Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. rugpjūčio 18 d.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. R. kaltinamas tuo, kad jis iki 2011 m. lapkričio 18 d., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su V. B. ir M. S., turėdamas tikslą platinti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino, M. S. nurodymu ir pastarojo duotu telefono numeriu V. B. susisiekus su Latvijos piliečiais ir sutarus parduoti jiems 902,40 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 385,759 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuriuos 2011 m. lapkričio 18 d., apie 12 val., veikdami M. S. nurodymu, T. R. kartu su V. B., iškviestu taksi automobiliu „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, iš (duomenys neskelbtini) atgabeno iki (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) T. R. ir V. B. atgabentus 902,40 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 385,759 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, už 2800 latų, neteisėtai pardavė Latvijos piliečiui Z. A., taip T. R. bendrais veiksmais su V. B. ir M. S., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti disponavo labai dideliu psichotropinės medžiagos - metamfetamino kiekiu, t. y. tuo, kad padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka T. R. sulaikytas 2011 m. lapkričio 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 19 d. nutartimi T. R. paskirta kardomoji priemonė-suėmimas trims mėnesiams. Vėlesnėmis nutartimis griežčiausios kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas.

Taip pat kaltinamasis, skunde plačiai aptardamas byloje surinktus duomenis, savo ir kitų kaltinamųjų (skunde nurodoma, kad įtariamųjų) parodymus, teigia, kad jie (duomenys) nepatvirtina jo kaltės jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu. Teismas nepagristai neatsižvelgė į tai, kad byloje neatlikta fonoskopinė ekspertizė. Nurodydamas jam taikomo suėmimo trukmę, teigia, kad skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą patenkinti, o prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam T. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytais pagrindais, BPK 119, 121, 122 ir 127 str. reikalavimų nepažeidė.

Aukštesnės instancijos teismo nuomone, apygardos teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, jog byloje yra nustatyti BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. nurodyti suėmimo skyrimo, o tuo pačiu, ir jo termino pratęsimo pagrindai – pagrįstas manymas, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei kad daryti nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d. Kaltinamojo skundo argumentai nepaneigia tokios žemesnės instancijos teismo išvados.

BPK 121 str. 2 d. nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos bei pratęsiami jų terminai tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Ši baudžiamoji byla, kurioje labai sunkaus nusikaltimo padarymu kaltinamas T. R., su kaltinamuoju aktu 2012 m. liepos 27 d. perduota Kauno apygardos teismui, kurio 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Sekantys teismo posėdžiai numatyti 2012 m. spalio 16 d. ir lapkričio 8 d.

Atkreiptinas suimtojo dėmesys, kad šioje proceso stadijoje teismas nėra saistomas BPK 127 str. numatytų kardomosios priemonės - suėmimo taikymo trukmės terminų. Aukštesnysis teismas taip pat nenustatė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme vilkinimo faktų.

Kartu aptarta aplinkybė (kad byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui), patvirtina ir tai, jog šioje byloje yra pakankamai duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad T. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra nurodyti kaltinamajame akte, kuris išsiųstas ir kaltinamajam (4 t. 132 b. l.). Tai reiškia, kad jie (duomenys) žinomi ir T. R. bei jo gynėjui. Tai, kad pastarieji šiuos duomenis vertina skirtingai nei teismas, dar neduoda pagrindo konstatuoti BPK 121 str. 2 d. nuostatų pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia kaltinamojo dėmesį ir į tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą šioje bylos tyrimo stadijoje kaltės ir įrodymų vertinimo klausimai nesprendžiami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai. Priešingu atveju, tuo būdu būtų pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas. Todėl nenagrinėjami skundo teiginiai apie T. R. pareikšto kaltinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagrįstumą, atliktus ar neatliktus tam tikrus procesinius veiksmus ir visos baudžiamosios bylos medžiagos įrodomąją reikšmę.

BPK 122 str. 2 d. nustatyta, jog kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas bei jo terminas pratęstas atsižvelgiant į suimto kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Pats kaltinimas labai sunkaus nusikaltimo padarymu dar nėra pakankamas pagrindas daryti išvadai, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Nors nusikaltimo sunkumas ir gresianti bausmė padidina bėgimo (slėpimosi) tikimybę, bet vien tik gresiančios sankcijos griežtumu šio pagrindo buvimas negali būti pripažintas pagrįstu.

Tačiau pažymėtina, kad BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu skiriant arba pratęsiant suėmimą, būtina atsižvelgti į BPK 122 str. 2 d. nurodytų ir anksčiau paminėtų aplinkybių visumą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, T. R. yra kaltinamas nusikalstamos veikos, priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 6 d.), už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato labai griežtą laisvės atėmimo bausmę - iki 15 metų laisvės atėmimo. Be to, šią veiką jis kaltinamas įvykdęs veikdamas bendrininkų grupe kartu su užsienio piliečiais. Tokia aplinkybė neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis T. R. turi užsienyje ryšių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad T. R. yra vedęs, tačiau iki suėmimo oficialiai niekur nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje (3 t. 187, 188 b. l.) ir nuo 2011 m. gegužės 16 d. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (3 t. 180 b. l.). Pastaroji aplinkybė paneigia skunde nurodytus duomenis, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Be to, aukštesnės instancijos teismo nuomone, tai, kad kaltinamasis turi šeimą, šiuo atveju, nepaneigia skundžiamoje nutartyje nurodyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo.

Taigi, paminėtų duomenų visetas patvirtina tai, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, t. y. BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Vien tik faktas, kad asmuo buvo anksčiau teistas, nėra besąlyginė aplinkybė skirti griežčiausią kardomąją priemonę ar pratęsti jos terminą, tačiau tokie duomenys neabejotinai gali turėti įtakos sprendžiant apie tokio pagrindo buvimą.

Iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad T. R. anksčiau teistas net 7 kartus ir iš jų - už nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis bei su tikslu jas platinti (3 t. 182-186 b. l.). Už minėtus nusikaltimus teistumas nėra išnykęs. Be to, T. R. tik 2010 m. spalio 5 d. paleistas iš Alytaus pataisos namų lygtinai neatlikus visos bausmės. Tiriamoje baudžiamojoje byloje T. R. kaltinamas dėl nusikaltimo, padaryto jau 2011 m. lapkričio mėn., t. y. lygtinio paleidimo iš pataisos namų metu.

Nors iki suėmimo kaltinamasis oficialiai niekur nedirbo ir buvo registruotas darbo biržoje, tačiau, kaip matyti iš Lietuvos darbo biržos pateiktos informacijos, jam nedarbo draudimo išmokos nebuvo mokamos (3 t. 188 b. l. ). Tai reiškia, kad jis neturėjo oficialaus pragyvenimo šaltinio. Byloje nėra jokių duomenų, teismo posėdyje jų nepateikė ir kaltinamojo gynėjas, patvirtinančių skunde nurodytą aplinkybę apie T. R. motinos kaltinamajam suteikiamą materialinę pagalbą. Todėl teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad, šiuo atveju, yra pagrindas manyti, jos kaltinamasis pragyvenimo lėšas galimai gaudavo iš nusikalstamos veikos.

Esant aptartiems duomenims, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo atmesti apygardos teismo išvadą, kad paleistas iš suėmimo T. R., gali daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus.

Taigi, nurodytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytus suėmimo termino pratęsimo pagrindus pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

Skundo autorius nenurodo į kurias aplinkybes, nurodytas BPK III dalies XI skyriuje, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė priimdamas skundžiamą nutartį. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių atsakyti į tokius skundo argumentus.

Kaip anksčiau jau buvo minėta šioje nutartyje, kaltinamojo akcentuojamos aplinkybės (turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur gyvena su šeima, charakterizuojamas teigiamai, iki suėmimo buvo registruotas darbo biržoje), šiuo atveju nėra pakankamos, kad jomis remiantis būtų galima naikinti griežčiausią kardomąją priemonę bei negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės, priešpastatomos viešajam interesui ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu.

Šioje byloje nėra priimto apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo kaltinamasis būtų pripažintas kaltu ir nuteistas už tą pačią nusikalstamą veiką, nurodytą T. R. pareikštame kaltinime. Aukštesnės instancijos teismas nenustatė ir BPK 58 str. 1 ir 2 d. nurodytų pagrindų. Todėl teigti, kad skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas, nėra jokio pagrindo.

Taigi, tenkinti suimto kaltinamojo skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas tokiu pagrindu ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs BPK, bei nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatų, nu­ro­dan­čių, kad nie­kam negali bū­ti at­im­ta laisvė kitaip kaip to­kiais pagrindais ir pagal to­kias procedū­ras, kokias yra nusta­tęs įstatymas.

Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo tvarka nepažeista. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo T. R. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.