Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės- uždarosios akcinės bendrovės „Legal balance“ ieškinį atsakovei A. Č. dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021-11-30 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų priimtu preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas pilnai.

2022-01-07 buvo gautas atsakovės prašymas dėl proceso byloje atnaujinimo, o 2022-01-10 prieštaravimai preliminariam sprendimui.2022-01-20 nutartimi atsakovei buvo atnaujintas terminas prieštaravimui pateikti bei nustatytas terminas atsakovei tinkamų prieštaravimų reikalavimo dėl bylos išsprendimo suformulavimo.

2022-01-31 byloje buvo gauti patikslinti atsakovės prieštaravimai dėl priimto preliminaraus sprendimo, kuriuo atsakovė nesutiko su priimtu preliminariu sprendimu ir prašė nepriteisti ieškovo reikalaujamų 230,10 Eur negautų pajamų(nuostolių) ir 147 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovės prieštaravimuose pateikti argumentai yra nepagrįsti ir nemotyvuoti, todėl negali būti tenkinami, o ieškovo ieškinys turi būti tenkintinas visa apimti, priteista Ieškovui iš Atsakovo skola, palūkanos, administravimo mokestis, negautos pajamos bei bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas savo poziciją grindžia šiais teisiniais ir faktiniais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Dėl Ieškovo ieškinio pagrįstumo

Vartojimo kredito davėjas BnP Finance, UAB, į. k. 302447985, buveinės adresas Žalgirio g. 90, LT-09303 Vilnius (toliau – Pradinis kreditorius), ir atsakovas(-ė) – vartojimo kredito gavėjas(-a) A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Atsakovas), 2020-02-05 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria Atsakovui buvo suteiktas 2000,00 EUR vartojimo kreditas 36 mėn. terminui.

Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į Pradinio kreditoriaus siųstus raginimo laiškus. Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas nesilaikė vienos iš esminių Sutarties sąlygų, ir vadovaujantis VKĮ 19 str. bei Sutarties 8.4. punktu, Pradinis kreditorius 2021-04-09 Atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su Atsakovu sudarytą Sutartį ir Atsakovės skolą perleido Ieškovui.

Ieškovas atkreipia dėmesį, jog Atsakovas netinkamai interpretuoja teisės normas, susijusias su reikalavimo perleidimu. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 str. 1 d.), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 str. 2 d.). Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo atsiranda naujasis kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Reikalavimų perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu perduodama reikalavimo teisė, ir visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pagal 2020-03-03 Reikalavimo perleidimo sutarties 2.3. punktą, naujajam kreditoriui, kaip Reikalavimo perėmėjui, perleidžiama teisė gauti Reikalavimo patenkinimą iš Skolininkų turto bei kitos su perleidžiamu reikalavimu neatsiejamai susijusios papildomos teisės, taip pat teisė į sutartyje, iš kurios kilo Reikalavimas, ir/ar įstatymų nustatytas palūkanas, delspinigius, baudas ir kt., t.y. Sutartimi Pradinis kreditorius perleidžia Naujajam kreditoriui teisę gauti Reikalavimo patenkinimą iš Skolininkų tokia suma ir apimtimi, kiek tokią teisė suteikia Lietuvos Respublikos teisės aktai bei Reikalavimus pagrindžiantys dokumentai (pavyzdžiui, nors reikalavimo perleidimo metu Skolininkas Pradiniam kreditoriui gali būti neskolingas palūkanų, delspinigių ar kitų įmokų, tačiau Naujasis kreditorius turi teisę po šios Sutarties pasirašymo toliau skaičiuoti palūkanas, delspinigius ir/ar kitus sutartyje, iš kurio kilo Reikalavimas, ir/ar įstatyme numatytus mokėjimus ir Skolininkams pateikti atitinkamus reikalavimus). Pažymėtina, kad 2020-03-03 Reikalavimo perleidimo sutartis yra galiojanti, nenuginčyta ir neginčijama įstatymų nustatyta tvarka. Taigi Ieškovui perėmus reikalavimo teisę į skolą pagal Sutartį, ir tapus prievolės šalimi, Ieškovas įgijo teisę naudotis visomis Pradiniam kreditoriui Sutartimi ir teisės aktais suteiktomis teisėmis bei šias teises pagrindžiančiomis aplinkybėmis. Taip pat Ieškovas įgijo pareigą pagrįsti Pradinio kreditoriaus negautas pajamas (nuostolius), ir šią pareigą ieškinyje tinkamai įgyvendino. Atsižvelgiant į tai, Atsakovės argumentas, kad „<...>„su Ieškove jokių sutarčių nesudarinėjau, Ieškovas man nieko neskolino, tad negalėjo patirti ir nuostolių <...>“ yra nepagrįstas, kadangi Atsakovė netinkamai interpretuoja teisės normas, susijusias su reikalavimo perleidimu.

Ieškovas taip pat pažymi, kad perėmęs reikalavimo teisę į Atsakovės skolą ne kartą bandė susisiekti su Atsakove ir ragino pasidengti skolą, tačiau Atsakovė į Ieškovo raginimus nereagavo ir skolos nepasidengė iki šios dienos. Ieškovas pateikia Teismui išrašus iš Ieškovo vidinės sistemos, norėdamas pagrįsti, kad su Atsakove buvo bandoma susitarti taikiai dėl skolos grąžinimo ilgą laiką.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad Ieškovas nurodė visas aplinkybes dėl skolos atsiradimo, pagrindė tai rašytiniais įrodymais, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, buvo apdairus ir rūpestingas, todėl pareikštas ieškinys dėl skolos priteisimo turi būti patenkintas visa apimtimi, o Atsakovo pateikti prieštaravimai atmesti kaip neteisėti ir nepagrįsti ir nemotyvuoti.

Prašo tenkinti Ieškovės UAB Legal Balance ieškinį dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą Atsakovei A. Č., visa apimtimi.

Teismas konstatuoja:

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas

Dėl reikalavimo perleidimo

Atsakovė nesutinka dėl ieškovės prašomo priteisti negautų pajamų(nuostolių) 230,10 Eur sumai ir 147 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindinis šio nesutikimo argumentas yra tas, kad sutartis dėl kredito buvo sudaryta su BnP Finance AB, o ji su UAB Legal Balance jokių sutarčių nesudarinėjo ir į jokį pelną bendrovė taikytis neturėtų. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad ji neįvykdė įsipareigojimo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą.

Ieškovės teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad pradinė kreditorė BnP Finance, AB, ir vartojimo kredito gavėja A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) (atsakovė), 2020-02-05 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 2000,00 EUR vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią ji įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1026,88 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 29,25 proc.) ir 540,00 EUR administravimo mokesčio) Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovė ir pradinė kreditorė BnP Finance, AB, 2020 m. kovo 3 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, pagal kurią ieškovė perėmė skolos iš atsakovės reikalavimo teisę.

Pasitvirtino atsakovės nurodyta aplinkybė, kad sutartis dėl kredito buvo sudaryta su BnP Finance AB, o ji su UAB Legal Balance jokių sutarčių nesudarinėjo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 straipsnio 5 dalis numato, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimas grąžinti suteiktą vartojimo kreditą nesusijęs su kreditoriaus asmeniu, t. y. esmė šiuo atveju yra pats piniginės prievolės vykdymas, o ne apsiribojimas konkrečia bendrove, į kurios sąskaitą atsakovė pageidautų pervesti pinigines lėšas. Teismas nenustatė, kad reikalavimo teisės perleidimas pažeidžia atsakovės teises ir labiau suvaržo jos prievolę, palyginti su situacija jeigu reikalavimą atsakovė turėtų vykdyti pradinei kreditorei BnP Finance, AB.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas, pagrindžiantis reikalavimo perleidimo faktą. Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, jog pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas yra perleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019).

Teismas nustatė, kad atsakovei A. Č. jos pačios pradinei kreditorei nurodyto elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) 2021-04-26 pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuriame atsakovė informuota, kad UAB Legal Balance 2021-04-23 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-03/01 perėmė BnP Finance, AB. į.k. 302447985, adresas Žalgirio g. 90, Vilnius, esančią 2051 Eur skolą ir į su skola susijusias papildomas teises (delspinigius, 287,85 Eur palūkanų bei 76,75 Eur administravimo mokesčio). Teismo vertinimu, toks pranešimas yra pakankamai informatyvus (pranešime yra informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui), kad atsakovė, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas yra perleistas, todėl šiuo atveju reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš atsakovę.

Dėl 230,10 Eur negautų pajamų (nuostolių)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, jog sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, o sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis nurodyta teisės norma, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, teismų praktika 52, p. 71.). Taigi jau viena Sutartyje nurodytas mokėjimo (pelno) palūkanų dydis ir Sutarties terminas vertintini kaip kriterijai, įrodantys Ieškovo negautas pajamas (nuostolius) ir jų preliminarų dydį.

Nustatyta, kad pradinė kreditorė, siekdama gauti pajamų, vertindavo kiekvieno kredito gavėjo, tarp jų ir atsakovės, mokumą (gaunamas pajamas, įsipareigojimus bei jų santykį, ar kredito gavėjai neturi pradelstų įsipareigojimų, ar kredito gavėjai turi sutuoktinę (-į) ir jos (-o) mokumą, kredito gavėjo amžių ir kt.) ir pagal šiuos duomenis individualiai su kiekvienu kredito gavėju suderindavo sutarties sąlygas, kad kredito gavėjai laiku ir nustatytais terminais galėtų vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o pradinė kreditorė gautų iš anksto suplanuotas pajamas. Įvertinus atsakovės galimybę skolintis atsakingai bei suderinus individualias Sutarties sąlygas, Pradinis kreditorius pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė Sutartį vykdys tinkamai visą Sutarties laikotarpį, ir sumokės visą Sutarties grafike nurodytą bendrą kredito kainą.

Sutartyje nustatyta mokėjimo (pelno) palūkanų norma nepažeidė Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje įvirtintų bendrai kredito kainą taikomų reikalavimų, todėl Pradinis kreditorius, jeigu Atsakovas iki Sutarties nutraukimo dienos būtų grąžinęs visą suteiktą vartojimo kredito sumą, lengvai būtų perskolinęs šiuos pinigus kitiems asmenims bei gavęs pajamas.

Nustatyta, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė Sutarties bendrųjų sąlygų 1.17., 2.1., 5.1., 5.5. punktų pažeidimu, ir dėl kurių Pradinis kreditorius privalėjo vienašališkai nutraukti su Atsakovu sudarytą Sutartį, Ieškovas negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių). Ieškovo negautos pajamas (nuostolius) sudaro 23,05 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų likutis, kurios paskaičiuotos nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021-04-09) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2023-02-05), sudedant nepadengtas kredito mokesčio dalis pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką. Toks negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo būdas pripažįstamas aktualioje Lietuvos teismų praktikoje (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos 2021 m. balandžio 20 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e2A-232-278/2021; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-764-340/2021).

Dėl atsakovės neginčijamų ir kitų reikalavimų

Atsakovė sutinka dėl 1686,99 Eur negražinto kredito , 267,31 Eur negrąžintų palūkanų, 70,24 Eur administravimo mokesčio priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.200 straipsnio 1 dalyje. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 straipsnio 2 dalis).

Tarp pradinės kreditorės ir atsakovės susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.873 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatytais terminais, tačiau jis savo įsipareigojimų neįvykdė, nustatytu laiku ir tvarka įmokų nemokėjo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs vartojimo kreditą ar su juo susijusias sumas pradiniam kreditoriui dar iki reikalavimo teisės perleidimo. Todėl iš atsakovo ieškovei, perėmusiai iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę į atsakovę, kur teisių perleidimo sutartimi nenumačius pradinės kredito sutarties modifikavimo dėl kredito sąlygų , atsakovė skolą privalo grąžinti pagal pradinę kredito sutartį ir dėl to priteistina negrąžinta kredito dalis, mokėjimo palūkanos bei kitos sumos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio Sutartyje numatytos procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį tenkinant visiškai, iš atsakovės 2021 m. lapkričio 30 d. preliminariu sprendimu buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 26 Eur žyminis mokestis ir 121,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinant visiškai, 2021 m. lapkričio 30 d. preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsakovė pateikdama pradinius prašymus buvo nurodžiusi, kad ji prašo atnaujinti bylos procesą, kartu nurodydama, kad ji prieštarauja priimtam preliminariam sprendimui. Dėl to 2020-01-20 nutartimi jai buvo nurodyta, jog palaikant reikalavimą dėl proceso atnaujinimo (t.y. CPK 365-370 str. nustatyta tvarka)turėtų būti sumokamas žyminis mokestis(CPK 80 str.4 d.) ir šio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas. Kadangi po nutartimi nurodytų trūkumų šalinimo atsakovė galutinai pateikė tik prieštaravimą preliminariam sprendimui, tai šiuo atveju jai nebuvo pareigos sumokėti žyminį mokestį ir dėl to šiuo atveju nėra pagrindo iš jos priteisti numatytą sumokėti žyminį mokestį dėl proceso atnaujinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 430 straipsnio 8 dalimi,

nusprendžia:

Priimti galutinį sprendimą ir 2021 m. lapkričio 30 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6921-922/2021 (teisminio proceso Nr. 2-51-3-00750-2021-8) palikti nepakeistą, kuriuo iš atsakovės A. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) yra priteista 1686,99 EUR (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 99 ct) negrąžinto kredito, 267,31 EUR (du šimtus šešiasdešimt septynis eurus 31 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų iki sutarties nutraukimo dienos (2021-04-09), 70,24 EUR (septyniasdešimt eurų 24 ct) administravimo mokesčio iki sutarties nutraukimo, 230,10 EUR (du šimtus trisdešimt eurų 10 ct) negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos, 5 % (penkis procentus) metinių palūkanų už priteistą sumą (be bylinėjimosi išlaidų) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-11-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 147,00 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Legal Balance“ (įmonės kodas 302528679) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.