- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-30
- Bylos Nr.
- e2A-897-587/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00750-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- A. Č.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. Č. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eA2-810-308/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei A. Č. dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ (toliau – ir UAB „Legal Balance“) ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovės 1 686,99 Eur negrąžintą kreditą, 267,31 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos, 70,24 Eur administravimo mokestį, 230,10 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos dienos, 5 procentų procesines palūkanas bei 26,00 Eur žyminį mokestį ir 121,00 Eur advokato išlaidas. Nurodė, kad atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį su pirminiu kreditoriumi BnP Finance, UAB, kuria jai buvo suteiktas kreditas, tačiau kredito pagal nustatytą tvarką ir terminą negrąžino.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2021 m. lapkričio 30 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas visiškai. 2022 m. sausio 7 d. gautas atsakovės prašymas dėl proceso byloje atnaujinimo, o 2022 m. sausio 10 d. – prieštaravimai preliminariam sprendimui. 2022 m. sausio 20 d. nutartimi atsakovei atnaujintas terminas prieštaravimui pateikti bei nustatytas terminas tinkamų prieštaravimų reikalavimo dėl bylos išsprendimo suformulavimo. 2022 m. sausio 31 d. byloje gauti patikslinti atsakovės prieštaravimai dėl priimto preliminaraus sprendimo, kuriuo atsakovė nesutiko su priimtu preliminariu sprendimu, prašė nepriteisti ieškovei reikalaujamų 230,10 Eur negautų pajamų (nuostolių) ir 147 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė prieštaravime dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo nurodė, kad ji su ieškove nebuvo sudariusi jokios sutarties, ieškovė jai nieko neskolino, todėl negalėjo patirti jokių nuostolių. Ieškovė su atsakove nebendradarbiavo, susisiekti nebuvo galimybės. Raštu ieškovė nesikreipė, skambindavo atsakovei bendruoju telefonu jos darbo metu, kai ji praktiškai neturėjo galimybės atsiliepti. Dėl pablogėjusios atsakovės sveikatos ir ilgų nedarbo periodų atsakovės mokumas, nežiūrint į dedamas pastangas dirbti, žymiai pablogėjo. Įsipareigojimai pagal kredito sutartis yra mokami geranoriškai arba išieškomi antstolių. Yra vykdomi išieškojimai pagal keturis vykdomuosius raštus, atskaitoma pusė atsakovės darbo užmokesčio bei pusė neįgalumo pašalpos. Atsakovė neturi galimybės dengti skolą žymia suma, todėl prašo išdėstyti skolos sumokėjimą 18 mėnesių lygiomis dalimis.
4. Ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo nurodė, kad vartojimo kredito davėja BnP Finance, UAB ir atsakovė A. Č. 2020 m. vasario 5 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-6pz498yj, kuria atsakovei suteiktas 2000 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui. Atsakovė laiku nemokėjo įmokų, nereagavo į pradinės kreditorės siųstus raginimus. Pradinė kreditorė 2021 m. balandžio 9 d. atsakovei siųstu pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą sutartį ir atsakovės skolą perleido ieškovei. Kreditoriaus reikalavimo teisė yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas, todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais. Sutartimi pradinis kreditorius perleidžia naujajam kreditoriui teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininkų tokia suma ir apimtimi, kiek tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos teisės aktai bei reikalavimus pagrindžiantys dokumentai. 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartis yra galiojanti, nenuginčyta ir neginčijama įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovei perėmus reikalavimo teisę į skolą pagal sutartį ir tapus prievolės šalimi, ieškovė įgijo teisę naudotis visomis pradiniam kreditoriui sutartimi ir teisės aktais suteiktomis teisėmis bei šias teises pagrindžiančiomis aplinkybėmis. Atsakovė netinkamai interpretuoja teisės normas, susijusias su reikalavimo perleidimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. 2022 m. kovo 7 d. Alytaus apylinkės teismas galutiniu sprendimu 2021 m. lapkričio 30 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6921-922/2021 paliko nepakeistą, kuriuo iš atsakovės A. Č. yra priteista 1 686,99 Eur negrąžintas kreditas, 267,31 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos iki sutarties nutraukimo dienos, 70,24 Eur administravimo mokestis iki sutarties nutraukimo, 230,10 Eur negautos pajamos (nuostoliai) nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 147 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Legal Balance“.
6. Teismas konstatavo, kad pasitvirtino atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji kredito sutartį sudarė su BnP Finance AB, su UAB „Legal Balance“ sutarties nebuvo sudariusi. Ieškovės reikalavimas grąžinti suteiktą vartojimo kreditą nesusijęs su kreditoriaus asmeniu, esmė yra piniginės prievolės vykdymas, o ne apsiribojimas bendrove, kuriai atsakovė turi įvykdyti prievolę. Teismas nenustatė, kad reikalavimo teisės perleidimas pažeidė atsakovės teises ir labiau suvaržė jos prievolę, palyginti su situacija, jeigu reikalavimą atsakovė turėtų vykdyti pradinei kreditorei BnP Finance, AB. Atsakovei jos pačios pradinei kreditorei nurodytu elektroninio pašto adresu 2021 m. balandžio 26 d. išsiųstas pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo. Teismas vertino, kad pateiktas pranešimas yra informatyvus, reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš atsakovę.
7. Dėl reikalavimo priteisti 230,10 Eur negautas pajamas (nuostolius) teismas pažymėjo, kad pradinė kreditorė, įvertinusi atsakovės mokumą, pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė sutartį vykdys tinkamai visą sutarties laikotarpį, ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą bendrą kredito kainą. Sutartyje nustatyta mokėjimo (pelno) palūkanų norma nepažeidė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 21 straipsnyje įvirtintų bendrai kredito kainai taikomų reikalavimų, todėl pradinė kreditorė, jeigu atsakovė iki sutarties nutraukimo dienos būtų grąžinusi visą suteiktą vartojimo kredito sumą, būtų perskolinusi šiuos pinigus kitiems asmenims bei gavusi pajamas. Teismas konstatavo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė sutarties bendrųjų sąlygų 1.17., 2.1., 5.1., 5.5. punktų pažeidimu, ir dėl kurių pradinė kreditorė privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakove sudarytą sutartį, ieškovė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių).
8. Atsakovė sutiko su ieškinio reikalavimais dėl 1 686,99 Eur negražinto kredito, 267,31 Eur negrąžintų palūkanų, 70,24 Eur administravimo mokesčio priteisimo. Teismas konstatavo, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai. Atsakovė privalo skolą grąžinti pagal pradinę kredito sutartį ir mokėjimo palūkanas bei kitas sumas.
9. Teismas, pilnai tenkinęs ieškinio reikalavimus, 2021 m. lapkričio 30 d. preliminarų sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliko nepakeistą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė A. Č. (toliau – ir apeliantė) prašo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 230,10 Eur negautų pajamų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. apeliantė prašė teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 18 mėnesių dėl sunkios jos finansinės padėties. Šiuo metu iš apeliantės vykdomi ir kiti išieškojimai.
10.2. Apeliantė prašo peržiūrėti teismo sprendimą dėl 230.10 Eur negautų pajamų ir teismo išlaidų priteisimo. Su kreditoriumi apeliantė nevengė bendradarbiauti, kreditorė nesudarė galimybės bendrauti elektroninėmis ryšio priemonėmis. Darbo specifika apeliantei neleidžia bendrauti telefonu darbo metu.
Atsiliepimas
11. Ieškovė UAB „Legal Balance“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą 2021 m. lapkričio 30 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. apeliantė netinkamai interpretuoja teisės normas, susijusias su reikalavimo perleidimu. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas, todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais. Pradinis kreditorius perleidžia naujajam kreditoriui teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininkų tokia suma ir apimtimi, kiek tokią teisė suteikia Lietuvos Respublikos teisės aktai bei reikalavimus pagrindžiantys dokumentai.
11.2. 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutartis yra galiojanti, nenuginčyta ir neginčijama įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovei perėmus reikalavimo teisę į skolą pagal sutartį, ir tapus prievolės šalimi, ieškovė įgijo teisę naudotis visomis pradiniam kreditoriui sutartimi ir teisės aktais suteiktomis teisėmis bei šias teises pagrindžiančiomis aplinkybėmis. Taip pat ieškovė įgijo pareigą pagrįsti pradinio kreditoriaus negautas pajamas (nuostolius), ir šią pareigą ieškinyje tinkamai įgyvendino.
Motyvuojamoji dalis
11.3. Teismui tenkinus ieškovės ieškinį, pagrįstai priteistos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.
11.4. Perėmusi reikalavimo teisę į apeliantės skolą ieškovė ne kartą bandė susisiekti su apeliante, ragino padengti skolą. Apeliantė ne tik neatsakinėjo į ieškovės skambučius, tačiau nereagavo ir į siunčiamus el. laiškus. Dėl skolos išdėstymo apeliantė turi susisiekti su ieškove.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
14. Nustatyta, kad pradinė kreditorė BnP Finance, UAB ir atsakovė A. Č. 2020 m. vasario 5 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-6pz498yj, kuria atsakovei suteiktas 2 000 EUR vartojimo kreditas 36 mėnesių laikotarpiui. Sutartimi atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1026,88 EUR mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma, pritaikius nuolaidą – 29,25 proc.) ir 540 EUR administravimo mokestį) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2021 m. kovo 24 d. pranešimu pradinė kreditorė BnP Finance, AB pranešė apeliantei, kad nutraukia su ja sudarytą vartojimo kredito sutartį nuo 2021 m. balandžio 9 d.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.
16. Pradinės kreditorės ir apeliantės sudaryta vartojimo kredito sutartimi buvo sutarta dėl konkrečių sumų pagal sutartį sumokėjimo – procentine ir skaitine išraiška nurodyto vartojimo kredito mokesčio: 1026,88 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma, pritaikius nuolaidą – 29,25 proc.) ir 540 EUR administravimo mokesčio. Sudarant sutartį buvo suskaičiuotos ir aiškiai įvardintos pradinės kreditorės numatytos gauti pajamos iš pradinės kreditorės ir apeliantės pasirašytos vartojimo kredito sutarties. Konstatuotina, kad pradinė kreditorė turėjo pagrįstą lūkestį su apeliante pasirašytos vartojimo kredito sutarties pagrindu gauti paminėtas sumas tuo atveju, jeigu apeliantė sutartimi nustatytas dalines įmokas būtų mokėjusi sutartyje nustatyta tvarka. Apeliantei suteiktą paskolą grąžinus anksčiau sutartimi nustatyto laiko, būtų išvengta palūkanų mokėjimo už anksčiau, nei sutartyje numatyta, grąžintą paskolos dalį, apeliantės sutaupytų palūkanų nelaikant negautomis kreditorės pajamomis. Kreditorė tokiu būdu įgyja galimybę anksčiau, nei numatyta sutartyje, grąžintas lėšas skolinti kitiems kredito gavėjams ir tokiu būdu gauti pajamas. Tačiau tokiu atveju, jeigu apeliantė sutartyje nustatyta tvarka nemoka dalinių įmokų, taip pažeidžia su kreditore sudarytą sutartį ir kreditorė dėl to nutraukia vartojimo kredito sutartį, apeliantei kyla pareiga sumokėti sutartimi paskaičiuotas palūkanas už jai paskolintą pinigų sumą, kaip iš anksto paskaičiuotas ir numatytas kreditorės pajamas iš jau sudarytos vartojimo kredito sutarties.
17. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
18. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog kreditorės negautų pajamų faktas yra įrodytas apimtimi už laikotarpį nuo piniginės prievolės pažeidimo momento iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. Ieškovė perėmė reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės, kuri už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolino atsakovei pinigus, tačiau dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, neatgavo nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).
21. Apeliaciniu skundu apeliantė teigia, kad su ieškove nesudarė vartojimo kredito sutarties, ieškovė apeliantei pinigų neskolino, todėl negalėjo patirti jokių nuostolių. Šis apeliacinio skundo argumentas pripažintinas nepagrįstu.
22. Nustatyta, kad 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė ir ieškovė UAB Legal Balance sudarė periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01 (toliau – ir reikalavimo perleidimo sutartis), kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.101 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 22¹ straipsnio 1 dalimi, pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei BnP Finance, UAB skolingus asmenis, nurodytus kiekvienu konkrečiu atveju reikalavimų portfelio preleidimo atveju pasirašomame skolų priėmimo–perdavimo akte. Reikalavimo teisė į apeliantės skolą ieškovei perduota bylų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 16. Ieškovė vartojimo kredito sutartyje nurodytu elektroniniu paštu 2021 m. balandžio 26 d. apeliantei išsiuntė pranešimą apie kreditorės pasikeitimą ir reikalavimo perleidimo sutarties kopiją, pranešė, kad atsakovė įvykdyti prievolę privalo ieškovei, nurodyta atsakovės skola ieškovei.
23. Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 1, 2 dalys). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovei pradinė kreditorė perleido reikalavimo teises ta pačia apimtimi, kokias teises pati pradinė kreditorė įgijo jos ir apeliantės sudaryta vartojimo kredito sutartimi – teisę reikalauti grąžinti paskolintą pinigų sumą ir sumokėti sutartimi nustatytus sumas. Apeliantės vartojimo kredito sutartimi įgytos teisės ir pareigos liko nepakitusios. Pažymėtina, kad apeliantė neteikė argumentų ir byloje nėra nustatyta, jog asmuo, kuriam ji turi įvykdyti prievoles pagal sudarytą vartojimo kredito sutartį apeliantei turi esminę reikšmę. Byloje nėra duomenų, jog reikalavimo teisė į atsakovę negalėjo būti perleista dėl to, jog reikalavimas yra neatsiejamai susijęs su pradinės kreditorės asmeniu (CK 6.102 straipsnio 3 dalis). Nenustačius aplinkybių, dėl kurių reikalavimo teisė į atsakovės prievoles pagal vartojimo kredito sutartį negalėjo būti perleistos naujai kreditorei, nėra pagrindo neigti ieškovės teisę reikalauti prievolių įvykdymo pagal vartojimo kredito sutartį.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias vartojimo kredito ir reikalavimo teisės perleidimo teisinius santykius, tinkamai vertino įrodymus, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą dėl ieškinio reikalavimų, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 18 mėnesių laikotarpiui. Nurodė, kad toks prašymas buvo pareikštas pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas jo nesvarstė. Nustatyta, kad ši apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė pasitvirtino. Apeliantė pirmosios instancijos teismui teikė prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šio apeliantės prašymo nepasisakė.
26. Apeliantė nurodė, jog iš jos gaunamų pajamų yra vykdomas kitų įsiskolinimų ieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, apeliantės galimybės dirbti yra ribotos dėl jos sveikatos būklės. Ji neneigia, jog ieškovė su ja bandė susisiekti telefonu apeliantės darbo metu, tačiau teigia, kad su ieškove negalėjo bendrauti dėl darbo sąlygų režimo. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose atsakydama į apeliantės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nuosekliai nurodo, jog dėl sprendimo vykdymo išdėstymo apeliantė turi kreiptis į ieškovę. Ieškovė nei viename procesiniame dokumente neišreiškė prieštaravimo šiam apeliantės prašymui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių procesinės pozicijos leidžia spręsti apie jų bendradarbiavimo galimybę.
27. Pirmosios instancijos teismas nevertino nė vienos iš šalių nurodytų aplinkybių ir nepasisakė dėl apeliantės prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą pagrįstumo, šių aplinkybių nesiaiškino. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme neįvertintas aplinkybes apie prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą pagrįstumą, būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją šiuo klausimu. Todėl klausimas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.