Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams G. G., G. G., G. P., A. G. ir Ž. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovams G. G., G. G., G. P. ir Ž. G. ieškinys su priedais įteikti 2021 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovai nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto savivaldybės taryba (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė ieškovei patikėjimo teise valdyti nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, įskaitant ir butą, adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto statybos tresto (duomenys neskelbtini) išduoto orderio Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu I. P. buvo suteiktas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Jam mirus bute liko gyventi žmona (atsakovė) G. P. su vaikais. Pagal Vilniaus miesto gyventojų registro išrašą nustatyta, jog ginčo adresu savo gyvenamąją vietą deklaruoja ir gyvena atsakovai G. G., G. G., G. P., A. G. ir Ž. G.. Mirus I. P., šeimos nariai neįvykdė pareigos informuoti apie tai buto nuomotoją, Vilniaus miesto savivaldybę, bei nesudarė nuomos sutarties, tačiau toliau naudojosi (duomenys neskelbtini) priklausančiu butu. (Duomenys neskelbtini) tarp ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir atsakovės G. G., buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei G. G. sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudoti (duomenys neskelbtini) būstą ((duomenys neskelbtini)), o atsakovė įsipareigojo naudotis būstu pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį bei kitus sutartyje nurodytus mokėjimus (sutarties 1 punktas).

Dėl atsakovų G. G., G. G., Ž. G. ir G. P. solidarios atsakomybės.

Pagal ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, jog atsakovai G. G., G. G., Ž. G. ir G. P. savo įsipareigojimus vykdė netinkamai ir iki šios dienos nėra sumokėję ieškovei 2622,37 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai su ieškove būtų atsiskaitę (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įpareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį – mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovai su ieškove visiškai atsiskaitę (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovai savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų G. G., G. G., Ž. G. ir G. P. 2622,37 Eur dydžio skolos yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnis. CK 6.4 straipsnis, CK 6.200 straipsnis, CK 6.205 straipsnis, CK 6.576 straipsnis, CK 6.583 straipsnis).

Dėl delspinigių priteisimo.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Ieškovė apskaičiavo dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės atsakovams mokėtinus 50,71 Eur delspinigius (už kiekvieną pradelstą dieną buvo skaičiuojami 0,02 procentų dydžio delspinigiai nuo pradelstos sumokėti sumos, už pradelstas 180 dienas (delspinigiai paskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalį)). Byloje nėra duomenų, kad atsakovai neįvykdė prievolės dėl ieškovės kaltės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų G. G., G. G., Ž. G. ir G. P. 50,71 Eur delspinigius yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis solidariai iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (2673,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl A. G. solidarios atsakomybės.

Ieškovė taip pat prašė priteisti susidariusią skolą solidariai iš atsakovės A. G., kadangi pagal Vilniaus miesto gyventojų registro išrašą buvo nustatyta, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė deklaruoja savo gyvenamąją vietą, todėl jai kyla pareiga mokėti nuomos mokestį. Atsakovė su tokia ieškovės pozicija nesutiko, kadangi bute, adresu (duomenys neskelbtini), ji negyvena apie 5 metus, o skolos susidarymo metu ji iš pradžių gyveno pas draugą, adresu (duomenys neskelbtini), vėliau išsinuomojo butą, adresu (duomenys neskelbtini), o šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini).

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovės A. G. pozicija, jog atsakovei nekyla pareiga mokėti nuomos mokesčio, kadangi ieškovė, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d., faktiškai negyveno minėtame bute. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei A. G. pagal (duomenys neskelbtini) perdavimo – priėmimo aktą prie (duomenys neskelbtini) patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduotos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktus atliktus 2018 m. lapkričio 6 d., 2019 m. sausio 30 d., 2019 m. kovo 15 d., 2019 m. balandžio 10 d. mokėjimus matyti, jog atsakovė A. G. mokėjo nuomos mokestį ir kitus mokesčius už butą, adresu (duomenys neskelbtini), kas patvirtina, jog atsakovė minėtame bute faktiškai gyveno ir vykdė savo įsipareigojimus pagal (duomenys neskelbtini) patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina ir atsakovės nurodyti duomenys (duomenys neskelbtini) sudarytoje darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), tarp darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbuotojo (atsakovės) A. G.. Taigi, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki preliminariai 2019 m. balandžio mėn. atsakovė gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat iš pateiktų rašytinių įrodymu, o būtent (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų matyti, jog atsakovė nurodė savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), kur ir šiuo metu gyvena, bei į kurią 2019 m. gegužės 20 d. AB „SEB“ bankas siuntė atnaujintą banko kortelę. Minėtos aplinkybės leidžia teigti, jog atsakovė preliminariai nuo 2019 m. balandžio mėn. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovė nurodė, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d. gyveno pas draugą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris gali tai patvirtinti, tačiau ieškovė minėtų aplinkybių nei ginčijo, nei pateikė priešingų duomenų, todėl laikytina, jog tokios aplinkybės egzistavo, ir atsakovė A. G., laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d., gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovė pateiktame dublike akcentavo tai, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė A. G. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, todėl tai patvirtina, jog atsakovė gyveno ginčo bute. Teismas tokius ieškovės argumentus laiko nepagrįstais. Kvalifikuodamas gyvenamosios vietos deklaravimo reikšmę sprendžiant dėl asmens gyvenamosios vietos, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog, nustatant asmens gyvenamąją vietą, svarbu atsižvelgti ne tik į formalų deklaruotos gyvenamosios vietos faktą. Vertintini ir kiti kriterijai, tokie kaip faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens pareiškimas apie savo gyvenamąją vietą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Senamiesčio ūkis“ v. I. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2012). Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Taigi įstatymo leidėjo valia privalomo teisinio ryšio tarp gyvenamosios vietos deklaravimo ir asmens faktinės gyvenamosios vietos nėra. Deklaravimas atlieka tik vieną iš daugelio gyvenamosios vietos nustatymo – jos išviešinimo funkciją, be to, visi įstatyme nurodyti fizinio asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai yra alternatyvūs ir lygiaverčiai (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju teigtina, kad vien atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimas (deklaruota nuo (duomenys neskelbtini)) bute, adresu (duomenys neskelbtini), neįrodo faktinio naudojimosi gyvenamąja patalpa, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d., kuomet buvo priskaičiuotas nuomos mokestis, kadangi teismo buvo nustatyta, jog minėtu laikotarpiu atsakovė gyveno kitais adresais. Pažymėtina, jog ieškovė nepateikė nei buto patikrinimo aktų, nei kitų įrodymų, kurie leistų konstatuoti priešingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teigtina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti susidariusią skolą solidariai iš atsakovės A. G., todėl ieškovės ieškinys atsakovės A. G. atžvilgiu atmestinas.

Papildomai pažymėtina, kad kiti nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), priteisiamos iš atsakovų į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus, iš atsakovų G. G., G. G., Ž. G. ir G. P. valstybei priteistina 60,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (30,45 Eur) priteistinos iš atsakovų valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovė A. G. bylos nagrinėjimo eigoje patyrė 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, ieškovė dėl jų dydžio nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atsakovės A. G. atžvilgiu yra atmestinas, atsakovei A. G. priteisiamos jos patirtos 450,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 2622,37 Eur skolą, 50,71 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (2673,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, naudai.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 90,45 Eur (po 22,61 Eur) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.