Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-07-25 · Civilinė byla Nr. e2-552-881/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eB2-235-603/2025Nutartis · 2022-11-22Vilniaus apygardos teismas
  2. eB2-862-603/2024Nutartis · 2024-05-28Vilniaus apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-07-25Lietuvos apeliacinis teismas
  4. eB2-235-603/2025Sprendimas · 2025-06-17Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-25
Bylos Nr.
e2-552-881/2024
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01323-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Suinteresuotas asmuo
V. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-552-881/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01323-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 3.3.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 25 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. R. (V. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Forentalis“ nemokumo administratoriaus pareiškimas dėl uždarosios akcinės bendrovės „Forentalis“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo V. R.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Forentalis“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Mindaugas Martinaitis.

Žemesnės instancijos teismas

2. Likviduojamos dėl bankroto UAB ,,Forentalis“ (toliau – ir pareiškėja, bendrovė) nemokumo administratorius M. Martinaitis (toliau – nemokumo administratorius) pateikė prašymą pripažinti UAB ,,Forentalis“ bankrotą tyčiniu, nustatant, kad už tyčinį bendrovės bankrotą yra atsakingas buvęs vadovas V. R.

Šalies argumentai

3. Pareiškėja nurodė, kad, bankroto administratoriui susipažinus su perduotais buhalterinės apskaitos dokumentais, nustatyta, jog bendrovei tapus nemokia vadovas nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovei būnant nemokumo būsenoje, tyčiniais vadovo veiksmais bendrovės padėtis dar labiau pabloginta, buvo sudaromi bendrovei nenaudingi sandoriai, dalis turto perleista neatlygintinai susijusiai bendrovei, buvo pažeidžiamas atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumas, veikla ir turtas buvo perkelti į susijusią bendrovę, o įsipareigojimai (dalis jų) liko UAB „Forentalis“.

4. Pagal 2020 m. gruodžio 31 d. duomenis bendrovės turto vertė buvo 155 392 Eur (113 141 Eur ilgalaikis turtas), bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 197 497 Eur, todėl UAB „Forentalis“ 2020 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki.

5. Bendrovės vadovas V. R. bendrovei esant nemokiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2021 metais vykdė veiklą, pardavė visą bendrovės turtą, dalį turto perkėlė į UAB „Eviteks“. Tokiu būdu bendrovės vadovas pablogino bendrovės finansinę padėtį. Bendrovės valdymo organų veiksmai esant faktiškai nemokiai bendrovei buvo nukreipti dar labiau pabloginti jos finansinę padėtį, išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, t. y. visi veiksmai (neveikimas) buvo nukreipti į sąmoningą siekį privesti bendrovę prie bankroto bei pabloginti finansinę būklę.

6. Bendrovės kasos knygos už 2021 metus duomenys patvirtina, jog bendrovė gavo lėšas už parduotą turtą, kurios tą pačią dieną iš kasos būdavo išmokamos susijusiai UAB „Tirema“, t. y. 2021 m. rugsėjo 17 d. gauti 5 100 Eur iš UAB „Mo Grupė“ tą pačią dieną išmokėti UAB „Tirema“, 2021 m. lapkričio 3 d. gauti 79 715,65 Eur iš UAB „Tirema group“, tą pačią dieną 83 456,12 Eur išmokėti UAB Tirema“, 2021 m. lapkričio 12 d. gauti 22 261 Eur iš UAB „Tirema Logistics“ tą pačią dieną išmokėti UAB „Tirema“. Šie duomenys patvirtina, kad lėšos gautos iš UAB „Tirema group“ ir UAB „Tirema logistic“ už parduotą bendrovės turtą buvo grąžinamos UAB „Tirema“, sudarant atsiskaitymo už parduotą bendrovės turtą regimybę, nors realiai lėšų už parduotą turtą bendrovė negavo.

7. 2021 m. kovo mėnesį UAB „Eviteks“ buvo parduotas bendrovės turtas (transporto priemonės ir diagnostinė įranga) už 30 838,37 Eur, 2021 m. gegužės 31 d. UAB „Eviteks“ buvo parduota akmenskaldė už 75 340,27 Eur, tačiau piniginių lėšų už parduotą turtą bendrovė negavo.

8. UAB „Forentalis“ veiklos rezultatai esmingai pablogėjo kai vadovo pareigas pradėjo eiti V. R. (2020 m. gegužės 13 d.). Jis, kaip bendrovės vadovas, nesiekė atkurti bendrovės mokumo ar inicijuoti nemokumo bylą, o tuo metu sudarinėjo ekonomiškai nenaudingus sandorius, atsiskaitymus su kreditoriais vykdė pažeisdamas eiliškumą, verslą perkėlė į susijusią UAB „Eviteks“. Šie veiksmai rodo vienintelio akcininko ir direktoriaus V. R. sąmoningų, tyčinį ir kryptingą bendrovė privedimą prie bankroto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi likviduojamos dėl bankroto UAB ,,Forentalis“ bankrotą pripažino tyčiniu, nustatė, kad asmuo, kurio veiksmai sukėlė tyčinį bankrotą, yra V. R.

10. Teismas nustatė, kad nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d. (bankroto bylos iškėlimo) bendrovės vadovu buvo V. R.

11. Teismas konstatavo, kad pagal 2020 m. gruodžio 31 d. duomenis, bendrovės turto vertė buvo 155 392 Eur (113 141 Eur ilgalaikis turtas), bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 197 497 Eur, todėl UAB „Forentalis“ 2020 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki.

12. Teismas padarė išvadą, kad likviduojamos dėl bankroto UAB „Forentalis“ buvęs vadovas V. R. pažeidė pareigą laiku kreiptis dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo ir 2021 metais sąmoningai blogino jau nemokios bendrovės finansinę padėtį, parduodamas bendrovės turtą, perkeldamas dalį turto į UAB „Eviteks“.

13. Teismo vertinimu, likviduojamos dėl bankroto UAB „Forentalis“ turto pardavimo sandoriai, tuo metu, kai bendrovė buvo faktiškai nemoki, ir gautų už parduotą turtą piniginių lėšų iš kasos išmokėjimas UAB ,,Tirema“, taip pat turto perleidimas, negaunant tinkamo apmokėjimo už jį, yra ekonomiškai nenaudingi ir nuostolingi sandoriai. Be to, teismas akcentavo, kad dalis bendrovės turto buvo perkelta į UAB „Eviteks“, į kurią taip pat perėjo dalis bendrovės darbuotojų, ir tokiu būdu bendrovės verslas, turtas, darbuotojai buvo perkelti į ta pačia veikla užsiimančią UAB „Eviteks“, siekiant išvengti atsakomybės prieš kreditorius.

14. Buvusio vadovo V. R. veikimas, kuomet jis nesiekė atkurti bendrovės mokumo ar inicijuoti nemokumo bylą, o tuo metu sudarinėjo ekonomiškai nenaudingus sandorius, atsiskaitymus su kreditoriais vykdė pažeisdamas eiliškumą, verslą perkėlė į susijusią UAB „Eviteks“, rodo, jog dėl V. R. sąmoningų, tyčinių ir kryptingų veiksmų, bendrovė buvo privesta prie bankroto.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Suinteresuotas asmuo V. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1. Teismas neįvertino iki 2020 m. gegužės 12 d. buvusio vadovo E. D. (E. D.) veiksmų įtakos bendrovės nemokumui. Minėtam asmeniui pasitraukus iš bendrovės vadovo pareigų buvo palikti neįvykdyti bendrovės finansiniai įsipareigojimai.

15.2. Suinteresuotas asmuo siekė bendrovės veiklos tęstinumo, sistemingai dengė bendrovės skolas.

15.3. Nutartyje nepagrįstai teigiama, kad 2021 m. birželio 30 d. UAB ,,Eviteks“ buvo išrašyta 29 040 Eur sąskaita Nr. EVI003980 už aikštelės nuomą, tačiau byloje nėra pateikta duomenų apie būtinybę bendrovės veiklai nuomotis aikštelę iš susijusios bendrovės. Bendrovės veiklai buvo reikalinga teritorija ir patalpos, šia teritorija ir patalpomis bendrovė faktiškai naudojosi.

15.4. Byloje nėra duomenų, kad turtas (transporto priemonės) buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą.

15.5. Tik 2021 m. lapkričio 8 d. nurodymas išieškoti mokestinę nepriemoką sutapo su piniginių lėšų išmokėjimu UAB ,,Tirema“, tačiau teismas neįvertino, kokią įtaką šis mokėjimas turėjo bendrovės mokumui.

15.6. Sudaryti sandoriai bendrovės mokumui įtakos neturėjo, kadangi 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovės mokėtinos sumos buvo 197 497 Eur, o 2021 m. gruodžio 31 d. mokėtinos sumos sudarė 88 553 Eur, t. y. sandoriais nebuvo siekiama sužlugdyti bendrovę, o siekiama padengti įsipareigojimus kreditoriams.

15.7. Transporto priemonės, akmenskaldė buvo parduotas susijusiai UAB „Eviteks“, bet ne perleistos neatlygintinai. Bendrovė neperkėlė veiklos į UAB „Eviteks“.

Atsiliepimas

16. Pareiškėja likviduojama dėl bankroto UAB ,,Forentalis“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Atskirojo skundo argumentas, kad suinteresuotas asmuo 2021 metais daugiau nei du kartus sumažino bendrovės mokėtinas sumas, nepaneigia jo pareigos inicijuoti nemokumo procesą, nepatvirtina jo sąžiningo ir tinkamo vadovavimo, kadangi bendrovės turtas buvo sumažintas beveik 12 kartų.

16.2. Suinteresuoto asmens veiksmai bendrovei esant faktiškai nemokiai buvo nukreipti pabloginti bendrovės finansinę padėtį, išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, t. y. visi veiksmai buvo nukreipti į sąmoningą siekį privesti bendrovę prie bankroto bei pabloginti bendrovės finansinę būklę.

16.3. Bendrovės turtas (transporto priemonės) buvo parduotos UAB „Tirema“ už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą.

16.4. Dalis bendrovės turto, darbuotojų buvo perkelti į UAB „Eviteks“, siekiant išvengti atsakomybės prieš kreditorius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

18. Apeliacijos dalyką sudaro, pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas pripažinti likviduojamos dėl bankroto UAB ,,Forentalis“ bankrotą tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bendrovės nemokumo momento

19. Pripažįstant bankrotą tyčiniu nustatytinas bendrovės nemokumo faktas, t. y. teismas turi nustatyti momentą kada bendrovė tapo faktiškai nemokia (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018 ir kt.).

20. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino iki 2020 m. gegužės 12 d. buvusio vadovo E. D. veiksmų įtakos bendrovės nemokumui, t. y. minėtam asmeniui pasitraukus iš bendrovės vadovo pareigų buvo palikti neįvykdyti bendrovės finansiniai įsipareigojimai.

21. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

22. Susipažinus su apskųstos nutarties turiniu matyti, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis bendrovės 2020 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, nustatė, jog bendrovė nemokia tapo 2020 m. gruodžio 31 d., nes jos turimas turtas viršijo bendrovės turimus įsipareigojimus. Apeliantas šios teismo išvados iš esmės neginčija, tačiau teigia, kad teismas neįvertino iki 2020 m. gegužės 12 d. buvusio vadovo E. D. veiksmų įtakos bendrovės nemokumui, be to, apeliantas dėjo pastangas atsiskaityti su bendrovės kreditoriais.

23. Iš į bylą pateikto 2020 m. gruodžio 31 d. balanso nustatyta, kad bendrovė turėjo 155 392 Eur vertės turtą, iš kurio ilgalaikis turtas 113 141 Eur vertės, trumpalaikis turtas – 42 231 Eur vertės. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2020 metais siekė 197 497 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad jau 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovės turimas turtas viršijo turimus įsipareigojimus, t. y. bendrovė buvo nemoki. Apeliantas įrodymų, paneigiančių šią išvadą dėl bendrovės nemokumo momento, į bylą nepateikė. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo bendrovės vadovo pareigas ėjo nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d. Taigi, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, bendrovės nemokumo momentu (2020 m. gruodžio 31 d.) vadovo pareigas ėjo apeliantas, taigi, jam, o ne buvusiam bendrovės vadovui, ir teko JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga inicijuoti nemokumo procesą, todėl būtent jo veiksmai vertinami siekiant nustatyti, ar egzistuoja tyčinio bankroto požymiai, todėl atmetami apelianto argumentai, jog apskųstoje nutartyje turėjo būti įvertinti ir buvusio vadovo E. D. veiksmai, kaip teisiškai nepagrįsti.

24. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje surinktų duomenų visuma pakankama pripažinti, jog bendrovė buvo nemoki nuo 2020 m. gruodžio 31 d. (sistemingai laiku negalėjo vykdyti turtinių prievolių, įsipareigojimai viršijo turto vertę) (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

Dėl tyčinio bankroto požymių

25. JANĮ 70 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

26. Vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalimi teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

27. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aiškinant minėtas įstatymo nuostatas, yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – bendrovės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į bendrovės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, bendrovė nebūtų tapusi nemokia. Jau nemokia tapusi bendrovė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios bendrovės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei bendrovės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios bendrovės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje bendrovėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama bendrovės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir tolesnio nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018; 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018).

29. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad bendrovė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su bendrovės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimą bei aptartą teismų praktiką, nusprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl likviduojamos dėl bankroto UAB ,,Forentalis“ tyčinio bankroto požymių egzistavimo.

31. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas likviduojamos dėl bankroto UAB ,,Forentalis“ bankrotą pripažino tyčiniu nustatęs, kad juridinio asmens nemokumas kilo ir nemokios bendrovės padėtis reikšmingai pabloginta dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo, nes apeliantas, būdamas bendrovės vadovu, netinkamai vykdė pareigas, bendrovės veiklą organizavo netinkamai ir ekonomiškai nenaudingu būdu, t. y. sąmoningai blogino jau nemokios bendrovės finansinę padėtį, parduodamas bendrovės turtą, perkeldamas dalį turto į UAB „Eviteks“. Apeliantas nesutinka su teismo padarytomis išvadomis ir teigia, kad sudaryti sandoriai bendrovės mokumui įtakos neturėjo, be to, bendrovės 2021 m. gruodžio 31 d. mokėtinos sumos sudarė 88 553 Eur, t. y. sandoriais buvo siekiama padengti įsipareigojimus kreditoriams.

32. Byloje nustatyta, kad bendrovei esant nemokiai, suinteresuotas asmuo tęsė jos veiklą. Kaip matyti iš bendrovės kasos knygos už 2021 metus, bendrovė gavo pinigines lėšas už parduotą turtą, kurios tą pačią dieną iš kasos buvo išmokėtos UAB „Tirema“, t. y. 2021 m. rugsėjo 17 d. gauti 5 100 Eur tą pačią dieną išmokėti UAB „Tirema“, 2021 m. lapkričio 3 d. gauti 79 715,65 Eur iš UAB „Tirema group“ ir tą pačią dieną 83 456,12 Eur išmokėti UAB „Tirema“, 2021 m. lapkričio 12 d. gauti 22 261 Eur iš UAB „Tirema Logistics“ ir tą pačią dieną išmokėti UAB „Tirema“. Šie duomenys patvirtina, kad bendrovė realiai lėšų už parduotą turtą negavo, kadangi lėšos gautos iš UAB „Tirema group“ ir UAB „Tirema logistic“ už parduotą bendrovės turtą buvo grąžinamos UAB „Tirema“. Akcentuotina, kad suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų minėtų lėšų mokėjimo UAB „Tirema“ teisinį pagrindą (atsiskaitymą pagal sudarytus sandorius, įsipareigojimų vykdymą ir kt.). Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovė negavo realaus atlygio pagal sudarytus turto pardavimo sandorius. Be to, nustatyta, kad 2021 m. UAB ,,Eviteks“ buvo parduotas bendrovės turtas – transporto priemonės ir diagnostinė įranga už 30 838,37 Eur, akmenskaldė už 75 340,27 Eur, tačiau, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, jog bendrovė realiai gavo pinigines lėšas iš pirkėjo už parduotą turtą.

33. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrovė, būdama faktiškai nemokia, perleido ilgalaikį turtą (veikloje naudotas transporto priemones, įrengimus) UAB „Tirema Logistics“ ir UAB ,,Eviteks“, tačiau realiai piniginių lėšų už parduotą turtą negavo (dalį išmokėjo be pagrindo UAB „Tirema“). Nors apeliantas teigia, kad turtas (transporto priemonės) parduotos už rinkos kainą, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė įrodymų, pagrindžiančių transporto priemonių pardavimo kainų atitikimą pardavimo metu buvusioms rinkos kainoms bei realaus atsiskaitymo su bendrove pagal sandorius fakto. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovė negavo realaus atlygio pagal sudarytus pardavimo sandorius. Pažymėtina, kad pagal 2021 metų balanso duomenis, bendrovės turto vertė sudarė 1 324 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 88 553 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, kad, priešingai nei teigia apeliantas, minėtais sandoriais bendrovė perleido turtą, bet atsiskaitymo už jį negavo, t. y. reikšmingai buvo pabloginta nemokios bendrovės padėtis. Be to, byloje nėra duomenų, kad bendrovė 2021 m. birželio 30 d. vykdė veiklą, priešingai, bylos duomenys patvirtina, jog bendrovė nuo 2021 m. kovo mėnesio sandoriais tik perleido turtą, reikalingą veiklos vykdymui, todėl apelianto nurodyta aplinkybė, jog 2021 m. birželio 30 d. UAB ,,Eviteks“ išrašė 29 040 Eur sąskaitą už aikštelės, reikalingos bendrovės veiklos vykdymui, nuomą, byloje nepateikus duomenų apie tuo metu vykdytą veiklą, apeliantas neįrodė, kad bendrovė tuo metu veiklą vykdė, naudojosi aikštele ir jai kilo pareiga mokėti nuomos mokestį (CPK 178 straipsnis). Tokiais buvusio bendrovės vadovo veiksmais buvo pabloginta nemokios bendrovės finansinė padėtis, t. y. sumažinta turimo turto vertė. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu bendrovė turėjo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, ginčo sandoriai buvo vykdomi apribojant kitų kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą, o tai yra vienas iš tyčinio bankroto požymių (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai).

34. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad bendrovė su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. spalio 2 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-20003 dėl 12 290,70 Eur mokėjimo išdėstymo, kuri 2022 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-9004 nutraukta mokesčių mokėtojui nesilaikant mokestinės paskolos sutarties sąlygų. Iš bylos duomenų matyti, kad, siekiant iš bendrovės išieškoti mokestinę nepriemoką, buvo priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos bei 2022 m. sausio 10 d. ir 2022 m. kovo 9 d. priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto, tačiau priverstinio poveikio priemonės buvo nerezultatyvios, įsiskolinimas biudžetui nebuvo padengtas. Kaip matyti, pirmasis nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos priimtas 2021 m. lapkričio 8 d. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, bendrovė 2021 m. rugsėjo – spalio mėnesiais, t. y. tuo metu, kai atliko mokėjimus UAB „Tirema“, turėjo įsiskolinimą valstybės biudžetui ir to rezultatas – priimtas 2021 m. lapkričio 8 d. nurodymas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiu būdu buvo pažeista atsiskaitymo su kreditoriais tvarka, suteikiant prioritetą UAB „Tirema“, todėl bendrovės bankrotas pagrįstai pripažintas tyčiniu, vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu požymiu.

35. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad suinteresuoto asmens veiksmai, kuomet esant faktiškai nemokiai bendrovei, jis nevykdė JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą ir dar labiau minėtais sandoriais pablogino įmonės finansinę padėtį (perleido bendrovės turtą), buvo nukreipti į sąmoningą siekį reikšmingai pabloginti nemokios bendrovės būklę.

36. Apibendrinant, konstatuojama, kad likviduojamos dėl bankroto UAB ,,Forentalis“ nemokumas ir bendrovės finansinės padėties esminis pabloginimas kilo dėl sąmoningai blogo šio juridinio asmens valdymo, t. y. buvo sudaryti bendrovei nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi sandoriai, bendrovės turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina ir negaunant realaus atsiskaitymo už jį, buvo apribotos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą, bendrovės atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino bendrovės bankrotą tyčiniu ir nustatė, kad tyčinis bankrotas buvo sukeltas V. R. veiksmais.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

37. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, dėl to priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Atskirojo skundo netenkinus, apelianto bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

39. Pareiškėja likviduojama dėl bankroto UAB ,,Forentalis“ teismui pateikė prašymą priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

40. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.16 papunktyje nustatytą maksimalaus dydžio ribą, t. y. 844,12 Eur (2 110,30 Eur x 0,4), likviduojamai dėl bankroto UAB ,,Forentalis“ prašomos iš apelianto priteisti išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, yra sumažinamos iki 844,12 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Forentalis“, juridinio asmens kodas 304753443, iš suinteresuoto asmens V. R. (V. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 844,12 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 12 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Vilija Mikuckienė