Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. B. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. rugpjūčio 18 d.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. kaltinamas tuo, kad jis iki 2011 m. lapkričio 18 d., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su T. R. ir M. S., turėdamas tikslą platinti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino, M. S. nurodymu ir pastarojo duotu telefono numeriu susisiekė su Latvijos piliečiu ir sutarus parduoti jam 902,40 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 385,759 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuriuos 2011 m. lapkričio 18 d., apie 12 val., veikdami M. S. nurodymu, V. B. kartu su T. R., iškviestu taksi automobiliu „VW Passat“, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, iš (duomenys neskelbtini) atgabeno iki (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) V. B. ir T. R. atgabentus 902,40 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 385,759 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, už 2800 latų, neteisėtai pardavė Latvijos piliečiui Z. A., taip V. B. bendrais veiksmais su T. R. ir M. S., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti disponavo labai dideliu psichotropinės medžiagos – metamfetamino kiekiu, t. y. tuo, kad padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d.

Taip pat jis kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo ir iki 2011 m. lapkričio 18 d. laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 56,848 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 1,078 g narkotinės medžiagos – heroino, kur jos buvo rastos ir paimtos kratos metu, t. y. tuo, kad padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 2 d.

Taip pat jis kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo ir iki 2011 m. lapkričio 18 d. laikė su savimi 0,106 g psichotropinės medžiagos-metamfetamino, kuri buvo rasta ir paimta asmens kratos metu, t. y. tuo, kad padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka V. B. sulaikytas 2011 m. lapkričio 18 d. ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 19 d. nutartimi V. B. paskirta kardomoji priemonė-suėmimas trims mėnesiams. Vėlesnėmis nutartimis griežčiausios kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas.

Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytais pagrindais, BPK 119, 121, 122 ir 127 str. reikalavimų nepažeidė.

Aukštesnės instancijos teismo nuomone, apygardos teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, jog byloje yra nustatyti BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. nurodyti suėmimo skyrimo, o tuo pačiu, ir jo termino pratęsimo pagrindai – pagrįstas manymas, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei kad daryti nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d. Kaltinamojo skundo argumentai nepaneigia tokios žemesnės instancijos teismo išvados.

BPK 121 str. 2 d. nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos bei pratęsiami jų terminai tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Ši baudžiamoji byla, kurioje labai sunkaus ir dviejų sunkių nusikaltimo padarymu kaltinamas V. B., su kaltinamuoju aktu 2012 m. liepos 27 d. perduota Kauno apygardos teismui, kurio 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Sekantys teismo posėdžiai numatyti 2012 m. spalio 16 d. ir 2012 m. lapkričio 8 d.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje proceso stadijoje teismas nėra saistomas BPK 127 str. numatytų kardomosios priemonės - suėmimo taikymo trukmės terminų. Aukštesnysis teismas nenustatė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme vilkinimo faktų. Skundžiama nutartimi suėmimas V. B. pratęstas maksimaliam leistinam 3 mėnesių terminui. Taigi, suėmimo trukmę reglamentuojantys BPK 127 str. reikalavimai taip pat nepažeisti.

Kartu aptarta aplinkybė (kad byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui), patvirtina ir tai, jog šioje byloje yra pakankamai duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad V. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra nurodyti kaltinamajame akte, kuris išsiųstas ir kaltinamajam (4 t. 132 b. l.). Tai reiškia, kad jie (duomenys) žinomi ir V. B. Tai, kad pastarasis šiuos duomenis vertina skirtingai nei teismas, dar neduoda pagrindo konstatuoti BPK 121 str. 2 d. nuostatų pažeidimą.

Atkreiptinas kaltinamojo dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs suimtojo skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, šioje baudžiamojo proceso stadijoje negali pakeisti pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone (BPK 139 str.). Apie kardomųjų priemonių rūšis ir jų tikslingumą skirti įtariamiesiems ar kaltinamiesiems, atsižvelgiant į visumą bylos aplinkybių, sprendžia ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras ar teismas, kurio žinioje yra byla. Tai reiškia, kad minėto įstatymo nuostatos nesuteikia aukštesniajam teismui teisės pakeisti suėmimą kita kardomąja priemone, o prašymą dėl kardomosios priemonės rūšies pakeitimo pareikšti teismui, turinčiam bylą savo žinioje ir ją nagrinėjančiam, bet kuriuo metu turi teisę tiek pats kaltinamasis, tiek jo gynėjas.

Todėl neanalizuojami kaltinamojo skundo argumentai, kad jam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas tapo nereikalinga bei kad jam galima paskirti švelnesnę kardomąją priemonę ar keletą iš jų. Taip pat, šioje proceso stadijoje negali būti analizuojami ir suimtojo teiginiai dėl, jo nuomone, padarytų BPK 240 str. nuostatų pažeidimų.

Į kaltinamojo teiginius dėl jam priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių kitose baudžiamosiose bylose apeliacinės instancijos teismas jau atsakė ankstesnėje (2012 m. gegužės 31 d.) nutartyje (4 t. 27-29 b. l.), todėl dar kartą tų pačių skundo argumentų nebeanalizuoja.

BPK 122 str. 2 d. nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Kaip matyti iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, V. B. yra kaltinamas nusikalstamų veikų, priskiriamų labai sunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5, 6 d.), už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato labai griežtą laisvės atėmimo bausmę (už veiką, numatytą BK 260 str. 3 d. - iki 15 metų laisvės atėmimo). Be to, vieną iš šių veikų jis kaltinamas padaręs veikdamas bendrininkų grupe kartu su užsienio piliečiais. Tokia aplinkybė neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis V. B. turi užsienyje ryšių.

Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis iki suėmimo nedirbo, yra nevedęs ir nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Teismo nuomone, paminėti duomenys patvirtina tai, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, t. y. BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

Skirti suėmimą ar pratęsti jo terminą tuo pagrindu, kad kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, galima tik tada, kai:

jau yra kaltinamas vieno ar kelių BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu;surinkti duomenys leidžia prognozuoti, kad kaltinamasis būdamas laisvėje ir toliau gali daryti aukščiau paminėtame įstatyme išvardintus nusikaltimus.

Vien tik faktas, kad asmuo buvo anksčiau teistas, nėra besąlyginė aplinkybė skirti griežčiausią kardomąją priemonę ar pratęsti jos terminą, tačiau tokie duomenys neabejotinai gali turėti įtakos sprendžiant apie tokio pagrindo buvimą.

Kaip jau buvo anksčiau minėta, šioje byloje V. B. kaltinamas padaręs tris nusikaltimus, nurodytus BPK 122 str. 4 d. Taip pat, baudžiamojoje byloje yra duomenys, kad V. B. anksčiau teistas 5 kartus ir iš jų - už analogišką nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis (3 t. 109-113 b. l.).

Be to, iki suėmimo kaltinamasis oficialiai niekur nedirbo. Kaip matyti iš Lietuvos darbo biržos pateiktos informacijos, jam nedarbo draudimo išmokos nebuvo mokamos ir darbo paiešką jis nutraukė (3 t. 115 b. l. ). Tai reiškia, kad V. B. neturėjo oficialaus pragyvenimo šaltinio. Todėl teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad, šiuo atveju, yra pagrindas manyti, jos kaltinamasis pragyvenimo lėšas galimai gaudavo iš nusikalstamos veikos.

Esant aptartiems duomenims, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo atmesti apygardos teismo išvadą, kad paleistas iš suėmimo V. B., gali daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus.

Taigi, nurodytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

Šioje byloje nėra priimto apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo kaltinamasis būtų pripažintas kaltu ir nuteistas už tas pačias nusikalstamas veikas, nurodytas V. B. pareikštame kaltinime. Aukštesnės instancijos teismas nenustatė ir BPK 58 str. 1 ir 2 d. nurodytų pagrindų. Todėl teigti, kad skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas, nėra jokio pagrindo.

Tokiu būdu, tenkinti suimto kaltinamojo skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Priešingai nei teigia kaltinamasis, apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas tokiu pagrindu ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs BPK, bei nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., Konvencijos 5 str. ir Pakto 9 str. 3 d. nuostatų, nu­ro­dan­čių, kad nie­kam negali bū­ti at­im­ta laisvė kitaip kaip to­kiais pagrindais ir pagal to­kias procedū­ras, kokias yra nusta­tęs įstatymas.

Pažymėtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja teismų praktiką, jog viešasis interesas, atskirais atvejais gali nusverti asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo atveju, atsižvelgiant į faktinę kaltinamojo V. B. suėmimo trukmę, jos santykį su jam inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis, jų pobūdžiu ir už jas numatyta bausme, laikytina, kad viešas interesas yra neabejotinai prioritetinis. Jis nulemia kaltinamajam V. B. paskirto suėmimo termino pratęsimo būtinumą. Šioje byloje kaltinamajam taikomo suėmimo terminas nepažeidžia protingos pusiausvyros tarp asmens teisės į laisvę bei viešo intereso.

Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo tvarka nepažeista. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo V. B. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.