Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-12145-517/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. B. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio ir negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

0 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1 III. Apeliacinio skundo argumentai

13. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

2 IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė; taip pat nagrinėjamu atveu nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. B. patenkino iš dalies. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės (apeliantės) reikalavimų pagrįstumo, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgė į naujausią kasacinio teismo praktiką dėl kreditoriaus teisės reikalauti iš skolininko pagal nutrautą paskolos (kredito) sutartį nuostolių atlyginimo.

Dėl byloje nustsatytų faktinių aplinkybių

17. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pradinis kreditorius BnP Finance, UAB ir atsakovas 2019 m. liepos 9 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-c6g2rv7g, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 300 Eur kreditą 24 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą kredito vartojimo kainą: 243,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 65,00 proc.) ir 54 Eur sutarties administravimo mokestį. Sutartyje numatyta sutarties termino pabaiga - 2021 m. liepos 9 d.

18. 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-03/01 pradinis kreditorius BnP Finance, UAB perleido naujajam kreditoriui UAB „Legal Balance“ reikalavimus į skolų priėmimo-perdavimo akte nurodytus skolininkus, šiame tarpe ir reikalavimą atsakovui. Kaip matyti iš 2020 m. gegužės 27 d. pranešimo apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą, atsakovo sudaryta vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2020 m. birželio 12 d.

19. 2020 m. gruodžio 10 d. ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

20. Apeliantė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria netenkinta dalis jos reikalavimo dėl 65,00 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (256,14 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2021 m. liepos 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliantės vertinimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo sutarties termino pasibaigimo.

21. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje taip pat išaiškinta, jog aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

22. Taigi kaip matyti iš aktualios kasacinio teismo suformuotos praktikos, kreditorius neturi teisės reikalauti paskolos sutartimi sulygtų mokėjimo (pelno) palūkanų už laikotarpį, kuris viršija paskolos grąžinimo terminą. Vertintina, kad kreditoriaus, kaip paskolos davėjo, interesas yra iš esmės patenkintas pripažinus kreditoriaus teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, o taip pat pripažinus kreditoriaus teisę reikalauti pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), atlyginimo.

23. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir vadovaujantis nurodyta aktualia kasacinio teismo praktika, apeliantės apeliacinis skundas atmestinas. Papildomai atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad nors apeliantė ir hipotetiškai nurodo ateityje galimai kilsiančius nuostolius dėl to, jog atsakovas iki sutarties pasibaigimo dienos gali nesumokėti apeliantei priklausančių sumų, šiuos apeliantės nuostolius iš esmės padengs pirmosios instancijos teismo priteistos procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi atsakovui laiku nesumokėjus priteistų sumų (šiame tarpe ir nuostolių, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo iki sutarties pabaigos dienos), už šias priteistas sumas bus skaičiuojamos procesinės palūkanos, kurios padengs apeliantės nurodytus galimai kilsiančius nuostolius

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai pasisako dėl ieškovės (apeliantės) reikalavimo priteisti 65,00 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (256,14 EUR) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, patenkinimo. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad jos nurodyta negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarka taikytina dėl to, kad apeliantė kai kuriais atvejais neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

26. Pažymėtina, kad iš byloje esančių Kredito sutarties Specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (65 procentai), tiek tai, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovė turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. liepos 9 d. iki 2021 m. liepos 9 d. Taigi ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos atsakovei tinkamai vykdant sutartį, iš viso – 243,12 Eur.

27. Vertinant ieškovės teisę į mokėjimo palūkanas ir negautas pajamas, išreikštas mokėjimo (pelno) palūkanų forma, ieškovė ieškinyje prašė priteisti: 1) 65,84 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 2) 82,56 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 3) 65,00 procentus negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (256,14 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 9 d.).

28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareikštus reikalavimus pagrįstais, šiuos reikalavimus patenkino, priteisdamas atitinkamai 65,84 Eur ir 82,56 Eur sumas, taip pat atitinkamai 65 procentus negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

29. Kaip jau minėta, iš paskolos sutarties Nr. BOB-c6g2rv7g matyti, kad atsakovas įsipareigojo sumokėti iš viso 243,12 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovės teisė į negautas pajamas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabagos, turi apimti skirtumą tarp vartojimo kredito sutarties sąlygose nurodytos bendros mokėjimo palūkanų sumos ir pirmosios instancijos teismo priteistų sumų, kuriomis buvo patenkinti ieškovės reikalavimai dėl mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, bei negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, priteisimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių tikslintinas, procentine išraiška priteistus nuostolius (negautas pajamas) įvardijant konkrečia priteistina suma, kuri konkrečiu atveju sudaro 94,72 Eur (243,12 Eur – 65,84 Eur – 82,56 Eur).

Dėl bylos procesinės baigties

30. Apibendrinant nutartyje išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą už laikotarpį nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, tinkamai vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika, todėl motyvuotai atmetė pastarąjį ieškinio reikalavimą bei priėmė pagrįstą sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, atsižvelgiant į teisėjų kolegijos patikslinimą dėl apeliantės patirtų nuostolių išraiškos konkrečia (o ne procentine) dalimi, paliktinas iš esmės nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pastebėtina, kad tuo pačiu patikslintina ir sprendimo už akių dalis dėl 5 procentų palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą atitinkamai patikslinant iki 509,87 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

32. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimą už akių iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimo rezoliucinę dalį, ją išdėstant taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Legal Balance“, į.k. 302528679, 256,14 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt šešių eurų 14 centų) negrąžintą kreditą, 65,48 Eur (šešiasdešimt penkių eurų 48 centų) palūkanas, 10,97 Eur (dešimties eurų 97 centų) administravimo mokestį, 82,56 Eur (aštuoniasdešimt dviejų eurų 56 centų) negautas pajamas, 94,72 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 72 centus) negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos įvykdymo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (509,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136,00 Eur (vieno šimto trisdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos