Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. spalio 1 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. J., nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 10 m. laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2013 m. rugsėjo 9 d., pabaiga – 2023 m. rugsėjo 9 d. Nuteistasis faktiškai atliko 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Anksčiau teistas du kartus.

2. Komisijos 2018 m. spalio 1 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam D. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė padarydami išvadą, jog nors nuteistasis D. J. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Skunde nuteistasis D. J. prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtini paleidimą.

3.1. Skunde nurodė, jog teismas nepakankamai įvertino Komisijos pateiktų argumentų pagrįstumą bei teisės aktuose numatytos lygtinio paleidimo galimybės, o taip pat ir oficialių duomenų, reikšmingų sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Nors teismas savo nutartyje pažymėjo, kad nuteistasis buvo anksčiau teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas rodo jo polinkį nusikalsti bei pavojingumą visuomenei, tačiau su šiuo teismo vertinimu nuteistasis nesutinka, kadangi po paskutinio padaryto nusikaltimo praėjo daugiau kaip 5 metai, todėl vertinti tai kas įvyko, sąlyginai tuo metu žmogaus sąmonėje, negalima, ypač lygtinio paleidimo svarstymo kontekste.

3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo D. J. vertinimo rezultatas yra tik 18 balų iš 168 galimų, tai reiškia, kad vertinant nuteistojo pakartotinės nusikalstamos rizikos pokytį bausmės atlikimo laikotarpiu rizika yra žema, o balų suma paskutiniu metu sumažėjo, nes nuteistasis kelia sau konkrečius bei įgyvendinamus planus, pozityviai vertina su juo dirbančius pareigūnus, stebima aukšta nuteistojo motyvacija darbui tiek įstaigoje, tiek laisvėje. Be to, skunde pažymima, kad nuteistasis suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų. Nuteistojo yra aukšta motyvacija elgesio korekcijai, jis nuosekliai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos, psichologinės tarnybos organizuojamose programose, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, siekia prasmingo užimtumo, dalyvauja nuteistųjų saviraiškos centro visuomeniniuose renginiuose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis Pusiaukelės namuose, neturi galiojančių nuobaudų, dešimt kartų skatintas, pataisos namuose mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, įvairiuose renginiuose, vyksta trumpalaikių išvykų į namus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas. Nuteistasis nėra susijęs su kriminaline subkultūra, nesilaiko kriminalinės subkultūros elgesio ir bendravimo taisyklių.

3.3. Nuteistojo manymu, vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju, būtent teigiamas elgesys pataisos namuose, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje.

3.4. Skunde pažymima, kad Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec (2003) 22 deklaruoja, kad „lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją suteikiant kaliniui planuojamą remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę". Skunde akcentuojama, kad lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Nuteistojo įsitikinimu, skundžiama nutartimi teismas nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų, teismas atmetęs Komisijos nutarimą dėl nuteistojo, pažeidė teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principus.

4. Nuteistojo D. J. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis D. J. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.

7. Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę šiuo metu atlieka Pusiaukelės namuose lengvosios grupės sąlygomis. Atvykęs į pataisos namus įsidarbino VĮ „Mūsų amatai“ siuvėjo pareigose vienetininko pareigose, pataisos namuose mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą, 2017 m. balandžio 21 d. buvo perkeltas į Pravieniškių pusiaukelės namus ir nuo 2017 m. balandžio 3 d. dirba ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos darbininku, iš gaunamų pajamų dengia priteistą civilinį ieškinį. Bausmės atlikimo metu Pusiaukelės namuose nuteistasis dalyvauja veiklose tvarkant parką, dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse bei kituose organizuojamose renginiuose. Nuteistasis aktyviai palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, ilgalaikių pasimatymų metu lankomas brolio, motinos, pusseserės. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis už gerą darbą bei nepriekaištingą elgesį 10 kartų buvo paskatintas, tačiau jis per bausmės atlikimo laiką taip pat ir tris kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles už ką buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Ir nors šiuo metu galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi, tačiau nurodytos aplinkybės, priešingai nei teigiama apeliaciniame nuteistojo skunde, patvirtina, kad nuteistasis D. J. pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai,

9. Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis D. J. paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, jog nuteistojo D. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 18 balų. Sutiktina, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jo atžvilgiu pažanga nuo ankstesnio vertinimo (23 balų) pakito 5 balais, tačiau vertinant pačią pažangą ir jos pokytį svarbu vertinti ne tik nuteistojo elgesio modelį bausmės atlikimo metu, bet ir jo asmenybę. Nors skunde teigiama, kad nuteistojo teigiama charakteristika bei pastangos taisytis, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pataisos įstaigoje mokėsi, dirbo ir šiuo metu dirba, dengia priteistą civilinį ieškinį, palaiko tvirtus socialinius ryšius, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės.

10. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo, pagrįstai atsižvelgė ir į D. J. padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį (atlieka bausmę už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, nusikaltimo padarymą), ir nors nuteistasis nesutinka, kad teismas formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumą, kadangi tai buvo įvertinta teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, be to, ši aplinkybė nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, tačiau nurodytina, jog tiek padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis, tiek neatliktos bausmės dydis, kuris šiai dienai yra pakankamai didelis – 4 metai 11 mėnesių ir 12 dienų, negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų.

11. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo D. J. pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Taigi, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo D. J. atžvilgiu, Komisijos nutarimo pagrįstumas yra abejotinas, manant, kad Komisija nepakankamai atidžiai įsigilino į nuteistojo atžvilgiu materialų lygtinio paleidimo pagrindą, lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas visuomet kuomet nuteistasis atitinka tik formalaus pagrindo sąlygas, be to ši teisė, o ne pareiga suteikta teismui, todėl teismas, nesutikdamas su Komisijos nutarimo motyvais, padarė priešingą išvadą, kurią motyvavo, tačiau Komisijos darbo nenuvertino, nesumenkino. Tai, kad teismo padaryta išvada, kuri aukštesniojo teismo nuomone yra teisinga ir pagrįsta, neduoda pagrindo tvirtinti, jog Komisija nėra kompetentinga ir neteisingai atliekanti savo funkcijas institucija. Nors nuteistojo teigimu, teismas priimdamas skundžiamą nutarimą turėjo vadovautis Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec (2003) pagal kurią lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija, tačiau teisėjų kolegija pažymi jog nuteistojo minimos rekomendacijos yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentai, kurie nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus, kuriuos turi atitikti nuteistieji. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, nepažeidžiantis Teisėjų etikos kodekso nuostatų bei neprieštaraujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms.

12. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo D. J. skundo motyvais pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. J. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.