Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste įgalioto atstovo G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui K. R., išvadą teikianti institucija Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste, dėl tėvystės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė pilna apimtimi, teismo prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas žinojo, jog ieškovė laukiasi jo kūdikio. Nėštumo laikotarpiu ieškovė bendravo su atsakovu. Atsakovas su dukra visiškai nebendrauja. Pažymėjo, kad gauna 50,00 Eur socialinę išmoką (vaiko pinigus). Likusią 400,00 Eur sumą ieškovei skiria jos mama. Vaiko išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 400,00 – 450,00 Eur sumą. Nepilnamečio vaiko mėnesines išlaidas sudaro: 150,00 Eur maistui; 30,00 Eur darželio mokesčiui; 30,00 Eur higienos priemonėms; 30,00 Eur komunalinėms išlaidoms; 40,00 Eur žaislams ir kt. ugdymo priemonėms; 60,00 – 70,00 Eur rūbams ir avalynei; 40,00 Eur vaistams ir vitaminams; 50,00 Eur vaiko draudimas (nuo nelaimingų atsitikimų); 50,00 Eur papildomos išlaidos vaiko sveikatai (baseinas, žaidimų kambarys); Atsakovas yra darbingas, turi galimybę išlaikyti nepilnametę dukrą. Ieškovė planuoja pradėti dirbti nuo 2020 metų vasaros sezono. Ieškovės atstovė advokatė G. M. prašė teismo ieškinį tenkinti pilna apimtimi, pažymėjo, kad ieškovės motina dirba pagal individualios veiklos pažymą ir finansiškai išlaiko dukrą ir anūkę. Paminėta pareiga teisinio reglamentavimo pagrindu tenka nepilnamečio vaiko tėvams – ieškovei ir atsakovui.

5. Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste įgaliotas atstovas G. K. su ieškiniu sutiko iš dalies. Prašo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatyto, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo. Pažymėjo, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti tėvų finansines galimybes išlaikyti vaiką. Ieškovė šiuo metu darbinių pajamų negauna ir negali prisidėti prie vaiko išlaikymo, analogiškoje pozicijoje šiuo metu ir atsakovas. Siūlo reikalavimą dėl vaiko išlaikymo tenkinti 215,00 Eur apimtyje. Pažymėjo, kad vaikui gimus tiek ieškovė, tiek atsakovas buvo nepilnamečiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei G. V. gimė dukra – D. V., duomenys apie tėvą vaiko gimimo liudijime nėra nurodyti (e. b. l. 4). Mėnesinės nepilnametės dukros išlaikymo išlaidos ieškovės teigimu siekia apie 450,00 Eur sumą, kurią sudaro: 150,00 Eur maistui; 30,00 Eur darželio mokesčiui; 30,00 Eur higienos priemonėms; 30,00 Eur komunalinėms išlaidoms; 40,00 Eur žaislams ir kt. ugdymo priemonėms; 60,00 – 70,00 Eur rūbams ir avalynei; 40,00 Eur vaistams ir vitaminams; 50,00 Eur vaiko draudimas; 50,00 Eur papildomos išlaidos vaiko sveikatai (baseinas, žaidimų kambarys) (e. b. l. 5, 140). Tiek ieškovė G. V., tiek atsakovas K. R. šiuo metu yra bedarbiai (e. b. l. 6). A. K. R laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. birželio 29 d. mokėsi Klaipėdos E. G. profesinio mokymo centro Inžinerinės pramonės statybos skyriuje Apdailininko (statybininko) mokymo programos dieniniame skyriuje pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmai kvalifikacijai įgyti (e. b. l. 52). Ieškovė nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. A. K. R nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu įregistruotų transporto priemonių nėra (e. b. l. 53-54). Ieškovė šiuo metu mokosi Klaipėdos suaugusiųjų gimnazijoje bei Klaipėdos technologijų mokymosi centre (e. b. l. 137-138).

Dėl tėvystės nustatymo.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalį, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės. Pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso, kuri ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519, buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus giminystės, emocinius ir socialinius ryšius bei jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

8. Pakartotina, kad ieškovei G. V. 2017 m. gegužės 1 d. gimė dukra D. V., tuo tarpu duomenų apie vaiko tėvą gimimo įraše nėra. Vadovaujantis teismo posėdžio metu pateiktais ieškovės G. V. ir atsakovo K. R. paaiškinimais bei tuo, kad atsakovas pripažino, jog yra nepilnametės D. V. biologinis tėvas, teismas, daro išvadą, kad yra pagrįstas pagrindas laikyti nustatytu faktą, kad atsakovas K. R. yra biologinis D. V. tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.146 straipsnio 1 dalis).

9. Esant šioms aplinkybėms nustatytina, kad atsakovas K. R. yra D. V., gimusios 2017 m. gegužės 1 d., biologinis tėvas, o D. V., gimusi (duomenys neskelbtini), yra biologinė atsakovo K. R. dukra.

10. Nustačius tėvystę, nepilnametės D. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įraše įrašytini duomenys apie tėvą „K. R.“. Atsižvelgiant į tai, kad bylos šalys nereiškė reikalavimo dėl nepilnametės dukros pavardės pakeitimo, nepilnametės D. V. pavardė lieka nepakeista.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

11. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tėvai negyvendami kartu privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų, yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnametė D. V. gyvena su ieškove. Atsakovas jokių prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismui nepateikė.

13. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis, byloje nesant kitų duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, darytina išvada, kad ieškovė G. V. turi tinkamas galimybes ir sąlygas užtikrinti nepilnamečio vaiko gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, todėl D. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove G. V..

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

14. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašo nustatyti, kad atsakovas gali lankyti dukrą D. V. jos gyvenamojoje vietoje, pagal iš anksto su ieškove suderintą laiką. Atsakovas jokių prieštaravimų dėl ieškovės prašomos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl bendravimo tvarkos nustatymo tarp šalių nėra, ieškovės reikalavimas tenkintinas, nustatant, kad atsakovas K. R. gali lankyti dukrą D. V. jos gyvenamojoje vietoje, pagal iš anksto su ieškove G. V. suderintą laiką.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

16. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

17. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010 ir kt.).

18. Vertinant priteistino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį būtina nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus – konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį.

19. Bylos duomenimis jau nustatyta, kad ieškovė šiuo metu mokosi ir niekur nedirba, vienintelės jos pajamos - 50,00 Eur valstybės mokama išmoka vaikui. Atsakovas teismui duodamas žodinius paaiškinimus nurodė, kad šiuo metu niekur nedirba, ieškosi geriau apmokamo darbo. Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ar transporto priemonių atsakovas neturi. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašto apie asmenų draudžiamąsias pajamas, matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. rugpjūčio mėn., dirbo UAB „Tilžės turgus“. Kaip nurodė atsakovas, UAB „Tilžės turgus“ dirbdamas apsauginiu jis faktiškai gaudavo 450,00 Eur darbo užmokestį.

20. Įvertinus bylos medžiagą bei teismo posėdžio metu duotus ieškovės ir atsakovo paaiškinimus darytina išvada, kad tiek ieškovės, tiek ir atsakovo turtinė padėtis yra prastos. Abi šalys jokių pajamų iš darbo teisinių santykių šiuo metu negauna, nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi (Lietuvos Respublikoje), tačiau pažymėtina, jog K. R. šiuo metu yra įgijęs apdailininko (statybininko) specialybę ir ieško geriau apmokamo darbo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį ir teismui duodamas žodinius paaiškinimus nurodė, kad dabartinė atsakovo draugė jau 7 mėnesį laukiasi jo kūdikio, kas suponuoja išvada, jog atsakovui ateityje gali kilti poreikis išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką.

21. Iš ieškovės teismui pateiktos vaiko poreikių tenkinimo lentelės matyti, kad D. V. išlaikymui per mėnesį reikalinga 450,00 Eur suma, kurią sudaro: 150,00 Eur maistas; 30,00 Eur darželio mokestis; 30,00 Eur higienos priemonės; 30,00 Eur komunalinės išlaidos; 40,00 Eur žaislai ir kt. ugdymo priemonės; 60,00 – 70,00 Eur rūbai ir avalynė; 40,00 Eur vaistai ir vitaminai; 50,00 Eur vaiko draudimas (nuo nelaimingų atsitikimų); 50,00 Eur papildomos išlaidos vaiko sveikatai (baseinas, žaidimų kambarys). Pažymėtina, kad šalių nepilnamečiam vaikui šiuo metu yra daugiau nei du metai. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, spręstina, kad dviejų metų vaikui nėra būtina kiekvieną mėnesį pirkti naujus drabužius už 60,00 – 70,00 Eur ir žaislus už 40,00 Eur sumą, taip pat, ieškovė medicininiais dokumentais nepagrindė vaistų ir vitaminų poreikio 40,00 Eur sumos apimtyje. Todėl ieškovės nurodytos mėnesinės 40,00 Eur išlaidos žaislams ir kt. ugdymo priemonėms, 60,00 – 70,00 Eur išlaidos drabužiams, 40,00 Eur išlaidos vaistams ir vitaminams, šiuo atveju vertintinos kaip perteklinės išlaidos ir skiraiamos ne pirmo būtinumo daiktams pirkti ir poreikiams tenkinti. Pažymėtina ir tai, kad nelaikytina, jog šiuo metu skirti kas mėnesį po 50,00 Eur vaiko draudimui (nuo nelaimingų atsitikimų) objektyviai leidžia D. V. tėvų turtinė padėtis.

22. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, konstatuotina, jog yra pagrindas ieškovės ieškinį dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkinti iš dalies ir iš atsakovo K. R. nepilnametės D. V. išlaikymui priteisti po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos - 2019 m. kovo 19 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

23. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis).

24. Ieškovė G. V. skirtina lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko D. V. išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

25. Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

26. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 4 050,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo duomenys neskelbtini) iki 2019 m. kovo 18 d., skaičiuojant kas po mėnesį po 180,00 Eur.

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t. y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paprastai preziumuojama, jog šią teisę turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė, t. y. prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką, tačiau teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė (motinystė) yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Tais atvejais, kai nustatoma tėvystė, sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą svarbu nustatyti, ar iki nustatant tėvystę vaiko teisė į išlaikymą buvo užtikrinta tinkamai.

28. Nagrinėjamu atveju įvertinus bylos rašytinius įrodymus, konstatuotina, jog iki šiol vaiko gimimo įraše duomenų apie tėvą nėra. Pažymėtina tai, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas nepilnametei D. V. gimus buvo nepilnamečiai. Atsakovas pilnametystės sulaukė 2017 m. rugpjūčio 3 d., laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. birželio 29 d. atsakovas mokėsi Klaipėdos E. G. profesinio mokymo centro dieniniame skyriuje. Iš pateikto matyti, kad atsakovas, dar būdamas nepilnametis bei pilnametystės laikotarpiu mokydamasis dieninėje skyriuje, neturėjo galimybės dirbti ir iš darbo teisinių santykių gauti pajamų. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina pagrįsta išvada, kad nuo dukros gimimo atsakovas dėl objektyvių priežasčių neturėjo pakankamai galimybių įgyvendinti tėvų pareigos vaikui teikti pilnavertį išlaikymą.

29. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinti iš dalies, iš atsakovo nepilnametei dukrai D. V. priteisti 1 800,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. kovo 18 d., skaičiuojant kas mėnesį po 80,00 Eur. Atsižvelgiant į pakankamai sunkią atsakovo finansinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais išlaikymo įsiskolinimo mokėjimas išdėstomas 12 mėnesių laikotarpiui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

31. I. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-T-388-3645 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina proporcinga ieškinio reikalavimų patenkinimui bylinėjimosi išlaidų suma. Ieškovė ieškiniu pareiškė du neturtinio ir du turtinio pobūdžio reikalavimus, šioje byloje žyminis mokestis sudaro 309,00 Eur sumą. Ieškovės ieškiniu pareikšti reikalavimai patenkinti 79 proc. atsižvelgiant į tai, proporcingai iš atsakovo į valstybės naudai priteistina 244,00 Eur žyminio mokesčio suma.

32. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė pažymą „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. NTP-7-6645 iš kurios matyti, kad už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą buvo patirta 357,44 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus G. V. ieškinį iš dalies – 79 proc., iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 282,37 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. V., gimusios duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o D. V. yra biologinė K. R..

Nepilnametės D. V., gimimo įraše Nr. 712, įrašyti duomenis apie tėvą „K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs duomenys neskelbtini).“.

Nepilnametės D. V. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas K. R. gali lankyti dukrą D. V. jos gyvenamojoje vietoje pagal iš anksto su ieškove G. V. suderintą laiką.

Priteisti iš atsakovo K. R. nepilnamečio vaiko D. V., išlaikymui po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt Eur 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos – 2019 m. kovo 19 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo K. R., nepilnamečiui vaikui D. V., 1 800,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų Eur 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą. Išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą išdėstant 12 mėnesių terminui.

Ieškovę G. V. paskirti nepilnamečiui vaikui išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo K. R., 244,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt keturis Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo K. R., valstybės naudai 282,37 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt du Eur 37 ct) bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.