Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) pareigūnas 2023 m. lapkričio 18 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 31-ANR_ P-22949-2023 A. K. už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 18 d. 07.48 val. ties Taikos pr. ir Baltijos pr. gatvių sankryža, Klaipėdoje, pakartotinai, nepraėjus metams nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, vairavo automobilį „Toyota Hiace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, nes teisė vairuoti yra atimta. Institucijos 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimu A. K. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių.

2. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė teismui, prašydamas sumažinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skundžiama 2024 m. sausio 24 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas A. K. skundo netenkino ir Institucijos 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 30-ANR_N-14270-2023 paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutartį ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Pirmosios instancijos teismo ir Institucijos pateikti argumentai yra formalūs. Egzistuoja kompleksas faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Transporto priemonių vairavimas be teisės vairuoti buvo atsitiktiniai įvykiai A. K. gyvenime, padaryti susiklosčius atsitiktinėms aplinkybėms. Jis dirba muitinės sandėlio darbuotoju, darbo funkcijų atlikimui būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Neturėdamas teisės vairuoti jis negalėtų vykdyti savo darbinių pareigų, užsiimti savanorystės veikla, neturėtų kaip išsilaikyti. Gyvena Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini), kur yra blogai išvystytas susisiekimas, todėl jam būtų sudėtinga susirasti naują darbą. Yra doras visuomenės narys, įgijęs profesinį išsilavinimą, dirbantis, aplinkinių charakterizuojamas gerai.

3.2. 2023 m. balandžio 23 d. A. K. vairavo bekelės motociklą neturėdamas teisės jo vairuoti, jam skirta 300 Eur bauda, tačiau jokios informacijos apie teisės vairuoti atėmimą jis negavo. 2023 m. lapkričio 18 d., nežinodamas, kad teisė vairuoti jam yra atimta, vėl vairavo transporto priemonę. Vairuodamas transporto priemonę jis nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimų, vairavo visiškai blaivus, automobilį vairavo trumpą atstumą, šviesiu paros metu, žinomoje vietovėje, automobiliu važiavo vienas. Administracinį nusižengimą padarė iš nežinojimo, ne dėl tyčios.

4. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimu prašo A. K. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutartį galioti nepakeistą.

5. Pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nėra ginčijama padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacija ir faktinės bylos aplinkybės, tačiau siekiama, kad už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą A. K. būtų pritaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir tuo pagrindu sutrumpintas administracinio poveikio priemonės terminas. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

9. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriame išdėstyta, jog nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Todėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

10. Analizuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

11. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Nors ANK 34 straipsnio 6 dalyje pažodžiui nenurodoma, jog norint taikyti šio straipsnio nuostatas byloje privaloma nustatyti išskirtines aplinkybes, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės negali būti įprastos ir būdingos daugeliui bylų, kadangi tokiu atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, kas iš esmės neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų, kurių buvo siekiama įtvirtinant teisinį reglamentavimą, numatantį, jog už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Iš to galima daryti išvadą, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019). Pažymėtina tai, jog aplinkybė, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nesudaro pagrindo jos neskirti ar ją švelninti (kasacinės nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).

12. Apygardos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo nuomonei, jog šioje byloje nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti pažeidėjui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino, nei numatyta ANK 424 straipsnio 7 dalyje, paskyrimas, remiantis apylinkės teismo nurodytais argumentais, pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.

14. A. K. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 18 d. 07.48 val. ties Taikos pr. ir Baltijos pr. gatvių sankryža, Klaipėdoje, pakartotinai, nepraėjus metams nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, vairavo automobilį „Toyota Hiace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, nes teisė vairuoti yra atimta.

15. ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieneri metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą nuo 800 iki 1000 Eur. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų. To paties straipsnio 8 dalyje, be kita ko, nurodyta, jog už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

16. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimu A. K. už nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą, nustačiusi jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti), ir nenustačiusi jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė jam minimalią 800 Eur dydžio baudą ir minimaliam 1 metų 6 mėnesių terminui paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Pažymėtina, jog Institucija nutarė nekonfiskuoti automobilio, kurį vairuojant buvo padarytas minėtas nusižengimas. Apygardos teismo vertinimu Institucijos 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimu A. K. paskirta ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė minimaliam terminui aptariamu atveju buvo individualizuota tinkamai, nėra per griežta ir tinkamai užtikrina administracinio poveikio priemonės paskirtį. Vien tai, kad teismas priėmė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesų neatitinkantį sprendimą nesudaro pagrindo abejoti tokio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

17.Kaip matyti iš A. K. apeliacinio skundo, pažeidėjas tikina, kad jis nežinojo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta 2023 m. gegužės 16 d. nutarimu, nes iš Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) gavo pranešimą, kad jam skirta 300 Eur bauda, tačiau jokios informacijos, kad jam atimta teisė vairuoti, jis negavo. Tokius pažeidėjo paaiškinimus apygardos laiko tik gynybine jo pozicija, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis ir suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir ANK nuostatos. Remiantis administracinio nusižengimo byloje esančiu 2023 m. gegužės 2 d. administracinio nusižengimo protokolu (t. 1, b. l. 52) nustatyta, kad A. K. buvo surašytas protokolas dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 282 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 1, 2 dalyje, padarymo. Duodamas paaiškinimą dėl padarytų administracinių nusižengimų asmuo nurodė, kad „Su pažeidimu sutinku ir dėl jo gailiuosi. Motociklu daugiau nebevažinėsiu. Į bylos nagrinėjimą neatvyksiu, bylą prašau išnagrinėti man nedalyvaujant, prašau paskirti minimalią baudą, kurią sumokėsiu iš karto. Nutarimą prašau atsiųsti elektroniniu paštu“. Po paaiškinimu asmuo yra pasirašęs. 2023 m. gegužės 16 d. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje (t. 1, b. l. 54-56), kuriuo už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 282 straipsnio 1 dalyje padarymą A. K. buvo paskirta 20 Eur bauda, už 424 straipsnio 3 dalyje padarytą administracinį nusižengimą skirta 300 Eur bauda ir (sekančioje eilutėje nurodyta – teismo pastaba) administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta 50 Eur bauda, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirta 50 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir (sekančioje eilutėje nurodyta – teismo pastaba) administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams. 2023 m. gegužės 16 d. nutarimas A. K. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas jo priėmimo dieną, t. y. 2023 m. gegužės 16 d. (t. 1, b. l. 58-59). Paskirta bauda sumokėta sekančią dieną, t. y. 2023 m. gegužės 17 d. (t. 1, b. l. 42). Apygardos teismas konstatuoja, kad Institucijos nutarimas buvo išsiųstas tinkamai, elektroniniu paštu, kurį nurodė A. K. valstybės informacinėse sistemose bei registruose, naudojamuose elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Toks procesinių dokumentų įteikimo būdas pagal ANK 573 straipsnio 1 dalį laikomas tinkamu. Tuo pačiu elektroniniu paštu buvo siųstas ir VMI pranešimas dėl paskirtos 300 Eur baudos sumokėjimo, kurį akivaizdu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. gavo, kadangi jau sekančią dieną baudą sumokėjo. Taigi šiuo atveju A. K. pateikta versija, kad jis nežinojo apie jam atimtą teisę vairuoti prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms, o taip pat ir elementariai logikai, todėl tikėti šia versija ir ja vadovautis, sprendžiant jo atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį klausimą, pagrindo nėra.

18. Apeliantas teigia, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina darbo funkcijų atlikimui muitinės sandėlyje. Neturėdamas teisės vairuoti jis negalėtų vykdyti savo darbinių pareigų, užsiimti savanorystės veikla, neturėtų kaip išsilaikyti. Gyvena Klaipėdos rajone, kur yra blogai išvystytas susisiekimas, todėl būtų sudėtinga susirasti naują darbą. Šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir A. K. padaryto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo pakartotinio neteisėto elgesio jo nesustabdė. Nėra jokio pagrindo teigti, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies normos A. K. galėtų būti taikomos dėl jo darbo pobūdžio ar savanorystės veiklos. Teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, susijęs su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (kasacinė nutartis Nr. 2AT-3-2011). Pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019). Taip pat įstatymas aukščiau iškelia visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių.

19. Atmetant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo neturint teisės vairuoti, kai vairuojančiam asmeniui teisė vairuoti atimta, pasekmes, už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nustatydamas ne tik baudą, bet ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įstatymo leidėjas neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Todėl apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad A. K. yra doras visuomenės narys, įgijęs profesinį išsilavinimą, dirbantis, aplinkinių charakterizuojamas gerai, be to, automobilį vairavo blaivus, vairuodamas transporto priemonę nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų, nesuteikia pagrindo sutrumpinti jam administracinio poveikio priemonės terminą. Pažymėtina, jog jeigu šiuo atveju A. K. būtų vairavęs būdamas neblaivus, padaręs kitus KET pažeidimus ir dėl tokių jo neteisėtų veiksmų būtų padaryta žalos kitų asmenų sveikatai, turtui, jam būtų kilusi kitokio pobūdžio, griežtesnė teisinė atsakomybė. Tuo tarpu paskirtų baudų sumokėjimas yra įprasta administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų pareiga. Be to, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus matyti, jog A. K. jau anksčiau buvo baustas už KET pažeidimus ir dabar vėl padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę, kai jam 2023 m. gegužės 16 d. nutarimu laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2023 m. gruodžio 4 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones už tai, kad jis vairavo motociklą, neturėdamas teisės jo vairuoti (motociklas buvo neįregistruotas ir nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu). Šios aplinkybės rodo, jog kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra atsitiktinis reiškinys A. K. gyvenime, o tai aptariamu atveju jį charakterizuoja neigiamai.

20. Nors apeliaciniame skunde vardijama daug apylinkių teismų sprendimų, kuriuose ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos daugiausiai buvo taikomos asmenims, vairavusiems transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio (patrauktiems administracinėn atsakomybėn daugiausiai pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį), tačiau šioje administracinio nusižengimo byloje A. K. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį dėl pakartotinio transporto priemonės vairavimo, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl minėtose bylose nagrinėjami pažeidimai, šių pažeidimų padarymo aplinkybės, pavojingumas, nurodomos ypatingos aplinkybės bei neigiamų pasekmių poveikis pažeidėjams niekaip negali būti laikomos analogiškomis nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Be to, apylinkių teismų sprendimai apygardų teismams nėra privalomi, nes vieningą praktiką administracinių nusižengimų bylose Lietuvos Respublikoje formuoja tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

21. Apygardos teismas konstatuoja, jog A. K. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl sutrumpinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui administracinio poveikio priemonės terminą nėra jokio pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas skundžiamą nutartį priėmė remdamasis formaliais argumentais, netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai nepritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, yra deklaratyvūs ir nesuteikia teisinio pagrindo skundžiamą nutartį keisti. Be to, tiek administracine nuobauda, tiek kartu su ja skiriama administracinio poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Per švelnios nuobaudos asmeniui skyrimas gali jį paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir daryti naujus administracinius nusižengimus. Taigi byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, kad minimalios trukmės 1 metų 6 mėnesių sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės skyrimas A. K. prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams.

22. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti A. K. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.