti pareiškėjos sąskaitą po žemės sklypo padalinimo ir perpardavimo fakto svetimiems asmenims, piktavališkai ją persekioja, atima daug laiko, padarė įvairių nuostolių, išlaidų, nepalieka ramybėje, nes pareiškėjai reikėjo rinkti įrodymus, pergyventi, nervintis, patirti stresą, nervinę įtampą, sugaišti labai daug asmeninio laiko, pinigu, be to, tai sukėlė jai stresą, nemigą, dvasinius bei fizinius išgyvenimus ir skausmus, dėl ko smarkiai pablogėjo pareiškėjos sveikata, nuolat kamuoja nemiga, pablogėjo sveikatos stovis, teko suvartoti daug vaistų, gydytis, padidėjo kraujo spaudimas, cukraus kiekis kraujyje, skausmai širdies plote, atsirado kitų rimtų pasekmių. Teigia, kad pareiškėjai padaryta skausminga neturtinė žala, kurią ji vertiną 5 000 Eur dydžio sumą ir kuri pareiškėjos nuomone turi būti jai priteista iš atsakovų kaip atlyginimas už jos prarastą sveikatą, asmens tikrą pažeminimą, neigiamos informacijos atskleidimą kt. asmenims, garbės ir orumo pažeidimo, fizinius skausmus, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt., kas teismo įvertinama pinigais ir turi priežastinį ryšį su atsakovės tiesiogiai atliktais neteisėtais veiksmais ir žalos atsiradimo fakto.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

9.1. Nurodė, kad pareiškėjos subjektyvi asmeninė nuomonė, jog antstolis neturėjo teisės priimti vykdyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2022 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. (23.31- 08) 467-143457, nes dėl šio sprendimo teismams pateikiami skundai, vertintina kaip nesudaranti akivaizdžios kliūties priimti vykdomąjį raštą vykdyti, kadangi šiame vykdymo proceso etape antstolis neturėjo pareigos ir teisės tikrinti VMI sprendimo neįvykdymo priežasčių. Akcentavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos (skolininkės) T. Ž. argumentai, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra absoliučiai nepagrįsta, absurdiška, deklaratyvaus pobūdžio, šališka, akiplėšiškai melaginga, nemotyvuota ir neteisinga yra paremti vien tik pačios pareiškėjos nesutikimu su teismo priimtu jai nepalankiu procesiniu sprendimu ir laikytina tiesioginiu teismo įžeidinėjimu.

9.2. Nurodė, kad skolininkė visiškai nepateikė nei antstoliui, nei teismui dokumentų, įrodančių, jog areštuotos ir nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas. Teigia, kad jokiais įrodymais nepagrįstą reikalavimą gražinti per PLAIS į antstolio depozitinę sąskaitą pervestas 102,24 Eur dydžio lėšas skolininkė pateikė tik su 2023 m. kovo 3 d. skundu dėl antstolio veiksmų. Mano, kad pareiškėja savo elgesiu patvirtina, jog nesistengia geranoriškai spręsti susidariusios situacijos ir jog pareiškėjos subjektyvia nuomone, dėl pradėto vykdymo proceso kaltas ieškovė VMI, priėmusi 2022 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-143457 ,,Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ ir per antstolių informacinę sistemą pateikęs antstoliui vykdomąjį dokumentą vykdymui, vykdomąją bylą užvedęs antstolis, tačiau jokiu būdu ne pati pareiškėja, gera valia nesistengianti padengti savo įsiskolinimų.

9.3. Teigia, kad pareiškėja reikalauja priteisti jos naudai iš antstolio J. P. jo veiksmais padarytą jai neturtinę žalą 5 000 Eur dydžio ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų, t. y. nepateikdama jokių objektyvių įrodymų, teikia reikalavimą, kuris nenagrinėjamas ir nenagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka.

9.4. Nurodė, kad CPK 443 straipsnio 6 dalyje punkte įtvirtinta nuostata, jog tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų interesai yra priešingi, teismas gali turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Teigia, kad šioje byloje suinteresuoto asmens antstolio ir pareiškėjos suinteresuotumas bylos baigtimi skirtingas, patvirtina ir tai, kad pareiškėja skundžiamus antstolio veiksmus laiko neteisėtais ir pažeidžiančiais jos teises. Nurodė, kad suinteresuoto asmens J. P. teisinės pagalbos išlaidos sudaro 200 EUR, todėl antstolis J. P. prašo teismą priteisti iš pareiškėjos T. Ž. bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme metu turėtas advokato teisinių paslaugų išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, o dalyje skundas paliktas nenagrinėtu teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

13. Civilinėje bei vykdomojoje bylose esančiais įrodymais nustatyta, jog antstolio J. P. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0172/23/00207, užvesta pagal 2022 m. liepos 18 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.131 -08) 467-143457 dėl 184,28 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės T. Ž. išieškotojai VMI. Antstolis 2023 m. vasario 14 d. surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimo aktą Nr. S-23-172-8904, iš kurio matyti, kad skolininkei buvo priskaičiuotos 33,26 Eur administravimo išlaidos, 33,08 Eur atlygis antstoliui ir 3,06 Eur pašto išlaidos, bendra vykdymo išlaidų suma 72,40 Eur. Antstolis 2023 m. vasario 14 d. surašė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-172-8902 nuo visų skolininkės atsiskaitomųjų sąskaitų 256,68 Eur sumoje. Be to, antstolis 2023 m. vasario 14 d. surašė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-23-172-8903, kuriuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių įpareigojo iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno minimalaus mėnesio atlyginimo. Paminėti antstolio dokumentai buvo išsiųsti skolininkei registruota pašto siunta ir įteikti 2023 m. kovo 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius nuo skolininkei mokėtinos išmokos nuskaičiavo 102,24 Eur ir pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą.

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės prašė nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0172/23/00207, panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0172/23/00207 priimtus dokumentus – antstolio 2023 m. vasario 14 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-172-8816, 2023 m. vasario 14 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-172-8902, 2023 m. vasario 14 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-23-172-8903 ir 2023 m. vasario 14 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S‑23-172-8904. Taip pat prašė priteisti tiek iš antstolio, tiek iš išieškotojos neturtinės žalos atlyginimo.

15. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalius). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 392- 313/2016). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

16. CPK 629 straipsnyje yra numatyti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai. Vykdomoji byla nutraukiama: jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino CPK 595 straipsnyje nustatyta tvarka; jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau– CK) 6.436 straipsnis)); jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime; jeigu vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma; jeigu valstybės institucija atliko CPK 628 straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus.

17. Tiek iš skundo dėl antstolio veiksmų turinio, tiek dėl atskirojo skundo turinio nustatyta, kad pareiškėja iš esmės teigia, jog išieškotoja neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.131 -08) 467- 143457 dėl 184,28 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės T. Ž. išieškotojai VMI, o antstolis neturėjo teisinio pagrindo šį pareiškėjos nuomone neteisėtai priimtą sprendimą vykdyti. Nors pareiškėja savo procesiniuose dokumentuose nenurodo teisinio pagrindo, kodėl vykdomoji byla turėtų būti nutraukta, tačiau įvertinus pareiškėjos procesinių dokumentų turinį bei nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvadą, kad vykdomąją bylą prašoma nutraukti, nes vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti (CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

18. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytą terminą nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime, mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką. Priverstinio išieškojimo būdus nustato Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnis. Vienas jame nurodytų būdų – sprendimas dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto. Tokį sprendimą vykdo antstoliai CPK nustatyta tvarka (Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 586 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Pagal CPK 587 straipsnio 10 punktą vykdomieji dokumentai yra kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Mokesčių administratoriaus sprendimas dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto atitinka šiuos kriterijus (Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai VMI priimtą sprendimą laikė vykdomuoju dokumentu, o antstolis neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti jį vykdyti. Taigi, nesant kitų CPK 629 straipsnyje nurodytų pagrindų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą vykdomąją bylą nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

21. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs vykdomosios bylos turinį, nenustatė jokių CPK 651 straipsnio 2 dalyje išvardintų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 467-143457 vykdyti. Be to, tokių kliūčių savo procesiniuose dokumentuose nenurodė ir pareiškėja. Nors atskirajame skunde pareiškėja gana plačiai aiškina, jog tarp jos ir išieškotojos yra kilęs ginčas dėl išieškotojo teisės skaičiuoti mokestinę nepriemoką, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis jo pagrįstumo nevertina. Byloje nėra jokių įrodymų, jog išieškotojos priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis nėra panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl darytina išvada, kad antstolio patvarkymas vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą 2023 m. vasario 14 d. patvarkymą Nr. S-23-172-8816.

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis skolininkės atžvilgiu taikė dvi priverstinio išieškojimo priemones: 1) išieškojimą iš skolininkės turto ir pinigų sumų, tai yra areštavo visas skolininkės atsiskaitomąsias sąskaitas 256,68 Eur sumoje 2) bei išieškojimą iš skolininkės darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų, tai yra įpareigojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių nuo skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininkės darbo užmokesčio dalies viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno minimalaus mėnesio atlyginimo. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos apie įvykdytus išskaitymus iš asmens išmokų matyti, kad skolininkės senatvės siekia 511,22 Eur, nuo skolininkei mokėtinos senatvės pensijos buvo nuskaičiuoti ir į antstolio depozitinę sąskaita pervesti 102,24 Eur.