Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-04-22 · Civilinė byla Nr. e2A-724-981/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-22
Bylos Nr.
e2A-724-981/2025
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-01035-2024-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Trumpulienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Regula LT“
Atsakovas
L. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-724-981/2025Teisminio proceso Nr. 2-18-3-01035-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Regula LT“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Regula LT“ ieškinį atsakovui L. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė UAB „Regula LT“ (toliau – ir ieškovė, kreditorė) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė iš skolininkų L. K. ir G. K. solidariai priteisti 1 925,07 EUR skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 11 EUR žyminio mokesčio.

2. Pareiškime nurodė, kad kreditorė, vykdydama Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nurodymą, priverstinai nuvežė transporto priemonę AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis). Pažymėjo, kad Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informavo kreditorę, jog Automobilio savininkas ir valdytojas yra L. K., o pagal VĮ „Regitra“ išrašą Automobilio savininkas yra G. K.. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkai neatsiskaitė už transporto priemonės nuvežimo paslaugas, iš jų solidariai priteistina susidariusi 1 925,07 EUR skola.

Žemesnės instancijos teismas

3. Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2‑8868‑1204/2024 iš skolininkų L. K. ir G. K., kreditorės UAB „Regula LT“ naudai, solidariai priteista 1 925,07 EUR skolos, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 11 EUR žyminio mokesčio.

4. Šiaulių apylinkės teisme 2024 m. lapkričio 4 d. buvo gauti skolininko G. K. prieštaravimai dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. teismo įsakymo, kurie buvo priimti 2024 m. lapkričio 5 d. teisėjos rezoliucija. Prieštaravimuose buvo prašoma atnaujinti skolininkui G. K. terminą prieštaravimams pareikšti, priimti G. K. prieštaravimus, sustabdyti išieškojimą G. K. atžvilgiu vykdymo procese ir priteisti iš ieškovės visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Skolininkas nurodė, kad Automobilį 2024 m. sausio 20 d. pardavė M. M., o AB „Regitra“ duomenimis, 2024 m. sausio 22 d. Automobilio savininku deklaruotas M. M., kuris vėliau perleido Automobilį L. K.. Automobilis kreditorės buvo priverstinai nuvežtas 2024 m. vasario 15 d., t. y. jau po jo perleidimo M. M., o vėliau – L. K..

6. Atsižvelgdama į prieštaravimus, kreditorė UAB „Regula LT“ pateikė atsisakymą nuo reikalavimo G. K. atžvilgiu, kuris Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi buvo priimtas ir byla solidaraus atsakovo G. K. atžvilgiu buvo nutraukta. Atsižvelgdamas į nutartį, G. K. kreipėsi į teismą su prašymu priimti papildomą sprendimą, kurio būtų priteistos G. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos 726 EUR sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 11 d. papildomu sprendimu G. K. prašymą tenkino iš dalies ir priteisė 435,60 EUR bylinėjimosi išlaidų.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kreditorė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo padavė nepatikrinusi viešųjų registrų duomenų ir neįsitikinusi, ar G. K. šioje byloje iš tiesų yra tinkamas kreditorius, o vėliau reikalavimą jo atžvilgiu atsiėmusi kreditorė patvirtino savo klaidą, todėl yra pagrindas iš jos priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9. Teismas nurodė, kad nors išlaidos ir neviršijo Rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų dydžių, tačiau, atsižvelgiant į bylos nesudėtingumą, į tai, kad prašymai nagrinėti rašytinio proceso tvarka bei jie nėra sudėtingi procesiniai dokumentai, jos yra mažintinos iki 435,60 EUR, jog atitiktų teisingumo ir protingumo principus.

III. Apeliacinio skundo argumentai

10. Kreditorė UAB „Regula LT“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – G. K. prašymą priimti papildomą sprendimą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Apeliantės veiksmuose užvedant bylą skolininko G. K. atžvilgiu nebuvo tyčios, kaltės ar neatsargumo, kadangi pats skolininkas ikiteisminėje stadijoje buvo pasyvus, nereagavo į apeliantės siunčiamus pranešimus, kas ir lėmė bylos užvedimą jo atžvilgiu.

10.2. Apeliantė, kreipdamasi į teismą, rėmėsi oficialių registrų teikiamais duomenimis, pagal kuriuos padarė išvadą, kad Automobilio savininkas yra skolininkas G. K., todėl nėra priežastinio ryšio tarp apeliantės veiksmų ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo. Skolininkas G. K. nesiėmė veiksmų, kad užtikrintų teisingų duomenų viešinimą viešajame registre, kadangi pardavęs Automobilį neįsitikino, jog pirkėjas jį tinkamai užregistravo savo vardu, Pažymėjo, kad skolininkas turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo į asmenį, kuris, jo manymu, neišviešino duomenų apie įsigytą Automobilį.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

12. Apeliacija pagal CPK nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

13. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl paduoto apeliacinio skundo faktinių bei teisinių argumentų.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kreditorė UAB „Regula LT“, vykdydama Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nurodymą, priverstinai nuvežė transporto priemonę AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdama į tai, kad pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato informaciją, Automobilio savininkas ir valdytojas buvo L. K., o pagal VĮ „Regitra“ išrašą Automobilio savininkas yra G. K., kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo.

15. Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-8868-1204/2024 iš skolininkų L. K. ir G. K., kreditorės UAB „Regula LT“ naudai, solidariai priteista 1 925,07 EUR skolos, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 11 EUR žyminio mokesčio.

16. Šiaulių apylinkės teisme 2024 m. lapkričio 4 d. buvo gauti skolininko G. K. prieštaravimai dėl minėto Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. įsakymo, kurie buvo priimti 2024 m. lapkričio 5 d. teisėjos rezoliucija. Atsižvelgdama į prieštaravimus, kreditorė UAB „Regula LT“ pateikė atsisakymą nuo reikalavimo G. K. atžvilgiu, kuris Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi buvo priimtas ir byla solidaraus atsakovo G. K. atžvilgiu buvo nutraukta. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 11 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo G. K. priteisė 435,60 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas – Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. papildomo sprendimo, kuriuo iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

18. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).

20. Bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), dėl to pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti, išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ji atsisakė. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

21. Nagrinėjamu atveju civilinė byla G. K. atžvilgiu buvo nutraukta kreditorei atsisakius reikalavimo, iš G. K. teismui pateiktų paaiškinimų sužinojus, kad byloje jis nėra tinkamas atsakovas. Tokiu kaip šis atveju, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą turi būti įvertintas kreditorės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu, priežastys, nulėmusios pareiškimo dėl teismo įsakymo padavimą, ir jo atsisakymą bei priežastys, dėl kurių G. K. susidarė bylinėjimosi išlaidos.

22. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad kreditorė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo padavė nepatikrinusi viešųjų registrų duomenų ir neįsitikinusi, ar G. K. šioje byloje iš tiesų yra tinkamas skolininkas, ir vėliau, reikalavimą jo atžvilgiu atsiėmusi, kreditorė patvirtino savo klaidą. Taip pat teismas įvertino ir tai, kad byla nesudėtinga, prašymai nagrinėti rašytinio proceso tvarka, ir G. K. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidas, nors ir neviršijančias Rekomendacijose nustatytų dydžių, sumažino, kad jos atitiktų teisingumo ir protingumo principus.

23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Apeliantė nurodė, kad jos veiksmuose nebuvo tyčios, kaltės ar neatsargumo, kadangi pats skolininkas ikiteisminėje stadijoje buvo pasyvus, nereagavo į apeliantės siunčiamus pranešimus, kas ir lėmė situacija, kad jo atžvilgiu buvo užvesta byla. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. K. nežinojo apie kreditorės reikalavimus jo atžvilgiu, net ir Šiaulių apylinkės teismui 2024 m. birželio 6 d. priėmus teismo įsakymą, jam procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti, o apie priimtą teismo įsakymą skolininkas sužinojo tik bemaž po 6 mėnesių vykdymo proceso metu, kai buvo pradėtas priverstinis priteistos skolos išieškojimas. Apeliantė į bylą nėra pateikusi įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai), patvirtinančių aplinkybę, jog G. K. iki priverstinio skolos išieškojimo žinojo apie kreditorės jam reiškiamus reikalavimus.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantė rėmėsi oficialių registrų teikiamais duomenimis, kurių pagrindu padarė išvadą, kad Automobilio savininkas yra skolininkas G. K., todėl tarp apeliantės veiksmų ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo nėra priežastinio ryšio. Apeliantė iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato gavo duomenis, kad Automobilio savininkas ir valdytojas yra L. K., o pagal VĮ „Regitra“ išrašą – Automobilio savininkas yra G. K.. Tokiu atveju, gavusi prieštaringus duomenis apie Automobilio tikrąjį savininką, prieš kreipiantis į teismą apeliantė privalėjo nustatyti Automobilio tikrąjį savininką – skolininką, kad įsitikintų, kurie duomenys yra teisingi. Apeliantė nurodytų veiksmų neatliko ir pasirinko lengviausią sprendimą – padavė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti skolą iš abiejų registruose nurodytų savininkų solidariai.

25. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad apeliantė nagrinėjamu atveju nesielgė tinkamai, kaip to reikalauja civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos, neįsitikino, kas yra tikrasis skolininkas, todėl į bylos nagrinėjimą be pagrindo kaip skolininką įtraukė G. K.. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė yra iš dalies atsakinga už G. K. susidariusias bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas šiai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą nutraukus bylą, todėl pirmosios instancijos papildomas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti jame nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Regula LT“ apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. papildomą sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-759-1204/2025 (buvęs Nr. e2-8868-1204/2024), palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalia Trumpulienė