Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. 95-137 taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. J. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų. Bausmės pradžia – 2013 m. rugsėjo 9 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugsėjo 9 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai 6 mėnesiai 11 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. vasario 28 d.).

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo D. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis D. J. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas nurodė, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Spręsdamas dėl nuteistojo D. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, tris kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, už ką jis tris kartus baustas drausmine tvarka, ir nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo dviprasmišką požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, o tai, įvertinant padaryto nusikaltimo sunkumą ir pobūdį, sukelia pagrįstų abejonių dėl sėkmingos probacijos nuteistojo atžvilgiu taikymo ir duoda pagrindą išvadai, kad nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui. Socialinio tyrimo išvada nustatyta, kad nuteistasis neigia kada nors grasinęs smurto panaudojimu ar naudojęs jį siekdamas kontroliuoti kitus asmenis, tačiau nuteistojo asmens bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis yra teistas už pareigūno įžeidimą, be to, nuteistasis šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už nužudymą. Pats nuteistasis pripažįsta, jog praeityje ne visuomet pasirinkdavo tinkamas sprendimo strategijas, nes apgalvodavo ne visas savo elgesio pasekmes, kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Be to, nuteistajam, nuteistam už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis dar labai didelė. Nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo D. J. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. J. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog D. J. priklauso žemos rizikos grupei – 18 balų, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. J. anksčiau teistas (teistumas išnykęs), o šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, padarymą – nužudymą. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu D. J. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.

10. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (18 balų pagal OASys metodiką), tačiau BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Nuteistojo skunde nurodomos teigiamos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.

11. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė vien teigiamai ir tris kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles – už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą, draudžiamų daiktų laikymą jam buvo skirtos drausminės nuobaudos, ir nors jos šiuo metu nebegalioja, tai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Skunde nuteistasis teigia, kad jis nors ir padarė tris vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, tačiau nuobaudos jam skirtos nebuvo – buvo apsiribota svarstymu. Tačiau, kaip matyti iš 2019 m. vasario 18 d. pažymos Nr. 116-232 dėl nuteistojo D. J. nuobaudų ir paskatinimų (b. l. 14, 15), jis 2014 metais tris kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir jam buvo skirtos trys drausminės nuobaudos – du papeikimai ir teisės pirkti maisto produktus atėmimas 1 mėnesiui, todėl šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, jis daugiau pažeidimų nebedaro, yra skatinamas, tačiau jis negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

12. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nagrinėjamu atveju tiek padaryta nusikalstama veika, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nutartyje nurodytos išvados yra teisingos, jomis abejoti nėra pagrindo, jos nėra paneigtos kitais bylos duomenimis, todėl joms pritartina.

13. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.

14. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu, atlikus tokio dydžio bausmės dalį, dar nėra pagrindo teigti, jog D. J. neabejotinai daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė, o bausmės tikslai jau pasiekti. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

15. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo D. J. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.