- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-07
- Bylos Nr.
- 1A-10-879/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32041-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė, Daina Vaidachavičienė, Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- M. B.
- Advokatai
- Arnoldas Šukaitis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Jolantos Raščiuvienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 5 d. nuosprendžio (toliau – Skundžiamas nuosprendis), kuriuo M. B. pripažintas kaltu:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (vagystės iš UAB „Palink“ parduotuvės „Iki“ epizodas) ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
-pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (vagystės iš UAB „Maxima LT“ parduotuvės „Maxima X“ epizodas) ir paskirta 25 parų arešto bausmė.
-pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimo iš UAB „Cramo“ epizodas) ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu bausmių apėmimo būdu paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su pagal BK 178 straipsnio 4 dalį skirta arešto bausme ir M. B. skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi prie šiuo nuosprendžiu skirtos subendrintos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (4 mėn.) ir M. B. skirta galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
UAB „Palink“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. B. priteistas 329,35 Eur turtinės žalos atlyginimas.
UAB „Maxima LT“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. B. priteistas 227,84 Eur turtinės žalos atlyginimas.
UAB „Cramo“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. B. priteistas 795,21 Eur turtinės žalos atlyginimas.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimis, iš M. B. valstybės naudai priteista 58,24 Eur proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Bylos esmė
1. M. B. 2021 m. rugpjūčio 26 d., apie 17.20 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), iš UAB „Palink“ parduotuvės „Iki“ slapta pagrobė svetimą, UAB „Palink“ priklausantį 329,35 eurų vertės turtą: 4 vnt. skustuvų „G. F.“ bendros 43,96 eurų vertės, 2 vnt. losjono „Old Spice“ bendros 15,18 eurų vertės, 2 vnt. skustuvo galvučių „Gillette Venus“ bendros 21,98 eurų vertės, 3 vnt. dušo želė „Old Spice Whitewater“ bendros 11,37 eurų vertės, 8 vnt. skustuvo galvučių „Gillette Fusion“ bendros 127,92 eurų vertės, skustuvo galvutę „Gillette Venus Breeze“ 13,99 eurų vertės, 5 vnt. skustuvo galvučių „Gillette Mach3“ bendros 94,95 eurų vertės.
2. Be to, jis 2021 m. rugsėjo 2 d., apie 18.24 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), iš UAB „Maxima LT“ parduotuvės „Maxima X“ slapta pagrobė svetimą, UAB „Maxima LT“ priklausantį 227,84 eurų nedidelės vertės turtą: 3 vnt. skustuvo galvučių „Gillette Venus Breeze“ bendros 41,97 eurų vertės, 3 vnt. skustuvo galvučių „G. F.“ bendros 50,97 eurų vertės, 10 vnt. skustuvo galvučių „Gillette Mach3“ bendros 134,90 eurų vertės.
3. Be to, jis 2021 m. birželio 4 d., 14.05 val. adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad nevykdys sudarytos sutarties, su UAB „Cramo“ sudarė krūmapjovės „Husqvarna 545FR“ nuomos sutartį, kuri jam perduota perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau po nustatyto termino krūmapjovės negrąžino, už jos nuomą pinigų UAB „Cramo“ nemokėjo, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „Cramo“ priklausantį 668,75 eurų vertės turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 5 d. nuosprendį dalyje dėl BK 178 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 4 dalies paskirtų bausmių jas švelninant, taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei panaikinti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl BK 182 straipsnio 1 dalies ir toje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
1. Dėl turto vagysčių iš UAB „Palink“ parduotuvės „Iki“ ir UAB „Maxima LT“ parduotuvės „Maxima“ Apeliantas savo kaltę pripažįsta visiškai ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Nurodo, jog tai teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybės. Tačiau skiriant laisvės atėmimo ir arešto bausmes, teismas neįvertino nuteistojo labai jauno amžiaus (19-os metų amžiaus), nebuvo atsižvelgta į tai, kad Apeliantas yra dirbantis pagal individualią veiklą.
2. Apeliaciniu skundu teigiama, jog teismas nepagrįstai pripažino Apeliantą kaltu ir nuteisė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai civilinius teisinius santykius (dėl darbo įrankio nuomos) kriminalizavo. Apeliantas, nebūdamas teisininku ir neturėdamas finansinės galimybės turėti gynėją advokatą, pasirinko gynybinę taktiką – visišką kaltės pripažinimą, nes pagal savo suvokimą tikėjosi bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu. Teigia, kad neturėjo jokio tikslo užvaldyti svetimo UAB „Cramo“ priklausančio turto – krūmapjovės „Husqvarna“ 668,75 Eur vertės, ją nusivežė pas močiutę į kaimą, dirbo ir po to paliko, vėliau neturėjo lėšų transportui krūmapjovę parsivežti, ji buvo likusi pas močiutę kaime garaže. Šiuo metu krūmapjovė sugrąžinta UAB „Cramo“, tą patvirtina 2022 m. spalio 14 d. įrankio grąžinimo aktas.
3. Teigia, kad neturėjo tikslo užvaldyti svetimo turto, o dėl nesavalaikio jo pristatymo nuomotojui tegalimas civilinių santykių deliktas, todėl šiuo atveju būtų pagrįstas civilinis ieškinys dalyje dėl netesybų – 126,46 Eur. Civilinis ieškinys turėtų būti mažintinas, kadangi apeliantas sugrąžino įrankį civiliniam atsakovui, o toks civilinės teisės deliktas, nagrinėtinas civilinio proceso tvarka.
5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu nuteistasis M. B., jo gynėjas advokatas A. Šukaitis prašo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o Prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmetamas.
7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje bei ginčija kaltę pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir teigia, kad tai yra civilinės teisės reguliuojami santykiai-deliktinė atsakomybė.
Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies
9. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Taigi BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuoti objektyvieji požymiai kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Pažymėtina, jog BK neįtvirtina, dėl kokių aplinkybių ar faktų sukčiavimo atveju asmuo turi būti suklaidintas, tai gali būti nukentėjusiojo suklaidinimas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu. Svarbu nustatyti, kad kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-322/2013, 2K-7-41-511/2017, 2K-180-489/2022).
10. Teismų praktikoje aiškinant, kada kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, o kada tarp asmenų susiklosto civiliniai teisiniai santykiai, pažymėta, jog, be kita ko, apgaulė įtraukiant asmenį (ar asmenis) į sandorį ir tyčios nevykdyti prievolės turėjimas sandorio sudarymo metu gali būti baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijai. Šiuo atveju atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-136-489/2017, 2K-180-489/2022).
11. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad tarp civilinio ieškovo UAB „Cramo” ir nuteistojo M. B. sudaryta nuomos sutartis, kurios pagrindu 2021 m. birželio 4 d. jam perduota krūmapjovė (1 t., b. l. 163-164) ,t.y. tarp šalių iš pradžių susiklostė civilinio teisinio pobūdžio santykiai. Nors minėti santykiai susiklostė daikto nuomos pagrindu ir buvo įforminti rašytine sutartimi, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nuteistasis apgaule įgijo svetimą turtą– krūmapjovę „Husqvarna 545FR”. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. B. pripažino kaltu dėl apgaule įgyto svetimo UAB „Cramo“ turto.
12. Aptariamu atveju, vertinant bylos įrodymus matyti, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog suvokė, kad krūmapjovę turės grąžinti ir nesutiko, jog turėjo tikslą ją pasisavinti, aiškino, jog daikto negrąžino dėl to, kad pamiršo. Jis įsipareigojo iš karto po apklausos nuvykti į garažą ir grąžinti krūmapjovę nuomos punktui. Kreiptinas dėmesys, kad M. B. apklausa vyko 2021-10-26, nuteistasis, teigdamas kad pamiršo grąžinti nuomotą daiktą, vis tik nesutiko policijos pareigūnams nurodyti garažo, kur yra laikoma krūmapjovė, aiškino, kad nežino ar kas skambino dėl krūmapjovės, nes nežinomiems abonentams neatsiliepia (2 t., b. l. 34-37). Pirmosios instancijos teisme 2022-07-14, t.y. praėjus jau 9 mėnesiams kai buvo įsipareigojęs grąžinti krūmapjovę M. B. vėl aiškino, kad krūmapjovė yra pas jį garaže, po posėdžio žadėjo grąžinti. Tačiau teismui padarius pertrauką bylos nagrinėjime tam, kad jis galėtų grąžinti juridiniam asmeniui jo turtą ir civilinis ieškinys būtų išspręstas dar iki teismui priimant nuosprendį, M. B. to vėl nepadarė ir krūmapjovės negrąžino. Nuteistasis tik 2022-10-24 pateikdamas apeliacinį skundą, kartu pateikė ir UAB „Cramo” įrangos grąžinimo aktą, iš kurio matyti, kad krūmapjovė buvo grąžinta 2022 m. spalio 14 d. (3 t., 124). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje M. B. jau dėstė, kad krūmapjovės negrąžino, nes ją buvo palikęs kaime Ignalinoje ir neturėjo lėšų transportui nuvykti krūmapjovę parsivežti, aiškino, kad į kaimą vyko su tėčiu, ten pjovė žolę, o namo krūmapjovės nenorėjo vežtis, nes neturėjo lėšų sumokėti nuomos mokestį. Aptariamu atveju liudytojas T. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jis po kelių dienų kai krūmapjovė jau turėjo būti grąžinta, pats bandė susisiekti su M. B., kuris į skambutį iš pradžių atsiliepė ir paaiškino, kad krūmapjovė jam dar reikalinga, tačiau praėjus kelioms dienoms vėl paskambinus nurodė, jog yra išvykęs į kaimą ir krūmapjovę paskolinęs draugui, o po kelių dienų dar paskambinus į skambučius nebeatsiliepė (1 t., b. l. 185-189). Tokie kaltinamojo parodymai, kurie viso proceso metu kito dėl krūmapjovės buvimo vietos (tai garaže, kurio pareigūnams nenurodė, tai pas močiutę kaime, tai dar ji reikalinga darbui, kaip nurodė UAB „Cramo„ atstovui), dėl krūmapjovės negrąžinimo aplinkybių (ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad pamiršo, civilinio ieškovo atstovui nurodė, kad yra paskolinęs draugui, apeliacinės instancijos teisme teigė, kad neturėjo lėšų parvežti iš Ignalinos ir apmokėti nuomą), rodo akivaizdų siekį bet kokiu būdu išvengti išsinuomoto daikto grąžinimo UAB „Cramo“, net ir prasidėjus teismo procesui bei teismui sudarius visas galimybes daiktą grąžinti teisėtam savininkui.
13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra abejonių, jog nuteistasis žinojo, apie 2021 m. birželio 4 d. sudarytos nuomos sutarties su UAB „Cramo“ sąlygas ir, kad krūmapjovę turi grąžinti 2021 m. birželio 7 d. Jis ne tik laiku negrąžino daikto, tačiau UAB „Cramo“ darbuotojams bandant susisiekti, nurodė ne objektyvias priežastis dėl kurių negali grąžinti krūmapjovės, o visą laiką kiekviename bylos etape kėlė skirtinas krūmapjovės negrąžinimo versijas, kas leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis vengė grąžinti išsinuomotą daiktą ir siekė jį užvaldyti bei pasisavinti. Tai, kad Apeliantas grąžino krūmapjovę jau priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir paskyrus bausmę bei priteisus civilinį ieškinį, rodo ne tarp UAB „Cramo“ ir M. B. susiklosčiusius civilinius santykius ir jo geranoriškumą bei atgailą ar prieš tai buvusios situacijos nesuvokimą, o siekį išvengti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės realaus vykdymo ir tikintis švelnesnės bausmės nesusijusios su realiu laisvės atėmimu. Aptariamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu M. B., jau sudarydamas krūmapjovės nuomos sutartį planavo bei žinojo, kad nevykdys sutartimi prisiimtų krūmapjovės nuomos ir gražinimo laiku įpareigojimų ir svetimą turtą įgijo panaudodamas apgaulę, t. y. iš anksto turėjo tikslą negrąžinti daikto, vengė jį grąžinti ir sumokėti už paslaugą išgalvodamas vis naujus argumentus ir keldamas naujas versijas dėl jo laikymo vietos ir negrąžinimo priežasčių. Iš jo prašymo sudaryti nuomos sutartį bei perdavimo akto matyti, kad M. B. 2021-06-04 buvo supažindintas su nuomos sutarties sudarymo sąlygomis ir nuomos trukme, buvo informuotas apie nuomos kainą 25,62 Eur ir grąžinimo datą 2021-06-07, t.y. suprato, kad krūmapjovę nuomojasi tik trims dienoms, žinojo įrangos vertę 668,75 Eur, todėl jo teiginys, kad neturėjo lėšų apmokėti nuomą nėra logiškas, nes nuomos kaina buvo aiški ir jau sudarydamas sutartį jis galėjo įvertinti ar po trijų dienų turės lėšų sumokėti už įrenginio nuomą( 1 t, b.l.163-164). Įvertinus aptartus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistasis, išsinuomodamas krūmapjovę trims dienoms ir įsipareigodamas ją laiku grąžinti bei pasirašydamas sutartį ir sudarydamas įspūdį, jog įsipareigojimą vykdys sutartu laiku, UAB „Cramo“ suklaidino dėl savo ketinimų ir tikslo, o tai ir buvo esminė sąlyga, jog UAB „Cramo“ darbuotojai nuspręstų, kad sandoris būtų sudarytas ir jam įrankis išnuomotas.
14. Teisėjų kolegija pažymi, jog taikant BK 182 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti tyčią, kurios turinį sudaro turtinės naudos gavimas, didelės žalos padarymui panaudojant apgaulę suvokimas ir noras panaudojant apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Iš M. B. veiksmų viso proceso metu matyti, kad jis tyčia siekė apgaule įgyti svetimą didelės vertės (BK 190 straipsnio 1 dalis) turtą, ką patvirtina jau 13 punkte aptarti argumentai, UAB „Cramo“ pareiškimas, bylos įrodymai, jog su M. B. bandyta bendrauti telefonu prieš kreipiantis į policiją, buvo net nuvyktą į jo sutartyje nurodytą deklaruota gyvenamąją vietą (1 t., b. l. 162), t.y. civilinio ieškovo atstovas siekė ne teisminio pažeistų teisių gynimo būdo. Nuteistojo parodymai ir elgesys viso proceso metu, net ir suteikus jam galimybę grąžinti krūmapjovę, kolegijos vertinimu, rodo jo tyčią panaudojant apgaulę gauti turtinę naudą bei patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas dėl M. B. kaltės. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog krūmapjovę nuteistasis grąžino neeliminuoja tyčios nuteistojo veiksmuose ir tik sudaro galimybę spręsti dėl civilinio ieškinio dydžio sumažinimo. Atsižvelgus į aukščiau aptartą, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad Panevėžio apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai M. B. pripažino kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Dėl paskirtos bausmės
15. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2A-7-6/2013).
16. BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Iš Skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs visas inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Teismas vertino ir į tai, kad M. B. padarė tris baigtas, tyčines nusikalstamas veikas, dvi iš jų priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, o viena veika – baudžiamasis nusižengimas. Iki priimant skundžiamą nuosprendį M. B. buvo teistas ir turėjo neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. M. B. ne kartą administracine tvarka baustas už vagystes ir nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų. Be to, iš ANR išrašo matyti, kad M. B. ir toliau daro vagystes iš parduotuvių, nes po paskutinės nusikalstamos veikos padarymo 2021-09-02 (vagystė iš „Maxima“ parduotuvės) net 14 kartų administracine tvarka baustas už vagystes ir kitus administracinius nusižengimus (3 t. 76-98). Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, kad M. B. visiškai nevykdo kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau pateiktas aplinkybes padarė išvadą, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas, laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas) yra neefektyvios bei neveiksmingos jo elgesiui, dėl ko jam už baudžiamąjį nusižengimą paskirta arešto bausmė, o už vagystės ir sukčiavimo nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį ir apeliacinį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistajam parinktos laisvės atėmimo bausmės rūšies ir dydžio.
17. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas nuteistajam taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė netaikyti šio straipsnio. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas M. B. asmenines savybes, jo ankstesnius teistumus bei ankščiau padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, M. B. elgesį bausmių atlikimo metu. Atsižvelgė ir į tai, jog M. B. jauno amžiaus ir įvertino jo prašymą neatimti laisvės, tačiau vertino ir tai, kad M. B. buvo skirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė už netinkamą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo proceso vykdymą (probaciją) ir ši nutartis įsiteisėjusi, taip pat vertino, kad net ir po teismo posėdžių kuriuose M. B. buvo labai išsamiai aiškinama apie galimas kardomosios priemonės nesilaikymo pasekmes, apie atsakomybę už toliau vykdomas vagystes iš parduotuvių, M. B. bylos nagrinėjimo metu 2022 m. rugsėjo 18 d. 18.00 val. padarė vagystę iš parduotuvės už 42,96 Eur, 2022 m. rugsėjo 18 d. 18.30 val. padarė vagystę iš parduotuvės už 6,99 Eur, 2022 m. spalio 3 d, 21.00 val. padarė vagystę iš parduotuvės už 6,92 Eur. (3 t. 76-98). Atsižvelgdamas į aukščiau minėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra teisinio pagrindo tokiam asmeniui, kuris nevykdo laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, kuris net bylą nagrinėjant teisme vėl daro vagystes, nors apie galimas pasekmes jam buvo aiškinama, dar kartą taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, o su tokia išvada aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.
18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas M. B. bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, BK 54 ir BK 61 straipsnių nuostatas. Kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis visiškai sutinka ir sprendžia, kad M. B. paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė už padarytas tyčines nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, negali būti laikoma per griežta, todėl nėra pagrindo jos švelninti bei taikyti BK 75 straipsnio nuostatų, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Dėl civilinio ieškinio
19. Atsakant į skundo argumentus dėl civilinio ieškinio kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp UAB „Cramo“ ir nuteistojo susiklostė baudžiamieji, o ne civiliniai teisiniai santykiai, todėl šiuo atveju pagrįstai civilinis ieškinys nagrinėtas ir išspręstas baudžiamojo proceso tvarka.
20. Ikiteisminio tyrimo metu UAB „Cramo“ pareiškė 795,21 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kurį sudaro 668,75 Eur žala (negrąžintos įrangos rinkos vertės dydžio) bei 126,46 Eur negautų pajamų pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras (1 t., b. l. 194-200), kuri pirmosios instancijos teismas tenkino. Tačiau nuteistasis teikdamas apeliacinį skundą kartu pateikė ir įrangos grąžinimo aktą (3 t., b. l. 124), iš kurio matyti, kad grąžintas įrankis 668,75 vertės, todėl šia suma padaryti nuostoliai mažinami. Civilinio ieškovo atstovas patvirtino, kad įranga grąžinta ir M. B. yra skolingas tik už nuomos laikotarpį 126,46 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti civilinio ieškinio dydį, todėl ši nuosprendžio dalis keistina ir civilinio ieškovo UAB „Cramo“ civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir jam priteistina 126,46 Eur suma turtinei žalai atlyginti.
Dėl proceso išlaidų
21. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. lapkričio 29 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad M. B. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 103,33 Eur, šias išlaidas prašoma išieškoti iš nuteistojo valstybei (3 t., b. l. 134-136). Taip pat 2022 m. gruodžio 28 d. gauta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 165,00 Eur (3 t., b. l. 143-145).
22. BPK 106 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
23. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, kas rodo, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra būtinas. Pažymėtina, jog baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šią nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis dirba, tačiau duomenų apie nuteistojo finansinę padėti baudžiamojoje byloje nėra pateikta, taip pat Skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė, kuri paliekama nepakeista. Nesant duomenų apie nuteistojo realią galimybę pagal esamą turtinę padėtį atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgiant į BPK 322 straipsnio 1 dalį, numatančią būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo M. B. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 4 punktu
nutaria:
nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.
Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria iš M. B. civilinio ieškovo UAB „Cramo“ naudai priteista 795,21 Eur turtinės žalos atlyginimui ir atlygintiną turtinės žalos dydį sumažinti iki 126,46 Eur ( vieno šimto dvidešimt šešių Eur, 46 cnt).
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.