- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- e2A-531-538/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02034-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- K. R.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės G. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui K. R., išvadą teikianti institucija Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste, dėl tėvystės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. V. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama: nustatyti, kad atsakovas K. R. (toliau – atsakovas) yra ieškovės nepilnametės dukros D. V., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas; nustatyti nepilnametės dukros D. V. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo dukrai D. V. išlaikymą kas mėnesį mokant periodines išmokas po 250 Eur, jas indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukros pilnametystės; priteisti iš atsakovo dukrai D. V. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo(duomenys neskelbtini) - 4 050 Eur; nustatyti, kad atsakovas gali lankyti dukrą D. V. jos gyvenamojoje vietoje pagal iš anksto suderintą su ieškove laiką.
2. Nurodė, kad su atsakovu ieškovė artimai bendravo, vėliau pradėjo gyventi kartu, kai ieškovė 7 mėnesį buvo nėščia, jiedu su atsakovu išsiskyrė. Dukrai gimus atsakovas tėvystės nepripažino, išlaikymo dukrai neteikia. Tam, kad patenkinti visus dukros poreikius, yra būtina 450 Eur mėnesinė išlaikymo suma. Ieškovė šiuo metu neturi galimybės dirbti, kadangi prižiūri dukrą. Ieškovės mėnesines pajamas sudaro tik socialinė pašalpa. Ją ir dukrą finansiškai išlaiko ieškovės tėvai. Dukra nuo gimimo iki šiol gyvena su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė, kad atsakovas K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. V., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o D. V. yra biologinė K. R. dukra. Nepilnametės D. V., gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė įrašyti duomenis apie tėvą „K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)“. Nepilnametės D. V. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nustatė, kad atsakovas K. R. gali lankyti dukrą D. V. jos gyvenamojoje vietoje pagal iš anksto su ieškove G. V. suderintą laiką. Priteisė iš atsakovo K. R. nepilnamečio vaiko D. V., išlaikymui po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos – 2019 m. kovo 19 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisė iš atsakovo K. R. nepilnamečiui vaikui D. V. 1 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą išdėstė 12 mėnesių terminui. Ieškovę G. V. paskyrė nepilnamečiui vaikui išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisė iš atsakovo K. R. 244 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Priteisė iš atsakovo K. R. valstybės naudai 282,37 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
3.1. Vadovaujantis teismo posėdžio metu pateiktais ieškovės G. V. ir atsakovo K. R. paaiškinimais bei tuo, kad atsakovas pripažino, jog yra nepilnametės D. V. biologinis tėvas, yra pagrįstas pagrindas laikyti nustatytu faktą, kad atsakovas K. R. yra biologinis D. V. tėvas.
3.2. Įvertinus byloje esančius duomenis, byloje nesant kitų duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, darytina išvada, kad ieškovė G. V. turi tinkamas galimybes ir sąlygas užtikrinti nepilnamečio vaiko gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, todėl D. V., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove G. V..
3.3. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl bendravimo tvarkos nustatymo tarp šalių nėra, ieškovės reikalavimas tenkintinas, nustatant, kad atsakovas K. R. gali lankyti dukrą D. V. jos gyvenamojoje vietoje, pagal iš anksto su ieškove G. V. suderintą laiką.
3.4. Atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, konstatavo, jog yra pagrindas nepilnametės D. V. išlaikymui priteisti po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
3.5. Nuo dukros gimimo atsakovas dėl objektyvių priežasčių neturėjo pakankamai galimybių įgyvendinti tėvų pareigos vaikui teikti pilnavertį išlaikymą, todėl iš atsakovo nepilnametei dukrai D. V. priteistinas 1 800 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini)., skaičiuojant kas mėnesį po 80 Eur.
3.6. Atsižvelgiant į pakankamai sunkią atsakovo finansinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais išlaikymo įsiskolinimo mokėjimas išdėstomas 12 mėnesių laikotarpiui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovė G. V. (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio priteisimo ir priteisti iš atsakovo dukrai D. V. išlaikymą kas mėnesį mokant periodines išmokas po 250 Eur, juos indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka iki dukters pilnametystės; pakeisti teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai priteisimo ir priteisti iš atsakovo dukrai D. V. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) 4050 Eur. Skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Klaipėdos apylinkės teismas, sprendžiant klausimą dėl dukros išlaikymo dydžio, nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir pažeidė pagrindinį nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo principą - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
4.2. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad atsakovas iš darbo (duomenys neskelbtini) išėjo tuo metu, kai teisme jau buvo nagrinėjama byla dėl išlaikymo priteisimo.
4.3. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovas turėdamas statybininko apdailininko specialybę turi galimybę dirbti ir uždirbti tinkamas pajamas.
4.4. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovės ir atsakovo pareigos dėl vaiko išlaikymo yra lygios.
4.5. Ji mokosi (duomenys neskelbtini) ir prižiūri dukrą, kuriai dar nėra 3 metų, todėl neturi galimybės dirbti bei turėti tinkamas pajamas vaiko išlaikymui.
4.6. Ne tik atsakovas, bet dukros gimimo dieną ir ieškovė buvo nepilnametė, mokėsi mokykloje, bet tai negali būti pagrindu atleisti nuo pareigų išlaikyti nepilnametį vaiką.
4.7. Teismas nevertino, kad nuo(duomenys neskelbtini) ir turėjo galimybę teikti išlaikymą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, tinkamai taikė materialines ir procesines teises normas, nepadarė fakto ar teisės klaidų.
5.2. Ieškovė taip pat nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog kiekvieną mėnesį yra būtina vaiko rūbams, žaislams išleisti būtent tokią jos nurodytą sumą. Pastebėtina ir tai, kad ieškovės nurodomas gyvenamojo ploto išlaikymas, nėra išlaidos, skirtos vien vaiko poreikiams tenkinti, o laikytinos visos ieškovės šeimos išlaidomis.
5.3. Ieškovė gauna 50 Eur valstybės mokamą išmoką vaikui, kuri turi būti skiriama bendriesiems (ugdymui, maistui, laisvalaikiui) vaiko poreikiams tenkinti.
5.4. Priešingai nei teigia ieškovė, teismas atidžiai vertino tiek atsakovo, tiek ieškovės turtinę padėtį atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant gauti pajamas vaikui išlaikyti.
5.5. Šiuo metu kartu su gyvenimo drauge D. P. jis augina (materialiai išlaiko) mažametę dukrą A. R., gim. (duomenys neskelbtini), jam yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos.
5.6. Atsakovas pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo(duomenys neskelbtini). Iš pateikto matyti, kad atsakovas, dar būdamas nepilnametis bei pilnametystės laikotarpiu mokydamasis dieninėje skyriuje neturėjo galimybės dirbti ir iš darbo teisinių santykių gauti pajamų, todėl pagrįstai teismas iš atsakovo priteisė 1800 Eur, o ne 4050 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
7. CPK 321 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
8. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo sumos, dėl kitos teismo sprendimo dalies ginčo nėra.
9. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko D. V. tėvas. Ieškovės teigimu, mėnesio nepilnametės dukros išlaikymo išlaidos siekia apie 450 Eur sumą, kurią sudaro: 150 Eur maistui; 30 Eur darželio mokesčiui; 30 Eur higienos priemonėms; 30 Eur komunalinėms išlaidoms; 40 Eur žaislams ir kt. ugdymo priemonėms; 60 – 70 Eur rūbams ir avalynei; 40 Eur vaistams ir vitaminams; 50 Eur vaiko draudimas; 50 Eur papildomos išlaidos vaiko sveikatai (baseinas, žaidimų kambarys). Tiek ieškovė G. V., tiek atsakovas K. R. šiuo metu yra bedarbiai. Atsakovas K. R. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) mokėsi (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmai kvalifikacijai įgyti. Ieškovė nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas K. R. nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Ieškovė šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini).
Dėl išlaikymo dydžio
10. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį iš dalies, priteisė išlaikymą šalių nepilnametei dukrai po 180 Eur kas mėnesį. Ieškovė su priteistu išlaikymo dydžiu nesutinka, argumentuoja, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo galimybes dirbti ir gauti pajamas, nepagrįstai padarė išvadą, kad jos ir atsakovo pareigos dėl vaiko išlaikymo yra lygios.
11. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis). Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
12. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius.
13. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).
14. Kaip byloje nustatyta, ieškovė šiuo metu mokosi ir niekur nedirba, vienintelės jos pajamos - 50 Eur valstybės mokama išmoka vaikui. Atsakovas teismui duodamas žodinius paaiškinimus nurodė, kad šiuo metu niekur nedirba, ieškosi geriau apmokamo darbo. Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ar transporto priemonių atsakovas neturi. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašto apie asmenų draudžiamąsias pajamas, matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) Kaip nurodė atsakovas, (duomenys neskelbtini) jis faktiškai gaudavo 450 Eur darbo užmokestį. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas dirba nelegaliai, tačiau byloje tokių duomenų nėra, taigi byloje nėra duomenų apie šiuo metu gaunamą atsakovo pajamų dydį. Atsakovas be šalių dukters turi dar vieną dukterį, gimusią (duomenys neskelbtini), be to, atsakovas šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Ieškovė kitų išlaikytinių neturi. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šiuo metu 250 Eur išlaikymo dydžio priteisimas neatitiktų tėvų gaunamų pajamų proporcingumo principo, pažeistų ne tik atsakovo, bet ir kito jo nepilnamečio vaiko interesus, nes atsakovas turi pareigą prisidėti ir prie kito vaiko išlaikymo.
15. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, dviejų metų vaikui nėra būtina kiekvieną mėnesį pirkti naujus drabužius už 60 – 70 Eur ir žaislus už 40 Eur sumą, taip pat, ieškovė medicininiais dokumentais nepagrindė vaistų ir vitaminų poreikio kiekvieną mėnesį 40 Eur sumos apimtyje, šios išlaidos vertintinos kaip perteklinės išlaidos, nes skiriamos ne pirmo būtinumo daiktams pirkti ir poreikiams tenkinti, tas pats pasisakytina ir apie vaiko draudimo išlaidas, nes kaip minėta, nagrinėjamu atveju tėvų turtinė padėtis leidžia patenkinti tik minimalius vaiko poreikius.
16. Be to, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistas 180 Eur dydžio išlaikymas gali užtikrinti šalių nepilnamečio vaiko minimalius poreikius ir nepažeidžia vaiko ir jo tėvų turtinių interesų.
18. Pažymėtina, ir tai, kad remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, teismo procesinis sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007; 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013), taigi, pasikeitus aplinkybėms, ieškovė turi galimybę kreiptis į teismą pakartotinai ir prašyti padidinti priteistą išlaikymą.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
19. Apeliantė argumentuoja, kad nesutinka su priteisto įsiskolinimo dydžiu, pažymi, kad taip pat dukros gimimo dieną buvo nepilnametė, mokėsi mokykloje, tačiau tai negali būti pagrindu atleisti atsakovą nuo pareigų išlaikyti nepilnametį vaiką.
20. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo nepilnamečiui vaikui 1 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą, išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą išdėstant 12 mėnesių terminui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, kad atsakovas buvo nepilnametis, mokėsi, todėl neturėjo galimybės dirbti ir teikti 180 Eur išlaikymą. Nors pažymoje apie atsakovo darbovietę ir nurodyta, kad atsakovas pradėjo dirbti nuo (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodyta, kokio dydžio atlyginimas atsakovui tuo metu buvo mokamas. Kaip minėta, teismas negali priteisti didesnio išlaikymo nei tai objektyviai leidžia vaiko tėvų turtinė padėtis. Pažymėtina, kad ieškovė žinodama, kad vaiko tėvas taip pat yra nepilnametis, turėjo atsižvelgti į šią aplinkybę siekdama užtikrinti mažamečio vaiko poreikius ir apsiriboti tik minimaliomis vaiko išlaikymo išlaidomis, nes didesnio išlaikymo įsiskolinimo priteisimas neatitiktų protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo kriterijų.
21. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018 ir kt.).
Dėl procesinės baigties
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.