Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „L. B.“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės UAB „L. B.“ ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. G. esmė

I. P. instancijos teismo sprendimo esmė

Motyvuojamoji dalis

9. Reikalavimą priteisti 5 procentų procesines palūkanas, teismas pripažino pagrįstu ir jį tenkintinu.

I. A. skundo argumentai

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja jį pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

23. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria atmesti ieškovės UAB „L. B.“ reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24. Byloje nustatyta, kad vartojimo kredito davėjas UAB „BnP Finance“ ir atsakovas R. B. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB- strtgzb7, kuria atsakovui buvo suteiktas 500 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui. Sutartimi, be kredito sumos, atsakovas įsipareigojo pradinei kreditorei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) – 405,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 65 procentai) ir 90 Eur administravimo mokesčio, sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Sutartyje nurodyta kredito grąžinimo data 2021-05-20. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savalaikiai nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į kreditoriaus siųstus raginimus, 2020-01-23 siųstu išankstiniu raštišku pranešimu kreditorius nutraukė su atsakovu R. B. sudarytą sutartį. 2020-03-03 tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės UAB „L. B.“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į UAB „BnP Finance“ skolingus asmenis, nurodytus bylų priėmimo – perdavimo akte Nr. 1 prie reikalavimo perleidimo, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo R. B. įsiskolinimą. Nustatyta, kad atsakovui buvo pranešta apie reikalavimo perleidimą.

25. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė, dėl ko UAB „L. B.“ prašė teismą priteisti iš atsakovo R. B. negrąžintą kreditą, mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; administravimo mokestį, negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir prašo sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškinys pakeisti bei priteisti iš atsakovo negautas pajamas ir bylinėjimosi išlaidas.

27. Byloje nustatyta, kad sutartis su atsakovu R. B. buvo nutraukta 2020-01-23, todėl vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis Civilinio kodekso (toliau ir CK) normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

29. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

31. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

32. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nutraukus sutartį anksčiau termino mokėjimo (pelno) palūkanos tiek konkrečia pinigine išraiška, tiek procentine išraiška (metinė palūkanų norma) negali būti priteisiamos. Kaip minėta nurodytoje teismų praktikoje, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, taip pat ir reikalauti priteisti jo negautas pajamas. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

33. UAB „L. B.“ ieškinyje nurodė, kad jos negautas pajamas sudaro: 1) 256,61 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo 2020-01-23 iki ieškinio parengimo denos (2020-11-27), viso už 309 dienas, nuo negrąžintos kredito dalies (466,34 Eur negrąžinta kredito dalis x (65 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 309 dienų nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos); 2) 65 proc. mokėjimo (pelno) palūkanos už negrąžintą 466,34 Eur vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021-05-20); 3) 65 proc. mokėjimo (pelno) palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2021-05-20) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

34. Iš byloje esančių kredito sutarties specialiųjų sąlygų matyti palūkanų norma (65 procentai), taip pat kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį. Pripažintina, kad UAB „L. B.“ galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos, atsakovui tinkamai vykdant sutartį. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-09 vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

35. Pažymėtina, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 65 procentai), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (466,34 Eur), negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei UAB „L. B.“ iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, apskaičiuotas taikant mokėjimo palūkanų procentinį dydį, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

36. Iš vartojimo kredito mokėjimo (grąžinimo) grafiko matyti, kad po sutarties nutraukimo iki visiško atsiskaitymo (2021-05-20) mokėtina palūkanų suma sudarytų 206,58 Eur. Pagal grafiką nuo 2020-01-23 (sutarties nutraukimo data) iki 2020-11-27 (kreipimosi į teismą diena) atsakovas, jeigu būtų tinkamai vykdęs prievolė, būtų turėjęs sumokėti 169,20 Eur palūkanų. Nuo kreipimosi į teismą dienos iki 2021-05-20 mokėtina palūkanų suma sudarytų 37,38 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu UAB „L. B.“ galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas po sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį.

37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra teisinis pagrindas UAB „L. B.“ priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos (169,20 Eur) bei nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (37,38 Eur). Viso 206,58 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos.

38. Apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prašomus priteisti 65 proc. nuostolius vertino, kaip kompensacines palūkanas, nors toks reikalavimas nebuvo pareikštas. Tačiau pažymėtina, jog teismai turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-457/2011; Nr. 3K-3-147/2011). Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva – byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2012). Taigi pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą teisingai išnagrinėti bylą bei teisingai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, turėjo ne tik teisę, tačiau ir pareigą nustatyti taikytinas teisės normas ir kvalifikuoti ieškovės reikalavimą, juo labiau kad nagrinėjama civilinė byla yra susijusi su vartojimo kredito nuostatų taikymu ir teismas privalo būti aktyvus nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas.

39. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas atmesti reikalavimą dėl 65 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra teisingas. Pažymėtina, kad CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Tai yra kompensuojamosios palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją.

40. Aptarto teisinio reguliavimo pagrindu, daroma išvada, kad ieškinio reikalavimas priteisti 65 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 466,34 Eur nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2021-05-20) iki visiško kredito grąžinimo dienos yra reikalavimas kompensuoti patirtus nuostolius dėl prievolės neįvykdymo, o tai yra faktinis kompensacinių palūkanų priteisimo reikalavimas.

41. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad teismas nepagrįstai pareikštą reikalavimą kvalifikavo kaip kompensacines palūkanas bei netinkamai identifikavo reikalavimų prigimtį, kadangi ieškovės prašymas priteisti tam tikrą pinigų sumą už tai, kad atsakovas nevykdo savo įsipareigojimų, akivaizdžiai atitinka pirmiau aptartus kompensacinių palūkanų požymius. Kita vertus apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantė reiškia reikalavimą priteisti negautas pajamas, t.y. lėšas, kurias tikėjosi gauti, tačiau toks vertinimas negali būti vertinamas, kaip pagrįstas, nes, sudarydama sutartį, pradinė kreditorė negalėjo apskaičiuoti būsimų pajamų, gautinų tuo atveju, jei sutartis bus nutraukta ir apskaičiuojamų nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo.

42. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat skundžiamame sprendime už akių nurodytas nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad toks UAB „L. B.“ reikalavimas yra reikalavimas dėl 65 proc. kompensacinių palūkanų priteisimo, kas, pagal suformuotą teismų praktiką bei teisės aktų nuostatas negali būti laikoma sąžininga sutarties nuostata.

43. Pažymėtina, kad skundžiamame sprendime už akių pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai aptarė argumentus, susijusius su pagrindu pripažinti sutarties 6.1. punktą nesąžininga sutarties sąlyga ir apeliacinės instancijos teismas sutinka su minėtu vertinimu. Kadangi apeliantė iš esmės neteikia argumentų, susijusių su sutarties nuostatos nesąžiningumu, o tik vertina, kad teismas nepagrįstai prašomus atlyginti nuostolius vertino kaip kompensacines palūkanas, todėl detaliai nepasisakoma.

44. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte ją sudariusios šalys aptarė, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, toliau skaičiuojamas administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos, t.y. būtent UAB „L. B.“ nurodomos 65 procentų dydžio, kurios yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. UAB „L. B.“ nepateikė jokių įrodymų, kad sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su atsakovu buvo aptarta individualiai, kad jam tinkamai atskleista, jog pažeidus įmokų mokėjimo terminą, jis be 65 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų, privalės mokėti ir 65 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas (CPK 178 straipsnis).

45. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Be to, pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, kad kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei 180 dienų, o taip pat kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

46. Kadangi netesybos, kompensacinės palūkanos ir kiti mokesčiai, kurie galėtų būti reikalaujami, negali būti didesni nei 0,05 procento ir negali būti skaičiuojami ilgiau nei už 180 dienų, daroma išvada, jog 65 procentų dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo 2021-05-20 iki visiško kredito grąžinimo dienos, vadovaujantis aptarta norma negali būti priteisiamos. Prašomų priteisti kompensacinių palūkanų dydis, viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, tai yra 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį apeliantė skaičiuoja šias palūkanas neatitinka teisės normoje nurodyto maksimalaus galimo laikotarpio (180 dienų), todėl teismui nebuvo teisinio pagrindo tenkinti minėto reikalavimo.

47. Apeliantės argumentai, kuriais ji nesutinka su negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo terminais ir metodais nepaneigia išvadų, jog teisė į mokėjimo palūkanas buvo apibrėžta konkrečia kiekvieną mėnesį mokėtina palūkanų suma, apskaičiuota nuo tą mėnesį likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, kuri mažėjo su lyg kiekvienu mėnesiu bei neįrodo, jog jos patirti nuostoliai (negautos pajamos) yra realiai didesni, nei šiuo atveju nustatyti (CPK 178 straipsnis).

49. Dėl paminėto, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, sprendimas už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistinas, iš atsakovo priteisiant 206,58 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos.

50. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Byloje nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 140 Eur bylinėjimosi išlaidas – 19 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą. Teismo vertinimu, patenkinta 94 procentai ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 131,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą (60 proc.), ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos -15 Eur žyminis mokestis ir 73 Eur išlaidos už apeliacinio skundo parengimą, viso 88 Eur, priteisiamos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 4d. sprendimo už akių dalis, kuriomis atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir sprendimą už akių dėl ieškovės reikalavimų išdėstyti sekančiai:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L. B.“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2019 m. gegužės 20 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-strtgzb7 bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 65 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.

Priteisti iš atsakovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 466,34 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 34 ct) skolą, 121,35 Eur (vieno šimto dvidešimt vieno euro 35 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 19,13 Eur (devyniolikos eurų 13 ct) administravimo mokestį, 206,58 Eur (du šimtus šešis eurus 58 ct) negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020-01-23) iki sutarties termino pabaigos (2021-05-20), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (813,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-11-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 131,60 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L. B.“ (įmonės kodas 302528679) naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L. B.“ (įmonės kodas 302528679) naudai 88 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.