Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-19-856/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-01-20
Bylos Nr.: e2A-19-856/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-00513-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė, Irena Stasiūnienė
Ieškovas: V. P.
Atsakovas: M. P., J. J.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-19-856/2021Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00513-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.2.8; 2.3.2.10; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-32-671/2020 pagal ieškovės V. P. patikslintą ieškinį atsakovui M. P. ir atsakovei J. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų bei pagal atsakovo M. P. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį ieškovei V. P. dėl santuokos nutraukimo bei kitų susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. P. patikslintu ieškiniu prašė: 1) nutraukti santuoką tarp V. P. ir M. P., sudarytą (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nepilnametės dukros L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovė V. P. jos gyvenamojoje vietoje; 3) priteisti iš M. P. nepilnametės dukros L. P. išlaikymui po 300 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukros pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant V. P. lėšų, skirtų nepilnametės dukters išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise, pradedant mokėjimus vykdyti nuo ieškinio pateikimo dienos (t. y. 2019 M. gegužės 2 d.); 4) nustatyti M. P. ir nepilnametės dukros L. P. bendravimo tvarką: a) M. P. su dukra L. P. bendrauja jos sutikimu kas antrą (lyginės kiekvienų metų savaitės) savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 17 val., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir tokia pačia tvarka ją grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val.; b) M. P. apie negalėjimą bendrauti su dukra nustatytu laiku (pavyzdžiui dėl tėvo ligos, darbo grafiko pasikeitimų ir panašių aplinkybių) praneša V. P. dieną prieš, iki 19 val., raštu trumpąja (SMS) žinute; c) M. P. su dukra L. P. bendrauja jo ir dukters vasaros atostogų metu iki dukrai sukaks septyneri metai 3 kartus po 7 dienas iš eilės, paimant dukrą jos sutikimu iš jos gyvenamosios vietos pirmąją suderintą atostogų dieną 10 val., o pasibaigus bendravimo laikui paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaiku dieną (septintą) 18 val. perduoda dukrą mamai, perduodant dukrą mamai į jos gyvenamąją vietą; tarp šių laikotarpių turi praeiti ne mažiau septynios kalendorinės dienos; M. P. apie savo planuojamas atostogas, per kurias pageidauja bendrauti su dukterimi, V. P. įspėja prieš 30 kalendorinių dienų; d) V. P. su dukra L. P. bendrauja jos ir dukters vasaros atostogų metu likusį laiką, šiuo laikotarpiu M. P. su dukra L. P. nebendrauja; V. P. apie savo planuojamas atostogas, per kurias pageidauja bendrauti su dukterimi, M. P. įspėja prieš 30 kalendorinių dienų; e) V. P. ir M. P. norint su vaiku bendrauti tą patį vasaros laiką, pirmumo teisė pasirinkti konkretų laiką tenka V. P., kadangi vaikui gyvenant su mama, ji prie vaiko auklėjimo ir priežiūros prisideda ne tik kad materialiai, bet ir pinigine išraiška – prižiūri vaiką, ruošia jam maistą, skalbia drabužius, tvarko namus ir kt.; atsižvelgiant į tai, nors tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, pirmumo teisė V. P. pasirinkti atostogų laiką nepažeistų protingumo kriterijaus; f) L. P. susirgus, kai dukra bendrauja su tėvu, M. P. privalo vienos valandos laikotarpyje nuo dukrai diagnozuotos ligos momento mobiliuoju telefonu SMS žinute informuoti V. P., ir dukrą nedelsiant grąžinti į jos gyvenamą vietą. Dukros nehospitalizavus ir gydant namuose, M. P. su dukterimi bendrauja dukters gyvenamoje vietoje, aukščiau nustatytu laiku, suderinus savo apsilankymo laiką su V. P.. Dukrai sergant, M. P. bendravimo su vaiku trukmė gali tęstis iki 2 valandų; g) M. P. bendrauja su dukra L. P. savo gyvenamojoje vietoje per savo gimtadienį, jei tai darbo diena – dukrą paimant iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą 19 val., jei tai nedarbo diena – dukrą paimant iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą 18 val.; per Tėvo dieną, t. y. pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 18 val.; nelyginiais metais Šv. Kūčių ir Kalėdų metu nuo gruodžio 24 d. paimant dukrą iš gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžinant ją į gyvenamąją vietą gruodžio 26 d., 18 val.; lyginiais metais Naujųjų metų šventės metu, dukrą paimant iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 31 d., 11 val. ir grąžinant sausio 1 d., 18 val.; lyginiais metais Šv. Velykų švenčių metu, pirmą ir antrą švenčių dieną, paimant dukrą pirmąją Šv. Velykų dieną iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną 18 val.; h) V. P. turi teisę būti su dukra L. P. per savo gimtadienį, per Motinos dieną, t. y. pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį, lyginiais metais Šv. Kūčių ir Kalėdų metu, nelyginiais metais Šv. Velykų švenčių metu; i) M. P. su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti ir kitu šalių suderintu laiku, tačiau visais atvejais jis privalo informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš dvi dienas prieš numatomą bendravimą su dukra L. P.; j) visais atvejais atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja, jeigu tai neprieštarauja jos teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. vaiko liga, vaiko užimtumas kituose renginiuose, vaiko nenoras ar pan.; 5) pripažinti, kad M. P. ir J. J. 2011 M. gruodžio 5 d. sudaryta dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią J. J. dovanojo M. P. 4/25 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4/25 dalis kitų (inžinerinių) statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), yra apsimestinis, nes faktiškai sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis; 6) pripažinti, kad nekilnojamasis turtas, t. y. 4/25 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4/25 dalys kitų (inžinerinių) statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), įgyti M. P. pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra sutuoktinių V. P. ir M. P. bendroji jungtinė nuosavybė; 7) Santuokoje įgytą turtą padalinti taip: a) ieškovei V. P., asmeninės nuosavybės teise priteisti: butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 11 900 Eur vertės; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/10 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendros 17 000 Eur vertės; žemės sklypą sodininkų bendrijoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendros 10 700 Eur vertės; automobilį Volkswagen Touran, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 metų laidos, 1 700 Eur vertės; minkštą kampą Impulse su plonu porankiu ir dviem pufais 2560/1730 SKD, bendros 400 Eur vertės; televizorių Samsung, 250 Eur vertės; dviratį Raleigh, 100 Eur vertės; dviratį Attitude, 100 Eur vertės; piniginę naudą sumoje 300 Eur, gautą išnuomojus butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (sutartis galiojo iki 2019 m. rugsėjo 1 d.); b) atsakovui M. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 4/25 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4/25 dalis kitų (inžinerinių) statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir 0,0278 ha ploto žemės sklypo dalis iš bendro 0,0898 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 25 000 Eur; negyvenamąją patalpą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės 2 000 Eur vertės; automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 metų laidos, vidutinės 2 100 Eur vertės; skalbimo mašiną Candy CS4 (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės; dušo kabiną Solid 90x90 cm, 200 Eur vertės; vandens maišytuvą 140 Eur vertės; vonios baldus (kriauklės spintelė, stalas su stalčiais, pakabinama spintelė, stumdomos durys ir prieškambario spintelė-batų dėžė), bendros 1 065 Eur vertės; žoliapjovę Briggs Sratton, 200 Eur vertės; lovos čiužinį Lonas Tyla ir lovą, bendros 400 Eur vertės; orkaitę su savaiminio išsivalymo funkcija Electrolux EOC45651OX, 280 Eur vertės; kaitlentę Electrolux EGT6342NOK, 80 Eur vertės; šaldytuvą – šaldiklį Electrolux ENN2800BOW, 250 Eur vertės; gartraukį TEKA CNL1 3000 AGD, 100 Eur vertės; virtuvės baldus, bendros 2 000 Eur vertės; prieškambario batų dėžę, 50 Eur vertės; spintą ir komodą, bendros 150 Eur vertės; dulkių siurblį su šlapio plovimo funkcija Parkside, PNTS 1500 C4, 50 Eur vertės; piniginę naudą atsakovui pardavus automobilį Volvo V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2 400 Eur vertės. Iš V. P. priteisti 2 892,50 Eur piniginę kompensaciją M. P.; 8) po santuokos nutraukimo ieškovei V. P. palikti santuokinę pavardę – „P.“; 9) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas; 10) grąžinti 269 Eur permokėtą žyminį mokestį.

2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad santuoką prašo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas neprieštarauja tam, todėl nėra teisinės reikšmės, jog vienas iš sutuoktinių santuokines pareigas pažeidė daugiau, o kitas - mažiau. Šalys sutinka, jog nepilnametės dukters L. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovė. Nesutinka su atsakovo priešieškinio reikalavimu priteisti dukters išlaikymui po 150 Eur ir prašo nepilnametės dukters išlaikymui priteisti po 300 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Nurodė, jog nuo 2020 m. balandžio 10 d. nebeveda bendro ūkio su atsakovu, o nuo 2020 m. gegužės 1 d. gyvena atskirai.

3. Atsakovas M. P. priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu prašė: 1) nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp V. P. ir M. P. dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant santuokines pavardes „P.“, „P.“; 2) nustatyti nepilnametės dukters L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. P.; 3) priteisti iš atsakovo M. P. išlaikymą nepilnametei dukrai L. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukters pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą, lėšų, skirtų dukters išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną V. P.; 4) nustatyti tokią nepilnametės dukters L. P. bei tėvo M. P. bendravimo tvarką: a) pirmą bei trečią mėnesio savaitgalį tėvas M. P. turi teisę pasiimti dukrą L. P. iš jos gyvenamosios vietos pentadienį iki 18 val. ir ją grąžinti į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 16 val.; b) M. P. turi teisę būti su dukra L. savo gyvenamojoje vietoje per savo gimtadienį, per tėvo dieną, t. y. pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį, nuo 11 val. iki 19 val., nelyginiais metais Šv. Kūčių ir Kalėdų metu nuo gruodžio 24 d. paimant 11 val. ir grąžinant gruodžio 26 d. iki 19 val., lyginiais metais nuo gruodžio 31 d., 11 val. iki nelyginių metų sausio 1 d., 19 val., lyginiais metais Šv. Velykų švenčių metu, pirmąją ir antrąją švenčių dieną, paimant dukrą pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 11 val. ir grąžinant antrąją Šv. Velykų dieną iki 19 val.; c) M. P. turi teisę būti su dukra L. savo kasmetinių atostogų metu. Dukters rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų metu tėvai su vaiku praleidžia po lygiai vaikui skirto atostogų laiko. Tėvų kasmetinių atostogų grafikui sutapus, vaikas praleis su tėvu ir motina atostogas lygiomis dalimis. Lyginiais metais atostogų laiko pasirinkimas priklauso motinai, o nelyginiais – tėvui. Vaiko atostogų laiko derinimas vyksta ne vėliau kaip likus 2 savaitėms iki numatytų atostogų, o vasaros – ne vėliau kai likus 1 mėnesiui iki numatytų atostogų; d) M. P. privalo iš anksto, bet ne vėliau kaip likus trims paroms, elektroniniu paštu arba SMS žinute informuoti, ar ketina pasinaudoti savo teisėmis. Jei M. P. neinformuoja, tuomet laikoma, kad tokia teise jis atsisakė pasinaudoti; e) pagal bet kurios šalies reikalavimą privaloma iš anksto suderinti laisvadienių ir/ar atostogų bei susitikimų su vaiku laiką ir vietą. Abu tėvai bendru raštišku susitarimu gali keisti bendravimo su dukra tvarką atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norus ir poreikius, savo galimybes. Pasikeitus bet kurio iš tėvų telefono numeriui, privaloma nedelsiant informuoti vienas kitą; f) L. P. susirgus, V. P. 4 valandų laikotarpiu nuo dukrai diagnozuotos ligos momento mobiliuoju telefonu SMS žinute informuoja M. P. Dukters nehospitalizavus ir gydant namuose, M. P. su dukterimi bendrauja dukters gyvenamojoje vietoje, savo apsilankymo laiką pranešdamas iš anksto raštu trumpąja SMS žinute; 5) padalinti santuokoje įgytą turtą tokia tvarka: a) atsakovui M. P. asmeninės nuosavybės teisė priteisti: žemės sklypą sodininkų bendrijoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,0645 ha, ir gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 50,10 m², įgytus 2016 m. vasario 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.1268, vidutinė rinkos vertė 10 400 Eur; negyvenamą patalpą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 19,60 m², įgytą 2012 m. vasario 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, vidutinė rinkos vertė 2 000 Eur; automobilį Opel Vectra Station, valstybinis Nr. (duomenys nesklebtini), mėlynos spalvos, pirmosios registracijos data – 2006 m. spalio 9 d., registruotą M. P. vardu, rinkos vertė – 1 500 Eur; skalbimo mašiną Candy, 200 Eur vertės; dušo kabiną Solid, 200 Eur vertės; žoliapjovę Briggs Stratton, 30 Eur vertės; vandens maišytuvą Rubineta River ir Thermo, 140 Eur vertės; miegamojo lovos čiužinį ir lovą, 200 Eur vertės; orkaitę Electrolux, 150 Eur vertės; šaldytuvą-šaldiklį Electrolux, 120 Eur vertės; gartraukį, 50 Eur vertės; virtuvės baldus, 800 Eur vertės; dulkių siurblį su šlapio plovimo funkcija, 50 Eur; b) ieškovei V. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti: a) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gautą padalijus daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,1504 ha, ir 1/10 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), gauto padalijus daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytus (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 19 000 Eur; butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vieno kambario, 26,94 m² bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), įgytą (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 14 000 Eur; automobilį Volkswagen Touran, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, pirmosios registracijos data – (duomenys neskelbtini), įregistruotą M. P. vardu, rinkos vertė 2 500 Eur; kampą Impulse su dviem pufais, 1 000 Eur vertės; televizorių Samsung, 250 Eur vertės; prieškambario batų dėžę, 50 Eur vertės; spintą ir komodą, 150 Eur vertės; dviratį Raleigh, 100 Eur vertės; dviratį Attitude, 100 Eur vertės; automobilio Volkswagen Touran lietus ratus su padangom, 250 Eur vertės; daiktus, esančius vieno kambario bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini): virtuvės komplektą, 2 000 Eur vertės; orkaitę, 250 Eur vertės; kaitlentę, 150 Eur vertės; kriauklę, 115 Eur vertės; vandens maišytuvą, 140 Eur vertės; gartraukį, 100 Eur vertės; skalbimo mašiną, 150 Eur vertės; prieškambario batų dėžę, 50 Eur vertės; roletus, 3 vnt., 45 Eur vertės; piniginę naudą, gaunamą išnuomojus butą, unikalus Nr (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1 400 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d.; ieškovės broliui D. G. pervestus pinigus, sumoje 2 400 Eur; piniginį likutį ieškovės sąskaitoje 2019 m. balandžio 30 d. – 1 267 Eur. Priteisti iš ieškovės V. P. atsakovui M. P. 11 988 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią mažesnę santuokoje įgyto dalintino turto dalį; 6) priteisti iš ieškovės 2 000 Eur už advokato paslaugas ir 500 Eur turto vertinimo išlaidų pagal į bylą pateiktus mokėjimą patvirtinančius dokumentus.

4. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad neprieštarauja, jog šalių santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Su ieškove pragyveno 15 metų. Pradžioje santuokinis gyvenimas klostėsi gerai, tačiau vėliau išsiskyrė šalių požiūris į šeimą. Sutinka, jog nepilnametės dukters L. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Nors priešieškinyje atsakovas siūlė savo bendravimo su vaiku tvarką, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog jam yra tinkama ir ieškovės nurodyta tvarka. Prašė priteisti išlaikymą dukrai po 150 Eur kas mėnesį, kadangi nuo 2019 m. gegužės 22 d. dirba (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu jo finansinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės, todėl ji gali daugiau prisidėti prie dukters išlaikymo. Teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka mokėti nepilnamečiui vaikui 200 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį.

Atsiliepimas

5. Atsakovė J. J. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog 2001 m. vasarą mirus tėvui, jai ir broliui M. P. liko butas, esantis (duomenys neskelbtini). Persikėlus gyventi į Šiaulius, nutarė savo dalį buto padovanoti broliui. Dovanojimą įformino 2011 m. gruodžio 5 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje tą butą ieškovė su atsakovu pagerino, tačiau jokių kapitalinių rekonstrukcijų nebuvo atlikta. Brolis M. dar iki santuokos buvo iš esmės pagerinęs minėtą butą: sudėjo visame bute naujus langus, pakeitė grindis, lubas ir sienas, sumontuodamas gipso plokštes, perdažė sienas, lubas, sudėjo medines grindis ir suklijavo laminatą. Teismo posėdžio metu nurodė, jog brolis už dovanotą buto dalį jai davė 30 000 litų, nes ji pirko namo dalį. Buto dalį padovanojo tik broliui, kitokių išlygų nebuvo. Aptariant susitarimą dalyvavo ir ieškovė V. P.

Žemesnės instancijos teismas

6. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė pateikė byloje išvadą ir nurodė, jog skyriuje yra gauta informacija, kad 2017 m. gruodžio 10 d. policijoje buvo gautas pranešimas apie šeimoje vykusį konfliktą. Pareigūnus kvietė ieškovė V. P., kadangi nenorėjo vyro įsileisti į namus, nes šis buvo girtas (nustatytas 1,12 promilių neblaivumas). Taip pat policijos pareigūnai kviesti ir 2018 m. kovo 4 d., kvietė ieškovė. Nurodė, jog vyras yra agresyvus, išlaužė vieno kambario duris ir iškeikė ieškovę (nustatytas 1,51 promilių neblaivumas). Taip pat nurodoma, jog policija buvo kviečiama ir dažniau, tačiau tyrimai nepradėti. Dėl vaiko gyvenamosios vietos institucija pritaria, jog nepilnametės L. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, kadangi neigiamų sąlygų nenustatyta. Išlaikymas, įvertinus duomenis apie vaiką ir jo poreikius, t. y. kad mergaitė neturi išskirtinių poreikių, abu tėvai yra dirbantys, turėtų būti 220-250 Eur per mėnesį iki vaikui sueis aštuoniolika metų. Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo pritarė tokiai tvarkai, kuri atitiktų geriausius vaiko interesus, pateiktai ieškovės tvarkai neprieštaravo. Dalinant turtą prašo atsižvelgti į tai, kad nenukentėtų vaiko interesai. Institucijos atstovės teigimu nustatyta, jog nepilnametės L. P. ryšys yra labai stiprus su abiem tėvais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą tarp V. P. ir M. P., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes: ieškovei – „P.“, atsakovui – „P.“. Nepilnametės dukters L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su motina V. P. jos gyvenamoje vietoje. Priteisė iš atsakovo M. P. išlaikymą nepilnametei dukrai L. P. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra jo motina V. P.

8. Nustatė atsakovo M. P. bendravimo su nepilnamete dukra L. P. tvarką: 1) M. P. su dukra L. P. bendrauja jos sutikimu kas antrą (lyginės kiekvienų metų savaitės) savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 17 val., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir tokia pačia tvarka ją grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val.; 2) M. P. apie negalėjimą bendrauti su dukra nustatytu laiku (pavyzdžiui dėl tėvo ligos, darbo grafiko pasikeitimų ir panašių aplinkybių) praneša V. P. dieną prieš, iki 19 val., raštu trumpąja (SMS) žinute; 3) M. P. su dukra L. P. bendrauja jo ir dukters vasaros atostogų metu iki dukrai sukaks septyneri metai 3 kartus po 7 dienas iš eilės, paimant dukrą jos sutikimu iš jos gyvenamosios vietos pirmąją suderintą atostogų dieną 10 val., o pasibaigus bendravimo laikui paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaiku dieną (septintą) 18 val. perduoda dukrą mamai, perduodant dukrą mamai į jos gyvenamąją vietą; tarp šių laikotarpių turi praeiti ne mažiau septynios kalendorinės dienos; M. P. apie savo planuojamas atostogas, per kurias pageidauja bendrauti su dukterimi, V. P. įspėja prieš 30 kalendorinių dienų; 4) V. P. su dukra L. P. bendrauja jos ir dukters vasaros atostogų metu likusį laiką, šiuo laikotarpiu M. P. su dukra L. P. nebendrauja; V. P. apie savo planuojamas atostogas, per kurias pageidauja bendrauti su dukterimi, M. P. įspėja prieš 30 kalendorinių dienų; 5) V. P. ir M. P. norint su vaiku bendrauti tą patį vasaros laiką, pirmumo teisė pasirinkti konkretų laiką tenka V. P., kadangi vaikui gyvenant su mama, ji prie vaiko auklėjimo ir priežiūros prisideda ne tik kad materialiai, bet ir pinigine išraiška – prižiūri vaiką, ruošia jam maistą, skalbia drabužius, tvarko namus ir kt. Atsižvelgiant į tai, nors tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, pirmumo teisė V. P. pasirinkti atostogų laiką nepažeistų protingumo kriterijaus; 6) L. P. susirgus, kai dukra bendrauja su tėvu, M. P. privalo vienos valandos laikotarpyje nuo dukrai diagnozuotos ligos momento mobiliuoju telefonu SMS žinute informuoti V. P. ir dukrą nedelsiant grąžinti į jos gyvenamą vietą. Dukros nehospitalizavus ir gydant namuose, M. P. su dukterimi bendrauja dukters gyvenamoje vietoje, aukščiau nustatytu laiku, suderinus savo apsilankymo laiką su V. P.. Dukrai sergant, M. P. bendravimo su vaiku trukmė gali tęstis iki 2 valandų; 7) M. P. bendrauja su dukra L. P. savo gyvenamojoje vietoje per savo gimtadienį, jei tai darbo diena – dukrą paimant iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą 19 val., jei tai nedarbo diena – dukrą paimant iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą 18 val.; per Tėvo dieną, t. y. pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 18 val.; nelyginiais metais Šv. Kūčių ir Kalėdų metu nuo gruodžio 24 d. paimant dukrą iš gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžinant ją į gyvenamąją vietą gruodžio 26 d., 18 val.; lyginiais metais Naujųjų metų šventės metu, dukrą paimant iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 31 d., 11 val., ir grąžinant sausio 1 d., 18 val.; lyginiais metais Šv. Velykų švenčių metu, pirmą ir antrą švenčių dieną, paimant dukrą pirmąją Šv. Velykų dieną iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną 18 val.; 8) V. P. turi teisę būti su dukra L. P. per savo gimtadienį, per Motinos dieną, t.y. pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį, lyginiais metais Šv. Kūčių ir Kalėdų metu, nelyginiais metais Šv. Velykų švenčių metu; 9) M. P. su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti ir kitu šalių suderintu laiku, tačiau visais atvejais jis privalo informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš dvi dienas prieš numatomą bendravimą su dukra L. P.; 10) visais atvejais atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja, jeigu tai neprieštarauja jos teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. vaiko liga, vaiko užimtumas kituose renginiuose, vaiko nenoras ar pan.

9. Santuokoje įgytą dalintiną turtą padalino tokia tvarka: 1) ieškovei V. P. asmeninės nuosavybės teise priteisė: butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 13 000 Eur vertės; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/10 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 18000 Eur vertės; automobilį Volkswagen Touran, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 metų, 2 100 Eur vertės; minkštą kampą Impulse su plonu porankiu ir dviem pufais 2560/1730 SKD, 700 Eur vertės; prieškambario batų dėžę, 50 Eur vertės; televizorių Samsung, 250 Eur vertės; dviratį Raleigh, 100 Eur vertės; dviratį Attitude, 100 Eur vertės; baldus ir daiktus, esančius bute (duomenys neskelbtini): virtuvės baldų komplektą, 800 Eur vertės, orkaitę, 130 Eur vertės, kaitlentę, 80 Eur vertės, vandens maišytuvą, 70 Eur vertės, gartraukį, 50 Eur vertės, skalbimo mašiną, 150 Eur vertės; 2) atsakovui M. P. asmeninės nuosavybės teise priteisė: žemės sklypą sodininkų bendrijoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 10 550 Eur vertės; garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur vertės; automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 metų, 1 800 Eur vertės; skalbimo mašiną Candy CS4 (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės; vandens maišytuvą 140 Eur vertės; dulkių siurblį su šlapio plovimo funkcija Parkside, 50 Eur vertės; žoliapjovę Briggs Stratton, 115 Eur vertės; lovos čiužinį Lonas Tyla ir lovą, 300 Eur vertės; orkaitę su savaiminio išsivalymo funkcija Eletrolux, 215 Eur vertės; šaldytuvą – šaldiklį Eletrolux, 185 Eur vertės; gartraukį TEKA, 75 Eur vertės; virtuvės baldus, 1 400 Eur vertės; spintą ir komodą, 150 Eur vertės; dušo kabiną Solid, 200 Eur vertės; kaitlentę Eletrolux, 40 Eur vertės; vonios baldus (kriauklės spintelė, stalas su stalčiais, pakabinama spintelė, stumdomos durys ir prieškambario spintelė-batų dėžė), 1 065 Eur vertės.

10. Iš atsakovo M. P. ieškovei V. P. priteisė: 1) ½ dalį J. J. perduotų pinigų pagal raštelį, t. y. 4 344,3 Eur (15 000 litų); 2) ½ dalį pinigų sumos, išleistos nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimui, t. y. 2 825 Eur; 3) ½ dalį pinigų sumos, sumokėtos įsigyjant 0,0278 ha ploto žemės sklypo dalį iš bendro 0,0898 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), t. y. 180,42 Eur; 4) ½ dalį pinigų sumos, gautos pardavus automobilį Volvo V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 1 200 Eur. Iš ieškovės V. P. atsakovui M. P. priteisė: 1) 8 547,50 Eur už ieškovei tenkančią didesnę natūra dalintino santuokoje įgyto turto dalį; 2) ½ dalį ieškovės broliui paskolintų pinigų, t. y. 1 200 Eur; 3) ½ dalį pinigų sumos, gautos už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą, t. y. 200 Eur. Įskaitęs priešpriešinius kompensacijų mokėjimus, teismas iš ieškovės V. P. atsakovui M. P. priteisė 1 397,78 Eur.

11. Taipogi iš atsakovo M. P. priteisė 545 Eur žyminį mokestį į valstybės pajamas (įmokos kodas 5660). Pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei V. P. 269 Eur permokėto žyminio mokesčio. Kitose dalyse ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį atmetė. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai.

12. Teismas nurodė, jog abi šalys prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatė, kad šalys jau daugiau kaip metai gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko, jų santuoka yra iširusi ir nėra galimybės ją išsaugoti. Teismas sprendė, jog ta aplinkybė, kad vieno iš sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) yra didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvados dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatavimui, todėl darė išvadą, kad jų santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nurodė, jog ieškovė prašo, o atsakovas neprieštarauja, kad ieškovei po santuokos nutraukimo būtų palikta jos santuokinė pavardė, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes: ieškovei – „P.“, atsakovui – „P.“.

13. Dėl vaiko gyvenamosios vietos teismas nurodė, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas prašo nustatyti nepilnametės dukros L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovė V. P. jos gyvenamojoje vietoje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius tam neprieštarauja, byloje nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl teismas, nutraukęs santuoką, nepilnamečio vaiko L. P. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.

14. Teismas, įvertinęs ieškinio bei priešieškinio reikalavimus dėl nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydžio, šalių teismo posėdžio metu išsakytą poziciją šiuo klausimu, išvadą teikiančios institucijos paaiškinimus, sprendė, jog ieškovė viena pati negali tinkamai užtikrinti dukters materialinio išlaikymo ir atsakovas privalo prisidėti prie dukters išlaikymo skirdamas ne mažesnę nei 250 Eur sumą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo įsitikinimu, ši suma nėra per didelė, atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, nėra duomenų, kad būtų neįgalus ar nedarbingas, todėl jis turi stengtis dirbti ir uždirbti, kad galėtų išlaikyti savo vaiką. Teismas pažymėjo, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Teismo nuomone, 500 Eur išlaikymo dydis yra optimalus ir pakankamas vaiko poreikių patenkinimui, ši suma nėra neprotingai didelė, reikalaujanti ypatingo, išsamaus pagrindimo (pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas), o mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Pažymėjo ir tai, kad ieškovei tenka didesnė našta rūpinantis savo dukra, ją prižiūrint, o ne tik formaliai mokant išlaikymą. Teismas nurodė, jog vadovaujasi kasacinio teismo suformuota praktika, kuri orientaciniu kriterijumi priteistino išlaikymo dydžio nustatymui, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažįsta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu 2018 m. spalio (duomenys neskelbtini) d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2019 m. sausio 1 d. yra 555 Eur. Teismas nurodė, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

15. Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko L. P. interesus, į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, į vaiko amžių, šalių tarpusavio santykius, į tai, jog atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su ieškovės siūloma bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, į galimus kilti ginčus ateityje ir siekiant jų išvengti, sprendė, jog tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką (žr. šios nutarties 8 punktas).

16. Teismas nurodė, jog byloje kyla ginčas dėl M. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančios 4/25 dalies pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4/25 dalies kitų (inžinerinių) statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įgytų 2011 m. gruodžio 5 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Ieškovė prašo pripažinti šį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, argumentuodama tuo, jog tarp atsakovo ir jo sesers J. J. buvo sudarytas rašytinis susitarimas, pagal kurį už dovanojamą nekilnojamojo turto dalį J. J. iš atsakovo gavo 30 000 Lt (8 688,60 Eur), o atsakovas nurodo, jog nekilnojamojo turto dalis, esanti (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė, įgyta dovanojimo sutartimi. Teismas nurodė, jog byloje buvo pateiktas raštelis, pasirašytas tarp atsakovų M. P. ir J. J., kuriame nurodyta, kad J. J. atsisako savo namo dalies ir dovanojimo aktu ją perrašo broliui M. P. už 30 000 Lt, taip pat nurodoma, jog M. P. paduoda sesei 22 000 Lt ir lieka skoloje 8 000 Lt, kuriuos grąžina 2013 m. kovo 11 d. Ieškovė, prašydama šį sandorį pripažinti apsimestiniu, nurodo, jog sumokėtos piniginės lėšos buvo šeimos turtas. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir išklausęs bylos šalių bei liudytojų argumentus, sprendė, kad šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe svarbu įvertinti tikruosius šalių, sudariusių 2011 m. gruodžio 5 d. nekilnojamojo turto dalies dovanojimo sutartį, ketinimus. Teismas nurodė, jog tiek atsakovas M. P., tiek atsakovė J. J., tiek liudytojas A. P., apklausiami teismo posėdžio metu, paaiškino, jog turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra atsakovo senelių sukauptais pinigais nupirktas ir perduotas mirusiam broliui, todėl yra P. šeimos nuosavybė. Teismas sprendė, jog dovanojimo sutartimi yra aiškiai išreikšta valia padovanoti nekilnojamąjį turtą išimtinai atsakovui, pati dovanojimo sutartis yra patvirtinta notarės, todėl neabejotina, jog ji buvo sudaryta nepažeidžiant imperatyvių įstatymo normų ir išaiškinus sutarties šalims sutarties teisines pasekmes. Pasirašydami dovanojimo sutartį atsakovai patvirtino tiek supažindinimą, tiek aiškų sutikimą su jos sąlygomis bei patvirtino, kad šis sandoris atitinka jų valią. Teismas pažymėjo ir tai, jog ieškovė niekada neginčijo atsakovo nuosavybės teisių į ginčo nekilnojamąjį turtą, nors apie dovanojimo sutartį žinojo nuo jos sudarymo dienos. Vertindamas tikruosius dovanojimo sutarties šalių ketinimus teismas sprendė, jog J. J. ir M. P. norėjo sudaryti dovanojimo sutartį, kuria šis turtas liktų asmenine M. P. nuosavybė, o ne bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas padarė išvadą, jog to, kad tarp brolio ir sesers buvo parašytas raštelis dėl pinigų perdavimo, negalima vertinti kaip fakto, dovanojimo sutartį transformuojančio į pirkimo-pardavimo sutartį, todėl ieškovės prašymą pripažinti aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą bendrąją jungtine nuosavybe atmetė. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pinigų perdavimas tarp M. P. ir J. J. pagal minėtą raštelį įvyko, ir tą patvirtina ne tik pats raštelis, bet ir bylos šalys, todėl teismas sprendė, jog M. P. neįrodžius, kad sesei perduoti pinigai buvo jo asmeninė nuosavybė, atsižvelgiant į tai, jog šis sandoris buvo atliktas po santuokos tarp ieškovės ir atsakovo sudarymo, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė pusę J. J. perduotų pinigų, tai yra 15 000 litų (4 344,30 Eur).

17. Teismas nurodė, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat gali būti pripažįstamas turtas, esantis vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas neginčytinai nustatė, jog šalys santuokos metu pagerino turtą, esantį (duomenys neskelbtini), atlikdamos statybos - remonto darbus, šalys sutinka, jog investicijos į šio turto pagerinimą sudaro 5 650 Eur. Teismas sprendė, jog šis nekilnojamojo turto pagerinimas negali būti vertinamas kaip esminis, kuris keistų nuosavybės formą iš asmeninės į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, tačiau atsižvelgęs į tai, jog nekilnojamojo turto pagerinimas buvo atliktas santuokos metu, ieškovei priteisė pusę nekilnojamojo turto pagerinimui išleistos sumos, tai yra 2 825 Eur. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, jog 0,0278 ha ploto žemės sklypo dalis iš bendro 0,0898 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyta Valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartimi, kuri sudaryta santuokos metu. Valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp Lietuvos Respublikos ir M. P., nurodoma, jog atsakovas perka 0,0278 ha ploto žemės sklypo dalį iš bendro 0,0898 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už bendrą 1 245,92 Lt (360,84 Eur) sumą. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog šis sandoris sudarytas santuokos metu, atsakovas nepateikė duomenų, kad už šią žemę sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, iš atsakovo ieškovei priteisė pusę sumos, sumokėtos už šį sandorį, tai yra 180,42 Eur.

18. Teismas nurodė, jog šalys nesutaria dėl dalintino turto verčių, kurios tam tikrais atvejais aiškiai skiriasi, todėl, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, dėl to dalintino turto, dėl kurio verčių šalys nesutaria, jo vertė bus nustatoma pagal šalių pateiktų verčių vidurkį. Teismas pažymėjo, jog ieškovė prašo M. P. asmeninėn nuosavybėn priteisti vonios baldus (kriauklės spintelė, stalas su stalčiais, pakabinama spintelė, stumdomos durys ir prieškambario spintelė-batų dėžė), kuriuos įvertino 1 065 Eur, o atsakovas tuo tarpu nurodo, kad vonios baldai netrauktini į dalintino turto balansą, nes jis už juos ieškovei pervedė pinigus, kuriuos pasiskolino iš savo sesers J. J.. Teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas iš ieškovės sąskaitos išgrynino 1 600 Eur, to jis neneigė teismo posėdžio metu, tačiau teismas iš pateiktų dokumentų nustatė, jog 2019 m. gegužės 9 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūroje buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nepadarius nusikalstamos veikos ir išspręstas klausimas dėl 1 600 Eur, kuriuos, kaip teigia ieškovė, atsakovas iš jos pasisavino. Šalys taip pat patvirtino ir tai, jog atsakovo sesuo J. J. brolio vardu grąžino ieškovei iš jos banko sąskaitos išgrynintus pinigus. Tokiu būdu, spręsdamas klausimą dėl santuokos metu įgytų vonios baldų padalijimo, konstatavęs, jog vonios baldai, 1065 Eur vertės, yra pritaikyti atsakovo gyvenamojo namo voniai, teismas juos asmeninės nuosavybės teise priteisė atsakovui M. P.

19. Teismas nurodė, kad atsakovas, patikslinęs priešieškinio dalyką, nurodė, jog į dalintino turto balansą įtrauktini daiktai, esantys bute (duomenys neskelbtini) Nors ieškovė nekomentavo šio atsakovo reikalavimo, tačiau iš turto vertinimo ataskaitos teismas nustatė, jog bute yra atsakovo nurodyti daiktai, išskyrus batų dėžę ir roletus, nes dėl neryškių nuotraukų sistemoje neįmanoma to įvertinti. Teismas pažymėjo, jog atsakovo nurodytos daiktų ir baldų kainos, vertinant su jo paties įvertintais jo gyvenamajame name esančiais daiktais, yra per didelės, todėl jas mažino padalindamas turtą (žr. šios nutarties 9 punktą). Teismas nurodė, jog nevertino automobilių lietų ratų su padangomis kaip atskirai dalintino turto, kadangi atsakovas, pateikęs šį reikalavimą, nepateikė teismui duomenų, jog šis turtas buvo įsigytas atskirai nuo automobilio su jo vertę pagrindžiančiais dokumentais. Teismas nurodė, jog bendras V. ir M. P. santuokoje įgyto turto balansas sudaro 54 065 Eur ir, kadangi preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl kiekvienam iš sutuoktinių turi būti priteista turto už 27032,50 Eur. Tačiau ieškovei V. P. priteisus turto už 35 580 Eur, o atsakovui M. P. už 18 485 Eur, teismas iš ieškovės V. P. atsakovui priteisė 8 547,50 Eur kompensacija už natūra atitekusią didesnę dalį turto.

20. Teismas iš bylos duomenų nustatė, jog atsakovas 2019 m. balandžio 13 d. pardavė savo vardu registruotą automobilį Volvo V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog pardavus šį automobilį gautas lėšas panaudojo šeimos poreikiams tenkinti. Kadangi automobilis buvo įgytas santuokos metu, teismas sprendė, jog atsakovas turi ieškovei atlyginti pusę automobilio vertės, t. y. 1 200 Eur.

21. Teismas atsakovo prašymu į dalintiną turtą įtraukė ir 2 400 Eur sumą, kuri santuokos metu buvo paskolinta ieškovės broliui D. G. Teismas nurodė, jog dėl šio reikalavimo ginčo nekyla, teismo posėdžio metu ieškovė sutiko atsakovui atlyginti jam tenkančią paskolintų pinigų dalį, todėl iš ieškovės atsakovui priteisė 1 200 Eur.

22. Teismas nurodė, jog atsakovas taipogi prašė į dalintino turto balansą įtraukti 600 Eur dydžio piniginę naudą, gautą išnuomojus butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, jog iš dalies sutinka su šiomis aplinkybėmis, paaiškino, kad nuomos sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d., nuomininkai į mėnesį mokėdavo po 100 Eur. Teismas padarė išvadą, jog už keturis mėnesius ieškovė iš nuomininkų gavo 400 Eur, kuriuos pripažino santuokos metu gautomis pajamomis, todėl iš ieškovės atsakovui priteisė 200 Eur už buto nuomą.

23. Nors atsakovas prašė, jog į dalintiną turtą būtų įtraukti pinigai, buvę ieškovės sąskaitoje 2019 m. balandžio 30 d., t. y. 1 267 Eur, teismas sprendė, jog šie pinigai neturėtų būti traukiami į bendrą sutuoktinių turto balansą, kadangi šalys nuo 2020 m. gegužės 1 d. kartu nebegyvena, o jų nesutarimai prasidėjo žymiai anksčiau, dar prieš išsikraustant jie nebevedė kartu bendro ūkio ir nebegyveno kaip šeima. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė, o atsakovas neginčijo, kad visą santuokinio gyvenimo laikotarpį didesnes pajamas gaudavo ieškovė, tačiau pagal šalių susitarimą, ieškovės gautus pinigus naudojo šeimos poreikiams ir atsakovas galėjo laisvai jais disponuoti.

24. Teismas, nustatęs, kad ieškovė turi sumokėti atsakovui 9 947,50 Eur kompensaciją, o atsakovas turi sumokėti ieškovei 8 549,72 Eur kompensaciją, įskaitė mokėtinas sumas ir iš ieškovės atsakovui priteisė 1 397,78 Eur kompensaciją.

25. Teismas nurodė, jog ieškovė, pareikšdama ieškinį, sumokėjo 1 036 Eur žyminį mokestį. 2019 m. spalio 22 d. teismas tenkino ieškovės prašymą ir atidėjo 426 Eur nesumokėto žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovė, teikdama patikslintą ieškinį, turėjo būti sumokėjusi 767 Eur žyminio mokesčio, todėl teismas jai grąžino 269 Eur permokėto žyminio mokesčio.

26. Teismas nurodė, jog atsakovas, teikdamas priešieškinį, turėjo sumokėti 546 Eur žyminį mokestį, tačiau 2019 m. rugpjūčio (duomenys neskelbtini) d. teismas jam atidėjo nesumokėto žyminio mokesčio dalies, t. y. 396 Eur, sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos. Todėl iš atsakovo priteisė nesumokėtą 851 Eur žyminį mokestį valstybei: 75 Eur už reikalavimą nutraukti santuoka, 75 Eur nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymas, 75 Eur bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymas ir 626 Eur už prašomą priteisti dalintiną turtą. Teismas nurodė, jog atsakovas yra sumokėjęs 306 Eur žyminio mokesčio, 396 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas jam yra atidėtas, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisė 545 Eur žyminį mokestį.

27. Atsižvelgdamas į tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abiejų šalių reikalavimai dėl turto padalijimo tenkinti iš dalies, abi šalys atliko turto vertinimus, šalys patyrė panašaus dydžio bylinėjimosi išlaidas: ieškovė – 1 400 Eur atstovavimo išlaidų, atsakovas - 2000 Eur atstovavimo išlaidų ir 500 Eur turto vertinimo išlaidų, teismas šalių turėtų atstovavimo išlaidų nedalino ir jų iš vienos šalies kitai šaliai nepriteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

28. Ieškovė V. P. apeliaciniu skundu prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ieškovei V. P. ir atsakovui M. P., kompensacijų priteisimo ir jų įskaitymo, ieškinio ir priešieškinio dalių atmetimo, 545 Eur žyminio mokesčio iš atsakovo M. P. į valstybės pajamas priteisimo panaikinti; priimti naują sprendimą ir pripažinti, kad tarp atsakovų M. P. ir J. J. 2011-11-05 sudaryta dovanojimo sutartis yra nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, o šia sutartimi įsigytas turtas - 4/25 dalys pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4/25 dalys kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė ieškovės V. P. ir atsakovo M. P. nuosavybė; teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo ir jo skubaus vykdymo, bendravimo su vaiku nustatymo, 269 Eur permokėto žyminio mokesčio grąžinimo ieškovei V. P. palikti nepakeistas; kitą bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

28.1. Ieškovė sudarant dovanojimo sutartį nedalyvavo, pagrįstai manė, kad šis turtas įgytas už šeimos lėšas pirkimo - pardavimo sutartimi ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovė manė, kad su sutuoktiniu M. P. gyvens visą gyvenimą, pasitikėjo sutuoktiniu, visą laiką gyveno kartu nupirktoje namo dalyje, iš bendrų lėšų rekonstravo šį turtą, todėl netikrino, kokio sandorio pagrindu įgyta nuosavybė, t. y. koks teisinis rėžimas nurodytas notarinėje sutartyje. Apie savo pažeistas teises ieškovė sužinojo tik pradėjusi santuokos nutraukimo bylą ir suradusi vyro nuo jos slėptą susitarimą dėl pinigų mokėjimo už perleidžiamą turto dalį. CK 1.87 straipsnio 1 dalies kontekste vertinant į bylą pateiktus įrodymus ir aiškinant tarp atsakovų M. P. ir jo sesers J. J. sudarytus sandorius bei jų elgesį galima konstatuoti, jog tarp šių asmenų buvo aiškus susitarimas ir tikslas ginčo pastatų dalis perleisti pirkimo - pardavimo sutartimi už 30000 litų ir šis susitarimas buvo įvykdytas. Tuo pačiu sandorio šalys, suprasdamos, kad turtas perkamas už ieškovės ir atsakovo santuokines lėšas ir turėtų būti įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turto perleidimą įformino dovanojimo sutartimi, kurios esminis bruožas - neatlygintinumas. Tokiu turto perleidimo sandorio įforminimu sandorį sudarantys brolis ir sesuo aiškiai siekė neteisėtų tikslų - pažeisti ieškovės teises ir teisėtus interesus į perkamą turtą. Teigia, jog tokia dovanojimo sutartis laikytina niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, o turto perleidimui taikytinos CK XXIII skyriuje numatytos pirkimo - pardavimo taisyklės, t. y. dovanojimo sutartis laikytina pirkimo - pardavimo sutartimi. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą, netinkamai išaiškino tarp atsakovų sudarytų susitarimų esmę, pažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, netinkamai nustatė byloje esančių atsakovų susitarimų įrodomąją reikšmę, pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas be pagrindo padarė išvadą, kad ieškovei apie dovanojimo sutartį buvo žinoma nuo jos sudarymo dienos ir ji atsakovo M. P. nuosavybės teisių į šį turtą neginčijo. Tuo teismas iš esmės ieškovės reikalavimui pritaikė senatį, kurios taikyti atsakovai neprašė, ir kuri nėra pasibaigusi. Teismas neteisingai išaiškino ir taikė CK 1.87 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas dėl apsimestinio sandorio ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo sudaryta dovanojimo sutartis nelaikytina pirkimo - pardavimo sutartimi, o nupirktas turtas nelaikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

28.2. Teismas, nepagrįstai atmetęs ieškovės reikalavimus dėl apsimestinio sandorio, vis tik pripažino, kad už dovanojimo sutarties pagrindu įgytą turtą iš bendrų šeimos lėšų buvo sumokėta 30 000 litų, ir pusę šios sumos priteisė ieškovei. Atsakovams 2011-12-05 sudarant ginčijamą sandorį, sumokėta 30 000 litų suma tuo metu atitiko įsigyjamo turto vertę, tačiau šio turto vertė teismo sprendimo priėmimo dienai yra daug didesnė. Skaičiuojant pagal byloje atliktos nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktą, šio turto rinkos vertė 2020 metų gegužės mėnesį yra 23 345,25 Eur, atitinkamai ieškovei priklausanti pusė šio turto vertės dalis yra 11 672,62 Eur. Teismo ieškovei priteista kompensacija aiškiai pažeidžia CK 3.119 straipsnio nuostatas dėl turto vertės nustatymo santuokos nutraukimo bylose. Ieškovės manymu, šios teismo sprendimo dalys turi būti panaikintos bei priimtas naujas sprendimas - 2011-12-05 tarp atsakovo M. P. ir J.J. sudaryta nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis pripažinta pirkimo - pardavimo sutartimi, o nupirktos nekilnojamojo turto dalys - bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

28.3. Apeliantė nurodo, jog atsakovui M. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso 5/25 dalys gyvenamojo namo, ½ dalis pastato sandėlio ir 5/25 dalys kitų statinių. Šią nuosavybę M. P. įgijo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties ir 2011-12-05 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindais. Šio turto įsigijimą pagrindžiančių įrodymų atsakovas į bylą nepateikė. Ieškovės aiškinimu, visas atsakovo M. P. vardu registruotas nekilnojamasis turtas buvo rekonstruotas ir tam išleista 5 650 Eur bendrų lėšų, su kuo atsakovas sutinka. Teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą pripažinti atsakovo asmeninę nuosavybe bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, kad pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turto pagerinimai nebuvo esminiai ir ieškovei priteisė pusę investuotų lėšų - 2 825 Eur. Teismas šios išvados neargumentavo ir neteisingai taikė CK 3.90 straipsnio nuostatas bei CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Pažymi, kad šalys, gyvendamos santuokoje, 2014-01-21 valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartimi prie nurodytų pastatų įsigijo dalį žemės sklypo, kuri yra įregistruota kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, šis žemės sklypas yra neatsiejamai susijęs su ginčo pastatais ir yra būtinas jų eksploatacijai. Teismas ieškovės reikalavimo padalinti šį žemės sklypą neišsprendė, o iš atsakovo ieškovei priteisdamas tik 180,42 Eur kompensaciją už šį žemės sklypą, pažeidė CK 3.119 straipsnyje įtvirtintas turto vertės nustatymo taisykles, nes šio sklypo dalies vertė yra aiškiai didesnė.

28.4. CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio kodekso 327 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 327 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje bylą grąžinti pirmos instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylą šiame skirsnyje nustatyta tvarka. Ieškovė iš esmės skundžia teismo sprendimo dalis dėl nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe bei dalį, susijusią su turto balanso sudarymu ir neteisingu įgyto turto padalijimu. Didžioji dalis šių klausimų yra glaudžiai susiję tarpusavyje, jų, tame tarpe ir neišspręsto reikalavimo dėl žemės sklypo padalijimo, išskirti negalima. Todėl mano, jog teismo sprendimo dalys dėl santuokinio turto padalijimo, priešpriešinių kompensacijų šalims priteisimo, jų įskaitymo, žyminio mokesčio į valstybės pajamas priteisimo, ieškinio ir priešieškinio dalių atmetimo turi būti panaikintos ir ši bylos dalis perduota spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kitą dalį prašo išspręsti apeliacinės instancijos teisme.

28.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, dėl ko pažeidė CPK 93 straipsnio 1 dalį.

Atsiliepimas

29. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. P. prašo atmesti ieškovės V. P. apeliacinį skundą ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

29.1. Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe gali būti pripažintas turtas, esantis vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Pareiga įrodyti esminį turto pagerinimą atitenka ieškovui. Atsakovas pripažįsta, jog santuokos metu iš bendrų santuokinių lėšų buvo pagerintas turtas, t. y. 9/25 pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (trijų kambarių butas), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantis M. P., bet nesutinka, jog tas pagerinimas gali būti laikomas esminiu. Gyvendami santuokoje minėtą butą ieškovė su atsakovu pagerino tokiu būdu, jog sujungė virtuvę su salonu ir vonią su tualetu, tokiu būdu, išgriaudami buto pertvaras, atliko paprastąjį (einamąjį) remontą. Jokių kapitalinių rekonstrukcijų nebuvo atlikta, nepertvarkytos statinio laikančiosios konstrukcijos, neišgriautos kapitalinės sienos, nepakeisti statinio išoriniai matmenys, nepadidintas buto plotas ir t.t. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog toks turto pagerinimas negali būti vertinamas kaip esminis, kuris keistų nuosavybės formą iš asmeninės į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir pagrįstai turto pagerinimo išlaidas sumoje 5 650 Eur padalino į lygias dalis.

29.2. Nesutinka, kad 2011-12-05 dovanojimo sutartis, pagal kurią J. J. dovanojo M. P. 4/25 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4/25 dalis kitų (inžinierinių) statinių, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), būtų pripažinta apsimestiniu sandoriu, nes šis dovanojimo sandoris atitiko tikrąją šalių valią. Šalių ir liudytojų paaiškinimais bei dokumentais buvo nustatytas faktas, jog trijų kambarių butas, kuris yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antrajame aukšte, atsakovams M. P. ir J. J. paveldėjimo būdu atiteko 2001 metais mirus jų tėvui, kurio valia buvo, kad minėtas butas, įgytas senelių sukauptais pinigais, būtų P. šeimos nuosavybė. Pažymi, jog tuo metu, kai atsakovas M. P. perdavė atsakovei J. J. 30 000 litų (8 688,60 Eur), padėdamas jai įsigyti nekilnojamąjį turtą - dalį sklypo ir namo (duomenys neskelbtini), nuo ginčo šalių santuokos įregistravimo pradžios ((duomenys neskelbtini)) buvo praėję vos du mėnesiai, todėl pagrįstai atsakovas M. P. teisme nurodė, jog tie 30 000 litų, kuriuos jis 2011 m. lapkričio mėnesį perdavė seseriai J., buvo jo asmeniniai pinigai, gauti iš močiutės E. S., mirusios (duomenys neskelbtini). To fakto įrodymui pritrūko rašytinių įrodymų. M. P. neįrodžius, jog sesei perduoti pinigai buvo jo asmeninė nuosavybė, atsižvelgiant į tai, jog pinigai buvo perduoti jau po šalių santuokos įregistravimo, teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovei V. P. priteistina pusė J. J. perduotų pinigų, t. y. 15 000 litų (4 344,3 Eur).

30. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. J. prašo atmesti ieškovės V. P. apeliacinį skundą ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

30.1. Nesutinka, kad 2011-11-05 dovanojimo sutartis, pagal kurią ji dovanojo M. P. 4/25 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4/25 dalis kitų (inžinierinių) statinių, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), būtų pripažinta apsimestiniu sandoriu, nes šis dovanojimo sandoris atitiko tikrąją šalių - jos ir brolio M. P. valią. Trijų kambarių bute, kuris yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antrajame aukšte, jie su broliu M. užaugo. Jį tėvas, kuris mirė 2001 metų vasarą, paliko jai ir broliui. Tokia buvo tėvo valia, kad minėtas butas, įgytas senelių sukauptais pinigais, būtų P. šeimos nuosavybė. 2011 m. lapkričio mėn., kai iš Telšių miesto persikėlė gyventi į Šiaulius, ir siekė įsigyti dalį sklypo ir namo (duomenys neskelbtini), jai pritrūko pinigų, todėl kreipėsi į brolį M. P. pagalbos. Tuo metu brolis jai davė apie 30 000 litų. Tie pinigai buvo brolio asmeniniai. Kiek jai žinoma, juos buvo gavęs iš jų močiutės E. S., mirusios (duomenys neskelbtini). Vėliau ji pinigais prisidėjo, kuomet brolis M. P. su ieškove V. P. pirko vieno kambario butą (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės V. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų

32. Ieškovė jau po apeliacinio skundo pateikimo teikia teismui ir prašo priimti naujus rašytinius įrodymus – rašytinius paaiškinimus dėl atsakovų pateiktų atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą, pridėdama sąskaitos išrašų ir mokėjimo nurodymų kopijas. Teigia, jog teikia tik tuos rašytinius paaiškinimus, kurie susiję su atsakovės J. J. atsiliepimu į jos apeliacinį skundą ir dėl tų argumentų, kurie susiję su pinigų perdavimu nekilnojamajam turtui įsigyti.

33. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas nepriima naujų įrodymų, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

34. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be pirmiau įvardytų kriterijų taip pat svarbu patikrinti ir įvertinti, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), t. y. ar jais nesiekiama paneigti kito ribotai apeliacijai užtikrinti nustatyto draudimo, kuris, kitaip negu draudimas teikti ir priimti naujus įrodymus, yra absoliutus. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme vis dėlto yra bendrosios procesinės taisyklės išimtis, todėl šios išimties taikymas yra galimas tik tiek, kiek jis atitinka proceso įstatyme reglamentuotus atvejus ir pirmiau įvardytų kriterijų, suformuluotų kasacinio teismo praktikoje, visetą (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2019 m. lapkričio 21 d., priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).

35. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

36. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į teikiamų įrodymų turinį, vertina, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir, beje, dalis jų, kuri yra reikšminga kilusiam ginčui išspręsti, ir yra byloje. Iš rašytinių paaiškinimų turinio nustatyta, jog tai iš esmės yra tiesiog teismo posėdžiu metu bylos šalių teiktų paaiškinimų santrauka, pačios ieškovės paaiškinimų įvertinimas, kas neabejotinai turėjo būti padaryta baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teisme metu, juolab, kad atsakovė J. J. atsiliepime į apeliacinį skundą jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos ir tirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir nenurodo. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas ieškovės teikiamus rašytinius įrodymus atsisako priimti. Be to, kolegijos vertinimu, teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui prašomi pridėti rašytiniai įrodymai įtakos neturi.

Dėl absoliutaus dalies sprendimo negaliojimo

37. Apeliantė teigia, jog yra pagrindas teismo sprendimo dalį dėl neišspręsto reikalavimo dėl žemės sklypo padalijimo panaikinti vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktu, o kadangi su šiuo reikalavimu glaudžiai susiję reikalavimai dėl santuokinio turto padalijimo, priešpriešinių kompensacijų šalims priteisimo, jų įskaitymo, žyminio mokesčio į valstybės pajamas priteisimo, ieškinio ir priešieškinio dalių atmetimo, tai, remiantis CPK 327 straipsnio 2 dalies nuostatomis, negalint išskirti bylos, ši sprendimo dalis turi būti panaikinta ir ši bylos dalis perduota spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui, išskyrus reikalavimą dėl nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu. Kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka ir absoliučių dalies sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju neįžvelgia.

38. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, be kita ko, yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. CPK 327 straipsnio 2 dalis numato, kad jei pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylą šiame skirsnyje nustatyta tvarka.

39. Nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl žemės sklypo padalijimo, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teisme yra išspręstas, apeliantei iš atsakovo priteisiant pusę sumos, sumokėtos pagal Valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį (žr. šios nutarties 17 punktą). Tai, jog teismas šioje dalyje priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantė, kas, beje, bus įvertinta teisėtumo ir pagrįstumo aspektu nagrinėjant kitus apeliacinio skundo argumentus, nereiškia, jog teismas šio klausimo neišsprendė. Taigi, nėra jokio pagrindo konstatuoti absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje negaliojimą.

40. Kadangi apeliantė ginčija ne visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o tik tam tikras jo dalis, kolegija pasisakys tik dėl ginčijamų dalių teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

41. Apeliantė V. P. ir atsakovas M. P. Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, įrašo Nr.(duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė vienas vaikas, kuris šiuo metu yra nepilnametis.

42. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi atsakovė J. J. dovanojo savo broliui atsakovui M. P. 4/25 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4/25 dalis kitų (inžinierinių) statinių, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Minėtą turtą atsakovė J. J. įgijo (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutarties pagrindu (žr. 2011-11-05 Dovanojimo sutarties 2.2. punktas). Dovanojamą turtą šalys įvertino 29 531 Lt suma. Minėta dalis ginčo statinių (atsakovui nuosavybės teise dar priklauso kita dalis šių pastatų (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties bei 2011-12-05 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, dėl ko ginčo nėra, pagrindu) Nekilnojamojo turto registre įregistruota atsakovo M. P. nuosavybe.

43. Atsakovo M. P. nuosavybe nuo 2014 m. sausio 29 d. įregistruota 139/449 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini)Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro 2019-05-02 duomenimis, viso žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 6 710 Eur. Minėto žemės sklypo vertė 2019-10-07 duomenims, taip pat 6 710 Eur (žr. 2019-10-21 ieškovės pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje esantį Nekilnojamojo turto registro išrašą).

44. Tarp atsakovo M. P. ir jo sesers J. J. buvo sudaryta rašytinė sutartis, pagal kurią už dovanojamą nekilnojamojo turto dalį J. J. iš atsakovo gavo 30 000 Lt (8 688,60 Eur).

Dėl reikalavimo pripažinti (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu

45. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo pripažinti, kad tarp atsakovų M. P. ir J. J. (duomenys neskelbtini) sudaryta dovanojimo sutartis yra nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, o šia sutartimi įsigytas turtas - 4/25 dalys pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4/25 dalys kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė ieškovės V. P. ir atsakovo M. P. nuosavybė.

46. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turtas pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe, kai jis yra sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne vieną kurį nors įrodymą (pavyzdžiui, turto registraciją ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visa lemiantį, bet įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 42 punktas).

47. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis tikruosius šalių, sudariusių (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, ketinimus, įvertinęs tiek atsakovų, tiek liudytojo A. P. (atsakovų dėdė) paaiškinimus, jog minėtas turtas yra atsakovų senelių sukauptais pinigais nupirktas ir perduotas mirusiam broliui (atsakovų tėvui), todėl yra P. šeimos nuosavybė, darė išvadą, jog dovanojimo sutartimi yra aiškiai išreikšta valia padovanoti nekilnojamąjį turtą išimtinai atsakovui, J. J. ir M. P. norėjo sudaryti dovanojimo sutartį, kuria šis turtas liktų asmenine M. P. nuosavybė, o ne bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe.

48. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčo statiniai atsakovams M. P. ir J. J. nuosavybėn atiteko (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutarties pagrindu (žr. šios nutarties 42 punktą), todėl, įvertinus šią aplinkybę, atsakovų J. J. ir M. P. bei liudytojo A. P. paaiškinimus, labiausia tikėtina, jog ginčo turtas yra atsakovų tėvų ir senelių palikimas, turintis jiems moralinę vertę, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog dovanojimo sutartimi yra aiškiai išreikšta J. J. valia padovanoti nekilnojamąjį turtą išimtinai atsakovui-broliui, juolab, kad atsakovo ir ieškovės santuoka buvo sudaryta vos prieš du mėnesius iki ginčijamo sandorio sudarymo. Aplinkybę, jog būtent tokius ketinimus turėjo atsakovai sudarydami ginčijamą sandorį, patvirtina ir tai, kad ieškovė niekada neginčijo atsakovo nuosavybės teisių į ginčo nekilnojamąjį turtą, nors labiausiai tikėtina, jog ji apie dovanojimo sutartį žinojo. Ir nors apeliantė neigia šią aplinkybę, nurodydama, jog tai jai tapo žinoma tik pradėjus santuokos nutraukimo procesą, atkreiptinas dėmesys, jog vidutiniškai atidžiam ir rūpestingam asmeniui turi būti žinoma, kad sudarant pirkimo-pardavimo sandorį šiame sandoryje privalo dalyvauti visos pirkimo-pardavimo sutarties šalys. Be to, kaip minėta, ieškovė ir atsakovas susituokė vos prieš du mėnesius iki ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo, todėl ieškovei neįrodžius, jog ji turėjo pakankamai lėšų ginčo nekilnojamajam turtui įsigyti, spręstina, jog per du mėnesius santuokos šalys negalėjo sukurti bendrosios jungtinės nuosavybės, dėl ko labiau tikėtina, kad 22 000 litų, kuriuos atsakovas iškart perdavė seseriai, buvo atsakovo asmeninės iki santuokos įgytos lėšos. Nors pirmosios instancijos teismas ir priteisė ieškovei iš atsakovo 15 000 litų kompensaciją nesant jokių įrodymų, kad ieškovė galėjo disponuoti 11 000 litų suma santuokos pradžioje, tačiau sprendimas šioje dalyje neskundžiamas, todėl plačiau šiuo klausimu kolegija nepasisako. Pažymėtina ir tai, jog šalys 2014 metais įsigijo valstybinės žemės sklypą, taigi, tikėtina, jog ir tuomet ieškovei buvo žinoma, kad ginčo pastatai yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Taigi, visos minėtos aplinkybės leidžia kolegijai daryti išvadą, jog ieškovei buvo žinoma apie dovanojimo sandorį, ji jokių prieštaravimų nereiškė, šiuo sandoriu būtent tokią valią (padovanoti) ir išreiškė atsakovai.

49. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tarp atsakovų (brolio ir sesers) sudaryta rašytinė sutartis dėl pinigų perdavimo negali būti vertinama kaip faktas, dovanojimo sutartį transformuojantis į pirkimo-pardavimo sutartį. Kaip nustatyta šios nutarties 38 punkte, šalių (atsakovų) tikrieji ketinimai buvo sudaryti dovanojimo sutartį, o tai, jog atsakovas perdavė, tikėtina padovanojo, seseriai 22 000 litų (8 000 litų susitarė perduoti iki (duomenys neskelbtini), kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į protingumo principus, nesudaro pagrindo šių ketinimų vertinti kitaip. Pažymėtina, jog J. J. byloje pateikė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios nustatyta, jog ji Šiauliuose 2011-11-08 įsigijo dalį namo su žemės sklypu, taigi, perleidusi savo turimą nekilnojamąjį turtą broliui, ji turėjo įsigyti ir įsigijo kitą nekilnojamąjį turtą. Be to, kaip minėta, ieškovė, siekdama įrodyti, kad dovanojimo sandoris buvo apsimestinis, o ji visada maniusi, kad buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, neįrodė aplinkybės, jog santuokos pradžioje ji turėjo lėšų sumokėti atsakovei J. J. už perkamą ginčo turtą. Taigi, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria netenkintas apeliantės reikalavimas pripažinti, kad tarp atsakovų M. P. ir J. J. (duomenys neskelbtini) sudaryta dovanojimo sutartis yra nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, o šia sutartimi įsigytas turtas yra bendroji jungtinė ieškovės V. P. ir atsakovo M. P. nuosavybė, yra pagrįstas ir teisėtas. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

Dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui atliktų pagerinimų

50. Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe gali pripažinti turtą, esantį vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas abiejų sutuoktinių.

51. Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti ieškovė, reikalaujanti atsakovo asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe (CPK (duomenys neskelbtini) straipsnis). Kai esminiai nekilnojamojo turto pagerinimai atlikti šalių santuokos metu bei sutuoktinių bendromis lėšomis, taip pat ir jų asmeninėmis lėšomis bei darbu, tokia teisiškai reikšmingų faktų visuma leidžia nekilnojamąjį turtą kaip asmeninę sutuoktinio nuosavybę pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013).

52. Tai, ar asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas. Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Tais atvejais, kai pagerinimas nėra esminis, sutuoktinis vis tiek gali pagrįstai tikėtis kompensacijos už atliktus pagerinimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant CK 3.90 straipsnio pagrindu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe klausimą, įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011).

53. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ginčo, jog šalys santuokos metu pagerino turtą, esantį (duomenys neskelbtini), atlikdamos statybos – remonto darbus ir investicijos į šio turto pagerinimą sudaro 5 650 Eur. Kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai sprendė, jog šis nekilnojamojo turto pagerinimas negali būti vertinamas kaip esminis, kuris keistų nuosavybės formą iš asmeninės į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

54. Statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-12-05 įsakymas Nr. 622 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo. Minėto įsakymo 10 straipsnis apibrėžia kapitalinio remonto sąvoką ir numato, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Manoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 straipsnis numato, kad statinio rekonstravimu laikomas esamo statinio laikančiųjų konstrukcijų perstatymas, pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Minėto įstatymo 12 straipsnis numato, kad statinio paprastasis remontas yra esamo statinio atnaujinimas jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų: balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų (12.9 p.); architektūros detalių pakeitimas (12.10 p.); statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas (12.11 p.); kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų (12.12 p.) ir kt. Taigi, iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad ieškovės nurodomi atlikti statybos darbai: virtuvės, holo, koridoriaus remonto darbai bei vonios ir tualeto sujungimas, nelaikytini ginčo turto kapitaliniu remontu, o yra paprastasis remontas. Ieškovė nenurodė, kad atliekant esminį ginčo turto remontą buvo pakeistos statinio laikančios konstrukcijos, todėl, vadovaujantis Reglamentu STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, nėra pagrindo pripažinti, kad name, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo atliktas kapitalinis remontas.

55. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK (duomenys neskelbtini) straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Taigi, apeliantė, prašydama pripažinti ginčo turto dalį jungtine sutuoktinių nuosavybe, turėjo įrodyti, kad turtui buvo atliktas kapitalinis remontas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių neįrodė. Tačiau pirmosios instancijos teismui įvertinus tas aplinkybes, jog nekilnojamojo turto pagerinimas buvo atliktas santuokos metu, ieškovei pagrįstai buvo priteistina piniginė kompensacija už pusę nekilnojamojo turto pagerinimų, t. y. 2 825 Eur.

Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kaip bendrosios jungtinės nuosavybės objekto

56. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Atsakovo M. P. nuosavybe nuo 2014 m. sausio 29 d. įregistruota 139/449 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini)Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, minėtas sandoris sudarytas santuokos metu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurios padalijimo klausimas turi būti išspręstas nutraukiant santuoką.

57. CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko atžvilgiu gali būti siejama su nurodytomis aplinkybėmis, taip pat teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius.

58. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog minėtas ginčo žemės sklypas įgytas santuokos metu ir konstatavęs, jog atsakovas neįrodė, kad už šią žemę sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, nepagrįstai iš atsakovo ieškovei priteisė pusę sumos, sumokėtos už šį sandorį 2014 metais perkant turtą, t. y. 180,42 Eur, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

59. Nekilnojamojo turto registro 2019-05-02 duomenimis, viso žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 6 710 Eur. Tokia pati minėto žemės sklypo vertė buvo ir 2019-10-07 (žr. šios nutarties 43 punktą). Atkreiptinas dėmesys, jog nustatant minėto žemės sklypo vertę kolegija negali remtis byloje atliktos ekspertizės duomenimis, kadangi turtas įvertintas kaip bendras kompleksas (žemė ir pastatai), atskirai jo nevertinant, todėl remiamasi byloje pateiktu vėliausiu Nekilnojamojo turto registro išrašu.

60. Kaip minėta, šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 139/449 dalis žemės sklypo, todėl įvertinus, kad viso žemės sklypo rinkos vertė yra 6 710 Eur, šalims tenkančios dalies rinkos vertė yra 2 077,26 Eur. Taigi, iš atsakovo M. P. ieškovei V. P. priteisiama 1 038,63 Eur kompensacija už šį žemės sklypą, kuris, nutraukus santuoką, priteisiamas atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Atitinkamai keičiama ir teismo sprendimo dalis, kuria teismas atliko mokėtinų sumų įskaitymą, t. y. konstatavus, jog ieškovė turi sumokėti atsakovui 9947,50 Eur kompensaciją, o atsakovas turi sumokėti ieškovei 9 407,93 Eur kompensaciją, įskaičius mokėtinas sumas, iš ieškovės atsakovui priteisiama 539,57 Eur kompensacija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

61. Ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, taip pažeisdamas CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau plačiau šios skundo dalies neargumentuoja.

62. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abiejų šalių reikalavimai dėl turto padalijimo tenkinti iš dalies, abi šalys atliko turto vertinimus, šalys patyrė panašaus dydžio bylinėjimosi išlaidas, šalių turėtų atstovavimo išlaidų nedalino ir jų iš vienos šalies kitai šaliai nepriteisė.

63. Kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai, juolab, kad apeliaciniame skunde ir nenurodoma, kuo gi pasireiškė CPK 93 straipsnio 1 dalies pažeidimas ieškovės atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, jog net ir ta aplinkybė, jog apeliacinės instancijos teismas keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisdamas atsakovui iš ieškovės mažesnio dydžio piniginę kompensaciją, nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą, nei darė pirmosios instancijos teismas, kadangi ieškovei priteistinos kompensacijos padidinimas yra nereikšmingas, beveik neįtakojantis tenkintų ir atmestų reikalavimų santykio, o tuo pačiu ir bylinėjimosi išlaidų dydžio.

Dėl bylos procesinės baigties

64. Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl piniginės kompensacijos priteisimo ieškovei iš atsakovo už žemės sklypą adresu: (duomenys neskelbtini), šį turtą priteisiant atsakovui asmeninės nuosavybės teise bei sumažinant galutinį iš ieškovės atsakovui priteistinos kompensacijos dydį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

65. Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

66. Apeliantė V. P. patyrė 600 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme, atsakovas M. P. – 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Šalys pateikė teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

67. Apeliacinio skundo iš esmės netenkinus, kolegija sprendžia, jog apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš atsakovo jai nepriteisiamos. Tuo tarpu atsakovui M. P. iš apeliantės priteisiama 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo dalį dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo bei kompensacijų priteisimo pakeisti ir šią dalį išdėstyti taip:

Santuokoje įgytą dalintiną turtą padalinti tokia tvarka:

1. Ieškovei V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti:

1.1. Butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 13 000 Eur vertės;

1.2. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/10 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 18 000 Eur vertės;

1.3. Automobilį Volkswagen Touran, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 metų, 2 100 Eur vertės;

1.4. Minkštą kampą Impulse su plonu porankiu ir dviem pufais 2560/1730 SKD, 700 Eur vertės;

1.5. Prieškambario batų dėžę, 50 Eur vertės;

1.6. Televizorių Samsung, 250 Eur vertės;

1.7. Dviratį Raleigh, 100 Eur vertės;

1.8. Dviratį Attitude, 100 Eur vertės;

1.9. Baldus ir daiktus, esančius bute (duomenys neskelbtini): virtuvės baldų komplektą, 800 Eur vertės, orkaitę, 130 Eur vertės, kaitlentę, 80 Eur vertės, vandens maišytuvą, 70 Eur vertės, gartraukį, 50 Eur vertės, skalbimo mašiną, 150 Eur vertės.

2. Atsakovui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti:

2.1. Žemės sklypą sodininkų bendrijoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 10 550 Eur vertės;

2.2. 139/449 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2 077,26 Eur vertės;

2.3. Garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur vertės;

2.4. Automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 metų, 1 800 Eur vertės;

2.5. Skalbimo mašiną Candy CS4 (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės;

2.6. Vandens maišytuvą, 140 Eur vertės;

2.7. Dulkių siurblį su šlapio plovimo funkcija Parkside, 50 Eur vertės;

2.8. Žoliapjovę Briggs Stratton, 115 Eur vertės;

2.9. Lovos čiužinį Lonas Tyla ir lovą, 300 Eur vertės;

2.10. Orkaitę su savaiminio išsivalymo funkcija Eletrolux, 215 Eur vertės;

2.11. Šaldytuvą – šaldiklį Eletrolux, 185 Eur vertės;

2.12. Gartraukį TEKA, 75 Eur vertės;

2.13. Virtuvės baldus, 1 400 Eur vertės;

2.14. Spintą ir komodą, 150 Eur vertės;

2.15. Dušo kabiną Solid, 200 Eur vertės;

2.(duomenys neskelbtini). Kaitlentę Eletrolux, 40 Eur vertės;

2.17. Vonios baldus (kriauklės spintelė, stalas su stalčiais, pakabinama spintelė, stumdomos durys ir prieškambario spintelė-batų dėžė), 1 065 Eur vertės.

Iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti:

1. ½ dalį J. J. perduotų pinigų pagal raštelį, tai yra 4 344,30 Eur (15 000 litų);

2. ½ dalį pinigų sumos, išleistos nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimui, tai yra 2 825 Eur.

3. Kompensaciją už atsakovui atitenkančią 139/449 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, tai yra 1 038,63 Eur;

4. ½ dalį pinigų sumos, gautos pardavus automobilį Volvo V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra 1 200 Eur.

Iš ieškovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti:

1. 8 547,50 Eur už ieškovei tenkančią didesnę natūra dalintino santuokoje įgyto turto dalį;

2. ½ dalį ieškovės broliui paskolintų pinigų, tai yra 1 200 Eur;

3. ½ dalį pinigų sumos, gautos už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą, tai yra 200 Eur.

Įskaityti priešpriešinius kompensacijų mokėjimus ir iš ieškovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 539,57 Eur.

Kitą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. P. atsakovui M. P. 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėIrena Stasiūnienė