Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 10 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš D. J. nukentėjusiesiems M. R. ir J. L. priteista po 30 000 Lt (8688,60 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Iš D. J. nukentėjusiajam D. L. priteista 3522 Lt (1020,04 Eur) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. nuteistas už tai, kad jis, 2013 m. rugsėjo 5 d. apie 23 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo antrame aukšte, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, suduodamas ne mažiau kaip keturis smūgius rankomis V. L. į galvą ir dešinę ranką bei mesdamas pilną 1 litro talpos plastmasinį alaus „Expert Euro“ butelį į V. L. ir pataikydamas į jį, nukentėjusiajam padarė poodines kraujosruvas dešinės alkūnės sąnario srityje ir dešinėje plaštakoje, galvos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kairėje kaktos pusėje, kraujosruva ir muštine žaizda viršutinės lūpos vidinio paviršiaus gleivinėje, poodine kraujosruva dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvomis dešinio smilkinio ir kaktos kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų ir smegenėlių minkštaisiais dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, dėl ko V. L. mirė, taip tyčia nužudė V. L..

Nuteistasis D. J. apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2014-09-02 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – jį pagal BK 129 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, byloje nepakanka duomenų apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius atmesti. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad būtent nuo jo veiksmų mirė V. L., jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 132 straipsnį ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, taip pat sumažinti nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydį.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apelianto nuomone, priėmus jam apkaltinamąjį nuosprendį, taip ir liko neatsakyta, kas vis tik sudavė mirtinus smūgius V. L. ir kuris iš šių smūgių iš tiesų turėjo lemiamą įtaką jo mirčiai. Taigi, jo kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymo neįrodyta, todėl jis turi būti išteisintas. Priėmus jam išteisinamąjį nuosprendį, nelieka pagrindo tenkinti ir nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad būtent nuo jo veiksmų mirė nukentėjusysis, būtina nustatyti, ar jis tikrai tyčia siekė nužudyti šį žmogų. Pirmos instancijos teismas dėl jo veikos tyčios iš esmės nepasisakė. Apelianto įsitikinimu, jo veiksmus šioje situacijoje - V. L. pastūmimą kaire ranka, būtų galima traktuoti kaip netyčinius ir jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip neatsargų gyvybės atėmimą (BK 132 straipsnis) bei paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba bausmę, kuri neviršytų straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio, t.y. dvejų metų laisvės atėmimo. Be to, turėtų būti sumažinti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi nėra nustatyta jo tyčios nužudyti V. L..

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Sprendžiant iš bylos duomenų, nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vertindamas byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, kvalifikuodamas D. J. nusikalstamus veiksmus, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Bylos medžiaga patvirtina, jog D. J. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, nustatyta įvertinus byloje esančių įrodymų visumą (paties nuteistojo parodymus, nukentėjusiųjų V. R., D. L., liudytojų E. T., S. V., A. M., L. T., E. R., G. G., A. G., P. B., L. M., D. T. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokole, parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotus duomenis, specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), mirusiojo V. L. kūno tyrimą atlikusio teismo medicinos eksperto N. R. paaiškinimus), pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pateikė motyvuotas išvadas ne tik dėl apelianto nusikalstamos veikos kvalifikavimo, bet ir dėl byloje esančių duomenų įrodomosios vertės, įrodymų patikimumo, apelianto keltų gynybos versijų.

Byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, jog įvykio vakarą, kaltinime nurodytu laiku, apeliantas kartu su E. T., S. V. ir A. M. buvo nuvykęs į nukentėjusiojo V. L. namus, esančius (duomenys neskelbtini). D. J., kartu su E. T. ir A. M., buvo užlipęs į gyvenamojo namo antrą aukštą, kur miegojo nukentėjusysis. Šias aplinkybes patvirtina ne tik nukentėjusiųjų V. R., D. L., liudytojų E. T., S. V., A. M., P. B., L. T. parodymai, šių aplinkybių neneigia ir pats apeliantas. Kita vertus, D. J. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde neigia V. L. sudavęs smūgius, įtakojusius specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų sužalojimų, nulėmusių nukentėjusiojo mirtį, atsiradimą. Tikėti šiais apelianto gynybinę taktiką atspindinčiais teiginiais, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo, kadangi juos, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, paneigia kiti byloje esantys įrodymai, tarp jų ir paties D. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Nuteistasis D. J., 2013-09-09 pirmą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies. Pastarasis pripažino, jog sudavė nukentėjusiajam kairės rankos delnu vieną smūgį į dešinę galvos pusę, tačiau neturėjo tyčios jį nužudyti. Suduodant nukentėjusiajam smūgį, šis stovėjo prie lovos veidu į jį. Taip pat parodė, jog į palėpę, kur buvo V. L., jis užlipo pirmas, E. T. ir A., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, ten atėjo maždaug po 2 minučių. „(duomenys neskelbtini)“ užlipęs į palėpę nieko nekalbėjo, o E. T. V. L. pasakė, kad pasiima ten buvusį alų ir jį atiduos, kai šis išsiblaivys. „(duomenys neskelbtini)“ ir E. T., pasiėmę alų, nulipo žemyn. Jis taip pat norėjo eiti paskui juos, tačiau užkliuvo už plastikinio alaus butelio, kuris galėjo būti pilnas. Pakėlęs butelį, jis metė jį į V. L. pusę. Ar pataikė jis šiuo buteliu nukentėjusiajam, nežino. Tačiau kai jis metė į V. L. butelį, šis vėl pradėjo keiktis. Numetęs į V. L. pusę plastikinį alaus butelį, jis nulipo laiptais į pirmą aukštą (1 t., b.l. 170-171). Iš esmės analogiškas aplinkybes apeliantas parodė ir vėlesnės, 2014-02-04 vykusios apklausos metu, be to, šiuos savo parodymus patvirtino 2013-09-17 vykusio parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l. 181, 173-177). Netikėti šiais nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo, kadangi jie atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Nors L. T., S. V., P. B. nematė kaip buvo sumuštas nukentėjusysis, tačiau pastariesiems iš paties apelianto yra žinoma, kad jis įvykio vakarą smurtavo prieš nukentėjusįjį, metė į V. L. alaus butelį. Tuo tarpu E. T. pats D. J. nurodė ne tik, kad metė į nukentėjusįjį alaus butelį, bet ir sudavė pastarajam kumščiu į nosį (1 t., b.l. 78-79, 82-83, 2 t., b.l. 106-107, 108, 109, 112).

Teisiamojo posėdžio metu tiek apeliantas, tiek liudytojas E. T. bandė paneigti savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie smūgio nukentėjusiajam V. L. į galvą sudavimą, nurodydami, kad tyrėja, rašiusi jų apklausos protokole parodymus, ne taip juos suprato, protokoluose įrašyta tai, ko jie nesakė. Beje, nuteistasis nusikalstamos veikos tyrimo stadijoje užfiksuotus jo parodymus ginčija ir apeliaciniame skunde. Kita vertus, toks liudytojo ir paties nuteistojo bandymas paneigti savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, šiuo atveju, vertinamas kaip pastarųjų siekis D. J. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą labai sunkų nusikaltimą. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas patikrinti liudytojo E. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikimumą, nustatyti apklausos atlikimo aplinkybes, apklausė šį procesinį veiksmą atlikusią tyrėją D. T.. Pastaroji teismui patvirtino, jog liudytojo E. T. apklausos metu buvo užfiksuota būtent tai, ką sakė pats liudytojas. Jis po apklausos perskaitė surašytą protokolą ir jį pasirašė (2 t., b.l. 108). Nors liudytojas E. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jam ikiteisminio tyrimo metu pasirašant apklausos protokolą, paskutinio sakinio apie D. J. smūgio į nosį sudavimą nebuvo, tačiau iš liudytojo apklausos protokolo matyti, kad tokie pastarojo parodymai buvo užfiksuoti ne paskutiniame sakinyje. Tuo pačiu pažymėtina tai, jog E. T., kaip liudytojui, prieš apklausą buvo išaiškintos BPK 81, 83, 163 straipsniuose numatytos jo teisės, pareigos bei atsakomybė, ką jis patvirtino savo parašu. Apklausos protokolo pabaigoje pastarasis parašu patvirtino, kad protokole užfiksuotus parodymus jis perskaitė, jie surašyti teisingai, dėl protokole užfiksuotų aplinkybių jokių pastabų nepareiškė (1 t., b.l. 78-79). Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimų nenustatyta ir ikiteisminio tyrimo metu atliekant D. J. apklausas, pastarojo parodymų patikrinimą vietoje. Iš procesinių veiksmų atlikimo protokolų matyti, jog aplinkybę apie smūgio nukentėjusiajam V. L. į dešinę galvos pusę sudavimą, apeliantas nurodė dviejų apklausų ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l. 170-171, 173-177, 181), kurių metu dalyvavo D. J. gynėjai, pats nuteistasis procesinių veiksmų atlikimo metu užfiksuotų parodymų teisingumą patvirtino savo parašais. Tai, kad parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuoti duomenys yra teisingi, be nuteistojo, jo gynėjo, procesinį veiksmą atlikusios tyrėjos, parašais patvirtino ir šio veiksmo atlikime dalyvavę dar keturi (duomenys neskelbtini) PK KPS tyrėjai. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog apeliantas ikiteisminio tyrimo metu nepateikė jokių pastabų dėl jam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto gynėjo teikiamų paslaugų. Dar daugiau, aplinkybę, jog jis sudavė nukentėjusiajam V. L. smūgį į dešinę galvos pusę, „kažkur ties ausimi“, patvirtino ir 2014-02-04 apklausos metu, kuomet jam teisinę pagalbą teikė jo paties pasirinktas, o ne valstybės paskirtas, gynėjas (1 t., b.l. 181).

Tai, kad aukščiau išdėstyti apelianto, minėtų liudytojų parodymai yra teisingi ir jais nėra pagrindo abejoti, patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), ja nustatyti nukentėjusiajam V. L. įvykio dieną padaryti kūno sužalojimai, įtakoję pastarojo mirtį, jų lokalizacija, sužalojimų padarymo mechanizmas. Atlikus mirusiojo V. L. kūno tyrimą, kontatuota, jog pastarasis mirė nuo galvos sumušimo, išsiliejus kraujui po galvos smegenų ir smegenėlių minkštaisiais dangalais ir į galvos smegenų skilvelius. Mirtis galėjo įvykti 3-3,5 paros iki lavono tyrimo pradžios 2013-09-09 9.00 val. Lavono kraujyje rasta 3,09 promilių, šlapime – 3,97 promilių etilo alkoholio. V. L. lavono tyrimo metu nustatyti šie sužalojimai: a) galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva ausies kaušelyje, odos nubrozdinimu kairėje kaktos pusėje, kraujosruva ir muštine žaizda viršutinės lūpos vidinio paviršiaus gleivinėje, kraujosruvomis dešinio smilkinio ir kaktos kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų ir smegenėlių minkštaisiais dangalais ir į galvos smegenų skilvelius. Sužalojimai susiformavo nuo ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių, galimai smūgiuojant kumščiais ar panašiai, keliolikos valandų laikotarpyje iki mirties, į ką nurodo melsvai violetinė poodinių kraujosruvų ir rusva nubrozdinimo spalva. Šiems sužalojimams buvus mirties priežastimi, sveikatos sutrikdymo mastas kvalifikuojamas sunkiu; b) poodinės kraujosruvos dešinės alkūnės sąnario srityje ir dešinėje plaštakoje. Sužalojimai susiformavo nuo ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių, galimai smūgiuojant kumščiais ar panašiai, keleto-keliolikos valandų laikotarpyje iki mirties, į ką nurodo melsvai violetinė poodinių kraujosruvų spalva. Mirčiai šie sužalojimai įtakos neturėjo, gyviems asmenims dėl tokių sužalojimų sveikata sutrikdyta nežymiai. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyti ir senesni sužalojimai, padaryti 1-2 parų laikotarpyje iki mirties, 5-7 parų laikotarpyje iki mirties, tačiau šie nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkantys sužalojimai V. L. mirčiai įtakos neturėjo. Specialisto išvadoje konstatuota ir tai, jog tikėtina, kad V. L. mirtis įvyko nuo trauminio poveikio į dešinę galvos pusę, tam neprieštarauja didžiausias kraujostruvos intensyvumas dešinio smilkinio minkštuosiuose audiniuose.

Mirusiojo V. L. kūno tyrimą atlikęs teismo medicinos ekspertas N. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo duotas išvadas. Ekspertas patvirtino ir tai, jog sužalojimai, buvę nukentėjusiojo mirties priežastimi, galėjo būti padaryti 2013-09-05 apie 21.30 - 22.30 val. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti keletos – keliolikos valandų (aštuonių – dvylikos) laikotarpyje iki mirties. Tikėtina, kad mirtis įvyko nuo poveikio į dešinę galvos pusę, nes kraujosruvos intensyvumas galvos dešinėje pusėje yra didžiausias. Lavono tyrimo metu buvo aptikta kraujosruva dešinės ausies kaušelyje, kitų kraujosruvų išorinio tyrimo metu nesimatė. Atidarius galvos minkštuosius audinius, ausies kaušelio srityje, apimant dešinio smilkinio sritį, buvo aptikta gana stambi kraujosruva, kurios matmenys 8x7. Intensyvumas ir matmenys rodo didžiausią trauminį intensyvumą šioje srityje. Toks sužalojimas galėjo būti padarytas ribotą paviršių turinčiu daiktu – kumščiu, batu apauta koja, sužalojimas nebūdingas griuvimo traumai. Objektyvūs medicininiai duomenys neprieštarauja ir tam, kad muštinė žaizda ir kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje gavosi nuo buko daikto, tai galėjo būti ir pilnas vieno litro talpos plastikinis alaus butelis. Kadangi galvos sužalojimai nebuvo grubaus pobūdžio, kas sukeltų staigų sąmonės netekimą, tikėtina, kad po mirtį sukėlusių sužalojimų padarymo, V. L. galėjo būti aktyvus keliolikos – keliasdešimt minučių laikotarpiu (1 t., b.l. 92, 2 t., b.l. 111-112).

Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusiajam V. L. mirtį įtakoję kūno sužalojimai buvo padaryti būtent tuo metu, kuomet apeliantas kartu su E. T., A. M., S. V. lankėsi nukentėjusiojo namuose. E. T., A. M. neigė sudavę nukentėjusiajam V. L. smūgius. Tai, kad pastarieji prieš nukentėjusįjį nenaudojo smurto patvirtino ir pats nuteistasis. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad šie nukentėjusiojo mirtį nulėmę sužalojimai galėjo būti padaryti prieš atvykstant apeliantui su draugais pas mirusįjį ar po jų išvykimo. Bylos duomenimis įvykio dieną E. R. kartu su G. G. ir L. M. apie 20-21 val. buvo atvykę pas V. L. pirkti alaus, tačiau nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad pastarieji prieš nukentėjusįjį būtų smurtavę. Be to, minėti asmenys apklausų metu patvirtino, jog jiems lankantis pas nukentėjusįjį, jis nebuvo sužalotas. Tai, kad specialisto išvada nustatytų mirtį lėmusių sužalojimų nukentėjusiajam nepadarė aukščiau nurodyti asmenys, atvykę pirkti alaus, patvirtina ir teismo medicinos eksperto paaiškinimai apie laiko tarpą, kurį V. L. galėjo būti aktyvus po patirtų mirtinų sužalojimų, prieš prarasdamas sąmonę. Kaip minėta, ekspertas apklausos metu paaiškino, jog tikėtina, kad po mirtį sukėlusių sužalojimų padarymo, V. L. galėjo būti aktyvus keliolika – keliasdešimt minučių. Tuo tarpu byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog apeliantas kartu su E. T., A. M. ir S. V. pas nukentėjusįjį atvyko gerokai po dešimtos valandos vakaro, t.y. praėjus daugiau kaip valandai laiko po E. R. ir jo draugų apsilankymo pas nukentėjusįjį. Tiek D. J., tiek kartu su juo į antrą namo aukštą lipę E. T., A. M. apklausų metu patvirtino, jog V. L. buvo gyvas. Pats nuteistasis parodė, kad nukentėjusysis buvo atsikėlęs iš lovos, prieš jam suduodant smūgį į galvą. Duomenų apie tai, kad nukentėjusysis galėjo būti sumuštas po to, kai iš jo namų išvyko nuteistasis su E. T., A. M., S. V., byloje taip pat nėra. Nukentėjusioji V. R. apklausų metu patvirtino, kad po to, kai iš jos namų išvyko paminėti asmenys, daugiau niekas nebuvo atvykę. Byloje esantys duomenys paneigia ir apelianto versiją, jog naktį iš rugsėjo 5 į 6 dieną į nukentėjusiojo V. L. namus galėjo užsukti ir jį sumušti E. R.. Liudytojai G. G., A. G., L. M. apklausų metu patvirtino, jog rugsėjo 5 d. apie 21 val. buvo susirinkę pas E. R. jo močiutės namuose, po ko jie visi bei K. V. nuvyko į (duomenys neskelbtini) nusipirkti alkoholio, kurį vėliau gėrė ant (duomenys neskelbtini) tilto. Apie dvyliktą, puse pirmos nakties, grįžo į (duomenys neskelbtini). E. R. kartu su L. M. nuėjo į E. R. močiutės namus, G. G. taip pat išėjo namo. L. M. patvirtino, jog E. R. tąnakt iš namų niekur nebuvo išėjęs, be to, parodė, jog E. R. ranką susižalojo močiutės namuose (2 t., b.l. 122-123). Netikėti šiais liudytojų parodymais pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo, kadangi jie dėl esminių aplinkybių sutampa tarpusavyje, jų nepaneigia jokie kiti byloje esantys duomenys. Vien tai, kad nukentėjusioji V. R. yra E. R. motina, taip pat nėra pagrindas netikėti jos parodymais.

Taigi, nagrinėjamojoje byloje nenustatyta kitų aplinkybių, kurios galėjo lemti nukentėjusiojo V. L. mirtį, išskyrus nuteistojo D. J. prieš jį panaudotą smurtą. Būtent jo suduoti smūgiai į gyvybiškai svarbią kūno vietą (galvą) vertinami kaip būtina sąlyga, be kurios nukentėjusysis nebūtų miręs po įvykio, be to, šie veiksmai sukėlė mirtį ir yra pagrindinė jos priežastis. Šios išvados nepaneigia ir apelianto skundo argumentai apie tai, kad po apsilankymo įvykio dieną pas nukentėjusįjį, jo ranka nebuvo sužalota, lūžusi. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad padarius tokį mirtiną galvos sužalojimą, koks buvo padarytas nukentėjusiajam V. L., smurtavusio asmens ranka gali lūžti, bet gali rankoje jokių sužalojimų ir nelikti (2 t., b.l. 112).

Nustačius, kad būtent D. J. nukentėjusiajam V. L. sudavė mirtinus smūgius, apeliantas prašo jo veiką perkvalifikuoti į BK 132 straipsnio 1 dalį, paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę bei sumažinti nukentėjusiesiems priteistą neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tenkinti ir šiuos apelianto prašymus. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad, tyčia stipriai smogdamas kumščiu nukentėjusiajam į galvą, D. J. suvokė, jog kelia pavojų jo gyvybei, numatė, kad jis gali patirti mirtiną sužalojimą, ir nors nenorėjo tokių padarinių (atimti gyvybės), tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia BK 15 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis bei normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, iš jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008, 2K-302/2010). Tyčinės kaltės konstatavimas nagrinėjamoje byloje ir apygardos teismo pateikti argumentai dėl šios veikos kvalifikavimo atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-629/2007, 2K-109/2009, 2K-342/2009, 2K-446/2010, 2K-22/2013). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, neturi pagrindo daryti kitokią išvadą ir kvalifikuoti apelianto nusikalstamus veiksmus pagal BK 132 straipnsio 1 dalį.

Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus, negali būti sprendžiami apelianto prašymai, perkvalifikavus veiką į BK 132 straipsnį, sumažinti nukentėjusiesiems priteistą neturtinės žalos dydį bei paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu D. J. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, jog D. J., veikdamas netiesiogine tyčia, padarė labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei. Veika yra baigta, sukėlė nepataisomas pasekmes. Nuosprendžiu nenustatyta apelianto atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Skiriant bausmę, įvertinti ir nuteistojo D. J. asmenybę charakterizuojantys duomenys (praeityje neteistas, tačiau baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą (Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnis), iki sulaikymo dirbo, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) D. J. diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas), pastarojo elgesys po nusikaltimo padarymo (nukentėjusiųjų neatsiprašė, nesiėmė jokių priemonių atlyginti bent dalį nusikalimu padarytos žalos). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, švelninti apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirtą, BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio nesiekiančią bausmę, nėra teisinio pagrindo. Priešingu atveju, nebūtų pasiekta bausmės paskirtis, įgyvendintas teisingumo principas.

Nėra pagrindo taip pat mažinti ir nukentėjusiesiems M. R. ir J. L. priteistą po 30 000 Lt (8688,60 Eur) neturtinės žalos atlyginimą.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nurodyto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje nurodoma, kad asmens sveikatos sužalojimo, gyvybės atėmimo atveju pasekmės yra vienas svarbiausių kriterijų, į kurį teismas turi atsižvelgti nustatydamas neturtinės žalos dydį. Absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminiai neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra nusikalstamą veiką padariusio asmens tyčinė kaltė ir tokios veikos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusių asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Dėl to žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lygiaverčiu ar lemiamu kriterijumi.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos nukentėjusiesiems dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikaltimo padarymo aplinkybes, nusikaltimo padarinius (dėl apelianto nusikalstamų veiksmų nukentėjusieji neteko sūnaus ir tėvo), į mirusiojo ir nukentėjusiųjų tarpusavio ryšius (nors žuvusiojo motina J. L. kartu su sūnumi negyveno, su juo matydavosi retai, tačiau jos santykiai su sūnumi buvo artimi, jie dažnai kalbėdavo telefonu, bendraudavo, sūnų remdavo finansiškai; žuvusysis kartu gyveno su savo mažamečiu sūnumi, juo rūpinosi, auklėjo, išlaikė, gerai sutarė), į nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus, apelianto turtinę padėtį. Įvertinęs minėtas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, taip pat atsižvelgdamas į susiformavusią teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio, todėl šią nuosprendžio dalį taip pat nėra pagrindo keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.