Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. patikslintą ieškinį atsakovui M. P. ir atsakovei J. J., dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių kalte bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių klausimų ir pagal atsakovo M. P. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį ieškovei V. P., dėl santuokos nutraukimo bei kitų susijusių reikalavimų. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus (2020 m. liepos 13 d. priimtas patikslintas ieškinys), teismo prašo:

1. Santuoką tarp V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Telšių Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. 178, nutraukti abiejų sutuoktinių kalte;

2. Nepilnametės dukros L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovė V. P., jos gyvenamojoje vietoje;

3. Priteisti iš M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros L. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukros pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant V. P. lėšų, skirtų nepilnametės dukters išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise, pradedant mokėjimus vykdyti nuo ieškinio pateikimo dienos (t. y. 2019 m. gegužės 2 d.);

4. Nustatyti M. P. ir nepilnametės dukros L. P. bendravimo tvarką:

4.1 M. P. su dukra L. P. bendrauja jos sutikimu kas antrą (lyginės kiekvienų metų savaitės) savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir tokia pačia tvarka ją grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 17.00 val.;

4.2 M. P. apie negalėjimą bendrauti su dukra nustatytu laiku (pavyzdžiui dėl tėvo ligos, darbo grafiko pasikeitimų ir panašių aplinkybių) praneša V. P. dieną prieš, iki 19.00 val. raštu trumpąja (SMS) žinute;

4.3 M. P. su dukra L. P. bendrauja jo ir dukters vasaros atostogų metu iki dukrai sukaks septyneri metai 3 kartus po 7 dienas iš eilės, paimant dukrą jos sutikimu iš jos gyvenamosios vietos pirmąją suderintą atostogų dieną 10.00 val., o pasibaigus bendravimo laikui paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaiku dieną (septintą) 18.00 val. perduoda dukrą mamai, perduodant dukrą mamai į jos gyvenamąją vietą; tarp šių laikotarpių turi praeiti ne mažiau septynios kalendorinės dienos; M. P. apie savo planuojamas atostogas, per kurias pageidauja bendrauti su dukterimi, V. P. įspėja prieš 30 kalendorinių dienų;

4.4 V. P. su dukra L. P. bendrauja jos ir dukters vasaros atostogų metu likusį laiką, šiuo laikotarpiu M. P. su dukra L. P. nebendrauja; V. P. apie savo planuojamas atostogas, per kurias pageidauja bendrauti su dukterimi, M. P. įspėja prieš 30 kalendorinių dienų;

4.5 V. P. ir M. P. norint su vaiku bendrauti tą patį vasaros laiką, pirmumo teisė pasirinkti konkretų laiką tenka V. P., kadangi vaikui gyvenant su mama, ji prie vaiko auklėjimo ir priežiūros prisideda ne tik kad materialiai, bet ir pinigine išraiška – prižiūri vaiką, ruošia jam maistą, skalbia drabužius, tvarko namus ir kt. atsižvelgiant į tai, nors tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, pirmumo teisė V. P. pasirinkti atostogų laiką, nepažeistų protingumo kriterijaus;

4.6 L. P. susirgus, kai dukra bendrauja su tėvu, M. P. privalo 1 valandos laikotarpyje nuo dukrai diagnozuotos ligos momento mobiliuoju telefonu SMS žinute informuoti V. P. ir dukrą nedelsiant grąžinti į jos gyvenamą vietą. Dukros nehospitalizavus ir gydant namuose, M. P. su dukterimi bendrauja dukters gyvenamoje vietoje, aukščiau nustatytu laiku, suderinus savo apsilankymo laiką su V. P.. Dukrai sergant, M. P. bendravimo su vaiku trukmė gali tęstis iki 2 valandų;

4.7 M. P. bendrauja su dukra L. P. savo gyvenamojoje vietoje per savo gimtadienį, jei tai darbo diena – dukrą paimant iš jos gyvenamosios vietos 17.00 val. ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą 19.00 val., jei tai nedarbo diena – dukrą paimant iš jos gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą 18.00 val.; per Tėvo dieną, t. y. pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11 .00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 18.00 val.; nelyginiais metais Šv. Kūčių ir Kalėdų metu nuo gruodžio 24 d. paimant dukrą iš gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžinant ją į gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 18.00 val.; lyginiais metais Naujųjų metų šventės metu, dukrą paimant iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 11.00 val. ir grąžinant sausio 1 d. 18.00 val.; lyginiais metais Šv. Velykų švenčių metu, pirmą ir antrą švenčių dieną, paimant dukrą pirmąją Šv. Velykų dieną iš jos gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną 18.00 val.;

4.8 V. P. turi teisę būti su dukra L. P. per savo gimtadienį, per Motinos dieną, t. y. pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį, lyginiais metais Šv. Kūčių ir Kalėdų metu, nelyginiais metais Šv. Velykų švenčių metu;

4.9 M. P. su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti ir kitu, šalių suderintu, laiku, tačiau visais atvejais jis privalo informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš dvi dienas prieš numatomą bendravimą su dukra L. P.;

4. 10 Visais atvejais atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja, jeigu tai neprieštarauja jos teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. vaiko liga, vaiko užimtumas kituose renginiuose, vaiko nenoras ar pan.

5. Pripažinti, kad M. P. ir J. J. 2011 m. gruodžio 5 d. sudaryta dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. T3GP-10456, pagal kurią J. J. dovanojo M. P. 4/25 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4/25 dalis kitų (inžinerinių) statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), yra apsimestinis, nes faktiškai sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis;

6. Pripažinti, kad nekilnojamasis turtas, t. y. 4/25 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4/25 dalys kitų (inžinerinių) statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgyti M. P. pagal 1999 m. balandžio 16 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. TZB-4232, yra sutuoktinių V. P. ir M. P. bendroji jungtinė nuosavybė;

7.1.1 Butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 11900 Eur vertės;

7.1.2 Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/10 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendros 17000 Eur vertės;

7.1.3 Žemės sklypą sodininkų bendrijoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendros 10700 Eur vertės;

7.1.4 Automobilį Volkswagen Touran, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 metų laidos, 1700 Eur vertės;

7.1.5 Minkštą kampą Impulse su plonu porankiu ir dviem pufais 2560/1730 SKD, bendros 400 Eur vertės;

7.1.6 Televizorių Samsung, 250 Eur vertės;

7.1.7 Dviratį Raleigh, 100 Eur vertės;

7.1.8 Dviratį Attitude, 100 Eur vertės;

7.1.9 Piniginę naudą sumoje 300 Eur, gautą išnuomojus butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (sutartis galiojo iki 2019 m. rugsėjo 1 d.).

7.2.1 4/25 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4/25 dalis kitų (inžinerinių) statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir 0,0278 ha ploto žemės sklypo dalis iš bendro 0,0898 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 25000 Eur;

7.2.2 Negyvenamąją patalpą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės 2000 Eur vertės;

7.2.3 Automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 metų laidos, vidutinės 2100 Eur vertės;

7.2.4 Skalbimo mašiną Candy CS4 126203, 200 Eur vertės;

7.2.5 Dušo kabiną Solid 90x90 cm, 200 Eur vertės;

7.2.6 Vandens maišytuvą 140 Eur vertės;

7.2.7 Vonios baldus (kriauklės spintelė, stalas su stalčiais, pakabinama spintelė, stumdomos durys ir prieškambario spintelė-batų dėžė), bendros 1065 Eur vertės;

7.2.8 Žoliapjovę Briggs Sratton, 200 Eur vertės;

7.2.9 Lovos čiužinį Lonas Tyla ir lovą, bendros 400 Eur vertės;

7.2.10 Orkaitę su savaiminio išsivalymo funkcija Electrolux EOC45651OX, 280 Eur vertės;

7.2.11 Kaitlentę Electrolux EGT6342NOK, 80 Eur vertės;

7.2.12 Šaldytuvą – šaldiklį Electrolux ENN2800BOW, 250 Eur vertės;

7.2.13 Gartraukį TEKA CNL1 3000 AGD, 100 Eur vertės;

7.2.14 Virtuvės baldus, bendros 2000 Eur vertės;

7.2.15 Prieškambario batų dėžę, 50 Eur vertės;

7.2.16 Spintą ir komodą, bendros 150 Eur vertės;

7.2.17 Dulkių siurblį su šlapio plovimo funkcija Parkside, PNTS 1500 C4, 50 Eur vertės;

7.2.18 Piniginę naudą, atsakovui pardavus automobilį Volvo V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2400 Eur vertės.

7.3 Iš V. P. priteisti 2892,50 Eur piniginę kompensaciją M. P. naudai.

8. Po santuokos nutraukimo ieškovei V. P. palikti santuokinę pavardę – „P.“.

Patenkinus ieškinio reikalavimus, priteisti iš M. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme V. P. naudai. Grąžinti ieškovei V. P. 269 Eur permokėto žyminio mokesčio.

Patikslintame ieškinyje nurodė, kad santuoką prašo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas neprieštarauja tam, todėl nėra teisinės reikšmės jog vienas iš sutuoktinių santuokinės pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Šalys sutinka, jog nepilnametės dukters L. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovė. Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti dukters išlaikymui po 150 Eur, ieškovė nesutinka su prašoma priteisti suma ir nurodo, jog tikslina ieškinio reikalavimą ir prašo nepilnametės dukters išlaikymui priteisti po 300 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukros pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir paskiriant V. P. lėšų skirtų nepilnametės dukters išlaikymui tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovė taip pat iš dalies tikslina savo ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo ir prašo nustatyti, jog tėvas nurodytu laiku privalo bendrauti su nepilnamete dukra. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog palaiko savo reikalavimus, nuo 2020 m. balandžio 10 d. nebeveda bendro ūkio su atsakovu. Nuo 2020 m. gegužės 1 d. gyvena atskirai.

Atsakovas M. P. 2019 m. rugpjūčio 14 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo:

1. Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Telšių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 178, tarp V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant santuokines pavardes „P.“, „P.“.

2. Nustatyti nepilnametės dukters L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

3. Priteisti iš atsakovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai L. P., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukters pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą, lėšų, skirtų dukters išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną V. P..

4. Nustatyti tokią nepilnametės dukters L. P. bei tėvo M. P. bendravimo tvarką:

4.1 Pirmą bei trečią mėnesio savaitgalį tėvas M. P. turi teisę pasiimti dukrą L. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš jos gyvenamosios vietos pentadienį iki 18.00 val. ir ją grąžinti į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 16.00 val.

4.2 M. P. turi teisę būti su dukra Liucija savo gyvenamojoje vietoje per savo gimtadienį, per tėvo dieną, t. y. pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį, nuo 11.00 val. iki 19.00 val., nelyginiais metais Šv. Kūčių ir Kalėdų metu nuo gruodžio 24 d. paimant 11.00 val. ir grąžinant gruodžio 26 d. iki 19.00 val., lyginiais metais nuo gruodžio 31 d. 11.00 val. iki nelyginių metų sausio 1 d. 19.00 val., lyginiais metais Šv. Velykų švenčių metu, pirmąją ir antrąją švenčių dieną, paimant dukrą pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 11.00 val. ir grąžinant antrąją Šv. Velykų dieną iki 19.00 val.

4.3 M. P. turi teisę būti su dukra Liucija savo kasmetinių atostogų metu. Dukters rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų metu tėvai su vaiku praleidžia po lygiai vaikui skirto atostogų laiko. Tėvų kasmetinių atostogų grafikui sutapus, vaikas praleis su tėvu ir motina atostogas lygiomis dalimis. Lyginiais metais atostogų laiko pasirinkimas priklauso motinai, o nelyginiais – tėvui. Vaiko atostogų laiko derinimas vyksta ne vėliau kaip likus 2 savaitėms iki numatytų atostogų, o vasaros – ne vėliau kai likus 1 mėnesiui iki numatytų atostogų.

4.4 M. P. privalo iš anksto, bet ne vėliau kaip likus trims paroms, elektroniniu paštu arba SMS žinute informuoti, ar ketina pasinaudoti savo teisėmis. Jei M. P. neinformuoja, tuomet laikoma, kad tokia teise jis atsisakė pasinaudoti.

4.5 Pagal bet kurios šalies reikalavimą privaloma iš anksto suderinti laisvadienių ir/ar atostogų bei susitikimų su vaiku laiką ir vietą. Abu tėvai bendru raštišku susitarimu gali keisti bendravimo su dukra tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norus ir poreikius, savo galimybes. Pasikeitus bet kurio iš tėvų telefono numeriui, privaloma nedelsiant informuoti vienas kitą.

4.6 L. P. susirgus, V. P. 4 valandų laikotarpiu nuo dukrai diagnozuotos ligos momento mobiliuoju telefonu SMS žinute informuoja M. P.. Dukters nehospitalizavus ir gydant namuose, M. P. su dukterimi bendrauja dukters gyvenamojoje vietoje savo apsilankymo laiką pranešdamas iš anksto raštu trumpąja SMS žinute.

5. 2020 m. liepos 11 d. atsakovas patikslino priešieškinio dalyką ir nurodė, jog prašo padalinti santuokoje įgytą turtą tokia tvarka:

5.1 Atsakovui M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisė priteisti:

5.1.1 Žemės sklypą sodininkų bendrijoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 0,0645 ha, ir gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 50,10 m², įgytus 2016 m. vasario 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.1268, vidutinė rinkos vertė – 10400 Eur;

5.1.2 Negyvenamą patalpą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 19,60 m², įgytą 2012 m. vasario 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, vidutinė rinkos vertė – 2000 Eur;

5.1.3 Automobilį Opel Vectra Station, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, pirmosios registracijos data – 2006 m. spalio 9 d., registruotą M. P. vardu, rinkos vertė – 1500 Eur;

5.1.4 Skalbimo mašiną Candy, 200 Eur vertės;

5.1.5 Dušo kabiną Solid, 200 Eur vertės;

5.1.6 Žoliapjovę Briggs Stratton, 30 Eur vertės;

5.1.7 Vandens maišytuvą Rubineta River ir Thermo, 140 Eur vertės;

5.1.8 Miegamojo lovos čiužinį ir lovą, 200 Eur vertės;

5.1.9 Orkaitę Electrolux, 150 Eur vertės;

5.1.10 Šaldytuvą-šaldiklį Electrolux, 120 Eur vertės;

5.1.11 Gartraukį, 50 Eur vertės;

5.1.12 Virtuvės baldus, 800 Eur vertės;

5.1.13 Dulkių siurblį su šlapio plovimo funkcija, 50 Eur.

5.2 Ieškovei V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:

5.2.1 Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gautą padalijus daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 0,1504 ha, ir 1/10 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), gauto padalijus daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytus 2018 m. sausio 4 d., pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 16, esančius (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 19000 Eur;

5.2.2 Butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vieno kambario, 26,94 m² bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2017 m. lapkričio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 8091, vidutinė rinkos vertė – 14000 Eur;

5.2.3 Automobilį Volkswagen Touran, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, pirmosios registracijos data – 2004 m. gegužės 27 d., įregistruotą M. P. vardu, rinkos vertė – 2500 Eur;

5.2.4 Kampą Impulse su dviem pufais, 1000 Eur vertės;

5.2.5 Televizorių Samsung, 250 Eur vertės;

5.2.6 Prieškambario batų dėžę, 50 Eur vertės;

5.2.7 Spintą ir komodą, 150 Eur vertės;

5.2.8 Dviratį Raleigh, 100 Eur vertės;

5.2.9 Dviratį Attitude, 100 Eur vertės;

5.2.10 Automobilio Volkswagen Touran lietus ratus su padangom, 250 Eur vertės;

5.3 Daiktus, esančius vieno kambario bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini):

5.3.1 Virtuvės komplektą, 2000 Eur vertės;

5.3.2 Orkaitę, 250 Eur vertės;

5.3.3 Kaitlentę, 150 Eur vertės;

5.3.4 Kriauklę, 115 Eur vertės;

5.3.5 Vandens maišytuvą, 140 Eur vertės;

5.3.6 Gartraukį, 100 Eur vertės;

5.3.7 Skalbimo mašiną, 150 Eur vertės;

5.3.8 Prieškambario batų dėžę, 50 Eur vertės;

5.3.9 Ruletus, 3 vnt., 45 Eur vertės.

5.4 Piniginė naudą, gaunamą išnuomojus butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Laisvės g. 12-8, Telšiai, 1400 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d.

5.5 Ieškovės broliui D. G. pervestus pinigus, sumoje 2400 Eur.

5.6 Piniginį likutį ieškovės sąskaitoje 2019 m. balandžio 30 d. – 1267 Eur.

5.7 Priteisti iš ieškovės V. P. atsakovo M. P. naudai 11988 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią mažesnę santuokoje įgyto dalintino turto dalį.

5.8 Priteisti iš ieškovės 2000 Eur už advokato paslaugas ir 500 Eur turto vertinimo išlaidų pagal į bylą pateiktus mokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad neprieštarauja, jog šalių santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Su ieškove pragyveno 15 metų, nes draugavo nuo mokyklos laikų. Pradžioje santuokinis gyvenimas klostėsi gerai, tačiau vėliau išsiskyrė šalių požiūris į šeima. Sutinka, jog nepilnametės dukters L. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Nors priešieškinyje atsakovas siūlė savo bendravimo su vaiku tvarką, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog jam yra tinkama ir ieškovės nurodyta tvarka, svarbu, jog galėtų bendrauti su dukra ir jai šis procesas būtų kuo lengvesnis. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti išlaikymą dukrai po 150 Eur kas mėnesį, kadangi atsakovas nuo 2019 m. gegužės 22 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir šiuo metu jo finansinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės, todėl ji gali daugiau prisidėti prie dukters išlaikymo. Teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka mokėti nepilnamečiui vaikui 200 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį.

Atsakovė J. J. 2019 m. lapkričio 14 d. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog 2001 m. vasarą mirus tėvui, jai ir broliui M. P. liko butas, esantis (duomenys neskelbtini). Persikėlus gyventi į Šiaulius, nutarė savo dalį buto, padovanoti broliui. Tai įformino 2011 m. gruodžio 5 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. T3GP-10456. Gyvenant santuokoje tą butą ieškovė su atsakovu pagerino, tačiau jokių kapitalinių rekonstrukcijų nebuvo atlikta. Brolis M. dar iki santuokos buvo iš esmės pagerinęs minėtą butą: sudėjo visame bute naujus langus, pakeitė grindis, lubas ir sienas, sumontuodamas gipso plokštes, perdažė sienas, lubas, sudėjo medines grindis ir suklijavo lamantą. Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė atsiliepime išdėstytą savo poziciją. Patvirtino, kad brolis už dovanotą buto dalį jai davė 30000 litų, nes ji pirko namo dalį. Buto dalį padovanojo tik broliui, kitokių išlygų nebuvo. Aptariant susitarimą dalyvavo ir V. P..

Teismo posėdžio vertintoja G. G. paaiškino, kad ieškovės užsakymu vertino turtą esantį (duomenys neskelbtini), nustatyta namo dalies vertė 60000 Eur. Nurodė, kad jeigu yra palyginamųjų daugiau nei minimali riba, vertinimas būna tikslesnis. Jos nuomone kolegos atliktas vertinimas yra netikslus. Yra vienas atskiras gyvenamasis namas, kuriame nėra nustatyta naudojimosi tvarkos. Duomenis apie kitos šalies vertinimo ataskaitą gavo iš savo vadovės. Vertė yra nustatoma tai dienai kai suformuotas turto vertinimas, nes tai labai kintantis dalykas. Kitos šalies trečias palyginamasis visiškai netinkamas, iš registrų centro abu vertintojai turėjo vienodą informaciją.

Teismo posėdžio metu vertintojas G. T. paaiškino, kad vertinant turtą reikia pakankamai gerai jį identifikuoti, šiuo atveju tai padaryti yra sunku, kadangi turtas identifikuotas dalinai. Vertino 123,59 m² plotą lyginamuoju metodu, vertė apskaičiuota pasirenkant pavyzdžius artimiausius vertinimo objektui pagal tam tikrus kriterijus. Jeigu perskaičiuoti gyvenamojo ploto faktiškai yra 74 m², kaina yra 480 Eur už 1 m², todėl vertė nustatyta 35000 Eur. Esminis dalykas yra gyvenamasis plotas, visi kiti yra svarbūs bet ne tiek, namas nerenovuotas, yra rūsiai blogos būklės, patalpos sutvarkytos, daug aplinkybių lemia kainą.

Teismo posėdžio metu liudytoja I. R. paaiškino, kad yra ieškovės mama. Nurodė, kad prisidėjo prie dukters šeimos gerovės. Šalys pradėjo draugauti 10 klasėje, būdama antrame kurse, dukra jau daugiau gyvendavo ir būdavo pas M. P.. Iki santuokos nedavė pinigų, vestuvių dieną 5000 litų padovanojo, paskui pardavus mašiną dar 2000 litų. Kalbėjo su M. ir V., prieš raštelio surašymą, M. sesuo pirko pusę namo, tai kad ji atsisakytų savo dalies namo, sumokėjo sesei 22000 litų ir liko skoloj 8000 litų.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. P., nurodė, kad yra atsakovo dėdė ir krikšto tėvas. Kai mirė brolis, augino brolio vaikus kaip savo, rėmė ir padėjo, daug padėjo finansiškai. Duodavo pinigų ir 1000 litų ir 2000 litų ir prieš vestuves 10000 litų.

Institucijos teikiančios išvadą atstovė pateikė byloje išvadą ir nurodė, jog skyriuje yra gauta informacija, jog 2017 m. gruodžio 10 d. policijoje buvo gautas pranešimas apie šeimoje vykusį konfliktą. Pareigūnus kvietė ieškovė V. P., kadangi nenorėjo vyro įsileisti į namus, nes šis buvo girtas (nustatytas 1,12 promilių neblaivumas). Taip pat policijos pareigūnai kviesti ir 2018 m. kovo 4 d., kvietė ieškovė. Nurodė, jog vyras yra agresyvus, išlaužė vieno kambario duris ir iškeikė ieškovę (nustatytas 1,51 promilių neblaivumas). Taip pat nurodoma, jog policija buvo kviečiama ir dažniau, tačiau tyrimai nepradėti. Dėl vaiko gyvenamosios vietos, institucija pritaria, jog nepilnametės L. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, kadangi neigiamų sąlygų nenustatyta. Išlaikymas įvertinus duomenis apie vaiką ir jo poreikius, tai yra kad mergaitė neturi išskirtinių poreikių turintis vaikas, abu tėvai yra dirbantys, turėtų būti 220-250 Eur per mėnesį iki vaikui sueis aštuoniolika metų. Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, pritaria tokiai tvarkai, kuri atitiktų geriausius vaiko interesus, pateiktai ieškovės tvarkai neprieštarauja. Dalinant turtą prašo atsižvelgti į tai, kad nenukentėtų vaiko interesai. Institucijos atstovės teigimu, nustatyta, jog nepilnametės L. P. ryšys yra labai stiprus su abiem tėvais.

2020 m. gegužės 22 d. teisme buvo gautas Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. 20/05-034, kurioje nurodyta, jog objekto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė ekspertizės atlikimo dienai yra 52500 Eur.

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Telšių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.178.

Šalims, (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. P..

Dėl santuokos nutraukimo, pavardžių po santuokos nutraukimo palikimo

Abi šalys prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nustatė, kad šalys jau daugiau kaip metai gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko, jų santuoka yra iširusi ir nėra galimybės ją išsaugoti. Aplinkybė, kad vieno iš sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvados dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatavimui. Todėl teismas daro išvadą, kad jų santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK ir CK) 3.61 straipsnio 2 dalis, 3.27 straipsnio 1 dalis ).

Ieškovė prašo, o atsakovas neprieštarauja, kad jai po santuokos nutraukimo būtų palikta jos santuokinė pavardė – „P.“, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės: ieškovei – „P.“, atsakovui – „P.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Tiek ieškovė tiek atsakovas prašo nustatyti nepilnametės dukros L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovė V. P., jos gyvenamojoje vietoje. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. gegužės 28 d. išvadoje Nr. 9SD-1398 konstatuota, kad ieškovė tinkamai įgyvendina CK 3.155 straipsnyje įtvirtintą tėvų valdžios turinį, užtikrina tinkamas dukters gyvenimo sąlygas, nėra pagrindo abejoti asmens galimybėmis užtikrinti vaikui sąlygas visapusiškai vystytis, suteikti saugias, vaiko poreikius atitinkančias, sąlygas. Byloje nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl nutraukus santuoką nepilnamečio vaiko L. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 straipsnio 1 dalis).

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo M. P. nepilnametei dukrai L. P., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra 2019 m. gegužės 2 d., iki jos pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei dukros piniginių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę V. P..

Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti išlaikymą dukrai po 150 Eur kas mėnesį, kadangi atsakovas nuo 2019 m. gegužės 22 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir šiuo metu jo finansinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės, todėl ji gali daugiau prisidėti prie dukters išlaikymo. Teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka mokėti nepilnamečiui vaikui 200 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, jog įvertinus visas aplinkybes, optimali suma, kurią turėtų atsakovas mokėti savo nepilnametei dukrai turėtų būti 220-250 Eur.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 str.).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog ieškovė viena pati negali tinkamai užtikrinti dukters materialinio išlaikymo, atsakovas privalo prisidėti prie dukters išlaikymo, skirdamas ne mažesnę, nei 250 Eur sumą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo įsitikinimu ši suma nėra per didelė, atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, nėra duomenų, kad būtų neįgalus ar nedarbingas, todėl jis turi stengtis dirbti ir uždirbti, kad galėtų išlaikyti savo vaiką.

Pažymėtina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Teismo nuomone 500 Eur išlaikymo dydis yra optimalus ir pakankamas vaiko poreikių patenkinimui. Ši suma nėra neprotingai didelė, reikalaujanti ypatingo, išsamaus pagrindimo (pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas), o mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Pažymėtina ir tai, kad ieškovei tenka didesnė našta rūpinantis savo dukra, ją prižiūrint, o ne tik formaliai mokant išlaikymą.

Šiuo konkrečiu atveju teismas vadovaujasi kasacinio teismo suformuota praktika, kuri orientaciniu kriterijumi priteistino išlaikymo dydžio nustatymui, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažįsta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtino nuo 2019 m. sausio 1 d. 555,00 Eur minimaliąją mėnesinę algą.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo M. P. nepilnametės dukters L. P. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201, 3.208 straipsniai). Ieškovė V. P. skirtina nepilnametės dukters L. P. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko L. P. interesus, į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, į vaiko amžių, šalių tarpusavio santykius, į tai, jog atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su ieškovės siūloma bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, į galimus kilti ginčus ateityje ir siekiant jų išvengti, mano, kad tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Nustatytina, kad M. P. su dukra L. P., gimusia (duomenys neskelbtini), bendraus tokia tvarka:

1. M. P. su dukra L. P. bendrauja jos sutikimu kas antrą (lyginės kiekvienų metų savaitės) savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir tokia pačia tvarka ją grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 17.00 val.;

2. M. P. apie negalėjimą bendrauti su dukra nustatytu laiku (pavyzdžiui dėl tėvo ligos, darbo grafiko pasikeitimų ir panašių aplinkybių) praneša V. P. dieną prieš, iki 19.00 val. raštu trumpąja (SMS) žinute;

3. M. P. su dukra L. P. bendrauja jo ir dukters vasaros atostogų metu iki dukrai sukaks septyneri metai 3 kartus po 7 dienas iš eilės, paimant dukrą jos sutikimu iš jos gyvenamosios vietos pirmąją suderintą atostogų dieną 10.00 val., o pasibaigus bendravimo laikui paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaiku dieną (septintą) 18.00 val. perduoda dukrą mamai, perduodant dukrą mamai į jos gyvenamąją vietą; tarp šių laikotarpių turi praeiti ne mažiau septynios kalendorinės dienos; M. P. apie savo planuojamas atostogas, per kurias pageidauja bendrauti su dukterimi, V. P. įspėja prieš 30 kalendorinių dienų;

4. V. P. su dukra L. P. bendrauja jos ir dukters vasaros atostogų metu likusį laiką, šiuo laikotarpiu M. P. su dukra L. P. nebendrauja; V. P. apie savo planuojamas atostogas, per kurias pageidauja bendrauti su dukterimi, M. P. įspėja prieš 30 kalendorinių dienų;

5. V. P. ir M. P. norint su vaiku bendrauti tą patį vasaros laiką, pirmumo teisė pasirinkti konkretų laiką tenka V. P., kadangi vaikui gyvenant su mama, ji prie vaiko auklėjimo ir priežiūros prisideda ne tik kad materialiai, bet ir pinigine išraiška – prižiūri vaiką, ruošia jam maistą, skalbia drabužius, tvarko namus ir kt. atsižvelgiant į tai, nors tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, pirmumo teisė V. P. pasirinkti atostogų laiką nepažeistų protingumo kriterijaus;

6. L. P. susirgus, kai dukra bendrauja su tėvu, M. P. privalo 1 valandos laikotarpyje nuo dukrai diagnozuotos ligos momento mobiliuoju telefonu SMS žinute informuoti V. P. ir dukrą nedelsiant grąžinti į jos gyvenamą vietą. Dukros nehospitalizavus ir gydant namuose, M. P. su dukterimi bendrauja dukters gyvenamoje vietoje, aukščiau nustatytu laiku, suderinus savo apsilankymo laiką su V. P.. Dukrai sergant, M. P. bendravimo su vaiku trukmė gali tęstis iki 2 valandų;

7. M. P. bendrauja su dukra L. P. savo gyvenamojoje vietoje per savo gimtadienį, jei tai darbo diena – dukrą paimant iš jos gyvenamosios vietos 17.00 val. ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą 19.00 val., jei tai nedarbo diena – dukrą paimant iš jos gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą 18.00 val.; per Tėvo dieną, t. y. pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11 .00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 18.00 val.; nelyginiais metais Šv. Kūčių ir Kalėdų metu nuo gruodžio 24 d. paimant dukrą iš gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžinant ją į gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 18.00 val.; lyginiais metais Naujųjų metų šventės metu, dukrą paimant iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 11.00 val. ir grąžinant sausio 1 d. 18.00 val.; lyginiais metais Šv. Velykų švenčių metu, pirmą ir antrą švenčių dieną, paimant dukrą pirmąją Šv. Velykų dieną iš jos gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną 18.00 val.;

8. V. P. turi teisę būti su dukra L. P. per savo gimtadienį, per Motinos dieną, t. y. pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį, lyginiais metais Šv. Kūčių ir Kalėdų metu, nelyginiais metais Šv. Velykų švenčių metu;

9. M. P. su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti ir kitu, šalių suderintu, laiku, tačiau visais atvejais jis privalo informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš dvi dienas prieš numatomą bendravimą su dukra L. P.;

10. Visais atvejais atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja, jeigu tai neprieštarauja jos teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. vaiko liga, vaiko užimtumas kituose renginiuose, vaiko nenoras ar pan.

Dėl nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu bei nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe

Nagrinėjamu atveju byloje kyla ginčas dėl M. P. asmeninės nuosavybės teise, priklausančios 4/25 dalies pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4/25 dalies kitų (inžinerinių) statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įgytų 2011 m. gruodžio 5 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Ieškovė prašo pripažinti šį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, motyvuodama tuo, jog tarp atsakovo ir jo sesers J. J. buvo sudarytas rašytinis susitarimas, pagal kurį už dovanojamą nekilnojamojo turto dalį J. J. iš atsakovo gavo 30000 Lt (8688,60 Eur). Atsakovas nurodo, jog nekilnojamojo turto dalis, esanti (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė, įgyta dovanojimo sutartimi.

Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007).

Nagrinėjamu atveju teismui buvo pateiktas raštelis pasirašytas tarp atsakovų M. P. ir J. J., kuriame nurodyta, jog J. J. atsisako savo namo dalies ir dovanojimo aktu ją perrašo broliui M. P. už 30000 Lt. Taip pat nurodoma, jog M. P. paduoda sesei 22000 Lt ir lieka skoloj 8000 Lt, kuriuos grąžina 2013 m. kovo 11 d. ieškovė prašydama šį sandorį pripažinti apsimestiniu, nurodo, jog sumokėtos piniginės lėšos buvo šeimos turtas.

Turtas registruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinių vardu, nesant nuorodos, kad jis bendroji jungtinė nuosavybė, laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E2A-723-440/2018).

Pagal CK 3.89 straipsnyje nustatyta, kad turtas pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe, kai: abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos; lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai; lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims; sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Įvertinus byloje esančius duomenis ir išklausius bylos šalių bei liudytojų argumentus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe svarbu įvertinti tikruosius šalių, sudariusių 2011 m. gruodžio 5 d. nekilnojamojo turto dalies dovanojimo sutartį, ketinimus. Tiek atsakovas M. P., tiek atsakovė J. J., tiek liudytojas A. P. apklausiami teismo posėdžio metu nurodė, jog turtas esantis (duomenys neskelbtini) yra atsakovo senelių sukauptais pinigais nupirktas ir perduotas mirusiam broliui, todėl yra P. šeimos nuosavybė. Taigi, dovanojimo sutartimi yra aiškiai išreikšta valia padovanoti nekilnojamąjį turtą išimtinai atsakovui. Pati dovanojimo sutartis yra patvirtinta notarės, todėl neabejotina, jog ji buvo sudaryta nepažeidžiant imperatyvių įstatymo normų ir išaiškinus sutarties šalims sutarties teisines pasekmes. Pasirašydami dovanojimo sutartį atsakovai patvirtino tiek supažindinimą, tiek aiškų sutikimą su jos sąlygomis bei patvirtino, kad šis sandoris atitinka jų valią. Pažymėtina ir tai, jog ieškovė niekada neginčijo atsakovo nuosavybės teisių į ginčo nekilnojamąjį turtą, nors apie dovanojimo sutartį žinojo nuo jos sudarymo dienos. Vertinant tikruosius dovanojimo sutarties šalių ketinimus, spręstina, jog J. J. ir M. P. norėjo sudaryti dovanojimo sutartį, kuria šis turtas liktų asmenine M. P. nuosavybė, o ne bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tai, kad tarp brolio ir sesers buvo parašytas raštelis dėl pinigų perdavimo, negalima vertinti kaip fakto dovanojimo sutartį transformuojančio į pirkimo- pardavimo sutartį, todėl ieškovės prašymas pripažinti nekilnojamąjį turtą, tai yra 4/25 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4/25 dalį kitų (inžinerinių) statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendrąją jungtine nuosavybe atmestinas.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog pinigų perdavimas tarp M. P. ir J. J. pagal minėtą raštelį įvyko ir taip patvirtina ne tik pats raštelis, bet ir bylos šalys. Todėl, M. P. neįrodžius, jog sesei perduoti pinigai buvo jo asmeninė nuosavybė, atsižvelgiant į tai, jog šis sandoris buvo atliktas po santuokos tarp ieškovės ir atsakovo sudarymo, teismas sprendžia, jog ieškovei priteistina pusė J. J. perduotų pinigų, tai yra 15000 litų (4344,3 Eur).

Teismas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat gali pripažinti turtą, esantį vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis)

Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą.

Tai, ar asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas. Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Tais atvejais, kai pagerinimas nėra esminis, sutuoktinis vis tiek gali pagrįstai tikėtis kompensacijos už atliktus pagerinimus. Pavyzdžiui, vienoje byloje nustačius, kad sutuoktinės asmeninis nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas – buvo pagerintas panaudojant sutuoktinio lėšas, statybines medžiagas, darbą, teisėjų kolegija konstatavo, kad sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, nes tokia materialinė kompensacija reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita(2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant CK 3.90 straipsnio pagrindu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, klausimą, įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011)(2014 m. birželio 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga).

Nagrinėjamu atveju byloje neginčytinai nustatyta, jog šalys santuokos metu pagerino turtą, esantį (duomenys neskelbtini), atlikdamos statybos – remonto darbus, šalys sutinka, jog investicijos į šio turto pagerinimą sudaro 5650 Eur. Teismo vertinimu šis nekilnojamojo turto pagerinimas negali būti vertinamas kaip esminis, kuris keistų nuosavybės formą iš asmeninės į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Tačiau atsižvelgus į tai, jog nekilnojamojo turto pagerinimas buvo atliktas santuokos metu, ieškovei priteistina pusė nekilnojamojo turto pagerinimui išleistos sumos, tai yra 2825 Eur.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog 0,0278 ha ploto žemės sklypo dalis iš bendro 0,0898 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyta Valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartimi sudaryta santuokos metu. Valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartyje sudarytoje tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir M. P. nurodoma, jog atsakovas perka 0,0278 ha ploto žemės sklypo dalį iš bendro 0,0898 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už bendrą 1245,92 Lt (360,84 Eur) sumą. Kadangi šis sandoris sudarytas santuokos metu, atsakovas nepateikė duomenų, jog už šią žemę sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, iš atsakovo ieškovei priteistina pusė sumos, sumokėtos už šį sandorį, tai yra 180,42 Eur.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Lietuvos šeimos teisėje įtvirtinta prezumpcija, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendras sutuoktinių turtas, kitaip tariant, bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis).

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Padalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, iš šalių pateiktų dokumentų ir bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytų teiginių matyti, jog šalys nesutaria dėl dalintino turto verčių, kurios tam tikrais atvejais aiškiai skiriasi. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą, dėl to dalintino turto, dėl kurio verčių šalys nesutaria, jo vertė bus nustatoma pagal šalių pateiktų verčių vidurkį.

Nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, kasacinis teismas išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Teismai turi atsižvelgti ne vien į turto dalies rinkos vertę, bet ir į kitus reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, jog prašo M. P. asmeninėn nuosavybėn priteisti vonios baldus (kriauklės spintelė, stalas su stalčiais, pakabinama spintelė, stumdomos durys ir prieškambario spintelė-batų dėžė), kuriuos įvertino 1065 Eur. Atsakovas tuo tarpu nurodo, kad vonios baldai netrauktini į dalintino turto balansą, nes jis už juos ieškovei pervedė pinigus, kuriuos pasiskolino iš savo sesers J. J.. Byloje esantys įrodymai, patvirtina, jog atsakovas iš ieškovės sąskaitos išgrynino 1600 Eur. To apklausiamas teismo posėdžio metu neneigė ir atsakovas. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, jog 2019 m. gegužės 9 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūroje buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nepadarius nusikalstamos veikos ir išspręstas klausimas dėl 1600 Eur, kuriuos kaip teigia ieškovė atsakovas iš jos pasisavino. Šalys taip pat patvirtino ir tai, jog atsakovo sesuo J. J. brolio vardu grąžino ieškovei iš jos banko sąskaitos išgrynintus pinigus.

Sprendžiant klausimą dėl santuokos metu įgytų vonios baldų padalijimo, teismas sprendžia, jog vonios baldai, 1065 Eur vertės, kurie yra pritaikyti atsakovo gyvenamojo namo voniai, asmeninės nuosavybės teise priteistini atsakovui M. P..

Atsakovas patikslinęs priešieškinio dalyką nurodė, jog į dalintino turto balansą įtrauktini daiktai, esantys bute (duomenys neskelbtini). Ieškovė nekomentavo šio atsakovo reikalavimo, tačiau iš turto vertinimo ataskaitos matyti, jog bute yra atsakovo nurodyti daiktai, išskyrus batų dėžę ir roletus, nes dėl neryškių nuotraukų sistemoje neįmanoma to įvertinti. Teismo įsitikinimu, atsakovo nurodytos daiktų ir baldų kainos, vertinant su jo paties įvertintais jo gyvenamajame name esančiais daiktais yra per didelės, todėl mažintinos.

Teismas sprendžia, jog šalių santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas dalintinas tokia tvarka:

1. Butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 13000 Eur vertės, asmeninės nuosavybes teise priteistinas V. P..

2. Žemės sklypas sodininkų bendrijoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), 10550 Eur vertės, asmeninės nuosavybė teise priteistinas M. P..

3. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/10 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), 18000 Eur vertės, asmeninės nuosavybes teise priteistinas V. P..

4. Garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priteistinas M. P..

Šalių santuokos metu įgytos transporto priemonės dalintinos tokia tvarka:

1. Automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 metų, 1800 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priteistinas M. P..

2. Automobilis Volkswagen Touran, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 metų, 2100 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priteistinas V. P.. Atkreiptinas šalių dėmesys, jog teismas nevertino automobilių lietų ratų su padangomis kaip atskirai dalintino turto, kadangi atsakovas pateikęs šį reikalavimą, nepateikė teismui duomenų, jog šis turtas buvo įsigytas atskirai nuo automobilio su jo vertę pagrindžiančiais dokumentais.

1. Skalbimo mašina Candy CS4 126203, 200 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priteistina M. P.;

2. Minkštas kampas Impulse su plonu porankiu ir dviem pufais 2560/1730 SKD, 700 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priteistinas V. P.;

3. Vandens maišytuvas, 140 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priteistinas M. P.;

4. Dulkių siurblys su šlapio plovimo funkcija Parkside, 50 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priteistinas M. P.;

5. Žoliapjovė Briggs Stratton, 115 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priteistina M. P.;

6. Lovos čiužinys Lonas Tyla ir lova, 300 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priteistini M. P.;

7. Orkaitė su savaiminio išsivalymo funkcija Eletrolux, 215 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priteistina M. P.;

8. Šaldytuvas – šaldiklis Eletrolux, 185 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priteistinas M. P.;

9. Gartraukis TEKA,75 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priteistinas M. P.;

10. Virtuvės baldai, 1400 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priteistini M. P.;

11. Prieškamabrio batų dėžė, 50 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priteistina V. P.;

12. Televizorius Samsung, 250 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priteistinas V. P.;

13. Spinta ir komoda,150 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priteistini M. P.;

14. Dviratis Raleigh, 100 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priteistinas V. P.;

15. Dviratis Attitude, 100 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priteistinas V. P.;

16. Dušo kabina Solid, 200 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priteistina M. P.;

17. Kaitlentė Eletrolux, 40 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priteistina M. P..

18. Vonios baldai (kriauklės spintelė, stalas su stalčiais, pakabinama spintelė, stumdomos durys ir prieškambario spintelė-batų dėžė), 1065 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priteistina M. P..

19. Baldai ir daiktai, esantys bute (duomenys neskelbtini): virtuvės baldų komplektas 800 Eur vertės, orkaitė 130 Eur vertės, kaitlentė 80 Eur vertės, vandens maišytuvas 70 Eur vertės, gartraukis 50 Eur vertės, skalbimo mašina 150 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priteistina V. P..

Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Bendras Vaidos ir M. P. santuokoje įgyto turto balansas sudaro 54065 Eur. Kadangi preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl kiekvienam iš sutuoktinių turi būti priteista turto už 27032,50 Eur. (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovei V. P. priteista turto už 35580 Eur, o atsakovui M. P. už 18485 Eur, iš ieškovės V. P. atsakovui priteistina 8547,50 Eur kompensacija, už natūra atitekusią didesnę dalį turto.

Įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015).

Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, jog atsakovas 2019 m. balandžio 13 d., pardavė savo vardu registruotą automobilį Volvo V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, įrodančių, jog pardavus šį automobilį gautas lėšas panaudojo šeimos poreikiams tenkinti. Kadangi automobilis buvo įgytas santuokos metu, teismas sprendžia, jog atsakovas turi ieškovei atlyginti pusę automobilio vertės, tai yra 1200 Eur.

Į dalintiną turtą atsakovo prašymu taip pat įtrauktina 2400 Eur suma, kuri santuokos metu buvo paskolinta ieškovės broliui D. G.. Dėl šio reikalavimo ginčo nekyla, teismo posėdžio metu ieškovė sutiko atsakovui atlyginti jam tenkančią paskolintų pinigų dalį, taigi, iš ieškovės atsakovui priteistina 1200 Eur.

Atsakovas prašo į dalintino turto balansą įtraukti 600 Eur dydžio piniginę naudą, gautą išnuomojus butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, jog iš dalies sutinka su šiomis aplinkybėmis. Ieškovė nurodė, jog nuomos sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2019 m. gegužės 2 d., iki 2019 m. rugsėjo 1 d., nuomininkai į mėnesį mokėdavo po 100 Eur, taip pat nuomininkai buvo sumokėję 200 Eur depozitą, kurį pagal nuomos sutartį ieškovė turėjo grąžinti nuomininkams išsikraustant. Taigi, už keturis mėnesius ieškovė iš nuomininkų gavo 400 Eur, kurie yra pripažįstami santuokos metu gautomis pajamomis ir dalintini į lygias dalis, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 200 Eur už buto nuomą.

Atsakovas taip pat nurodo, jog į dalintiną turtą įtrauktini pinigai, likę ieškovės sąskaitoje 2019 m. balandžio 30 dienai, tai yra 1267 Eur, pagal į bylą pateiktą ieškovės V. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą. Teismo nuomone šie pinigai neturėtų būti traukiami į bendrą sutuoktinių turto balansą, kadangi kaip minėjo šalys teismo posėdžio metu ieškovė su atsakovu nuo 2020 m. gegužės 1 d. kartu nebegyvena, tačiau jų nesutarimai prasidėjo žymiai anksčiau, dar prieš išsikraustant jie nebevedė kartu bendro ūkio ir nebegyveno kaip šeima. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė, o atsakovas neginčijo, jog visą santuokinio gyvenimo laikotarpį didesnes pajamas gaudavo ieškovė. Tačiau pagal šalių susitarimą, ieškovės gautus pinigus naudojo šeimos poreikiams ir atsakovas galėjo laisvai jais disponuoti.

Dėl mokėtinų kompesacijų įskaitymo

Nustačius, kad ieškovė turi sumokėti atsakovui iš viso 9947,50 Eur kompensaciją, o atsakovas turi sumokėti ieškovei 8549,72 Eur kompensaciją, mokėtinos sumos įskaitytinos (9947,50 – 8549,72 = 1397,78 Eur) ir iš ieškovės atsakovui priteistina 1397,78 Eur kompensacija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis tenkinti iš dalies. Abi šalys patyrė bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė pareikšdama ieškinį sumokėjo žyminį mokestį 1036 Eur. 2019 m. spalio 22 d. teismas tenkino ieškovės prašymą ir atidėjo ieškovei 426 Eur nesumokėto žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovė teikdama patikslintą ieškinį, turi būti sumokėjusi 767 Eur žyminio mokesčio, todėl jai grąžintina 269 Eur permokėto žyminio mokesčio. Taip pat ieškovė patyrė 1400 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovas teikdamas priešieškinį turėjo sumokėti 546 Eur žyminį mokestį, tačiau 2019 m. rugpjūčio 16 d. teismas, jam atidėjo nesumokėto žyminio mokesčio dalies, tai yra 396 Eur, sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos. Jis taip patyrė 2000 Eur atstovavimo išlaidų, tačiau patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 2000 Eur už advokato paslaugas ir 500 Eur turto vertinimo išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abiejų šalių reikalavimai dėl turto padalijimo tenkinti iš dalies, abi šalys atliko turto vertinimus, šalys patyrė panašaus dydžio bylinėjimosi išlaidas, todėl šalių turėtos atstovavimo išlaidos nedalytinos ir nepriteistinos iš vienos šalies kitai šaliai (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys).

Atsakovui buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies sumokėjimas, todėl iš atsakovo priteistinas nesumokėtas žyminis mokestis valstybei 851 Eur: 75 Eur už reikalavimą nutraukti santuoka, 75 Eur nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymas, 75 Eur bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymas ir 626 Eur už prašomą priteisti dalintiną turtą. Atsakovas yra sumokėjęs 306 Eur žyminio mokesčio, 396 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas jam yra atidėtas, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina – 545 Eur žyminis mokestis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 385 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką sudarytą tarp V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Telšių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 178, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes ieškovei – „P.“, atsakovui – „P.“.

Nepilnametės dukters L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai L. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra jo motina V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, jog atsakovas M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra L. P., gim. (duomenys neskelbtini) bendrauja tokia tvarka:

1. M. P. su dukra L. P. bendrauja jos sutikimu kas antrą (lyginės kiekvienų metų savaitės) savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir tokia pačia tvarka ją grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 17.00 val.;

2. M. P. apie negalėjimą bendrauti su dukra nustatytu laiku (pavyzdžiui dėl tėvo ligos, darbo grafiko pasikeitimų ir panašių aplinkybių) praneša V. P. dieną prieš, iki 19.00 val. raštu trumpąja (SMS) žinute;

3. M. P. su dukra L. P. bendrauja jo ir dukters vasaros atostogų metu iki dukrai sukaks septyneri metai 3 kartus po 7 dienas iš eilės, paimant dukrą jos sutikimu iš jos gyvenamosios vietos pirmąją suderintą atostogų dieną 10.00 val., o pasibaigus bendravimo laikui paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaiku dieną (septintą) 18.00 val. perduoda dukrą mamai, perduodant dukrą mamai į jos gyvenamąją vietą; tarp šių laikotarpių turi praeiti ne mažiau septynios kalendorinės dienos; M. P. apie savo planuojamas atostogas, per kurias pageidauja bendrauti su dukterimi, V. P. įspėja prieš 30 kalendorinių dienų;

4. V. P. su dukra L. P. bendrauja jos ir dukters vasaros atostogų metu likusį laiką, šiuo laikotarpiu M. P. su dukra L. P. nebendrauja; V. P. apie savo planuojamas atostogas, per kurias pageidauja bendrauti su dukterimi, M. P. įspėja prieš 30 kalendorinių dienų;

5. V. P. ir M. P. norint su vaiku bendrauti tą patį vasaros laiką, pirmumo teisė pasirinkti konkretų laiką tenka V. P., kadangi vaikui gyvenant su mama, ji prie vaiko auklėjimo ir priežiūros prisideda ne tik kad materialiai, bet ir pinigine išraiška – prižiūri vaiką, ruošia jam maistą, skalbia drabužius, tvarko namus ir kt. atsižvelgiant į tai, nors tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, pirmumo teisė V. P. pasirinkti atostogų laiką nepažeistų protingumo kriterijaus;

6. L. P. susirgus, kai dukra bendrauja su tėvu, M. P. privalo 1 valandos laikotarpyje nuo dukrai diagnozuotos ligos momento mobiliuoju telefonu SMS žinute informuoti V. P. ir dukrą nedelsiant grąžinti į jos gyvenamą vietą. Dukros nehospitalizavus ir gydant namuose, M. P. su dukterimi bendrauja dukters gyvenamoje vietoje, aukščiau nustatytu laiku, suderinus savo apsilankymo laiką su V. P.. Dukrai sergant, M. P. bendravimo su vaiku trukmė gali tęstis iki 2 valandų;

7. M. P. bendrauja su dukra L. P. savo gyvenamojoje vietoje per savo gimtadienį, jei tai darbo diena – dukrą paimant iš jos gyvenamosios vietos 17.00 val. ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą 19.00 val., jei tai nedarbo diena – dukrą paimant iš jos gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą 18.00 val.; per Tėvo dieną, t. y. pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11 .00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 18.00 val.; nelyginiais metais Šv. Kūčių ir Kalėdų metu nuo gruodžio 24 d. paimant dukrą iš gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžinant ją į gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 18.00 val.; lyginiais metais Naujųjų metų šventės metu, dukrą paimant iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 11.00 val. ir grąžinant sausio 1 d. 18.00 val.; lyginiais metais Šv. Velykų švenčių metu, pirmą ir antrą švenčių dieną, paimant dukrą pirmąją Šv. Velykų dieną iš jos gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną 18.00 val.;

8. V. P. turi teisę būti su dukra L. P. per savo gimtadienį, per Motinos dieną, t. y. pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį, lyginiais metais Šv. Kūčių ir Kalėdų metu, nelyginiais metais Šv. Velykų švenčių metu;

9. M. P. su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti ir kitu, šalių suderintu, laiku, tačiau visais atvejais jis privalo informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš dvi dienas prieš numatomą bendravimą su dukra L. P.;

10. Visais atvejais atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja, jeigu tai neprieštarauja jos teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. vaiko liga, vaiko užimtumas kituose renginiuose, vaiko nenoras ar pan.

1. Ieškovei V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:

1.1 Butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 13000 Eur vertės.

1.2 Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/10 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 18000 Eur vertės.

1.3 Automobilį Volkswagen Touran, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 metų, 2100 Eur vertės.

1.4 Minkštą kampą Impulse su plonu porankiu ir dviem pufais 2560/1730 SKD, 700 Eur vertės.

1.5 Prieškambario batų dėžę, 50 Eur vertės.

1.6 Televizorių Samsung, 250 Eur vertės.

1.7 Dviratį Raleigh, 100 Eur vertės.

1.8 Dviratį Attitude, 100 Eur vertės.

1.9. Baldus ir daiktus, esančius bute (duomenys neskelbtini): virtuvės baldų komplektą 800 Eur vertės, orkaitę 130 Eur vertės, kaitlentę 80 Eur vertės, vandens maišytuvą 70 Eur vertės, gartraukį 50 Eur vertės, skalbimo mašiną 150 Eur vertės.

2. Atsakovui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:

2.1 Žemės sklypą sodininkų bendrijoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 10550 Eur vertės.

2.2 Garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Eur vertės.

2.3 Automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 metų, 1800 Eur vertės.

2.4 Skalbimo mašiną Candy CS4 126203, 200 Eur vertės.

2.5 Vandens maišytuvą 140 Eur vertės.

2.6 Dulkių siurblį su šlapio plovimo funkcija Parkside, 50 Eur vertės.

2.7 Žoliapjovę Briggs Stratton, 115 Eur vertės.

2.8 Lovos čiužinį Lonas Tyla ir lovą, 300 Eur vertės.

2.9 Orkaitę su savaiminio išsivalymo funkcija Eletrolux, 215 Eur vertės.

2.10 Šaldytuvą – šaldiklį Eletrolux, 185 Eur vertės.

2.11 Gartraukį TEKA, 75 Eur vertės.

2.12 Virtuvės baldus, 1400 Eur vertės.

2.13 Spintą ir komodą, 150 Eur vertės.

2.14 Dušo kabiną Solid, 200 Eur vertės.

2.15 Kaitlentę Eletrolux, 40 Eur vertės.

2.16 Vonios baldus (kriauklės spintelė, stalas su stalčiais, pakabinama spintelė, stumdomos durys ir prieškambario spintelė-batų dėžė), 1065 Eur vertės.

Iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti:

1. ½ dalį J. J. perduotų pinigų pagal raštelį, tai yra 4344,3 Eur (15000 litų).

2. ½ dalį pinigų sumos išleistos nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimui, tai yra 2825 Eur.

3. ½ dalį pinigų sumos, sumokėtos įsigyjant 0,0278 ha ploto žemės sklypo dalį iš bendro 0,0898 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tai yra 180,42 Eur.

4. ½ dalį pinigų sumos, gautos pardavus automobilį Volvo V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tai yra 1200 Eur.

Iš ieškovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti:

1. 8547,50 Eur už ieškovei tenkančią didesnę natūra dalintino santuokoje įgyto turto dalį.

2. ½ dalį ieškovės broliui paskolintų pinigų, tai yra 1200 Eur.

3. ½ dalį pinigų sumos gautos už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą, tai yra 200 Eur.

Įskaityti priešpriešinius kompensacijų mokėjimus ir iš ieškovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1397,78 Eur.

Priteisti iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 545 Eur žyminį mokestį į valstybės pajamas (įmokos kodas 5660).

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti Grąžinti ieškovei V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 269 Eur permokėto žyminio mokesčio.

Kitose dalyse ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja A. A.