Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2585-957/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-29
Bylos Nr.
1-2585-957/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27779-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
V. S.
Suinteresuotas asmuo
A. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2585-957/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27779-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei,kaltinamajam V. S. (V. S.), jo gynėjai advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei,suinteresuotam asmeniui A. T. (A. T.)laiduotojui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. S. 2021 m. rugpjūčio 14 d., apie 8.35 val., Vilniuje, Liepkalnio g. 77, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW SERIE X X70“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,66 promilės etilo alkoholio koncentracija ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje ištirti įrodymai ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis V. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad penktadienį, 2021 m. rugpjūčio 13 d., draugai pakvietė švęsti draugo gimtadienį pirtyje, kuri buvo už 10 kilometrų nuo Vilniaus. Pirtyje visi vartojo alkoholį, taip pat ir automobilio savininkas. Kitą dieną atsikėlė 7 val. ryto, jis gerai jautėsi, pagalvojo, kad yra blaivus ir 8 val. sėdo už vairo bei kartu su trimis draugais išvažiavo iš pirties į Vilnių. Liepkalnio gatvėje automobilį sustabdė policija. Pareigūnas pasakė, kad kilo įtarimas, jog jis neblaivus ir paprašė papūsti į alkotesterį bei nustatė 1,6 promilės girtumą. Automobilio savininko pavardės jis nežino. Jis važiavo kartu ir sėdėjo ant galinės sėdynės. Labai blogai vertina savo poelgį. Jis gyveno Baltarusijoje, bet dėl politinės situacijos atvyko į Lietuvą ieškoti darbo ir gyventi. Jau buvo čia registruotas. Gali dirbti tik vairuotoju, turi visų kategorijų vairuotojo teises ir 20 metų vairavimo stažą. Jis kreipėsi dėl automobilio vertės nustatymo, nes jam pasirodė, kad automobilio vertė yra per didelė. Ieškojo internete, kas atlieka vertinimą ir surado vertintoją E. L. Pažiūrėjo internete, kad tokie automobiliai kainuoja 7000 eurų. Jis žiūrėjo pigiausius variantus. Automobilis nėra naujas ir gražus. Dokumentuose nurodytas A. T. yra automobilio savininkas. Automobilis šiuo metu stovi pas draugą. Vertintojas atvažiavo, apžiūrėjo automobilį, padarė nuotraukas, apžiūrėjo automobilio ridą. Laiduotojas V. M. yra pusbrolis. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Dabar jis nedirba, nes negali rasti normalaus darbo. Jie apie darbą nekalba, kalba su juo apie jo žvejybą, medžioklę. Prieš porą mėnesių jis (V. S.) atvyko į Lietuvą, o nuo 2014 m. gyveno Baltarusijoje ir ten dirbo vairuotoju. Su pusbroliu susitinka nuolatos. Kiekvieną dieną susiskambina, bendrauja beveik kiekvieną dieną. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), o pusbrolis (duomenys neskelbtini). Kitame posėdyje apklausiant dėl automobilio savininko V. S. paaiškino, kad anksčiau sakė, kad nežino kitų kartu važiavusių asmenų vardų. Gal ir pasakė, kad čia mašinos savininkas, bet ten buvo ne A., o V. Matomai pagalvojo, kad čia ir yra automobilio savininkas. Ten yra pusbrolis V., bet jie nėra gerai pažįstami.

3. Laiduotojas V. M. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad V. S. yra jo brolis, t. y. jis jį laiko broliu. V. S. tėvas ir laiduotojo motina yra brolis ir sesuo. Brolis važiuodamas pakliuvo neblaivus. Sakė, kad jis jautėsi gerai. Sėdo prie vairo ir važiavo. Jam nustatė girtumą. Blogai padarė, nes liko be vairuotojo teisių ir be darbo. Visą gyvenimą dirbo vairuotoju. Jis blogai pasielgė. Vairuojant esant girtam reakcija suprastėja, gali avariją padaryti, partrenkti kažką. Jis (V. M.) stengiasi būti drausmingas vairuotojas. Vairuojant tenka pakelti ragelį, todėl yra baustas už naudojimąsi telefonu ir viršytą greitį. Jis laiduoja, kad daugiau tai nepasikartos. Jie su V. S. šnekėjo ir šis pažadėjo, kad daugiau taip nesielgs, kad jeigu bus švenčių, daugiau nesės prie vairo išgėręs. Jie bendrauja kiekvieną dieną, susimato. Būna, kad V. S. gyvena pas jį (V. M.). Dažnai kartu būna. Kai yra laiko susitinka ir praleidžia kartu laiką. Šiuo metu jis nedirba, nes išėjo iš darbo per karantiną. Dirbo „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju.

4. Suinteresuotas asmuo A. T. apklausiamas teisme parodė, kad jam priklauso automobilis „BMW“. Penktadienį, tikslios datos nepamena, jis paskolino mašiną draugui. Tos dienos išvakarėse nuvažiavo į pirtį. Važiavo jis, jo pusbrolis V. B. ir jo krikšto tėvas. V. S. tą dieną buvo kartu su jais. Jis paprašė paskolinti jam mašiną. Jis (A. T.) paliko automobilį ir išvažiavo namo. Po to sužinojo, kad V. S. važiavo šeštadienį girtas su tuo automobiliu. Jis tuo metu jau buvo namuose ir mašinoje nebuvo. Į pirtį su juo (A. T.) važiavo V. B., V. B. jaunesnysis, V. S. ir Č. B. Tuo metu kai V. S. vairavo automobilį, jis jau buvo namuose, nes namo išvažiavo penktadienį vakare apie 12 val. Peržiūrint vaizdo įrašus, A. T. paaiškino, kad automobilio gale sėdi Č., o šalia jo V., o lauke stovi V. B. jaunesnysis. Vaizdo įraše pareigūnas kalba ne su juo (A. T.), nes jo ten apskritai nėra, o su V. V. yra jo (A. T.) pusbrolis, o automobilyje yra V. tėvas. Vaizdo įraše, kur pradarytos durys, matyti Č. ir gale V. tėvas, t. y. arčiau atidarytų durų Č. Jis pats (A. T.) važiavo namo su taksi. Gyvena (duomenys neskelbtini). Išvažiavo apie 12 val. nakties. Iki namų buvo kažkur 15 km. Su pažįstamu taksistu važiavo. Automobilį jis pirko už 12 000 eurų, prieš 3 metus. Automobilis turėjo gedimų su dėže, varikliu. Gedimai buvo smulkūs. Naudotis automobiliu netrukdė. Automobilio rakteliai buvo pakabinti. Nepaliko jo saugoti konkrečiai kažkuriam asmeniui. Pats vairuoti negalėjo, todėl ir paliko automobilį. Nežinojo, kad V. vairuos. Automobilis techninę apžiūrą praėjo 2021 metų kovo mėnesį.

5. Liudytoju apklaustas turto vertintojas E. L. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad V. S. ir A. T. nepažįsta. Pateikė transporto priemonės vertinimo ataskaitą. Į jį kreipėsi klientas, prašydamas nustatyti automobilio rinkos vertę. Jis atliko to automobilio apžiūrą, darė nuotraukas. Fiksavo defektus ir juos įvertino sudarydamas remonto sąmatą. Automobilio rinkos vertę nustatė lyginamuoju metodu. Išsirinko tris panašius automobilius, kurie buvo be defektų. Defektus vertino sudarydamas sąmatą. Prisimena, kad automobilio priekinis dešinio žibinto stiklas buvo neskaidrus. Toks automobilis negalėtų būti eksploatuojamas, nes neatitinka techninių reikalavimų. Taip pat buvo apsilupusi stogo panelė, galinis bamperis buvo deformuotas. Kiek prisimena, dar bagažinės dangtis turėjo koroziją. Lyginamųjų automobilių jis neapžiūrėjo fiziškai, tik darė prielaidą, kad jie buvo tvarkingi. Atsirinko tuos tris automobilius atmetant pačius pigiausius ir pačius brangiausius. Praktiškai buvo taikoma į vidutinį segmentą. Vertintojas pats sprendžia, kokius automobilius atsirinkti. Įvertinti tą, kuris yra, ir atsirinkti artimiausius variantus. Turėjo sutapti automobilio įranga, variklis, pavarų dėžė ir komplektacija, odinis salonas, „Sport“ paketai. Atrodo, kad šitame automobilyje nebuvo „Sport“ paketo. Skelbimuose surašyta už kiek žmonės parduoda automobilius, o ne pagal įvykusį sandorį. Regitros duomenų bazė yra ruošiama, kurioje bus sisteminami pagal įvykusį sandorį, tačiau šiuo metu jos nėra. Kadangi nėra kitų duomenų, įstatymas leidžia tokiu būdu vertinti turtą. Jis rinkos vertę nustatė įvertinęs sugadinimus. Jeigu skelbiama skelbimuose, kad automobiliai tvarkingi, tai jis daro prielaidą, kad jie yra tvarkingi. Per metus toks automobilis nuvertėja apie 10 proc. Jeigu pirkta už 12 000 eurų, tai jis nuvertėja 10 proc. Pusę metų gali praeiti, kad automobilis nepraeitų techninės apžiūros. Gal buvo ne tas žibintas, o kitas. Viskas priklauso nuo eksploatavimo sąlygų. Automobilio ridą jis taip pat vertina. „Emprekis“ realiai taip pat neapžiūri automobilių. Jis nežino, kaip „Emprekis“ nustato vidutinę rinkos kainą.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

7. Liudytojas M. K. (M. K.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 14 d., 6.30 val. pradėjo tarnybą ir kartu su porininku tarnybiniu automobiliu, su skiriamaisiais ženklais išvyko į maršrutą. Apie 8.25 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Vilniuje, Liepkalnio g., link parduotuvės „Maxima“ važiuoja automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas yra galimai apsvaigęs nuo alkoholio. Po kelių minučių Liepkalnio g. pastebėjo važiuojantį minėtą automobilį, kuris važiavo Liepkalnio g., iš gatvės, į degalinę ar kiemą, niekur išsukęs nebuvo. Vilniuje, prie Liepkalnio g. 77, įjungę specialius garso ir šviesos signalus, sustabdė minėtą automobilį. Priėjus prie automobilio, prie vairo sėdėjo vyriškis, kuris nepateikė jokio asmens dokumento ir prisistatė V. S., kurio duomenis nustatė per VRM CDB. Be vairuotojo automobilyje buvo dar trys asmenys, kurie buvo akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio. Kadangi keleiviai nepadarė jokio pažeidimo, jų asmenybių nenustatinėjo ir leido išeiti. Vairuotojo kalba buvo nerišli, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. Paklausus, kada paskutinį kartą jis vartojo alkoholį, V. S. paaiškino, kad alkoholį vartojo vakar. Pasiūlius V. S. pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, V. S. sutiko ir alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0002, metrologinės patikros liudijimas Nr. 1486485, buvo patikrintas jo blaivumas. Pirmas patikrinimas atliktas 8.38 val. ir buvo nustatytas 1.82 promilės girtumas. Antras patikrinimas atliktas 9.00 val., jo metu buvo nustatytas 1.66 promilės girtumas. Apie įvykį pranešė Operatyvaus valdymo skyriui ir buvo iškviestas automobilio tralas, kuris automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išgabeno į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Vilniuje, Eišiškių g. 127, o sulaikytą vairuotoją pristatė į Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 55-56).

8. Liudytojas A. T. (A. T.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis turi automobilį „BMW X5“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). 2021 m. rugpjūčio 13 d. minėtą automobilį paskolino savo draugui V. S. Pastarąjį pažįsta jau virš 4 metų. Automobilį jis paskolino pasivažinėti savaitgaliui. V. S. jam neaiškino, kur jis važiuos su automobiliu. 2021 m. rugpjūčio 15 d. jis sužinojo, kad V. S. buvo sulaikytas girtas vairuojantis jo automobilį „BMW X5“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Kur ir kaip jis buvo sulaikytas sužinojo tik iš pastarojo paaiškinimo. Jis V. S. neturi jokių pretenzijų, kad jis girtas vairavo jo automobilį, jei jis būtų buvęs su juo, taip daryti būtų jam neleidęs (b. l. 60).

9. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. M. (A. M.) 2021 m. rugpjūčio 14 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 14 d., apie 8.28 val., buvo gautas neprisistačiusio asmens pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Liepkalnio g., link parduotuvės „Maxima“ važiuoja automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotojas pavojingai manevruoja, galimai neblaivus. Vėliau minėtas automobilis buvo sustabdytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnų, vairuotojui nustatytas girtumas, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pranešėjo, galimo liudininko, apklausti ir nustatyti pastarojo asmens duomenų nepavyko, kadangi šis neprisistatė bei skambino iš be „kortelinio“ telefono (b. l. 14).

10. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. K. 2021 m. rugpjūčio 14 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad šiame pranešime jis nurodė iš esmės analogiškas analizuojamo įvykio aplinkybes, kaip ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 13).

11. Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 14 d., apie 8.28 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, kad link „Maximos“ važiuoja automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris pavojingai manevruoja. Įtariama, vairuotojas neblaivus. Pranešėjas prisistatyti atsisakė (b. l. 18).

12. Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų duomenų matyti, kad iš V. S. burnos jautėsi sklindantis alkoholio kvapas. Alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0002 (patikros sertifikatas Nr. 1486485, galioja iki 2021 m. spalio 26 d.) V. S. 2021 m. rugpjūčio 14 d. 8.38 val. nustatytas 1,82 promilės girtumas, o 9.00 val. jam nustatytas 1,66 promilės girtumas (b. l. 19-22).

13. Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti, kad buvo atlikta transporto priemonės „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apžiūra ir techninis patikrinimas (b. l. 23-28).

14. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN kodas (duomenys neskelbtii), savininkas-valdytojas yra A. T. (b. l. 30).

15. Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Vilniuje, Eišiškių pl. 127 (b. l. 31-32).

16. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad automobilio „BMW X5“ 3.0 d (dyzelinas, 2008 m.) vidutinė kaina Lietuvoje 2021 m. rugpjūčio mėnesį su PVM buvo 7 920 Eur (b. l. 33).

17. Iš 2021 m. rugpjūčio 14 d. įtariamojo laikino sulaikymo protokolo matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. S. buvo laikinai sulaikytas 2021 m. rugpjūčio 14 d., 8.38 val. (b. l. 68-69).

18. Iš 2021 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį matyti, kad V. S. iš laikinojo sulaikymo buvo paleistas 2021 m. rugpjūčio 14 d., 14.08 val. (b. l. 71).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

19. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

20. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. S. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Dėl to ginčo byloje nėra, be to, tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

21. Kaltinamasis V. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad išvakarėse su draugais pirtyje vartojo alkoholį, o ryte atsikėlė ir apie 8 val. sėdo už vairo ir išvažiavo, nes jautėsi blaivus. Buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie alkotesteriu jam nustatė 1,6 promilės neblaivumą. Tokie kaltinamojo V. S. parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Štai liudytojas M. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu detaliai parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 14 d., apie 8.25 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą apie Vilniuje, Liepkalnio g., link parduotuvės „Maxima“ važiuojantį automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas galimai apsvaigęs nuo alkoholio. Minėtą automobilį sustabdė Vilniuje, Liepkalnio gatvėje, priėjo ir pamatė prie vairo sėdintį vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo – tai V. S. Liudytojo M. K. teigimu, minėto vairuotojo kalba buvo nerišli, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, V. S. jam paaiškino, kad paskutinį kartą alkoholį vartojo vakar. Pirmą kartą (8.38 val.) alkotesteriu patikrinus vairuotojo V. S. blaivumą, buvo nustatytas 1,82 promilių girtumas, o antrą kartą (9.00 val.) – 1,66 promilių girtumas. Automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę, o vairuotojas sulaikytas ir pristatytas į Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 55-56). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes policijos pareigūnas M. K. nurodė ir savo 2021 m. rugpjūčio 14 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 13). Tokias liudytojo M. K. nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: policijos įvykių registro išrašo duomenys, iš kurių matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 14 d., apie 8.28 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, kad link „Maximos“ važiuoja automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris pavojingai manevruoja. Įtariama, vairuotojas neblaivus. Pranešėjas prisistatyti atsisakė (b. l. 18); taip pat Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A M. 2021 m. rugpjūčio 14 d. tarnybiniame pranešime išdėstyti duomenys apie 2021 m. rugpjūčio 14 d., apie 8.28 val. gautą neprisistačiusio asmens, kurio tapatybės nepavyko nustatyti, pranešimą apie tai, kad Vilniuje, Liepkalnio g., link parduotuvės „Maxima“ važiuoja automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotojas pavojingai manevruoja, galimai neblaivus (b. l. 14). Liudytojo M. K. nurodytas aplinkybes apie kaltinamajam nustatytą neblaivumą, o tuo pačiu ir aplinkybę, kad kaltinamasis V. S. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus, patvirtina neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų duomenys, iš kurių matyti, kad iš V. S. burnos jautėsi sklindantis alkoholio kvapas; alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0002 (patikros sertifikatas Nr. 1486485, galioja iki 2021 m. spalio 26 d.) V. S. 2021 m. rugpjūčio 14 d. 8.38 val. nustatytas 1,82 promilės girtumas, o 9.00 val. jam nustatytas 1,66 promilės girtumas (b. l. 19-22). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

22. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, kad V. S. 2021 m. rugpjūčio 14 d., apie 8.35 val., Vilniuje, Liepkalnio g. 77, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW SERIE X X70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,66 promilės etilo alkoholio koncentracija.

23. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo V. S. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

24. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 136-138), laiduotojas V. M. pateikė teismui rašytinį prašymą dėl V. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo jo atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 146-147). Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas ir kaltinamasis palaikė šį prašymą ir prašė V. S. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

25. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

26. Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką V. S. padarė pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas (b. l. 100) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, dėl V. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviam, nebuvo padaryta žala.

27. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos.

28. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. S. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nevedęs (b. l. 90), nedirbantis (b. l. 102, 103), administracine tvarka nebaustas (b. l. 98), anksčiau neteistas ir jo atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra (b. l. 100). Be to, byloje pateiktas tarpininkavimo raštas, iš kurio matyti, kad įmonė turi informacijos apie V. S. iš ankstesnių darboviečių, todėl yra pasiryžę priimti jį į darbą (t. 1, b. l. 139). V. S. yra išklausęs Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (b. l. 142). Neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje iš esmės nėra. Be to, Vilniaus priklausomybės ligų centre kaltinamasis neregistruotas (t. 1, b. l. 143). Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kritiškai, iš jo elgesio teismo posėdyje matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

29. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, apibūdinamas iš esmės tik teigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokia išvada darytina ir atsižvelgus į jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. S. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

30. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

31. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019, 2K-96-628/2019, 2K-102-303/2019). Laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, turi būti išsiaiškintas jo požiūris į kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, taip pat laiduotojas turi nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71/2011, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018, 2K-96-628/2019).

32. Nagrinėjamu atveju atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo pusbrolis V. M. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. M. anksčiau neteistas ir jo atžvilgiu ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo ir nėra (t. 1, b. l. 152), administracine tvarka baustas vieną kartą 2020 metais, du kartus 2017 metais ir du kartus 2016 metais, šie nusižengimai savo esme nėra šiurkštūs (t. 1, b. l. b. l. 153-156). V. M. Vilniaus priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 1, b. l. 157). Šiuo metu V. M. nedirbantis, yra (duomenys neskelbtini) narys ir apibūdinamas teigiamai (t. 1, b. l. 150-151). Pažymėtina, kad apklausiamas teismo posėdžio metu V. M. paaiškino, kad V. S. jis laiko broliu. Jie šnekėjo apie įvykį ir šis pažadėjo, kad daugiau taip nesielgs, kad jeigu bus švenčių, daugiau nesės prie vairo išgėręs. Jie nors ir gyvena atskirai, tačiau bendrauja kiekvieną dieną, susimato. Būna, kad V. S. gyvena pas jį (V. M.). Dažnai kartu būna. Kai yra laiko susitinka ir praleidžia kartu laiką. Tai iš esmės patvirtino ir V. S., kuris taip pat teigė, kad dažnai bendrauja su pusbroliu. Laiduotojo teigimu, jis savo pusbrolio elgesį vertina blogai, nes vairuojant esant girtam reakcija suprastėja, gali avariją padaryti, partrenkti kažką. Be to, jis dirba vairuotoju ir neteko teisių. Teismas pažymi, kad laiduotojas išreiškė kritinį požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, o atsižvelgiant į tai, kad yra vienas iš giminystės ryšiais su V. S. saistomų asmenų, dažnai bendrauja, gyvena tame pačiame mieste, manytina, kad jis turės galimybę daryti jam teigiamą įtaką. Todėl teismas sprendžia, kad V. M. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojo pareigas. Įvertinus surinktų byloje duomenų visumą, teismas neturi pagrindo manyti, kad V. M. pasižymi kokiomis nors netinkamomis savybėmis, trukdančiomis būti laiduotoju, jo asmenybė teigiama, jis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas metų laikotarpiu vos už vieną nusižengimą, (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai, su kaltinamuoju siejamas nors ir ne artimais, tačiau giminystės ryšiais. Todėl manytina, kad jo nusiteikimas prisiimti atsakomybę yra rimtas ir pakankamai apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojo pareigas. Vis dėlto teismas pažymi, kad laiduotojas ir kaltinamasis nėra artimiausio giminystės ryšio, gyvena atskirai, nors ir tame pačiame mieste, todėl nors laiduotojas ir vertas teismo pasitikėjimo, jo asmenybė teigiama, jis kritiškas kaltinamojo elgesiui, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys), tačiau šiuo atveju nustatytinas laidavimas taikant 1000 Eur užstatą, kadangi tai stiprins tiek laiduotojo motyvaciją užtikrinti, kad V. S. daugiau nenusikalstų, todėl V. S. papildomai įpareigos laikytis įsipareigojimų, siekiant neprarasti pusbrolio įmokėtos užstato sumos. Nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

33. Pažymėtina, jog BK 67 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, baudžiamosiose bylose, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemonę (priemones) (BK 68 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-134-1073/2018, 2K-256-303/2018, 2K-64-511/2019).

34. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, V. S. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 1,66 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą ir nors eismo įvykio nesukėlė, tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kartu važiavusiems trims keleiviams ar kitiems aplinkiniams asmenims. Šiame kontekste pažymėtina, jog kiekviena bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė keičia įprastą asmens, kuriam kyla baudžiamoji atsakomybė arba kuris yra nuo jos atleidžiamas, asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, tai yra neišvengiamos baudžiamojo poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikaltimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Skiriama bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-43-468/2020). Taigi, teismo vertinimu, dėl nusikalstamos veikos padarymo V. S. patiriamos pasekmės yra adekvačios jo padaryto nusikaltimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti.

35. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad V. S. vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, gailėjosi dėl savo veiksmų, suvokė savo veiksmų pavojingumą, pats procesas turės įtakos V. S. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 14 d.

36. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018).

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

38. Šiame kontekste teismas pažymi ir tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kuri apibrėžta BK 41 straipsnio dalyje. Tai reiškia, kad turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymas turi ir nubaudimo elementų ir iš esmės yra imperatyvi nuostata, išskyrus teismų praktikoje aptartus atvejus, kai ši poveikio priemonė neproporcinga padarytam teisės pažeidimui.

39. Bylos duomenimis, automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį analizuojamo įvykio metu vairavo kaltinamasis, priklauso trečiajam asmeniui – A. T. (b. l. 30). Tiek iš V. S., tiek iš A. T. parodymų matyti, kad automobilį kaltinamasis neblaivus vairavo jo savininkui nežinant. Tokia versija byloje surinktais įrodymais nepaneigta, todėl nagrinėjamu atveju svarstytinas klausimas dėl šios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.

40. Iš Emprekis vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad išieškotina transporto priemonės vertė siekia 7920 Eur (b. l. 33). Tuo tarpu kaltinamojo gynyba teismui pateikė turto vertintojo E. L. vertinimo ataskaitą Nr. L210817, iš kurios matyti, jog vertintojas nustatė, kad minimo automobilio rinkos vertė yra 6350 Eur (t. 1, b. l. 193). Vis dėlto teismas minima vertinimo ataskaita nesiremia ir ją atmeta, kadangi vertina ją kaip nepakankami patikimą įrodymų šaltinį, kuriame transporto priemonės vertė nustatyta remiantis prielaidomis, pasirinkus lyginamuosius objektus neaiškiais kriterijais bei jų detaliai neapžiūrėjus bei neabejotinai nepagrindus vertės nuokrypio.

41. Šiame kontekste teismas pažymi, kad teismo posėdyje buvo apklaustas turto vertintojas E. L., kuris negalėjo įtikinamai paaiškinti, kokios priežastys lėmė, kad jis kaip lyginamuosius objektus pasirinko automobilius, kurių kainos yra 7999, 8200 ir 8800 Eur (b. l. 187-189), nors neneigė, kad tokių metų, panašios ridos ir komplektacijos automobilių buvo ir brangesnių. Tai matyti ir iš viešai prieinamų skelbimų portale Autoplius.lt, kur tokių ir (ar) panašių automobilių kainos svyruoja nuo 8800 iki 11800 Eur (t. 2, b. l. 50-55). Taigi, iš esmės matyti, kad skirtingai nei teismo posėdyje teigė turto vertintojas E. L., jo pasirinkti lyginamieji automobiliai buvo artimi mažiausiai, o ne, kaip jis nurodė, vidutinei skelbimuose figūruojančių automobilių vertei. Antra, pažymėtina, kad turto vertintojas apžiūrėjo tik vertinamą automobilį, tačiau neapžiūrėjo nei vieno iš lyginamųjų automobilių, todėl iš esmės nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis jis sprendė apie jų būklę ir kad ji atitinka vertinamo automobilio būklę. Pasak vertintojo E. L., jis sprendė, kad jie tvarkingos būklės, nes skelbimuose nenurodyti jų trūkumai, tačiau pažymėtina, kad ir prie brangesnių analogiškų automobilių iš esmės nenurodyta, kad jie netinkamos būklės (t. 2, b. l. 50-62). Šiame kontekste pažymėtina, kad visi skelbimuose figūruojantys automobiliai yra naudoti ir pakankamai seni, todėl neatmestina, kad visi jie turi didesnių ar mažesnių trūkumų, nepaisant jų kainos. Todėl neaišku, kodėl vertintojas pasirinko pigesnius automobilius kaip atskaitos tašką savo atliekamam vertinimui, kai tuo atveju, jei būtų pasirinkti didesnės (net ir nedidžiausios) kainos skelbimai ir iš jų atimta korekcinė vertė (-1922,12 (t. 1, b. l. 169)), automobilio vertė iš esmės atitiktų Emprekis nurodomą vidutinę vertę (pvz. 9800-1922=7878). Kartu teismas pažymi tai, kad turto vertintojas kaip vieną iš reikšmingų aplinkybių teismo posėdyje paminėjo, kad buvo neskaidrus vienas automobilio žibinto stiklas ir toks automobilis negalėtų dalyvauti eisme, tačiau pažymėtina, kad A. T. teismo posėdyje paaiškino, kad vos prieš kelis mėnesius tikrino automobilio techninę būklę ir jam leista dalyvauti eisme, taigi teismas vertintojo teiginį vertina kaip neįtikinamą argumentą, kad vos per kelis mėnesius jis tapo tokios būklės, kad eisme dalyvauti negali. Juo labiau, kad ir iš byloje esančio Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad esminių trūkumų nenustatyta (t. 1, b. l. 23-28). Bendrame kontekste teismas pažymi, kad automobilio savininkas A. T. paaiškino, kad automobilį pirko prieš trejus metus už 12 000 Eur. Tuo tarpu turto vertintojas E. L. paaiškino, kad tokie automobiliai per metus nuvertėja apie 10 procentų. Sugretinus pastarąsias aplinkybes teismas sprendžia, kad įvertinus trejų metų automobilio nusidėvėjimą (12 000 Eur - 30 proc. = 8400 Eur) jo vertė iš esmės labai artima būtent Emprekis nurodomai vertei. Teismas sutinka, kad Emprekis nurodoma automobilio vertė yra tik rekomendacinė, tačiau atsižvelgus į pirmiau išdėstytus argumentus, taip pat ir į tai, kad turto vertintojas iš esmės tokiu pačiu būdu parinko lyginamųjų automobilių (tačiau tik trijų) vertę kaip tai daroma Emprekis, vertina šioje dalyje gynybos teiginius kaip neturinčius esminės reikšmės sprendžiamo klausimo kontekste.

42. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, nurodytos Emprekis duomenų bazėje (7920 Eur), išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės vertę atitinkančios sumos išieškojimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo V. S. akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis V. S. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra gana jauno amžiaus, darbingas, taip pat nėra duomenų, jog jis turėtų išlaikytinių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pačios transporto priemonės vertė siekia 7920 Eur, t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, tuo tarpu kaltinamasis šiuo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas pagal laidavimą, nepaisant to, kad padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus šeštadienį ryte, mieste, kai eismas yra gana intensyvus, kartu vežė tris keleivius ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, o tik apsiribojant specialiosios teisės atėmimu, formuoja asmens nebaudžiamumo nuotaikas visuomenėje ir neturi realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, nors įstatymo leidėjas, kriminalizuodamas šią veiką, siekė priešingų tikslų, tarp jų – ir atsakingo asmenų požiūrio į elgesį dalyvaujant viešajame eisme. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konfiskavimas yra ne tik prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau turi ir turtinę paskirtį, kuria įgyvendinama idėja, jog svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir siekiama padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Taigi, teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Panašios pozicijos laikomasi ir Vilniaus apygardos teismo formuojamoje teismų praktikoje baudžiamosiose bylose Nr. 1A-296-209/2017, 1A-385-211/2017.

43. Kaltinamajam V. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 85-87) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos.

VI. Dėl proceso išlaidų

44. Byloje yra pateiktas tarnybinis pranešimas dėl procesų išlaidų – 9 Eur už transporto priemonės „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančios trečiajam asmeniui (A. T.), automobilio nuvežimą ir saugojimą. Jame nurodoma, kad minėta transporto priemonė buvo saugoma UAB „Tomadas“ aikštelėje nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d., ši suma sudaro 9 Eur (b. l. 38). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. S., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, kuri, jį sulaikius policijos pareigūnams, buvo priverstinai nuvežta saugoti į individualiai įmonei priklausančią saugojimo aikštelę. Tokiu atveju, atsižvelgiant į šios situacijos aplinkybes, buvo būtina ir teisėta priemonė, įgyvendinant eismo saugumą. Atsižvelgiant į tai pirmiau minėto įstatymo nuostatas bei į tai, jog transporto priemonę nusikalstamos veikos padarymo metu valdė V. S. ir būtent dėl jo padarytos nusikalstamos veikos susidarė automobilio saugojimo išlaidos, byloje turėtos automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidos – 9 Eur pripažintinos proceso išlaidomis, tačiau iš kaltinamojo nepriteistinos, nes šiuo metu jau yra atlygintos (t. 1, b. l. 145).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. (V. S.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoju paskirti V. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini) – su vieno tūkstančio (1000 Eur) eurų užstatu, įpareigojant užstatą į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.

Paskirti V. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš V. S. konfiskuoti automobilio „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 7 920 Eur (septynių tūkstančių devynių šimtų dvidešimties eurų) sumą.

Atmesti prašymą dėl 9 Eur (devynių eurų) proceso išlaidų priteisimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, po to jas panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti V. S., kad:

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui V. M., kad:

Jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Marijus Kursevičius