Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-03-08 · Civilinė byla Nr. e2S-245-730/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-08
Bylos Nr.
e2S-245-730/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Atsakovas
D. D., G. D., L. M., J. M., Valstybinio teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Šilalės rajono savivaldybės administracijai
Ieškovas
A. C.
Trečiasis asmuo
Šilalės rajono notarų biuro
Advokatai
Darius Kurpavičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-245-730/2018Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00192-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.5.; (S) 3.3.2.3.; 3.3.2.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 8 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. D. ir G. D. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų (Šilalės rajono apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. C. ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Arbolitas“ ieškinį atsakovams L. M., J. M., G. D., D. D., Valstybinio teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Šilalės rajono savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo Šilalės rajono notarų biuro notarė D. S. dėl statybos užbaigimo akto ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, vindikacijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovai D. D. ir G. D. 2017 m. birželio 26 d. pateikė Šilalės rajono apylinkės teismui apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d sprendimo, kuriuo prašo minėtą sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį taikyti vindikaciją priteisiant ieškovui BUAB „Arbolitas“ administracinį pastatą, ir sprendimo dalį priteisti iš apeliantų po 120,83 EUR žyminį mokestį valstybei. Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartimi nustatytinas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 694 EUR žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartimi Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartį paliko nepakeistą. 2017 m. lapkričio 6 d. apeliacinio skundo trūkumų šalinimo terminas pratęstas iki 2017 m. lapkričio 17 d. 2017 m. lapkričio 17 d. teismui pateiktas atsakovų D. D. ir G. D. atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus prašymas atleisti apeliantus nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už paduotą apeliacinį skundą. Nurodo, kad apeliantams nustatyta 694 EUR žyminio mokesčio suma yra labai didelė ir šiuo metu ją sumokėti apeliantai neturi galimybių. Teismui teikiami duomenys apie D. D. ir G. D. kreditinius įsipareigojimus bankui patvirtina, kad jie turi mokėti pakankamai dideles įmokas. D. D. yra (duomenys neskelbtini), G. D. – (duomenys neskelbtini). Apeliantų gaunamos pajamos nesuteikia galimybių jiems sumokėti teismo nurodytą žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Be to, apeliantai turi nepilnametį vaiką, kurio išlaikymui yra reikalingos lėšos. Dalį žyminio mokesčio, t. y. 50 EUR apeliantai sumokėjo, todėl prašo apeliacinį skundą priimti ir atleisti apeliantus nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.Tauragės apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies, atidėjo atsakovams D. D. ir G. D. likusios žyminio mokesčio dalies, t. y. 644 EUR už apeliacinį skundą mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai nurodo, kad šiuo metu neturi galimybės sumokėti pakankamai didelį žyminį mokestį. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad D. D. yra (duomenys neskelbtini), G. D. dirba (duomenys neskelbtini), todėl abu gauna pastovias pajamas. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų išrašų matyti, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso nemažai žemės sklypų, VĮ „Regitra“ duomenimis D. D. vardu registruotos dvi transporto priemonės, todėl tai negali būti traktuojama kaip sunki atsakovų turtinė padėtis bei nesudaro pagrindo atleisti atsakovus nuo jų prašomo žyminio mokesčio sumokėjimo. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovai nurodo, kad šiuo metu yra sunku sumokėti žyminį mokestį bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant neužkirsti teisės į apeliaciją, yra pakankamas pagrindas atidėti dalies – 644 EUR mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde atsakovai prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti atsakovus nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už paduotą apeliacinį skundą ir apeliacinį skundą priimti. Atskirąjį skundą grindžia šiuo argumentu – atleidimas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, o ne jo atidėjimas užtikrintų apeliantams tinkamą teisę į teisminę gynybą paduodant apeliacinį skundą, kadangi, nors atsakovai gauna pajamas, tačiau surinkti tokią didelę pinigų sumą žyminiam mokesčiui sumokėti atsakovams gali būti sudėtinga.Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsakovų prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo patenkintas iš dalies, atidedant dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki teismo spendimo priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau šios teisės įgyvendinimas ribojamas tam tikrų sąlygų buvimu, iš kurių viena yra įstatymo numatyto žyminio mokesčio sumokėjimas (CPK 80 straipsnio 1 dalis). CPK 80 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Ginčo, jog už atsakovų apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį sudaro 725 EUR, nėra.CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o CPK 84 straipsnyje įtvirtinta galimybė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo priėmimo. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009, 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010 ir kt.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas, tai yra pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.).Tiek pateikiant prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tiek atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo dėl sunkios turtinės padėties, turi būti pateikiamas motyvuotas prašymas, prie kurio turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys būtinumą atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą (CPK 178 straipsnis). Duomenys apie asmens sunkią turtinę padėtį turi būti vertinami ne formaliai, o visapusiškai – asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias turtinę padėtį, būtina atsižvelgti į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, į ieškiniu, priešieškiniu ginamą teisinį interesą bei į priežastis, dėl kurių asmens turtinė padėtis yra sunki. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi atsižvelgti ne tik į asmens gaunamas pajamas, tačiau privalo išsamiai išanalizuoti visą asmens turtinę padėtį. Turtinę padėtį atskleidžia Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog apeliantai iš viso už apeliacinį skundą yra sumokėję 81 EUR žyminio mokesčio. Apeliantai prašė atleisti juos nuo dalies (644 EUR) žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, sumokėjimo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pagrindo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo nėra, tačiau atidėjo dalies žyminio mokesčio mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atskirajame skunde teigiama, kad atleidimas nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo labiau užtikrina tinkamą teisę į teisminę gynybą paduodant apeliacinį skundą, kadangi, nors atsakovai gauna pajamas, tačiau surinkti tokią didelę pinigų sumą žyminiam mokesčiui atsakovams gali būti sudėtinga. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.Asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, jeigu pateikiami jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, dėl ko jis negali sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turėtų būti atsižvelgiama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent pats teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juo pagrindžiantys įrodymai yra pakankami tokio prašymo patenkinimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017).Apeliantai savo sunkiai turtinei padėčiai pagrįsti pateikė pažymą apie atsakovės gaunamą darbo užmokestį, iš kurios nustatyta, kad atsakovė dirba P. A. M. gimnazijoje, jog vidutinį darbo užmokestį sudaro apie 506,36 EUR. Atsakovas 2016 m. birželio 21 d. yra sudaręs kreditavimo sutartį dėl 74 000 EUR paskolos veislinių galvijų pirkimui bei įsipareigojimams Tauragės Kredito unijoje pagal 2013 m. liepos 9 d. sutartį refinansuoti. Iš kredito grąžinimo grafiko nustatyta, kad atsakovas kredito sutartį yra sudaręs dešimties metų laikotarpiui, iki 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovas buvo įsipareigojęs grąžinti 42 000 EUR, o nuo 2018 m. sausio 1 d. atsakovas kas šešis mėnesius turi pareigą grąžinti 1 600 EUR, kas sudaro apie 266,67 EUR per mėnesį. Apeliantai nurodo, jog turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, tačiau įrodymų apie tai, kiek piniginių lėšų skiriama vaiko išlaikymui, nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Atsakovas 2012 m. gegužės 18 d. yra įregistravęs ūkį, apie jo gaunamas pajamas įrodymų nei su prašymu atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nei su atskiruoju skundu į bylą nepateikta (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo iniciatyva išreikalauti įrodymai apie atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą patvirtina, jog atsakovų vardu registruota dešimt nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypai). Taip pat nustatyta, jog atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės. Taigi, byloje esantys įrodymai, jų pagrindu nustatytos aplinkybės jog atsakovai turi pakankamai didelių finansinių įsipareigojimų, o jų pajamos nėra didelės, sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog jų finansinė padėtis yra sudėtinga, tačiau atsižvelgiant į nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, atsakovų turtinė padėtis, nėra tokia sunki, jog būtų pagrindas juos atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Be to, sprendžiant dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo būtina įvertinti ir sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo prašoma atleisti bylos šalį, proporcinio įvertinimo. Šiuo atveju nustatyta, jog atsakovų už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 725 EUR, atsakovai yra sumokėję tik 81 EUR. Nors įstatymai neįtvirtina dalies, kurią sumokėjus būtų galima prašyti atleisti nuo mokesčio mokėjimo, minimumo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sumokėta suma turi atitikti protingumo principą, užtikrinti, kad prašymo atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimą, teise nebūtų piktnaudžiaujama. Atsakovai prašo atleisti nuo 89 procentų žyminio mokesčio, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atleidimas nuo tokios didelės dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, įvertinus atsakovų turimą turtą, yra neproporcingas ir neteisingas. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovų turtinė padėtis nesudaro pagrindo atleisti nuo jų prašomos dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Kaip jau minėta anksčiau, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą yra pagrindas tik tada, kai teismas įvertinęs įrodymus, pagrindžius asmens turtinę padėtį, padaro išvadą, jog asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau sunkumai yra laikini ir asmuo ateityje turės galimybę sumokėti visą žyminio mokesčio sumą.Įvertinus tai, jog atsakovų turtinė padėtis yra sudėtinga, tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovo vardu registruota ne viena transporto priemonė, nuosavybės teise priklauso pakankamai didelis kiekis nekilnojamojo turto objektų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas padaryti išvadą, jog atsakovų turtinė padėtis ateityje galėtų pagėrėti, kadangi įrodymų, jog atsakovai neturi galimybės realizuoti dalies jiems nuosavybės teise priklausančio turto, nėra pateikta. Be to, atsakovai įrodymais pagrindė tik atsakovės gaunamas pajamas, kokias pajamas gauna atsakovas iš ūkininkavimo, nepateikta. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo (CPK 84 straipsnis). Atskirojo skundo argumentas, jog tik atleidimas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo užtikrina apeliantų teisę į teisminę gynybą nepagrįstas, nes teisminės gynybos prieinamumo principas negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka. Todėl skundžiama nutartis, kuria buvo netenkintas atsakovų prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, negali būti vertinama kaip suvaržanti ar užkertanti ar neužtikrinanti atsakovų teisę į teisminę gynybą. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl pagrįstai netenkino apeliantų prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau siekdamas neapriboti apeliantų teisės kreiptis teisminės gynybos, pagrįstai atidėjo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis), žyminio mokesčio atidėjimą (CPK 84 straipsnis), priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų (Šilalės rajono apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį.

Teisėja Erinija Kazlauskienė