Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo D. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 25 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 93-31 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. J. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 metų.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2013 m. rugsėjo 9 d., o jos pabaiga – 2023 m. rugsėjo 9 d. Komisijos posėdžio dieną – 2020 m sausio 16 d. likusi neatlikta bausmės dalis buvo 3 metai 7 mėnesiai 23 dienos.

3. Komisijos 2020 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 93-31 priimtas sprendimas taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 25 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti šį Komisijos nutarimą.

4. Nuteistasis skundžia šią Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 25 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama formaliais ir šabloninio pobūdžio argumentais. Teismas informaciją įvertino selektyviai ir neatsižvelgė į aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas nenurodė jokių duomenų, kodėl jo asmenybė išlieka pavojinga visuomenei, nes jis įvykdė visus įstatyme keliamus reikalavimus. Jis jau trejus metus atlieka bausmę Pusiaukelės namuose, dirba (duomenys neskelbtini), per visą šį laikotarpį nepadarė nei vieno pažeidimo, vertina pataisos įstaigos administracijos pasitikėjimą juo. Teismo išankstinė nuomonė, kad jis padarė nepakankamas išvadas ir pažangą, nepagrįsta.

4.2. Pažymima, kad šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) redakcija lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas sieja išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose. Teismas negali atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą motyvuodamas tokį sprendimą padarytų nusikalstamų veikų sunkumu, jų kiekiu, ankstesniais teistumais, kadangi tai yra statiniai veiksniai, kurie negali būti pakeičiami ir neišnyks net ir atlikus visą laisvės atėmimo bausmę. Pakartotinis nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo vertinimas prilygsta nuteistojo dvigubam baudimui, o tai prieštarauja BK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatoms bei Konstitucijai.

4.3. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 18 balų, o tai reiškia, kad ji yra ypatingai žema ir vykdant socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ji sumažėjo nuo 23 balų. Faktiškai 6 metus jis elgiasi nepriekaištingai, buvo 14 kartų paskatintas, nuo 2016 m. perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę. Jis šeštą kartą dalyvauja lygtinio paleidimo komisijoje ir visada vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą ir rekomendacijas.

4.4. Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo nurodoma, kad lygtinio paleidimo tikslas yra padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigose prie gyvenimo laikantis visuomenėje galiojančių įstatymų. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra numatyta, kad nuteistasis, jau pradėdamas atlikti bausmę, turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę. Jo manymu, jį charakterizuojantys duomenys atitinka apylinkės teismo nurodytą išimtį dėl lygtinio paleidimo taikymo.

4.5. Pasak nuteistojo, teismo išvados, kad jis atliko pusę paskirtos bausmės yra klaidingos, kadangi jis atliko daugiau kaip 2/3 paskirtos bausmės, o jau anksčiau jam skirto laisvės apribojimo metu jis probacijos sąlygų nepažeidė.

5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

6. Nuteistojo D. J. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

8. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo institutui taikyti reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. D. J. savo skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai, selektyviai vertindamas vien neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes.

9. Skunde ginčijant pirmosios instancijos teismo, atsisakiusio tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvus, atkreipiamas dėmesys į Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, kurioje rekomenduojama lygtinį paleidimą taikyti laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, taip pat į EŽTT praktiką. Šiame kontekste pažymėtina, kad, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, jokio teisinio poveikio šios rekomendacijos adresatams nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir BPK. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą motyvus, tiek BVK, tiek BPK nuostatas pritaikydamas tinkamai.

10. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. J. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (pusę paskirtos bausmės), bei pateikė prašymą Komisijai taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl probacijos nuteistajam taikymo. Priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nuteistojo atliktos ir likusios neatliktos bausmės dalį, o į minimalų jos dydį atsižvelgė tiek, kiek tai būtina BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytų formaliųjų lygtinio paleidimo taikymo reikalavimų atitikčiai įvertinti. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos ne tik formalios, bet ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistajam nustatoma žema – 18 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri bausmės atlikimo metu sumažėjo nuo 23 balų. Tai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šios aplinkybės jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka, kadangi taip pat būtina įvertinti ir nuteistojo pažangą šią riziką mažinant, kuri turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

11. Bylos duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas rekomendacijas nuteistasis vykdo – jis dalyvavo įvairiose privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, dirba, pastaruoju metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių, pakankamai aktyviai dengia civilinį ieškinį. Teigiamai D. J. elgesį apibūdina ir tai, kad jis bausmei atlikti perkeltas į Pusiaukelės namus, per visą bausmės laikotarpį yra keturiolika kartų skatintas, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja tinkama linkme. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios inkstancijos teismas, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui.

12. Nors, kaip jau minėta, nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau jis taip pat buvo pažeidęs pataisos įstaigos nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus. D. J. tris kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi atliekant bausmę, o sprendžiant dėl lygtinio paleidimo vertintinas visas nuteistojo resocializacijos procesas.

13. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, itin kritiškai vertintina tai, kad nuteistasis, atlikęs pakankamai reikšmingą jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalį, savo kaltės dėl įvykdyto nusikaltimo nepripažįsta. Susipažinus su teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esančiu nuteistajam priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, pagal kurį jis šiuo metu atlieka bausmę pataisos namuose, matyti, kad jis kaltę neigė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nors nuteistasis pripažintas kaltu dėl kelių trauminių poveikių nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau bylos nagrinėjimo metu jis teigė šį asmenį tik pastūmęs. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, analogiškas aplinkybes jis vis dar nurodo ir bausmės atlikimo metu. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, asmuo, minimizuojantis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Tai, kad nuteistasis nekritiškai vertina savo smurtinius veiksmus, patvirtina ir jo socialinio tyrimo išvados rengėjui išsakyti teiginiai, kad jis nėra grasinęs smurto panaudojimu ar naudojęs jį siekdamas kontroliuoti kitus asmenis, nors vis tik jis yra teistas už pareigūno įžeidimą, dabartiniame nusikaltime nuteistasis naudojo smurtą bei pats nurodė kelis, oficialiai patvirtintus savikontrolės praradimo epizodus. Šių duomenų kontekste, įvertinus D. J. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

14. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad šis teistumas D. J. nėra pirmasis, analizuojamu atveju jis buvo pripažintas kaltu už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą. Šios aplinkybės visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, netinkamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas, įvertinęs aptartus duomenis kaip nuteistąjį charakterizuojančią aplinkybę, lygtinio paleidimo instituto taikymo nuostatų nepažeidė. Į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota OASys metodika vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu skundžiama nutartimi nėra pažeidžiamos. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, ankstesnių nuteistojo teistumų skaičius, taip pat įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu, ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Remiantis šiais socialinio tyrimo išvados duomenimis bei įvertinus D. J. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog nuteistojo pažanga pataisos proceso metu pakankama manymui, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, priešingai nei skunde teigia nuteistasis, pagrindo vis tik nėra.

15. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, D. J. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo D. J. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 25 d. nutartį.

Apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.