Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-1286-777/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-11-21
Bylos Nr.: e2S-1286-777/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-17736-2024-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolanta Gailevičienė
Atsakovas: K. S.
Ieškovas: G. Š.

Kategorijos

3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
3.1.18.2.11Laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas
3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
3.3.1.15Apeliacinis bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2S-1286-777/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17736-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.11; 3.1.18.2.13; 3.3.1.11; 3.3.1.15 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. Š. ieškinį atsakovei K. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo pareiškimo.

2. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

2.1. Šiuo metu susiklostė situacija, kuri pasikartoja ne pirmą kartą. Teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu šalių prašymas dėl santuokos nutraukimo buvo patenkintas ir šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime nurodoma, jog šalys sutaria, kad atsakovė tinkamai vykdo motinos pareigas, todėl nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma su motina. Nurodė, jog neilgai trukus tarp šalių prasidėjo dideli konfliktai dėl nepilnamečio sūnaus, iš jų vienas baigėsi vaiko paėmimu iš vaiko motinos. Pažymėjo, kad minima situacija susiklostė tuomet, kai atsakovė nusprendė, jog prieš nepilnametį vaiką galbūt vartojamas seksualinis smurtas, ir kreipėsi į policiją (ieškovas paaiškina, kad tokios spėlionės buvo visiškai išgalvotos, nepasitvirtino ir ikiteisminis tyrimas net nebuvo pradėtas). Apklausos metu atsakovė elgėsi visiškai neadekvačiai (tą patvirtinti bylos nagrinėjimo metu, tikėtina, galės ir vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja, kuri buvo šokiruota vaiko motinos neadekvataus elgesio), policijos pareigūnai negalėjo susikalbėti su atsakove, todėl buvo nuspręsta taikyti laikinosios priežiūros priemonę ir paimti vaiką iš motinos. Nustačius vaiko apsaugos poreikį laikinoji priežiūra paskirta vaiko močiutei B. Š..

2.2. Laikinosios priežiūros laikotarpiu paaiškėjo, kad vaikas dėl motinos elgesio patiria labai daug streso ir neigiamų išgyvenimų (2024 m. sausio 9 d. Vaikų kaimų Lietuvoje draugijos pagalbos planas Nr. SOS24-PP25 LPF SOS).

2.3. Vaiko motina likus kelioms dienos iki šių mokslo metų pradžios vienašališkai nusprendė pakeisti sūnaus mokyklą. 2024 m. rugpjūčio 23 d. nepasitarusi su ieškovu atsakovė „(duomenys neskelbtini)“ privačios mokyklos direktorei pateikė prašymą dėl priėmimo į mokyklą. 2024 m. rugpjūčio 23 d. buvo sudaryta mokinio ugdymo sutartis Nr. K-463 ir nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. vaikas pradėjo lankyti privačią mokyklą. Ieškovas stengėsi išsiaiškinti tokių atsakovės poelgių priežastis, tačiau į paklausimus raštu gaudavo šabloniškus advokatų sudėliotus atsakymus, tėvų lygiateisiškumu grįstos pozicijos, kuri atspindėtų vaiko norus ir būseną, ieškovas neišgirdo, todėl 2024 m. rugsėjo 9 d. buvo priverstas kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių ir LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugiją, po to vaiko laikina priežiūra skirta ieškovui. Pastebi, kad iki pat paskutinės minutės mama melavo vaikui ir nesakė, kad nuo rugsėjo pirmosios sūnus lankys naują mokyklą.

2.4. Vaikas nenorėjo senosios mokyklos keisti į „(duomenys neskelbtini)“ privačią mokyklą. Jis buvo morališkai pasiruošęs eiti į savo iki šiol lankytą (duomenys neskelbtini) mokyklą, norėjo susitikti su mokytoja ir savo bendraklasiais. Vaikas su mama dėl to daug kalbėjo, prašė jos nekeisti mokyklos, maldavo, tačiau motina visus prašymus ignoravo ir konstatavo vaikui faktą, kad viską sprendžia ji, o vaiko nuomonė visiškai neįdomi, galiausiai pradėjo meluoti, kad pokyčių nebus, tačiau visgi padarė taip, kaip norėjo. Šalių nepilnamečiam vaikui dėl šių įvykių krito savivertė, atsirado baimė. Nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. nuvestas į naują mokyklą vaikas jaučiasi emociškai sugniuždytas, nelaukiamas, svetimas, su juo niekas iš vaikų, kurie mokosi toje klasėje, nebendrauja. Mano, kad tokie staigūs ir netikėti pokyčiai labai traumavo vaiką. Sūnus neturėjo jokios galimybės adaptuotis, apsiprasti su šia mintimi ir susivokti, jog vyksta tokie pokyčiai. Vaikas praktiškai kiekvieną dieną paliekamas pailgintoje grupėje ir nors pamokos baigiasi 13.00 val., mokykloje laukia mamos iki 18.00 val., visą šį laiką vaikas nuolatos bendrauja telefonu su močiute arba ieškovu, nes, jausdamas didžiulį stresą, neturėdamas draugų, bent tokiu būdu siekia nusiraminti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – nustatė nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo; nustatė laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis po 306 Eur kas mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos į ieškovo banko sąskaitą, nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Kitą ieškovo prašymo dalį atmetė.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

4.1. Įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, be kita ko, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. rugsėjo 11 d. informaciją dėl faktinių aplinkybių patvirtinimo galimo vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo metu Nr. 1TSD-3549, nusprendė, kad prašymas dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra pagrįstas, įvertinus ir 2024 m. liepos 9 d. LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos pagalbos plane Nr. SOS24-PP677 nurodytas aplinkybes dėl vaiko tėvų elgesio, vaiko psichologinės būklės, pažangumo ugdymo įstaigoje. Pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinamas, ir nustatė nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą kartu su tėvu (ieškovu) iki sprendimo priėmimo šioje byloje.

4.2. Atsižvelgdamas į pareiškėjo prašyme išdėstytą poziciją, argumentus ir motyvus dėl prašomos nustatyti laikinos bendravimo tvarkos, pateiktus rašytinius įrodymus ir siekiant, jog būtų užtikrinta vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais, nustatė nutarties rezoliucinėje dalyje išdėstytą ieškovo pasiūlytą ir teismo papildytą laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.

4.3. Nurodė, kad šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pateikta išsamių duomenų apie šalių turtinę padėtį, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių buvimą, šalių nepilnamečio sūnaus poreikius. Šios aplinkybės bus nustatytos tik ieškovui pateikus ieškinį ir išnagrinėjus bylą iš esmės. Pažymėjo, kad šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje teismas taip pat negali nustatyti proporcijų, kuriomis šalys turi teikti vaikams reikalingą išlaikymą. Teigia, kad, spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į orientacinį minimaliosios mėnesinės algos (nuo 2024 m. sausio 1 d. sudarančios 924 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 708 Eur), reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui, kriterijų, į tai, kad kiekvienam vaikui (2024 m.) mokama 96,25 Eur vaiko išmoka („vaiko pinigai“) ir ši suma dalytina abiem tėvams po lygiai, į byloje gautus duomenis apie tėvų turtinę padėtį. Įvertino aplinkybę, jog bylos nagrinėjimo metu turi būti užtikrinti būtinieji vaikų poreikiai ir abu tėvai privalo prisidėti prie šių poreikių tenkinimo, todėl nutarė pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 306 Eur per mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.192 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1. Nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 11 d. nagrinėjant pranešimą apie galimus vaiko teisių pažeidimus ieškovo nurodytame dokumente nebuvo konstatuota, jog sūnui nesaugu gyventi pas motiną. Teigia, kad ieškovas nutyli, jog ir 2024 m. rugsėjo 20 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje taip pat nekonstatuota, kad sūnui yra nesaugu gyventi su motina, su kuria jo gyvenamoji vieta nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16031-989/2018.

6.2. Nurodė, kad pareiškėjas nutyli, jog 2024 m. liepos 9 d. pagalbos plane Nr. SOS24-PP677 konstatuota, kad „šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, tinkamai savarankiškai tenkinti vaiko poreikius. G. Š. ir K. S. šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžio metu dalyvaujantys specialistai, atlikę vaiko ir šeimos situacijos vertinimą, nutarė šeimai atvejo vadybos procesą užbaigti, vadovaujantis atvejo vadybos tvarkos aprašo, patvirtinto LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A 1- 802, 62.1. punktu, kai šeima yra pajėgi savarankiškai užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus. Šeimos teigimu, socialinėms paslaugoms poreikio nėra“. Mano, jog pareiškėjas kaip sau naudingomis remiasi tomis aplinkybėmis, kurios reikšmingai nutolusios nuo šiandieninės situacijos, ir ignoruoja tas, kurios atitinkamų institucijų įvertintos visiškai neseniai.

6.3. Atsakovės nuomone, stresą vaikui kelia ieškovo nuolatinis sūnaus nuteikinėjimas prieš bet kokius mamos sprendimus: ieškovas prieštarauja bet kokioms vaiko pramogoms, kurias organizuoja mama (draudžia eiti į vandens parką, lankytis batutų erdvėje), jis net draudžia lankytis pas gydytojus ir vaikų psichologą. Mano, kad būtent tai vaikui kelia stresą, nes jis priverstas keisti savo planus ir nuomonę.

6.4. Pažymėjo, kad nusprendė pakeisti sūnaus mokyklą į privačią siekdama, kad sūnus gautų geresnį išsilavinimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad iš pridedamos sūnaus charakteristikos matyti, jog jo mokymosi rezultatai prieš tai lankytoje mokykloje buvo tik patenkinami, todėl buvo nuspręsta rinktis privačią mokymo įstaigą, kurioje vaikas gautų daugiau individualios pagalbos įsisavinant mokymosi medžiagą. Kaip matyti iš pridedamo susirašinėjimo su ieškovu, ieškovas nematė būtinybės sūnui vasarą papildomai pasimokyti ir užpildyti spragas, kaip tai siūlė vaiko mama. Akcentavo, kad mokyklos keitimo klausimas ne kartą buvo aptariamas su sūnumi, nes jis pats ne kartą pasakojo mamai, kad mokykloje trūksta higienos (po mokyklą laksto tarakonai, kad vaikų nesuvalgytas maistas dedamas atgal į puodus ir pateikiamas kitiems vaikams). Galiausiai, jo ugdymosi rezultatai signalizavo, kad būtina imtis pokyčių. Mano, kad sūnaus išgyvenimai dėl pasikeitusios mokyklos yra visiškai normalūs, įprasti tokiems gyvenimo pokyčiams ir jie yra trumpalaikiai. Nurodė, kad įprastai sūnus greitai ir nesunkiai randa draugų, lengvai įsilieja į naujas veiklas, jam patinka mamos suorganizuotos veiklos ir jos duoda akivaizdžią naudą. Tuo tarpu ieškovas ne tik kad nieko panašaus neorganizuoja, neprisideda finansiškai prie tokių veiklų organizavimo, bet dar ir sūnaus akivaizdoje kritikuoja tai, ką atsakovė suorganizavo, arba visai draudžia užsiimti papildomomis veiklomis, nepasiūlydamas jokios alternatyvos, išskyrus vaiko išvežimą į kaimą.

6.5. Pažymėjo, kad atsakovė rūpinasi ne tik nepilnamečio sūnaus fizine, bet ir psichine sveikata, kartu su vaiku lankosi pas psichologą. Teigia, kad tokios specialisto konsultacijos pirmiausia reikalingos tam, kad būtų atkurtas atsakovės ir sūnaus ryšys, kurį savo elgesiu stengiasi sutraukyti ieškovas. Atsakovė taip pat stengiasi nudžiuginti sūnų organizuodama įsimintinas gimtadienio šventes, o pareiškėjas prie to niekaip neprisideda. Mano, jog ieškovo teiginiai apie tai, kad sūnus mamos elgesį įvardija kaip keistą, yra paties ieškovo padiktuoti sūnui – ieškovas atvirai kritikuodamas bet kokias atsakovės iniciatyvas, įvardydamas jas kaip kenkimą sūnaus interesams, įteigia vaikui, kad „mama elgiasi keistai“. Pažymi, kad iš sūnaus bendravimo su vaikų teisių specialistais matyti, jog jis kalba ieškovo žodžiais, nors pats gerai nesuvokia jų prasmės.

6.6. Teigia, kad ieškovas nepagrįstai kaltina atsakovę, tačiau pats neadekvačiai reaguoja į sūnaus mamos rūpinimąsi vaiko sveikata. Pastarąjį kartą jis kategoriškai uždraudė sūnui vykti pas kardiologą, nors atsakovė turėjo šeimos gydytojo siuntimą. Mano, kad ieškovo draudimas vaikui lankytis pas sveikatos priežiūros specialistus net tada, kai tokiam vizitui yra duotas šeimos gydytojo siuntimas, yra nukreiptas prieš vaiko interesus, vaikas yra tapęs manipuliacijos įrankiu ieškovo, siekiančio savo interesų viršenybės, rankose. Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas papasakojo tik dalį atvejo ir interpretuoja jį sau naudinga linkme, nors iš pridedamo nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, jog ieškovas to atvejo (kai jėga veržėsi į atsakovei priklausantį butą) metu elgėsi neadekvačiai, nepakluso policijos pareigūnams, dėl ko policijos pareigūnai buvo priversti kviesti pastiprinimą ir panaudoti prieš ieškovą prievartos priemones . Mano, kad tokiais savo veiksmais ieškovas padarė atsakovei žalą, kurios iki šiol nėra atlyginęs, dėl ko atsakovė buvo priversta kreiptis į teismą (civilinės bylos Nr. e2-11945-828/2024).

6.7. Atsakovės įsitikinimu, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. rugsėjo 11 d. informacijoje dėl faktinių aplinkybių patvirtinimo galimo vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo metu Nr. lTSD-3549 ir 2024 m. liepos 9 d. LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos pagalbos plane Nr. SOS24-PP677 nėra nurodytos aplinkybės, kurios būtų pagrindu pakeisti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą. Juose nėra net jokių užuominų apie tai, kad sūnaus gyvenimas su mama kelia jam pavojų ar kenkia jo interesams. Atkreipia dėmesį į tai, jog 2024 m. liepos 9 d. LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos pagalbos planu Nr. SOS24-PP677 buvo nutrauktas paslaugų teikimas atsakovei ir ieškovui, specialistams konstatavus, kad šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, savarankiškai tenkinti vaiko poreikius. Ieškovas neskundė sprendimo nutraukti paslaugų teikimą, jis neginčijo atsakovei teiktų rekomendacijų, kaip ir nekvestionavo atsakovės pateiktų įrodymų, jog visas pagalbos plane nurodytas rekomendacijas ji įgyvendino. Mano, kad jis taip pat pritarė išvadai, jog vaiko interesams nėra jokios grėsmės ir abu tėvai gali užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, tenkinti vaiko poreikius.

6.8. Atsakovės įsitikinimu, skundžiama nutartis turi būti panaikinta, o abiejų sūnaus tėvų bendravimas su vaiku turi vykti pagal įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu nustatytą tvarką, iki ieškovas ir atsakovė mediacijos proceso metu nesusitars kitaip. Taip pat nurodė, jog kadangi atsakovė nesutinka su teismo sprendimu laikinai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, ji taip pat nesutinka su išvestiniu sprendimu priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Pažymėjo, kad pats ieškovas iki šiol kas mėnesį mokėjo tik po 200 Eur išlaikymo. Mano, kad skundžiama nutartis turi būti panaikinta kaip nepagrįsta ir neteisėta, o išlaikymas vaikui turi būti teikiamas taip, kaip nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16031-989/2018.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

8.1. Nurodė, kad nesutinka, jog argumentas, kad vaiko psichologinė būklė bloga, tėra „nuomonė“. Teigia, kad tokia sūnaus būklė akivaizdi – vaikas įsitempęs dėl naujos mokyklos, kadangi tokie pokyčiai visiškai nederinti su pačiu vaiku. Atsakovė spaudžia vaiką mokytis visiškai neatsižvelgdama į paties nepilnamečio sūnaus būklę – vaikas pasimetęs ir išsigandęs dėl nuolatinių konfliktų – šios aplinkybės nurodytos ir pateiktuose institucijų dokumentuose. Taip pat kritiškai vertina argumentus, neva vaikui stresą kelia ieškovo nuolatinis sūnaus nuteikinėjimas prieš bet kokius mamos sprendimus, arba tokius pamąstymus, kaip ieškovo nenoras, jog sūnus mokytųsi vasarą. Ieškovas linki vaikui tik gero ir neprieštarauja sprendimams, kurie naudingi vaikui, tačiau negali sutikti su sūnaus spaudimu ir diktatorišku atsakovės elgesiu.

8.2. Nurodė, kad rūpinasi vaiko edukacija, tačiau kartu suvokia, kad iš nepilnamečio sūnaus negali būti atimti visi vaikystės malonumai. Nurodo, kad dar 2023 m. inicijavo ir apmokėjo lietuvių kalbos mokytojos samdymą vaikui. Mokytoja vaikui labai patiko, ateidavo į namus, bet atsakovė nutraukė lietuvių kalbos mokymą motyvuodama tuo, kad svarbiausia rusų kalba, na, dar ir anglų, o Lietuva, anot atsakovės, tuoj iš viso išnyks ir jos nebus, tai kam ta kalba. Taip pat pažymi, kad atsakovė bando parodyti, jog mokyklos pakeitimas yra normali praktika ir vaikas turėtų tiesiog priprasti, tačiau ieškovas primena aplinkybes, kad tokie pokyčiai buvo slepiami iki pat paskutinės dienos, todėl vaikas patyrė itin neigiamus išgyvenimus, kurie turi padarinių iki pat šios dienos.

8.3. Teigia, kad atsakovė pabrėžia, jog siekia atkurti ryšį su vaiku – mano, kad ši aplinkybė labai svarbi ir pagrindžianti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį – atsakovė suvokia, kad ryšys su vaiku nutrūkęs, vaikas nesijaučia saugiai yra emociškai pakrikęs, todėl mano, kad šiuo metu saugi aplinka būtina, ko, akivaizdu, negali pasiūlyti atsakovė. Ieškovas kritiškai vertina atsakovės pasvarstymus, kad sūnaus žodžiai, jog mama elgiasi keistai, yra padiktuoti ieškovo. Nesutinka su tokiais pamąstymais, kadangi vaikas šias mintis išsakė bendraudamas su specialistais. Atkreipia dėmesį į tai, jog vaiko pasakojimu ir vaiko teisių tarnybos darbuotojų pranešimu, „vaiko teisių tarnybos darbuotojai paprašius motinos parodyti vaistus, kuriuos ji ketino duoti vaikui gerti – motina vaistus tiesiog paslėpė“. Remiantis šiais faktais ieškovui kyla pagrįsta baimė, kad atsakovė sveikatos pablogėjimo metu gali pakenkti vaikui, tačiau, kaip minėta, ieškovas sieks teisminio proceso metu kreiptis dėl psichiatrijos ekspertizės atlikimo atsakovei, kadangi iš Baltarusijos pristatyta pažyma kelia pagrįstų abejonių.

8.4. Nurodė, kad atsakovė skunde mini 2024 m. rugsėjo 20 d. vaiko situacijos vertinimo anketą, kurioje, atsakovės teigimu, nenurodoma, kad vaikui gyventi su motina (atsakove) yra nesaugu. Teigia, jog yra akivaizdu, kad atsakovė šį dokumentą vertina tik iš savo pusės, tačiau visiškai ignoruoja itin svarbias aplinkybes. Mano, jog vaiko situacijos vertinimo anketoje gausu faktų, įrodančių, kad vaiko emocinė būklė itin prasta, todėl akivaizdu, kad vaikas gyvendamas pas ieškovą jaučiasi gerai ir saugiai. Vaikas noriai leidžia laiką tėvo (ieškovo) namuose, čia jaučiasi ramus ir emociškai stabilus. Vertindamas vaiko interesus daro išvadą, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones vaikui užtikrinama emociškai ir fiziškai saugi aplinka, kas ir rekomenduojama vaiko vertinimo anketoje.

8.5. Pažymėjo, kad būtina vertinti faktą, ar, kai vaikas buvo paimtas 2024 m. rugsėjo 11 d. iš atsakovės ir perduotas ieškovui, vaikui buvo saugu būti vienam namuose, kai jo emocinė būsena buvo labai sunki. Teigia, kad vaikas vienas užrakintas namuose 3 aukšte, jis gali atsidaryti langą ir iškristi, gali išeiti į balkoną ir iškristi. Vaikas bijojo, nuolat skambino tėčiui, močiutei, seneliui. Šiuo metu vaikas nurimęs, emocinė būklė stabili. Taip pat nurodo, jog kai motina (atsakovė) supykusi ant vaiko su juo nekalba ir bausdama jį uždaro vieną miegoti kitame kambaryje, vaikas negali užmigti visą naktį, nes jam baisu ir jis mato „žmones – vyrus, kurie vaikšto po kambarį“. Mano, kad atsakovė net nesigilindavo į vaiko baimes, kadangi taikė tokias bausmes, o ieškovo namuose tokios nuobaudos netaikomos.

8.6. Nurodė, kad atsakovė neturi punktualumo jausmo. Vaikui sakoma, kad atvyks jo pasiimti 17.00 val., atvyksta 19.00 val. Dėl tokio nepastovumo vaikas jaučiasi nestabiliai, visada įsitempęs. Teigia, kad atsakovė vaikui nuolat meluoja. Paskutinis melas buvo 2024 m. rugsėjo 27, 28, 29 dienomis – motina (atsakovė) leido savaitgalį su vaiku, vaikas prašė jį grąžinti į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Atsakovė pažadėjo jam, kad grąžins, pirmadienį, 2024 m. rugsėjo 30 d., skambins (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorei ir kalbėsis su ja apie vaiko grįžimą. Vaikas apsidžiaugė, informavo tėtį. Deja, kai pirmadienį vaikas paklausė, ar jau gali eiti į savo seną mokyklą, jam buvo pasakyta, kad viskas spręsis mediacijos metu ir, jeigu tėtis bus geras, tai ji (atsakovė) pažiūrės, kaip ten bus.

8.7. Akcentavo, kad penktadienį, 2024 m. rugsėjo 27 d., atsakovė pasiėmusi vaiką beveik nuo pavakarių iki šeštadienio pietų miegojo, o vaikas liūdėjo vienas namuose neturėdamas kuo užsiimti. Vaikas norėjo grįžti pas ieškovą. Kai vaikas 2024 m. rugsėjo 27 d. grįžo po savaitgalio su mama (atsakove), jam nebuvo įdėta nei šilta striukė, nei sportinis kostiumas mokyklai. Atsakovė per visą tą laiką, kol sūnus gyvena su ieškovu, net nepasiteiravo, ar jis turi kuo apsirengti laisvalaikiui, kuo eina apsirengęs į mokyklą. Mano, jog tai dar kartą įrodo, kad viskuo, kas reikalinga vaikui, rūpinasi ieškovas, o ne atsakovė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

12. 2024 m. spalio 17 d. teisme gautas atsakovės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (Dok-12307). Atsakovė nurodė, kad būtų teisinga ir protinga leisti ginčo šalims dalyvauti žodiniame atskirojo skundo nagrinėjime ir atsakyti į teismui neišvengiamai iškilsiančius klausimus, pateikti savo paaiškinimus ar papildyti savo poziciją tais argumentais, kurie dėl objektyvių priežasčių nebuvo nurodyti procesiniuose dokumentuose (nes kai kurios teisiškai reikšmingos aplinkybės įvyko / tikėtinai įvyks vėliau, nei ši byla buvo perduota apeliacinės instancijos teismui). Teigia, kad mato poreikį sureaguoti į ieškovo pateiktą atsiliepimą ir pateikti teismui papildomus paaiškinimus, nes tai yra reikšminga teisingam bylos išnagrinėjimui, tačiau CPK normos, reglamentuojančios atskirųjų skundų nagrinėjimo procesą, nenumato rašytinių paaiškinimų teikimo.

13. 2024 m. lapkričio 14 d. teisme gautas atsiliepimas į prašymą dėl žodinio proceso bei papildomų dokumentų pridėjimo prie bylos (DOK-13671). Nurodo, kad atsakovės prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka yra nepagrįstas, kadangi šalys visus savo argumentus privalėjo išdėstyti savo procesiniuose dokumentuose. Pažymi, kad atsakovė į bylą pateikė daug papildomų dokumentų, dėl kurių pagrįstumo ieškovas turi reaguoti, todėl mano, kad šalių teisė būti išklausytoms apygardos teisme realizuota tinkamai.

14. CPK 322 straipsnyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Ši procesą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojanti taisyklė taikoma ir paduodant bei nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka turi būti motyvuotas.

15. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 28 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013).

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės prašyme nurodomas aplinkybes, konstatuoja, jog byloje nėra pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Atsakovė nenurodė jokių konkrečių argumentų, kokias aplinkybes siekia patikslinti, o tik deklaratyviais teiginiais užsimena, kad yra pagrindas atsikirsti į ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes. Akcentuotina, jog nagrinėjamu atveju sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, kas reiškia, jog šiuo konkrečiu atveju byla iš esmės nėra nagrinėjama ir teismas išsamiai dėl visų bylos aplinkybių nepasisakys, o tik preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, pasisakys dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, atsakovė į bylą pateikė daug naujų įrodymų, pasisakė dėl jų vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 7, 322, 336 ir 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

17. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

18. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VVTAIIT Vilniaus miesto skyrius) 2024 m. rugsėjo 20 d. vaiko situacijos vertinimo anketą; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos (Vilniaus apskrities VPK KP SNTV) 2024 m. rugsėjo 19 d. raštą dėl duomenų pateikimo; labdaros ir paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos (toliau – SOS vaikų kaimas) 2024 m. liepos 9 d. pagalbos planą Nr. SOS24-PP677; (duomenys neskelbtini) mokyklos 2024 m. birželio 6 d. vaiko charakteristiką; ieškovo ir atsakovės susirašinėjimo kopiją; sūnaus žinutę atsakovei; atsiliepimus apie anglų kalbos stovyklą; 2023 m. kovo 22 d. atsakovės kreipimąsi į (duomenys neskelbtini) mokyklos administraciją dėl mokyklos keitimo; 2024 m. rugsėjo 26 d. psichologės raštą apie tai, jog atsakovė lankėsi pas psichologę; fotonuotraukas iš vaiko gimtadienio šventės; susirašinėjimo su ieškovu kopiją; atsakovės susirašinėjimo su mokytoja kopiją; 2024 m. birželio 9 d. ieškovo ir atsakovės susitarimo dėl vaiko atostogų kopiją; vaiko telefoninių skambučių išklotinę; duomenis apie vaiko siuntimą kardiologo konsultacijos; Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2024 m. balandžio 11 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą; 2024 m. liepos 19 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2-ojo PK nutarimą pripažinti nukentėjusiuoju; 2024 m. gegužės 10 d. atsakovės prašymo dėl privalomosios mediacijos inicijavimo kopiją; duomenis apie vaiko lankomą bažnyčią; 2023 m. spalio 10 d. pranešimą pavojų patiriančiam asmeniui apie priimtą sprendimą skirti apsaugos nuo skurto artimoje aplinkoje orderį; 2022 m. rugpjūčio 23 d. antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą; atsakovės 2024 m. rugpjūčio 6 d. skundą miesto merui dėl pagalbos plano ir pareiškėjai taikytų priemonių nepagrįstumo; duomenis apie ieškovo mokamą išlaikymą vaikui. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teisme ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo buvo išnagrinėtas neinformavus atsakovės apie vykstantį procesą, todėl akivaizdu, jog atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teisme pateikti negalėjo. Taip pat pažymėtina, jog ieškovas, susipažinęs su atskiruoju skundu, turėjo galimybę susipažinti ir su atsakovės naujai pateiktais įrodymais, o teikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą, turėjo teisę išreikšti savo nuomonę dėl naujai pateiktų įrodymų pridėjimo prie bylos. Kadangi ieškovas atskiruoju skundu savo nuomonės dėl atsakovės naujai pateiktų įrodymų pridėjimo prie bylos nepareiškė, darytina išvada, jog dėl šių įrodymų pridėjimo prie bylos ieškovas neprieštarauja. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės naujai pateikti įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimu, naujai pateiktų įrodymų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, daro išvadą, kad yra pagrindas naujai pateiktus įrodymus prie bylos pridėti.

19. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. 2024 m. liepos 4 d. ieškovo susirašinėjimo su atsakovės advokatu kopiją; fotonuotraukas iš ieškovo laisvalaikio praleidimo su sūnumi; VVTAIIT Vilniaus miesto skyriaus 2024 m. rugsėjo 20 d. vaiko situacijos vertinimo anketą. Nors ieškovas nenurodo aplinkybių, kodėl minėti įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau susipažinus su minėtų įrodymų turiniu matyti, kad atsakovas naujai pateiktus įrodymus iš esmės teikia atsiliepdamas į atsakovės atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad naujai pateikti įrodymai susiję su bylos nagrinėjimu, taip pat siekdamas išsamiai ir objektyviai išnagrinėti civilinę bylą ir atsižvelgdamas į tai, kad šių įrodymų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovo naujai pateiktus įrodymus prie bylos pridėti.

20. 2024 m. spalio 18 d. teisme gautas atsakovės prašymas dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos (DOK-12373), t. y. atsakovė prašo prie bylos pridėti 2024 m. spalio 16 d. „(duomenys neskelbtini)“ privačios mokyklos pažymą dėl sūnaus savijautos ir adaptacijos mokykloje; Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugsėjo 25 d. raštą dėl informacijos pateikimo; Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI2-14154-644/2024 kopiją; Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11945-828/2024 kopiją. Nurodo, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. pirmosios instancijos teismui persiuntus atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui. Pažymi, jog teikiami įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamo ginčo dalyku, jie patvirtina bylai reikšmingas aplinkybes, todėl jų pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, o užtikrins objektyvų, išsamų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

21. 2024 m. spalio 23 d. teisme gautas atsakovės prašymas dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos (DOK-12544), t. y. atsakovė prašė prie bylos pridėti skundo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus neteisėtų veiksmų kopiją; skundo Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus kontrolieriui dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų veiksmų kopiją; skundo Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmų kopiją. Nurodė, kad teikiami įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamo ginčo dalyku, jie patvirtina bylai reikšmingas aplinkybes, todėl jų pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, o užtikrins objektyvų, išsamų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

22. 2024 m. lapkričio 14 d. teisme gautas atsiliepimas į prašymą dėl žodinio proceso bei papildomų dokumentų pridėjimo prie bylos (DOK-13671). Nurodė, kad skundžiama nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir, ieškovo įsitikinimu, atsakovė mėgina suklaidinti teismą siekdama įtikinti, kad aplinka jos namuose yra saugi ir nebuvo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teigia, kad, tik išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, bus galima išsklaidyti visas abejones. Ieškovo nuomone, vaikui atsakovės namuose nėra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, o saugesnes gyvenimo sąlygas užtikrina ieškovas.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės 2024 m. spalio 18 d., 2024 m. spalio 23 d. prašymuose dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos nurodytus argumentus, taip pat atsižvelgdamas į 2024 m. lapkričio 14 d. teisme gautą atsiliepimą į prašymą dėl žodinio proceso bei papildomų dokumentų pridėjimo prie bylos, kuriuo ieškovas iš esmės išdėstė rašytinius paaiškinimus dėl ginčo esmės, tačiau nepateikė prieštaravimų dėl naujai atsakovės pateiktų įrodymų, daro išvadą, kad yra pagrindas atsakovės pateiktus naujus įrodymus prie bylos pridėti. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teisme ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo buvo išnagrinėtas neinformavus atsakovės apie vykstantį procesą, todėl akivaizdu, jog atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teisme pateikti negalėjo. Taip pat naujai pateikti įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimu, ieškovas pateikė nuomonę dėl jų pridėjimo prie bylos, dėl naujų įrodymų pridėjimo neprieštaravo. Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nutaria naujus atsakovės pateiktus įrodymus prie bylos pridėti.

24. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2024 m. lapkričio 14 d. atsiliepimu į prašymą dėl žodinio proceso bei papildomų dokumentų pridėjimo prie bylos ieškovas prašė pridėti papildomus įrodymus, t. y. 2024 m. spalio 21 d. teisės psichologijos specialisto išvadą; 2024 m. spalio 7 d. ieškovo prašymą apklausti vaiką ir imtis atitinkamų veiksmų mamos atžvilgiu, siekiant sustabdyti jos psichologinį terorą bei smurtą prieš vaiką; 2024 m. spalio 25 d. vaiko situacijos vertinimo anketą. Ieškovo teigimu, minėtų įrodymų pridėjimas labai svarbus, kadangi parodo faktinę bylos situaciją ir atskleidžia vaiko savijautą. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog skundžiama nutartis buvo priimta 2024 m. rugsėjo 20 d., kas reiškia, jog būtinybė į bylą pateikti naujus įrodymus iškilo jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo naujai į bylą pateikti įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimu, šių įrodymų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, apeliacinės instancijos teismas nutaria ieškovo naujai į bylą pateiktus įrodymus prie bylos pridėti.

25. 2024 m. lapkričio 20 d. teisme gautas ieškovo prašymas dėl papildomų dokumentų pridėjimo dėl bylos (DOK-13873), ieškovas prašė prie bylos pridėti 2024 m. lapkričio 8 d. ieškovo atstovo užklausą Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 2024 m. lapkričio 19 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštą dėl duomenų pateikimo. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su pateikto prašymo turiniu pažymi, kad ieškovo prašomų pridėti naujų įrodymų pateikimo būtinybė kilo jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, atsikertant į atsakovės atskirajame skunde nurodytas aplinkybes. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovo prašomi pridėti nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, ieškovas jais remiasi atsikirsdamas į atskirajame skunde išdėstytus argumentus, todėl atsižvelgiant į tai, kad šių įrodymų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, ir siekdamas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas ieškovo naujai pateiktus įrodymus prie bylos prideda. Be to, minėtu prašymu papildomai ieškovas reiškė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašė pridėti prie bylos ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas turi teisę teikti teismui įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, prideda prie bylos ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.

26. 2024 m. lapkričio 20 d. teisme gautas atsakovės prašymas dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos (DOK-13911), kuriuo atsakovė prašė prie bylos pridėti 2024 m. spalio 18 d. skundą dėl Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų veiksmų; 2024 m. spalio 28 d. skundą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui; 2024 m. lapkričio 8 d. skundą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui; Atsakovės ir VšĮ „Sotas“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį; SoDros informacija apie ieškovą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. spalio 18 d. skundas dėl Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų veiksmų į bylą jau buvo pateiktas kartu su 2024 m. spalio 23 d. prašymu dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos (DOK-12544) bei šio įrodymo pridėjimo klausimas išspręstas šios nutarties 23 punktu, todėl pakartotinai dėl šio įrodymo pridėjimo prie bylos nepasisakytina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teisme, ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio klausimas buvo išspręstas neinformavus atsakovės apie vykstantį procesą, todėl akivaizdu, jog atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teisme pateikti negalėjo. Teismas įvertinęs aplinkybes, kad atsakovės naujai pateikti įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimu, naujai pateiktų įrodymų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, daro išvadą, kad yra pagrindas naujai pateiktus įrodymus prie bylos pridėti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

27. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16031-989/2018 buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka ir patvirtinta 2018 m. lapkričio 10 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru susitarimu teisinių pasekmių. Minėta sutartimi, be kitų sąlygų, buvo susitarta, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatyta su motina (atsakove). Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. rugsėjo 11 d. informacijos dėl faktinių aplinkybių patvirtinimo galimo vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo metu Nr. 1TSD-3549 nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas perduotas ieškovui ir šios bylos nagrinėjimo metu gyvena su ieškovu.

28. Taip pat nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo pareiškimo. 2024 m. lapkričio 5 d. teisme gautas ieškovo ieškinys, kuriuo, be kitų reikalavimų, prašoma nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu.

29. Atskiruoju skundu atsakovė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, kurių pagrindu šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu. Teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog valstybinių institucijų specialistai būtų užfiksavę aplinkybes, jog sūnui nesaugu gyventi pas motiną. Pažymi, kad šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžio metu dalyvavę specialistai, atlikę vaiko ir šeimos situacijos vertinimą, nutarė šeimai atvejo vadybos procesą užbaigti, kadangi atsakovė geba savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus.

30. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, ir užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

32. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais bei preliminariai juos įvertinęs, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. rugsėjo 11 d. informacijos dėl faktinių aplinkybių patvirtinimo galimo vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo metu matyti, kad atsakovei buvo surašytas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą (reg. Nr. SVIP-4361,4371), nustatyta vaikui nesaugi aplinka gyventi su motina (atsakove). Tuo pagrindu šalių nepilnametis sūnus buvo perduotas ieškovui.

33. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. rugsėjo 20 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuota, kad 2024 m. rusėjo 11 d. apie 18.40 val. vaiko teisių apsaugos specialistų bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi metu vaikas (pokalbio metu buvo 10 metų amžiaus) užfiksuotos tokios aplinkybės: „<...> nesutaria su mama „problemos su mama“, nori gyventi su tėvu. Išsakė, kad mama jį skaudina, kalba negražius žodžius „tu nesugebėsi, tu nepadarysi“, nepalaiko, išsako apie nemalonų kvapą iš burnos ir nuo drabužių (vaikas ranką parodė į savo kūną. Berniukas pasakoja, kad mama jį labai įžeidė ir nuskaudino, jog įrašė jį į kitą mokyklą su juo nepasitarus ir jam nepranešus, apie mokyklos keitimą jis sužinojo tik rugsėjo 1 d. <...> Vaikas nurodo, kad su mama jaučiasi labai blogai, su tėvu matosi retai, dėl to, jam labai liūdna. L. pastoviai kartoja, kad mama jį ir tėvą įžeidinėja, kalba negerus dalykus apie tėvą. Berniukas pasakoja, kad mama neleidžia jam bendrauti su „vaikų teisėmis“, išsako, kad paprašė tėvo SOS kaimo atvejo vadybininkės D. tel. numerį, kad galėtų jai asmeniškai pranešti apie savo nugąstavimus ir nuoskaudas“. Taip pat 2024 m. rugsėjo 20 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuota: „Atvykus pas tėvą vaikas pradėjo šypsotis, apkabino ten esančią senelę iš karto apsiramino.“

34. Akcentuotina, kad į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas kreipėsi 2024 m. rugsėjo 19 d., o skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės taikytos 2024 m. rugsėjo 20 d. Atsižvelgiant į šios nutarties 30 ir 31 punktuose nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu šalių nepilnametis sūnus jau gyveno kartu su ieškovu. Dar daugiau, preliminariai įvertinus šios nutarties 30 ir 31 punktuose nustatytas aplinkybes, laikytina, jog, siekdamas užtikrinti prioritetiniais laikomus nepilnamečio šalių sūnaus interesus, pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą ir pagrįstą pagrindą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad tuo konkrečiu metu kilo abejonių dėl atsakovės galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką.

35. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė į bylą pateikė daug dokumentų, kuriuos įvertinus bus galima spręsti, ar laikinai nustatytą šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu bus galima pripažinti nuolatine, ar geresnius vaiko interesus galės užtikrinti būtent atsakovė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo (apimties) konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo išsamiai pasisakyti dėl kiekvieno ieškovo ir atsakovės pateikto dokumento turinio. Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, jog yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo su VšĮ „Sotas“ ir apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovės veiksmus vertina teigiamai, tačiau vien pačios sutarties sudarymo faktas šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos teismo nutarties. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. rugsėjo 20 d. vaiko situacijos vertinimo anketą, tiek labdaros ir paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos 2024 m. liepos 9 d. pagalbos planą Nr. SOS24-PP677, tiek ir kitus byloje esančius duomenis, nenustatė aplinkybių, dėl kurių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti pakeista – skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos.

36. Nors atsakovė teigia, kad stresą vaikui kelia ieškovo nuolatinis sūnaus nuteikinėjimas prieš bet kokius mamos sprendimus: ieškovas prieštarauja bet kokioms vaiko pramogoms, kurias organizuoja mama (draudžia eiti į vandens parką, lankytis batutų erdvėje), jis net draudžia lankytis pas gydytojus ir vaikų psichologą, tačiau apeliacinės instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neturi galimybės pasisakyti dėl šių argumentų. Byloje esantys duomenys patvirtina itin konfliktiškus šalių tarpusavio santykius, tačiau įvertinti, ar ieškovas nuteikinėja sūnų prieš atsakovę ir tai pažeidžia prioritetinius šalių nepilnamečio sūnaus interesus, bus galimybė tik bylą išnagrinėjus iš esmės.

37. Aplinkybė, jog atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu situacijos vertinimu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad byloje esantys duomenys įvertinti netinkamai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).

38. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečiu vaiku, jo sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, t. y. kad šiuo metu nustatyta vaiko laikina gyvenamoji vieta su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje vaikui būtų nesaugi, daranti neigiamą emocinę, psichologinę ar fizinę įtaką, iš esmės neatitinkanti vaiko interesų ir neužtikrinanti vaiko poreikių. Šių aplinkybių nepatvirtina ir atsakovės į bylą pateikti Sodra duomenys, nurodantys, kad atsakovas šiuo metu niekur nedirba. Nors atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skubotą ir nepagrįstą sprendimą nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su vaiko tėvu, neįvertinęs aplinkybių, jog SOS vaikų kaimo 2024 m. liepos 9 d. pagalbos plane Nr. SOS24-PP677 nėra konstatuota vaikui nesaugi aplinka, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su minėtais apelianto argumentais. Šiuo atveju vertintini ir prioritetas suteiktinas vėliau Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. rugsėjo 20 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuotiems duomenims, kurie sudaro pagrindą išvadai, jog šiuo metu labiausiai vaiko interesus atitinka nustatyta gyvenamoji vieta su ieškovu.

39. Atskiruoju skundu atsakovė, be kita ko, teigia, kad byloje esantis 2023 m. spalio 10 d. pranešimas pavojų patiriančiam asmeniui apie priimtą sprendimą skirti apsaugos nuo skurto artimoje aplinkoje orderį ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2024 m. liepos 19 d. nutarimas atsakovę pripažinti nukentėjusiąja patvirtina, jog ieškovas to atvejo (kai jėga veržėsi į atsakovei priklausantį butą) metu elgėsi neadekvačiai, nepakluso policijos pareigūnams, dėl ko policijos pareigūnai buvo priversti kviesti pastiprinimą ir panaudoti prievartos priemones prieš ieškovą. Tačiau šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamos panaikinti skundžiamą nutartį. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovas atsikirsdamas į šias aplinkybes nurodė, kad, atvykęs pasiimti sūnaus, kurį laiką negalėjo prisiskambinti tiek sūnui, tiek mamai ir atvykęs prie atsakovės buto durų išgirdo vaiko pagalbos šauksmą, apimtas emocijų pasielgė netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs šias aplinkybes, daro išvadą, jog šiuo atveju ieškovo veiksmai buvo nukreipti ne prieš šalių nepilnametį sūnų, o buvo nulemti itin konfliktiško šalių tarpusavio santykio, todėl, preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

40. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, jog faktas, kad ieškovė yra apskundusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų veiksmus Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams ir Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus kontrolieriui, sudaro pagrindą nesivadovauti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. rugsėjo 11 d. informacijos dėl faktinių aplinkybių patvirtinimo galimo vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo metu ir 2024 m. rugsėjo 20 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuotais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad minėtuose aktuose užfiksuoti duomenys būtų klaidingi, o vien faktas, kad atsakovė yra apskundusi šios institucijos veiksmus, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesudaro pagrindo nurodytais duomenimis nesivadovauti.

41. Atskiruoju skundu nurodoma, kad skundžiama nutartis turi būti panaikinta, o abiejų sūnaus tėvų bendravimas su vaiku turi vykti pagal įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu nustatytą tvarką, iki ieškovas ir atsakovė mediacijos proceso metu nesusitars kitaip. Jokių kitų argumentų dėl skundžiama nutartimi nustatytos laikinos atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos atskiruoju skundu nenurodoma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atskirojo skundo reikalavimai dėl laikinos šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su ieškovu panaikinimo atmesti, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nenurodo jokių argumentų, jog skundžiama nutartimi nustatyta laikina atsakovės bendravimo su vaiku tvarka neatitinka geriausių vaiko interesų ar pažeidžia atsakovės teises, daro išvadą, jog nėra pagrindo pakeisti laikinos atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną atsakovės bendravimo su vaiku tvarką, pažymi, kad nustatyta tvarka užtikrina vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais, todėl darytina išvada, kad ši tvarka paliktina nepakeista.

42. Atsakovė nurodė, jog kadangi ji nesutinka su teismo sprendimu laikinai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, ji taip pat nesutinka ir su išvestiniu sprendimu priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Pažymėjo, kad pats ieškovas iki šiol kas mėnesį mokėjo tik po 200 Eur išlaikymo. Mano, kad skundžiama nutartis turi būti panaikinta kaip nepagrįsta ir neteisėta, o išlaikymas vaikui turi būti teikiamas taip, kaip nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16031-989/2018. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

43. CK nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Vaiko poreikiams patenkinti būtinas pastovus ir jo poreikius atitinkantis abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, todėl siekiant užtikrinti, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti bylos nagrinėjimo teisme metu būtų nuolat teikiamas išlaikymas, yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki teismo sprendimo byloje priėmimo (CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas ir CK 3.196 straipsnio 2 dalis).

44. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pateikta išsamių duomenų apie šalių turtinę padėtį, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių buvimą, šalių nepilnamečio sūnaus poreikius. Vien atsakovės nurodoma aplinkybė, kad iki šiol ieškovas teikė mažesnį išlaikymą, negali būti pagrindu šioje bylos nagrinėjimo stadijoje spręsti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 306 Eur teiktinas išlaikymas pažeistų atsakovės teises. Kadangi nagrinėjamoje civilinės bylos stadijoje teismas taip pat negali nustatyti proporcijų, kuriomis šalys turi teikti vaikams reikalingą išlaikymą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi orientaciniu minimaliosios mėnesinės algos kriterijumi.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

46. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos pakeisti ar panaikinti nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. 2024 m. lapkričio 19 d. teisme gautas atsakovės prašymas priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė naudojosi advokato pagalba, jis parengė ir teismui pateikė atitinkamus procesinius dokumentus (atskirąjį skundą ir prašymus teismui). Paslaugas suteikęs advokatas ir atsakovė patvirtino, kad advokatas iki susitarimo sudarymo momento iš viso suteikė paslaugų už 2 112 Eur ir susitarė, kad atsakovė už suteiktas paslaugas sumokės ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d.

48. 2024 m. lapkričio 20 d. teisme gautas ieškovo atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro iš viso 1 787,77 Eur.

49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne atlikus atskirus procesinius veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad ieškovo ir atsakovės prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje proceso stadijoje netenkintini (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė