Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-47-606/2020

Teisėja Gražina Gudžiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00015-2019-9

2020 m. kovo 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno,

nuteistosios uždaros akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui J. V., jos gynėjai advokatei Jūratei Matonienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios uždaros akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gynėjos advokatės Jūratės Matonienės ir nuteistojo G. M. gynėjos advokatės Jūratės Matonienės apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. M., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalį – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Uždara akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį ir nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda,

pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda.

Nustatyta, kad G. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudą turi sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 9 052,68 Eur Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarytai žalai atlyginti. Nesant galimybės šios sumos išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, subsidiariosios atsakomybės tvarka ši suma išieškotina iš G. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. M. nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. birželio 3 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktorius ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją ir siekdamas išvengti mokesčių, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią vyriausiąją buhalterę J. J., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas – piniginių lėšų už suteiktas paslaugas fiziniams, juridiniams asmenims gavimą, iš viso 15 400 Eur, ir darbuotojams išmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas grynaisiais, iš viso 21 391,89 Eur. Vyriausioji buhalterė J. J., neturėdama duomenų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiais ir į apskaitą neįtraukė iš viso 15 400 Eur piniginių lėšų gavimo už suteiktas paslaugas fiziniams, juridiniams asmenims veiklos vykdymo vietoje – (duomenys neskelbtini), t. y. 2018 metais iš viso į apskaitą neįtraukė 13 200 Eur, 2019 metais iš viso į apskaitą neįtraukė 2 200 Eur, taip pat laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. 60 atvejų apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų – atlyginimų žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo iš viso 29 762,88 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio ir kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo iš viso 21 391,89 Eur išmokėto darbo užmokesčio 6 darbuotojams. Taip G. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, organizuodamas ir vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, tyčia, veikdamas sąmoningai, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. G. M. nuteistas ir už tai, kad nuo 2009 m. birželio 3 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktorius ir būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą bei deklaracijų ir ataskaitų pateikimą, tyčia, pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų tiekimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“, 90 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuojama šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <...> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame nurodyta, kad „Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą“, turėdamas tikslą išvengti sumokėti 2 673 Eur pridėtinės vertės ir 1 636 Eur pelno mokesčių, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią vyriausiąją buhalterę J. J., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas – piniginių lėšų už suteiktas paslaugas fiziniams, juridiniams asmenims gavimą, iš viso 15 400 Eur, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausioji buhalterė laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 25 d. iki 2019 m. kovo 25 d. 14-oje Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų (forma FR0600) už 2018 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio, 2019 m. sausio, vasario mėnesius deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrovės, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. PVM deklaracijose nedeklaravo 12 727 (10 909 + 1 818) Eur PVM apmokestinamųjų sandorių (11 eilutėje), 2 673 (2 291+ 382) Eur 21 proc. standartinio tarifo pardavimo PVM (29 eilutėje) ir deklaravo mažiau, iš viso 2 673 (2 291 + 382) Eur, mokėtino į biudžetą PVM (36 eilutėje), be to, vyriausioji buhalterė 2019 m. birželio 18 d. Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) už 2018 metus deklaravo neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo (37 eilutėje) „mokestinio laikotarpio veiklos pelnas“ – 10 909 Eur, „pelnas“ (40 eilutėje) – 10 909 Eur, „apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ (52 eilutėje) – 10 909 Eur, „apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ (59 eilutėje) – 1 636 (10909 x 15%) Eur, „mokėtina pelno mokesčio suma“ (64 eilutėje) – 1 636 Eur.

2.1. Taip pat G. M., pažeisdamas 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“, 3 dalį, kurioje nurodyta, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos“, 24 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų <...> Mėnesinė deklaracija <...> pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos“, turėdamas tikslą išvengti sumokėti 4 743,68 Eur gyventojų pajamų mokesčio, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią vyriausiąją buhalterę J. J., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie su darbo santykiais susijusias išmokas grynaisiais darbuotojams, iš viso 21 391,89 Eur, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausioji buhalterė 14-oje mokestinio laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. Klaipėdos apskrities VMI pateiktų (2018-02-13, 2018-03-14, 2018-04-13, 2019-02-15, 2018-06-13, 2019-02-15, 2018-08-14, 2018-09-14, 2018-10-15, 2018-11-14, 2018-12-14, 2019-01-15, 2019-02-14, 2019-03-15) mėnesinių pajamų mokesčio deklaracijų (forma GPM313) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, t. y. deklaracijų 5 laukelyje „Išmokų neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ suma“ (forma GPM313) deklaravo 29 762,88 Eur mažiau su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų, 6 ir 7 laukeliuose „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų <...>“ (forma GPM313) deklaravo 4 743,68 Eur mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 4 743,68 Eur (neįvertinus NPD (neapmokestinamojo pajamų dydžio) ir PNPD (papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio).

2.2. Be to, G. M., pažeisdamas 2002 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis“, 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ (galiojanti suvestinė redakcija iki 2018-12-31), 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „asmenys, <...> moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2019-01-01), 2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. XII-2508 10 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,apdraustųjų asmenų, <...> socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos <...>“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas“, 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“, 17 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose“, 3 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,draudėjai privalo atitinkamam vietos mokesčių administratoriui (registro tvarkymo įstaigai) ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis“, turėdamas tikslą išvengti sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas, iš viso 11 264,80 Eur, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią vyriausiąją buhalterę J. J., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie su darbo santykiais susijusias išmokas grynaisiais darbuotojams, iš viso 21 391,89 Eur, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausioji buhalterė laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. nuo apskaitoje neparodyto 29 762,88 Eur darbo užmokesčio nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 11 264,80 Eur įmokų ir laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2019 m. kovo 5 d. VSDFV Šilalės skyriui pateiktuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimuose apie apdraustuosius darbuotojus už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD ir forma 2-SD) pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)” turtą, t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. 14 atvejų (2018-02-08, 2018-03-13, 2018-04-13, 2018-05-15, 2018-06-13, 2018-07-13, 2018-08-14, 2018-09-11, 2018-10-09, 2018-11-13, 2018-12-14, 2019-01-12, 2019-02-05, 2019-03-05) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose deklaracijose „Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“ S4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ deklaravo iš viso 29 762,88 Eur mažiau pajamų, S5 laukelyje „Įmokų suma, Eur“ deklaravo iš viso 11 264,80 Eur mažiau įmokų, tai yra laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. deklaracijos priede SAM3SD „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. „Socialinio draudimo įmokų tarifas 40,18 proc.“, „Socialinio draudimo įmokų tarifas 42,18 proc.“, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. „Bendras įmokos tarifas 21,27; 23,07; 24,27 proc.“ deklaravo: A11 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ iš viso 29 762,88 (24 177,78 Eur + 5 585,10 Eur) Eur mažiau pajamų, A12 laukelyje „Įmokų suma Eur“ iš viso 11 264,80 Eur (9 947,70 Eur + 1 317,10 Eur) mažiau įmokų. Taigi G. M., siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas ir ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms.

3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), registruota (duomenys neskelbtini) mieste, nuteista už tai, kad atstovaujama direktoriaus ir vienintelio akcininko G. M., pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą atsakingo už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, einančio vadovaujamas pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikiančio bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turinčio teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį atsakingo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, vykdydama automobilių remonto paslaugų teikimą fiziniams ir juridiniams asmenims, siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. tyčia, siekdama išvengti 2 673 Eur pridėtinės vertės ir 1 636 Eur pelno mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiais ir į apskaitą neįtraukė iš viso 15 400 Eur piniginių lėšų gavimo už suteiktas paslaugas fiziniams, juridiniams asmenims veiklos vykdymo vietoje – (duomenys neskelbtini), taip pat laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. 60 atvejų apskaitos dokumentais nepagrindė 29 762,88 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio ir kasos išlaidų orderiais nepagrindė 21 391,89 Eur išmokėto darbo užmokesčio, o būtent G. M., veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią vyriausiąją buhalterę J. J., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas – piniginių lėšų už suteiktas paslaugas fiziniams, juridiniams asmenims gavimą, iš viso 15 400 Eur, ir darbuotojams išmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas grynaisiais, iš viso 21 391,89 Eur. Vyriausioji buhalterė J. J., neturėdama duomenų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiais ir į apskaitą neįtraukė iš viso 15 400 Eur piniginių lėšų gavimo už suteiktas paslaugas fiziniams, juridiniams asmenims veiklos vykdymo vietoje – (duomenys neskelbtini), t. y. 2018 metais iš viso į apskaitą neįtraukė 13 200 Eur, 2019 metais iš viso į apskaitą neįtraukė 2 200 Eur, taip pat laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. 60 atvejų apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų – atlyginimų žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo iš viso 29 762,88 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio ir kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo iš viso 21391,89 Eur išmokėto darbo užmokesčio 6 darbuotojams. Dėl padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), registruota, (duomenys neskelbtini) mieste, nuteista ir už tai, kad atstovaujama direktoriaus ir vienintelio akcininko G. M. pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 f 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą, atsakingo už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, einančio vadovaujamas pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikiančio bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turinčio teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį atsakingo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų pateikimą ir juose nurodytų teisingų duomenų pateikimą, siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jo naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms:

4.1. G. M. tyčia, siekdamas išvengti sumokėti 2 673 Eur pridėtinės vertės ir 1 636 Eur pelno mokesčių, pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų tiekimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“, 90 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuojama šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <...> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame nurodyta, kad „Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą“, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią vyriausiąją buhalterę J. J., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas – piniginių lėšų už suteiktas paslaugas fiziniams, juridiniams asmenims gavimą, iš viso 15 400 Eur, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausioji buhalterė laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 25 d. iki 2019 m. kovo 25 d. 14-oje Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų (forma FR0600) už 2018 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio, 2019 m. sausio, vasario mėnesius deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrovės apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. PVM deklaracijose nedeklaravo 12 727 (10 909 + 1 818) Eur PVM apmokestinamųjų sandorių (11 eilutėje), 2 673 (2 291+ 382) Eur 21 proc. standartinio tarifo pardavimo PVM (29 eilutėje) ir deklaravo mažiau – iš viso 2 673 (2 291 + 382) Eur mokėtino į biudžetą PVM (36 eilutėje), be to, vyriausioji buhalterė 2019 m. birželio 18 d. Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) už 2018 metus deklaravo neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo: „mokestinio laikotarpio veiklos pelnas“ (37 eilutėje) – 10 909 Eur, „pelnas“ (40 eilutėje) – 10 909 Eur, „apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ (52 eilutėje) – 10 909 Eur, „apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ (59 eilutėje) – 1 636 (10909 x 15%) Eur, „mokėtina pelno mokesčio suma“ (64 eilutėje) – 1 636 Eur.

4.2. Be to, jis (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujamas pareigas einantis G. M.), siekdamas išvengti į valstybės biudžetą sumokėti 4 743,68 Eur gyventojų pajamų mokesčio, pažeisdamas 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“, 3 dalį, kurioje nurodyta, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos“, 24 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų <...> Mėnesinė deklaracija <...> pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos“, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią vyriausiąją buhalterę J. J., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie su darbo santykiais susijusias išmokas grynaisiais darbuotojams, iš viso 21 391,89 Eur, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausioji buhalterė mokestinio laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. Klaipėdos apskrities VMI pateiktose 14-oje (2018-02-13, 2018-03-14, 2018-04-13, 2019-02-15, 2018-06-13, 2019-02-15, 2018-08-14, 2018-09-14, 2018-10-15, 2018-11-14, 2018-12-14, 2019-01-15, 2019-02-14, 2019-03-15) Mėnesinių pajamų mokesčio deklaracijų (forma GPM313) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, t. y. deklaracijų 5 laukelyje „Išmokų neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ suma“ (forma GPM313) deklaravo 29 762,88 Eur mažiau su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų, 6 ir 7 laukeliuose „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų <...>“ (forma GPM313) deklaravo 4 743,68 Eur mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 4 743,68 Eur (neįvertinus NPD (neapmokestinamojo pajamų dydžio) ir PNPD (papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio).

4.3. Be to, jis (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujamas pareigas einantis G. M.), siekdamas išvengti sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas, iš viso 11 264,80 Eur, pažeisdamas 2002 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis“, 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, (galiojanti suvestinė redakcija iki 2018-12-31), 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „asmenys, <...> moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2019-01-01), 2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. XII-2508 10 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,apdraustųjų asmenų, <...> socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos <...>“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas“, 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“, 17 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose“, 3 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,draudėjai privalo atitinkamam vietos mokesčių administratoriui (registro tvarkymo įstaigai) ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis“, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią vyriausiąją buhalterę J. J., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie su darbo santykiais susijusias išmokas grynaisiais darbuotojams, iš viso 21 391,89 Eur, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausioji buhalterė laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. nuo apskaitoje neparodyto 29 762,88 Eur darbo užmokesčio nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 11 264,80 Eur įmokų ir laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2019 m. kovo 5 d. VSDFV Šilalės skyriui pateiktuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimuose apie apdraustuosius darbuotojus už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD ir forma 2-SD) pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. 14 atvejų (2018-02-08, 2018-03-13, 2018-04-13, 2018-05-15, 2018-06-13, 2018-07-13, 2018-08-14, 2018-09-11, 2018-10-09, 2018-11-13, 2018-12-14, 2019-01-12, 2019-02-05, 2019-03-05) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose deklaracijose „Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“ S4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ deklaravo iš viso 29 762,88 Eur mažiau pajamų, S5 laukelyje „Įmokų suma, Eur“ deklaravo iš viso 11 264,8 Eur mažiau įmokų, tai yra laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. deklaracijos priede SAM3SD „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. „Socialinio draudimo įmokų tarifas 40,18 proc.“, „Socialinio draudimo įmokų tarifas 42,18 proc.“, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. „Bendras įmokos tarifas 21,27; 23,07; 24,27 proc.“ deklaravo: A11 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ iš viso 29 762,88 (24 177,78 Eur + 5 585,10 Eur) Eur mažiau pajamų, A12 laukelyje „Įmokų suma Eur“ iš viso 11 264,80 Eur (9 947,70 Eur + 1 317,10 Eur ) mažiau įmokų. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujamas pareigas einantis direktorius G. M. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. siekė išvengti 2 673 Eur pridėtinės vertės, 1 636 Eur pelno, 4 743,68 Eur gyventojų pajamų mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą ir valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, iš viso 11 264,80 Eur, sumokėjimo į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą.

II. Apeliacinių skundų argumentai

5.2. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas, kuris nėra teisininkas, tiek ir nuteistasis G. M. teisiamajame posėdyje žodžiu prašė teismo jiems taikyti laidavimus ir atleisti juos nuo atsakomybės pagal laidavimą. Teismas nurodė, kad negavo jokio asmens prašymo perduoti kaltinamuosius jo atsakomybei pagal laidavimą, todėl nuteistiesiems BK 40 straipsnio netaikė. Esant situacijai, kai baudžiamoji byla buvo išnagrinėta be gynėjo, ir dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesugebėjo tinkamai pasinaudoti savo turimomis procesinėmis teisėmis, tai yra pateikti teismui įrodymus apie sunkią UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę būklę, o taip pat ir laikantis nustatytų reikalavimų prašyti teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tokia procesinė teisė nėra išnykusi, apeliantas siekia šiomis procesinėmis teisėmis pasinaudoti, tai yra pateikti teismui papildomus įrodymus, kad apeliacinės instancijos teismas juos įvertinęs nustatytų padarytos žalos valstybei sumokėjimo terminą ir/ar taikytų BK 40 straipsnio nuostatą, tai yra atleistų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nors teismas ir išaiškino procesines teises, kartu ir teisę turėti gynėją, tačiau kadangi nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. M. kaltę pripažino visiškai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo teisiamajame posėdyje dalyvavo tik formaliai, todėl neišnaudojo galimybės tinkamai pasinaudoti procesinėmis teisėmis. Teismas, matydamas, kad kaltinamasis neturi gynėjo, privalėjo teisminio bylos nagrinėjimo pradžioje ar jo eigoje, išaiškinti jam, kad esant kaltinamojo prašymui atleisti jį nuo bausmės pagal laidavimą, būtina pateikti laiduotojo kandidatūrą ir kitus būtinus dokumentus, kad teismas, tenkindamas ar atmesdamas tokį prašymą, galėtų vertinti pateiktus įrodymus ir spręsti, ar jie atitinka įrodymų sąsajumo (liečiamumo) principą (BPK 20 straipsnio 3 dalis). BPK 1 straipsnio nuostatos reikalauja tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Teismas konstatavo, kad nuteistasis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl formalių kliūčių. Šios kliūtys galėjo būti pašalintos pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tačiau liko nepašalintos. Todėl, apeliantės nuomone, priimtas apkaltinamasis nuosprendis nėra teisingas.

6. Apeliaciniu skundu nuteistojo G. M. gynėja advokatė J. Matonienė prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendį ir nuteistąjį G. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

6.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis G. M. teisiamajame posėdyje visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl nei ikiteisminio proceso, nei bylos nagrinėjimo metu advokato paslaugomis nesinaudojo. Nuteistasis G. M. teisiamajame posėdyje žodžiu prašė teismo taikyti jam laidavimą ir atleisti jį nuo atsakomybės, tačiau teismas nurodė, jog negavo jokio asmens prašymo perduoti jį jo atsakomybei pagal laidavimą, todėl G. M. BK 40 straipsnio netaikė.

6.2. Apeliantės teigimu, kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta be gynėjo, todėl nuteistasis nesugebėjo tinkamai pasinaudoti savo turima procesine teise ir, laikydamasis nustatytų reikalavimų, prašyti teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nors nuteistasis tokį prašymą teisme buvo pareiškęs, tačiau, kaip nurodyta nuosprendyje teismas negavo jokio asmens prašymo perduoti nuteistąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Tokia teisė nėra išnykusi, nuteistajam G. M. yra pagrindas apeliacinėje instancijoje taikyti BK 40 straipsnio nuostatą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo proceso metu, nors teismas ir išaiškino apeliantui procesines teises, kartu ir teisę turėti gynėją, tačiau esant aplinkybei, kai nuteistasis kaltę pripažino visiškai, laikė, jog gynėjo dalyvavimas yra betikslis, nuteistasis nesuprato ir negalėjo žinoti, jog vien kaltės visiškas pripažinimas nėra tinkama savo procesinių teisių gynybos priemonė. Teismas, matydamas, kad kaltinamasis neturi gynėjo, privalėjo teisminio bylos nagrinėjimo pradžioje ar jo eigoje, išaiškinti jam, kad esant prašymui atleisti jį nuo bausmės pagal laidavimą, būtina pateikti laiduotojo kandidatūrą ir kitus būtinus dokumentus, kad teismas, tenkindamas ar atmesdamas tokį kaltinamojo prašymą galėtų vertinti pateiktus įrodymus ir spręsti, ar jie atitinka įrodymų sąsajumo (liečiamumo) principą (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Po tokio išaiškinimo nuteistasis teismui būtų galėjęs pateikti tinkamo laiduotojo prašymą ir su tuo susijusius kitus dokumentus, tuomet jis būtų galėjęs realiai pasinaudoti savo teise būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas konstatavo, kad nuteistasis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl formalių kliūčių. Šios kliūtys galėjo būti pašalintos pirmosios instancijos teisme, tačiau liko nepašalintos. Todėl, apeliantės nuomone, priimtas apkaltinamasis nuosprendis nėra teisingas, nes pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK nustatytą įrodymų tyrimo tvarką, tai įtakojo teisingą nuosprendžio priėmimą.

6.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismui pateikiamas I. I. prašymas perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą jos sugyventinį G. M., taip pat pateikiami duomenys, patvirtinantys laiduotojos asmenybę, t. y. darbdavio pateikta charakteristika, duomenys, patvirtinantys, kad laiduotoja neturi priklausomybės ligų, yra neteista. Apeliantės nuomone, pateikti duomenys apie laiduotoją leidžia pagrįstai manyti, kad laiduotoja nuteistajam turi teigiamą įtaką ir gali teigiamai koreguoti jo vertybines nuostatas. Aptartų aplinkybių ir naujai pateiktų įrodymų visuma turėtų leisti teismui pagrįstai spręsti, kad asmuo laiduojantis už nuteistąjį yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo BK 40 straipsnio 3 dalies prasme, jis darys teigiamą įtaką nuteistajam. Jiems kartu gyvenant šeimoje, laiduotoja turės galimybę nuteistąjį stebėti ir kontroliuoti.

7. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis G. M., jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. V., gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, civilinio ieškovo atstovas dėl apeliacinių skundų paliko spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Apeliaciniai skundai tenkintini.

9. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

10. Apeliaciniais skundais prašoma nuteistuosius UAB „(duomenys neskelbtini)” ir G. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

11. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

12. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro formalųjį pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99/2013 ir kitos). Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai (BK VI skyrius) taikytini ne tik fiziniam, bet ir juridiniam asmeniui.

13. Taigi, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

14. Kaip minėta, pirmoji iš būtinų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų – asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas (arba teistumas yra išnykęs ar panaikintas įstatymo nustatyta tvarka) ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Šiuo atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad nuteistieji juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. M. padarė po dvi idealią sutaptį sudarančias apysunkių nusikalstamų veikų kategorijai priskirtas nusikalstamas veikas, nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, taigi, šiuo atveju Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta pirmoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra.

15. Antroji būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką. Toks visiškas kaltės pripažinimas neatsiejamas nuo to, kad kaltininkas besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybėmis. Nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą. Juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas G. M. ir nuteistasis G. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje visiškai pripažino kaltę bei gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl konstatuojama, kad yra antroji BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga.

16. Trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte, – konstatavimas, kad asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Nagrinėjamu atveju civilinė ieškovė Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija buvo pareiškusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl 9 052,68 Eur valstybės biudžetui padarytos žalos. Skundžiamu nuosprendžiu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 9 052,68 Eur Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarytai žalai atlyginti, o nesant galimybės šios sumos išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, subsidiariosios atsakomybės tvarka šią sumą nuspręsta išieškoti iš G. M.. Tačiau iš apeliaciniame teismo posėdyje pateiktų duomenų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui padarytą 9 052,68 Eur žalą atlygino (t. 4, b. l. 54). Apeliaciniame teismo posėdyje civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas G. G. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui padarytą žalą atlygino, taip pat sumokėjo ir visus kitus mokesčius, todėl atstovas civilinio ieškinio atsisakė. Pažymėtina, kad byloje esantys mokėjimo nurodymai objektyviai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo ir kitus nesumokėtus mokesčius į valstybės biudžetą (22 204,73 Eur ir 10 000 Eur) (t. 4, b. l. 55, 56). Kadangi nusikalstamomis veikomis padaryta turtinė žala buvo atlyginta, neturtinė žala padaryta nebuvo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra ir trečioji būtina nuteistųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga.

17. Ketvirtoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, – egzistuojantis pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip jau minėta, nusikalstamomis veikomis padaryta žala yra atlyginta visiškai, nuteistoji UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovauja nuteistasis G. M., veiklą vykdo jau daug metų, abu yra neteisti, G. M. yra garbingo amžiaus, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad jie ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, akivaizdu, jog byloje nustatytos visos būtinos sąlygos asmenis atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

18. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

19. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikta asmenų prašymų dėl kaltininkų perdavimo jų atsakomybei (BK 40 straipsnio 1 dalis), todėl vien ši aplinkybė buvo pagrįstas pagrindas skundžiamu nuosprendžiu netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų. Tačiau apeliaciniame teismo posėdyje pateiktas G. M., kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. M. sūnus, prašymas perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal laidavimą ir pateiktas I. I. prašymas perduoti nuteistąjį G. M. pagal laidavimą.

20. Sprendžiant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą svarbi sąlyga yra laiduotojo asmenybė, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011 ir kt.).

20.1.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad G. M. yra neteistas (t. 4, b. l. 40), baigęs (duomenys neskelbtini) su pagyrimu (t. 4, b. l. 36), darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus charakterizuojamas puikiai, kaip reiklus, nuoširdus, labai sąžiningas ir teisingas žmogus, būdamas pardavimų vadovas, sugebantis suvaldyti bet kokią situaciją, realiai reaguojantis į įvykius, gebantis išspręsti problemas (t. 4, b. l. 38). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikus įrodymų tyrimą ir apklausus G. M. kaip liudytoją, jis parodė, kad supranta kaip laiduotojo atsakomybę ir ją prisiima. Jis yra vienintelis šeimos verslo paveldėtojas, todėl suinteresuotas, kad įmonė veiktų sėkmingai, kad nebūtų nusižengimų, kurie buvo ir sutrikdė įmonės veiklą. Pats įmonėje dirba vadybininku nuo 2002 metų, jo tėvas yra vienintelis akcininkas, todėl jis turi realią galimybę atstovauti tėvą, kuris dėl sveikatos būklės ir ilgo nedarbingumo nesukontroliavo įmonės veiklos, ir kontroliuoti įmonės veiklą. Nuteistasis G. M. patvirtino, kad turi daug problemų dėl sveikatos būklės, todėl tarsis dėl to, kad verslą perimtų jo sūnus. Pažymėtina, kad G. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje.

20.2.Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad I. I. yra neteista (t. 4, b. l. 16), turi vadybos profesinio bakalauro laipsnį (t. 4, b. l. 19), darbovietės (duomenys neskelbtini) direktorės charakterizuojama puikiai, kaip nuoširdus, labai sąžiningas ir teisingas žmogus, kaip (duomenys neskelbtini) – turinti autoritetą tarp įstaigos darbuotojų ir klientų, pasižyminti labai gerais organizaciniais gebėjimais, loginiu mąstymu, išprusimu (t. 4, b. l. 17). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikus įrodymų tyrimą ir apklausus I. I. kaip liudytoją, ji parodė, kad su G. M. kartu gyvena 9 metus, pažįsta jį kaip žmogų, todėl turi realią galimybę su juo bendraudama paveikti jį, kad nebedarytų pažeidimų, atkreips dėmesį į jo vykdomą verslą, stengsis, kad G. M. kontroliuotų darbuotojus, atsakingai žiūrėtų į vedamą buhalterinę apskaitą, kalbėsis apie jo verslą, ji supranta kaip laiduotojos statusą ir atsakomybę.

21. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo G. M. sūnus G. M. pagal savo teigiamas asmenines ir socialines savybes galėtų daryti teigiamą poveikį UAB „(duomenys neskelbtini)“, o I. I. pagal savo teigiamas asmenines ir socialines savybes galėtų daryti teigiamą poveikį G. M., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. M. laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, kad dėl savo asmeninių savybių, darbinės patirties, noro ir galimybės daryti teigiamą įtaką nuteistiesiems, G. M. ir I. I. yra verti teismo pasitikėjimo, todėl pripažįstama, kad G. M. ir I. I. visiškai atitinka įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, todėl yra pagrindas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą minimaliam įstatymo nustatytam laikotarpiui be užstato, G. M. skiriant UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiduotoju, ir yra pagrindas nuteistąjį G. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą minimaliam įstatymo nustatytam laikotarpiui be užstato, I. I. skiriant G. M. laiduotoja.

22. Kadangi bylos duomenimis objektyviai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui padarytą 9 052,68 Eur žalą atlygino, apeliaciniame teismo posėdyje Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas G. G. pareikšto civilinio ieškinio atsisakė, todėl procesas dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto civilinio ieškinio – 9 052,68 Eur – nagrinėjimo nutrauktinas. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo į valstybės biudžetą ir kitus nesumokėtus mokesčius.

23. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, išnyko pagrindas laikinai apriboti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. M. nuosavybės teises į jiems priklausantį turtą, todėl naikintinos Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2019 m. spalio 10 d. nutarimu laikinai iki 2020 m. balandžio 10 d. apribotos UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 543/2297 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendros 136 469,90 Eur vertės, ir Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2019 m. spalio 10 d. nutarimu laikinai iki 2020 m. balandžio 10 d. apribotos G. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į turtą – 150 000 Eur vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

24. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendis naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, kolegija

nusprendžia:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendį panaikinti.

G. M., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, remiantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir perduoti jį pagal laidavimą I. I., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant vienerių (1) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, padariusią nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, remiantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir perduoti ją pagal laidavimą G. M., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant vienerių (1) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jai nutraukti.

Išaiškinti atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kad, jeigu jie, būdami atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK 40 straipsnio 7 dalis). Taip pat, jeigu jie, būdami atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti G. M. ir I. I., kad jie kaip laiduotojai, turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2019 m. spalio 10 d. nutarimu laikinai iki 2020 m. balandžio 10 d. apribotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 543/2297 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendros 136 469,90 Eur vertės, ir Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2019 m. spalio 10 d. nutarimu laikinai iki 2020 m. balandžio 10 d. apribotas G. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į turtą – 150 000 Eur vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Procesą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto civilinio ieškinio – 9 052,68 Eur – nagrinėjimo nutraukti.

Dokumentus, paimtus 2019 m. kovo 6 d. patikrinimo metu pagal dokumentų paėmimo aktą 04/12-1-19-2609-D2 ir pagal 2019 m. kovo 14 d. dokumentų paėmimo aktą 04/12-1-19-2609-D3, saugomus atskirai nuo baudžiamosios bylos FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdyboje, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).