Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.11.1.; 2.6.1.3.6.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.1.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5

2023 m. birželio 13 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui D. A. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydama: pripažinti, kad Nekilnojamojo turto nuomos sutartis Nr. 2022-06-14 buvo vienašališkai nutraukta nuo 2022-08-12 dėl atsakovo D. A. kaltės; priteisti iš atsakovo D. A.: 33,28 Eur nesumokėto nuomos mokesčio iki 2022-08-16; 566,61 Eur patirtų nuostolių, kurie skaičiuotini už kiekvieną dieną, kiek D. A. bei su juos susiję asmenys neteisėtai gyveno name nuo 2022-08-16, 16 val. imtinai, iki 2022-09-02; priteisti 1515 Eur turtinei (už sugadintas žaliuzes, laukujas Namo duris) bei 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti; be to, priteisti 693,34 Eur nuostolių už sugadintą turtą ir neapmokėtas komunalines paslaugas; 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo teismui dienos, iki visiško sprendimo įvykdymo dienos; patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2022-06-14 su atsakovu sudarė Nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. 2022 06 14 (toliau - Sutartis), kurios pagrindu iki 2023-06-30 išnuomojo jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (toliau - Namas) - 134,75 m² namą, su dviem parkavimo vietomis automobiliams ir 2 arų žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau - Turtas). Perdavus Turtą atsakovui, po keletos dienų sužinojau, kad D. A. veža į jos namą įvairius baldus, daiktus, dėžes, nors kaip minėta anksčiau, nuomos Sutartį sudarėme su išimtimi, kad visi reikiami baldai ir įrenginiai yra name ir išnuomojami atsakovui naudotis nuomos laikotarpiu. Nuvykusi į Namą pamatė, kad atsakovas išnuomotame jam Name - padarė sandėlį, savavališkai, nederinęs su ieškove dalį Namo baldų išnešė iš perdavimo metu buvusių vienų patalpų į kitas, vietoj mano baldų svetainėje ir kituose kambariuose (patalpose) atsirado atsakovo susivežti baldai, kambariuose buvo sandėliuojamos dėžės su man nežinomais daiktais, suvežti seni baldai, apie kuriuos nebuvau informuota ir dėl kurių suvežimo į Namą sutikimo nedaviau. Atsakovas atjungė džiovyklę, perkėlė ją po laiptais. Jai pareikalavus išvežti visus ne mano Namo baldus ir daiktus iš Namo bei atstatyti mano Namo baldus (kitus įrenginius) į jų buvimo vietą, fiksuotą Turto perdavimo metu, D. A. pagrasino apskritai suniokoti mano turtą, draudė atvykti man į mano Namą, elgėsi grubiai bei įžūliai, save vadino Namo šeimininku. Todėl 2022-07-04 ieškovė kreipėsi į antstolę. Tačiau atsakovas tik po skambučio į policiją, įleido antstolę į Namą, kuri fiksavo faktines aplinkybes dėl anksčiau nurodytų baldų, daiktų sandėliavimo, įrenginių, mano baldų perkėlimo į ne jiems skirtas kitas vietas Name (pridedu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą).

Turtas jau ir taip buvo pablogintas, savavališkai perkėlinėjant ieškovės baldus, įrenginius iš jų buvimo vietos Name į kitas Namo patalpas (vietas), susivežant kitus baldus, daiktus į Namą, dėl ko, nešant šiuos daiktus ir juos sandėliuojant Name buvo pažeisti sienų dažai, galimai sužaloti mano baldai, įrenginiai, jais apsunkinti praėjimai. Detaliau dėl galimos žalos Namui pasisakysiu tada, kai man bus leista apžiūrėti su antstoliu savo baldus, įrenginius ir Namo stovį. Sutartį nutarė nutraukti ne tik todėl, kad netinkamai elgiasi atsakovas mano Namu, Namo baldais, įrenginiais, bet ir dėl to, kad išnuomojus turtą, D. A. nesumokėjo už liepos mėnesį nuomos, nepasiėmė sąskaitos (nors paaiškinau jam, kad gaus sąskaitą į pašto dėžutę) už komunalinius patarnavimus, neteikė duomenų apie išnaudotas dujas, elektrą, vandenį, nors susitarėme, jog jis tai privalo daryti. Tai reiškia, D. A. - nesumokėjo už elektrą, vandenį, dujas ir kitus patarnavimus. O dabar man yra aišku, jog jis ir nesiruošė mokėti ateityje. Be to, D. A. nepjovė žolės, neprižiūrėjo žemės sklypo, aplinkos, todėl jos nuomone - tinkamai neprižiūrėjo išnuomoto jam Turto. Pranešimu ji pareikalavo iki 2022-07-13 sumokėti nuomos mokestį bei sumokėti už komunalinius patarnavimus (kurie nurodyti Sutartyje ir sukonkretinti aukščiau paminėtame Pranešime). Taip pat, iki minėtos datos, prašė atstatyti į tokią padėtį (į vietas, kambarius), kokioje jie buvo D. A. perduodant Namą, man priklausančius baldus, buitinę techniką

Taigi, iš faktinių aplinkybių matyti, kad D. A. Sutartį pažeidė ir todėl Sutartis buvo pagrįstai nutraukta. Jeigu D. A. ir būtų sumokėjęs nuomą, kitus mokesčius, jeigu po jos raštiško pareikalavimo jis būtų pašalinęs kitus pažeidimus (Namo baldų ir įrenginių atstatymas į jų vietą iki atsakovas Namą perėmė, Namo atlaisvinimas nuo atsakovo suvežtų daiktų ir baldų, sklypo priežiūra) jį informavo, kad Sutartį nutraukia nuo 2022-09-11, taip, kaip numatyta Sutarties 5.2 p. Kadangi D. A. ne tik nepašalino pažeidimų (nuomos ir komunalinių mokesčių nemokėjimas, Namo, sklypo nepriežiūra, Namo naudojimas ne pagal paskirtį, smurto panaudojimas prieš mane), bet tyčia kirviu sugadino jos turtą (durų žaliuzes, duris), galimai padarė sužalojimus Namo viduje, prieš mane elgėsi neleistinai ir ciniškai (koliojo, traukė jėga iš mašinos, grasino sukapoti mašiną, mane ir mano baldus), neįvykdė kitų mano reikalaujamų veiksmų (nepateikė asmens duomenų apie tariamą jo draugę), tai dėl esminių pažeidimų nutraukus sutartį, D. A. su visa manta ir be mano sutikimo įleistais pašaliniais, į nuomos Sutartį neįrašytais asmenimis privalo būti iškeldintini.

Atsakovas D. A. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštais reikalavimais nesutinka visiškai, prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė teismui pateikė nuomos sutartį Nr. 2022-06-14 su nukirptu sutarties 3 lapu. Šias aplinkybes įrodo trečias sutarties lapas be numeracijos (turėtų būti 3/3), nors sutartis yra trijų lapų ir lapai numeruoti (1/3, 2/2, 3/3). Nukirptame sutarties lape ieškovė savo ranka buvo užsirašiusi atsakovo draugės ir jos neįgalaus sūnaus rekvizitus. Apie kartu gyvenančius asmenis jai buvo pranešta ir žinoma. Ieškovė pirmo vizito metu birželio 18 d. atvyko, apkarpyti medelių, susipažino su atsakovo drauge. Vizito metu matė atvežtus baldus. Ieškovė užjautė atsakovo draugę dėl kilusio karinio konflikto Ukrainoje, nes H. B. yra ukrainietė, augina neįgalų vaiką ir buvo priversta bėgti iš Ukrainos. 2022-06-20 paskambino ryte su pretenzijomis, sakydama, kad jos netenkina esama padėtis, nenori nuomojamose patalpose svetimų baldų. Laikotarpiu nuo 2022-06-20 iki 2022-06-24 vyko pokalbiai su brokeriu R. P. Po pokalbio ieškovė kiek aprimo. 2022-06-27 pradėjo reikšti nepasitenkinimą, kad perstumdyti baldai, o ieškovas naudoja savo atsivežtus baldus, jog lankysis kone kartą du per savaitę, inicijavo konfliktą. Atsakovas paminėjo, jog nuomojosi namą siekiant privatumo ir ramybės, neturėjo tikslo kartu gyvent su nuomotoja, taip pat paaiškino, kad sutarties 2.8 punktas nedraudžia atlikti pertvarkymus (baldų perstūmimas nelaikytinas pertvarkymu). Pastaroji pareiškė, kad lankytis gali kada nori, nes namas yra jos nuosavybė. 2022-06-29 šalys susitiko prie prekybos centro MOLAS, ieškovas buvo pasirengęs sumokėti už sekantį mėnesį, tačiau pokalbio metu ieškovė pradėjo kažką nerišliai kalbėti, jog ji jaučiasi apgauta, jos netenkina sąlygos. Atsakovas paprašė grąžinti sumokėtą depozitą, tačiau ieškovė atsisakė. Kadangi įmokėto depozito suma dengė ateinančio mėnesio nuomos kainą, buvo pasakyta, kad nebus mokamas nuomos mokestis, bus ieškoma kito būsto. Po susitikimo 2022-07-01 ieškovė atsiuntė žinutę, kad 2022-07-04 atvyksta patalpų. 2022-07-21 ieškovė nepranešus atsakovui savavališkai pateko į nuomojamas patalpas, ėmė šeimininkauti ir dėlioti daiktus, kaip jie, jos manymu, turėtų būti. Atsakovui grįžus anksčiau laiko, aptikus po nuomojamas patalpas vaikštančią ieškovę kilo konfliktas, kurio metu atsakovas nukentėjo, buvo apibraižytas, apspardytas. Šios aplinkybės konstatuotos ieškinio Priede Nr. 12. Dėl įvykio buvo iškviesta policija. Po ieškovės vizito atsakovas pasigedo savo nuomos sutarties egzemplioriaus, draugė pasigedo piniginių lėšų. Dėl dingusių pinigų, sutarties parašytas pareiškimas policijai. Po 2022-06-29 susitikimo ieškovė apsisprendusi negrąžinti sumokėto depozito ir nutraukti nuomos sutartį, reikalavo mokėti nuomos mokestį už sekančius mėnesius anksčiau nustatyto laiko. 2022 m. liepos 20 d. sms žinute praneša, kad laikas kraustytis, bus atjungta elektra ir vanduo bei reikalauja nuomos mokesčio už du mėnesius, kai nuomos mokesti turėtų būti sumokėtas iki mėnesio 28 dienos (ieškinio Priedas Nr. 6). Kad ieškovė savo iniciatyva nutraukė nuomos sutartį anksčiau laiko, patvirtina ir ieškinio Priede Nr. 10, Nr. 11 ir Priede Nr. 14 nurodytos aplinkybės. Beje su datomis ieškovė niekaip neapsisprendžia. Ieškovė nepagrįstai reiškia reikalavimą ir dėl žalos atlyginimo. Dėl galimai sukeltos žalos (išsinėrė žaliuzių profilis iš laikiklio) yra kalta pati ieškovė. Nuleidžiamos žaliuzės yra valdomos nuotoliniu pultu. Konflikto metu 2022­07-21 ieškovė išeidama per duris, nuspaudė žaliuzių nuleidimo mygtuką. Atsakovui sekant paskui, nepastebėta, kad žaliuzės buvo nusileidusios žemiau laikinių durų viršaus. Atidarant duris, jomis kliudytos nuleidžiamos žaliuzės. Šiuos teiginius patvirtina ieškinio Priede Nr. 17, 18 užfiksuotos aplinkybės. Nors raštuose policijai, teismui ieškovė meluoja dėl atsakovo švaistymosi kirviu, grasinimų, užfiksuotose nuotraukose matyti, kad žaliuzių skresiniai buvo veikiami jėgos į lauko pusę. T.y. atidarant duris, durų kampu kliudytos nuleidžiamos žaliusės, kurių skersiniai išsinėrė iš stovo į lauko pusę, dalis jų taip ir užstrigusi. Jei atsakovas būtų kirviu kapojęs žaliuzes, jose būtų aiškiai matyti kirtimo žymės. Jei būtų trenkta pentimi - matytųsi įlinkimai. Faktinių aplinkybių protokoluose (ieškinio Priedas Nr. 17, 18) užfiksuotos durys, žaliuzės. Minėti durų pabraižymai (apačioje) galėjo būti padaryti anksčiau, ne atsakovo, taip pat pačios P. ar atvykusių darbininkų 2022-07-21. Ji į nuomojamas patalpas pateko nesant atsakovui. Antstolis A. Selezniovas fiksavo aplinkybes 2022-07-22, o antstolė V. Daugirdienė rugpjūčio 16 d. Beje, antstolės V. Daugirdienės faktinių konstatavimo aplinkybių protokole matyti, kad dešinys viršutinis durų kampas truputį nubrauktas. Kaip nurodyta aukščiau, atidarant duris į lauką, jos atsitrenkė į nuleidžiamas žaliuzes, kurių skersiniai išsinėrę iš stovų nukrito. Abiejuose faktinių aplinkybių protokoluose matyti, kad atsakovas nieko nelietė. Net šluota prie durų toje pačioje vietoje kaip prieš mėnesį. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie patirtą žalą, tik preliminarius skaičiavimus perkant naujus daiktus. Tiek durys, tiek žaliuzės nebuvo nauji. Tenkinant reikalavimą dėl tariamos 3539,16 Eur priteisimo būtų pažeistas restitutio at integrum principas, nes ieškovė nepagrįstai praturtėtų.

Teismo posėdžio metu ieškovė L. P. palaikė savo reikalavimus, prašė jį tenkinti, patvirtino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog, siekdama prisidėti prie pensijos, ji jau ne pirmus metus nuomoja jai priklausantį kotedžą (duomenys neskelbtini) ir niekada nėra turėjusi tokių didelių bėdų kaip su atsakovu. Jos kotedžas yra gerame kvartale, su gražia aplinka, labai prižiūrėtas, geroje kaimynystėje, todėl ir nuomos kaina nėra maža ir atitinkamai nuomotojai visuomet buvo mandagūs, mokūs ir padorūs žmonės. Atsakovą kaip nuomininką jai surado brokeris P., nes ji rinkosi iš kelių nuomotojų ir sudarydama sutartį su atsakovu pabrėžė, jog namas yra su visais baldais ir buitine technika ir turės būti atitinkamai prižiūrimas, tvarkomas, nuomotojas privalės prižiūrėti ir aplinką. Sutarties sudarymo metu ji suprato, kad atsakovas gyvens vienas be šeimos, nes apie tai jis net neužsiminė. Tik pradėjus jam gyventi, ji atvyko apžiūrėti kaip pagal iš anksto suderintą laiką atvyks medžių genėtojai ir nustebo pamačiusi, kad atsakovas gyvena ne vienas, o su moterimi ir vaiku, be to, jos gražius tvarkingus namus pavertė sandėliu, kadangi susivežė tiek baldų ir visokių rakandų, kad name nebeliko kur praeiti. Ji gražiai paprašė nedaryti iš jos namo sandėlio, o tvarkingai jį prižiūrėti, dėl ko ir įvyko pirmasis konfliktas. Ne tik atsakovas buvo grubus, keikėsi, bet į pokalbį įsijungė ir jo draugė, sakydama, kad čia jos namai, nes jie sumokėjo nuomą ir dabar elgsis kaip jie norės. Be to, nuomininkas turėjo jau birželio pabaigoje sumokėti nuomą už liepą į priekį ir jiems susitikus prie PC “Molas“, vėl įvyko konfliktas ir ji pinigų už nuomą jau negavo. Buvo priversta kreiptis į advokatą, antstolę, kviesti policiją, kad patektų į savo turtą ir galėtų jį apžiūrėti. Atsakovas savavališkai gyveno jos name iki pat rugsėjo ir nemokėjo jokių komunalinių mokesčių, sugadino turtą, buvo pasijungęs savo generatorių, kuris iš esmės yra nesaugus ir negali būti naudojamas tokiomis sąlygomis, kraupino kaimynus dideliu garsu, be to, ne tik paliko namus siaubingos būklės, bet ir išsikeldamas pakeitė spynas, kad ji negalėtų patekti, dėl to jai teko samdyti įmonę raktų keitimui ir namo valymui. Paaiškino, jog dėl šios istorijos ji patyrė didžiulį stresą, buvo ne tik įžeidinėjama atsakovo grubiais žodžiais, tačiau tarp jų buvo ir susistumdymas, jai buvo sutrikdyta sveikata , kas žinoma sukėlė jai ir neturtinę žalą. Ji supranta, kad atsakovas kaip paaiškino, niekada nėra niekur dirbęs, yra teistas, neturi jokių pajamų tik dideles skolas, kurias jau išieško antstoliai, todėl net ir turėdama sprendimą, ji nieko negaus.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas, advokatas G. Daugėla, prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi, patvirtino procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, jog, nagrinėjamu atveju, yra daugiau nei reikia įrodymų ir faktinių aplinkybių, kad ieškovė pagrįstai nutraukė su atsakovu sudarytą nuomos sutartį dėl atsakovo kaltės, kadangi jis padarė esminius sutarties pažeidimus – nesaugojo jam išnuomoto turto, privežė ir apkrovė savo daiktais, baldais, perstumdė baldus, padarė iš namo sandėlį, atėjus laikui, nesumokėjo nuomos mokesčio už liepos mėnesį, nemokėjo komunalinių mokesčių, netvarkė namų ir jų neprižiūrėjo, pakeitė durų spynas, sugadino ieškovei priklausantį turtą – laukujas duris, apsaugines žaliuzes. Be kita ko, atsakovo grubus nepateisinamas elgesys su tokio amžiaus moterimi, sukėlė jai akivaizdžius neigiamus išgyvenimus, stresą, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovės patirtą neturtinę žalą.

Atsakovo atstovas, advokato padėjėjas G. Degimas, teismo posėdžio metu paaiškino, jog jo klientas pripažįstą, jog konfliktas taro jų su ieškove tikrai buvo ir to neneigia. Jis, iš tiesų, laiku nesumokėjo nuomos mokesčio, nemokėjo už komunalines paslaugas, nors tokias galimybes ir turėjo. Greičiausiai jis taip elgėsi, nes nuo pat pirmos gyvenimo ieškovės name savaitės, tarp jų su ieškove kilo konfliktas. Atsakovas laikosi nuomonės, kad ieškovė pernelyg kišosi ir dažnai lankėsi išnuomotame turte be atsakovo žinios, be to, jis nemato nieko bloga, kad atsivežė savo baldus ir nelaiko to namo pertvarkymu. Nurodė, jog jis negalėjo sugadinti apsauginių žaliuzių, nes jis net neturėjo pultelio, o pati ieškovė konflikto metu paspaudė pultelį ir žaliuzės pradėjo leistis kol durys buvo dar atidarytos. Atsakovas savo atstovui paaiškino, jog jis neturėjo galimybių niekur taip skubiai išsikraustyti, todėl buvo priverstas gyventi name su vaiku be elektros. Nurodė, jog nuo pat pradžių ieškovei buvo nurodyti visi kartu gyvenantys asmenys ir net įrašyti į paskutinį sutarties lapą, kurio ieškovė sąmoningai nepateikė teismui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės su atsakovu 2022 m. birželio 14 d. sudarė Nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. 2022 06 14 , pagal kurią iki 2023 m. birželio 30 d. išnuomojo jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - 134,75 m² namą, su dviem parkavimo vietomis automobiliams ir 2 arų žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad sutarties sudarymui tarpininkavo liudytoju byloje apklaustas nekilnojamojo turto brokeris, R. P.

Tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovas gyveno ieškovei priklausančiame name ir išsikraustė 2022 m. rugsėjo 2 d., todėl teismas laiko šią faktinę aplinkybę nustatyta (CPK 187 straipsnis).

Matyti, jog tarp šalių – ieškovės ir atsakovo, susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai.

Ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar pagrįstai ieškovė nutraukė su atsakovu sudarytą nuomos sutartį, ar atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovės prašomus turtinius nuostolius, neturtinę žalą.

Bylos duomenimis, šalių, atstovų paaiškinimais nustatyta, jog netrukus po nuomos sutarties sudarymo, 2022 m. birželio 18 d., tarp šalių: ieškovės ir atsakovo, įvyko pirmasis konfliktas dėl to, kad nuomininkas be ieškovės (nuomotojos) žinios atsivežė ir įsinešė į išnuomotą namą visą eilę baldų ir savo asmeninių daiktų, kuriuos sunešė į namus. Ieškovė laikosi pozicijos, jog jos išnuomotas namas buvo labai tvarkingas su visais reikiamais baldais ir buitine technika ir negalėjo būti naudojamas sandėliavimui, kaip tai padarė atsakovas.

Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad pagal šalių sudarytos sutarties 2.2. p. atsakovas jau iki 2023 m. birželio 28 d. turėjo ieškovei sumokėti sutartyje aptartą nuomos mokestį už liepos mėnesį, tačiau tarp šalių ir vėl kilo konfliktas susitikimo prie PC Molas metu ir atsakovas savo sutartinės pareigos tinkamai neįvykdė, nuomos mokesčio nesumokėjo.

Matyti, jog nuo pat sutarties sudarymo pradžios, pirmosiomis sutarties galiojimo savaitėmis išryškėjo ieškovės ir atsakovo interesų skirtumai ir abi šalys skirtingai suprato ir vykdė nuomos sutarties sąlygas, tačiau šios aplinkybės nepaneigia atsakovo pareigos laiku ir tinkamai mokėti nuomos mokestį.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra naudotis išnuomota gyvenamąja patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.576 straipsnis, 6.583 straipsnio 1 dalis).

Sutartims vykdyti labai svarbus šalių bendradarbiavimas, solidarumas, abipusiškumas, sąžiningas pareigų vykdymas, šių sutarčių vykdymas pasikeitus aplinkybėms ir galimybė iš naujo susiderėti dėl tam tikrų sutarties sąlygų, tačiau esminis principas išlieka tas, kad šalis privalo vykdyti sutartį, net jei ją vykdyti tampa sudėtingiau, – tai universalus pasikeitusių aplinkybių instituto taikymo kriterijus, reiškiantis, kad įprasti sunkumai vykdant sutartį negali šalies atleisti nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Kai sutartis pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-319/2015).

Svarbiausias esminio pažeidimo kriterijus įtvirtintas CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Įstatymų leidėjas nustatė, kad vienos šalies inicijuota sutarties pabaiga yra pagrįsta tuo atveju, jeigu nukentėjusioji šalis negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį. CK 6.497 straipsnio 1 dalis nustato sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu, t. y., kad nuomotojas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu: 1) nuomininkas naudojasi daiktu ne pagal sutartį ar daikto paskirtį; 2) nuomininkas tyčia ar dėl neatsargumo blogina daikto būklę; 3) nuomininkas nemoka nuomos mokesčio; 4) nuomininkas nedaro remonto tais atvejais, kai jis pagal įstatymus ar sutartį privalo jį daryti; 5) yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai.

CK 6.218 straipsnyje nustatyta vienašališko sutarties nutraukimo tvarka, t. y. nesikreipiant į teismą. Sprendžiant, ar toks sutarties nutraukimas yra teisėtas, be sutarties nutraukimo pagrindų egzistavimo, svarbu taip pat nustatyti, ar sutartis nutraukta nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019, 18 punktas). Šioje normoje nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Taigi, ši taisyklė nustato du reikalavimus vienašaliam sutarties nutraukimui: 1) apie sutarties nutraukimą ne teismo tvarka būtina iš anksto pranešti sutartį iš esmės pažeidusiai šaliai; 2) nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas pranešimas apie sutarties nutraukimą.

Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas iš esmės pažeidė nuomos sutarties sąlygas.

Analizuojant byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių, atstovų paaiškinimų visumą, darytina išvada, jog ieškovė tinkamai išlaikė vienašališką nuomos sutarties nutraukimo procedūrą ir tai padarė pagrįstai ir teisėtai, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti Nuomos sutartį nutrauką dėl atsakovo kaltės yra pagrįstas įrodytas ir tenkintinas.

Bendrosios nuomos santykius reglamentuojančios teisės normos numato tam tikras nuomininko pareigas, susijusias su nuomojamo daikto būklės užtikrinimu. CK 6.493 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Vadovaujantis CK 6.499 straipsnio 2 dalimi, jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, taigi jis negali pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008).

Nagrinėjamu atveju, padarytus nuostolius bei jų dydį patvirtina byloje pateikti duomenys – antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, mokėjimų už komunalines paslaugas kvitai, UAB “Šalnos prekyba” PVM sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitas, susitarimas dėl valymo paslaugų, kiti rašytiniai įrodymai, ieškovės, jos atstovo paaiškinimai.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog, iš tiesų, atsakovas neginčija fakto dėl to, kad nemokėjo nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių, nes laikėsi nuomonės, kad tam ieškovė gali panaudoti depozito pinigus. Atsakovas ginčijo turtinės žalos dydį, susijusį su laukujų durų sugadinimu ir apsauginių namo žaliuzių remontu, nurodydamas, kad konflikto metu ieškovė pati paspaudė žaliuzių automatinį nusileidimą ir dėl to jos buvo sugadintos, jų sugadinimus galėjo įtakoti ir kiti veiksniai.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patikslino savo reikalavimus, susijusius su laukujų durų remontu, ir juos įvertino 600 Eur ir prašė priteisti 915 Eur už sugadintų apsauginių žaliuzių remontą pagal pateiktą sąmatą.

Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir jose nurodytą praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.).

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginami, o žalą, padarytą asmeniui ar turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai suponuoja išvadą, jog dėl atsakovo netinkamo sutarties laikymosi, matuti, jog žala dėl namo ir jame buvusių daiktų remonto kilo namo nuomos laikotarpiu, teismas sprendžia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos yra akivaizdus ir įrodytas byloje surinktais įrodymais.

Atsakovas D. A. bylos nagrinėjimo metu nepateikė duomenų, galinčių paneigti jo, kaip nuomininko, atliktų veiksmų neteisėtumą ar žalos atsiradimo atsitiktinumą, o savo atsikritimus grindė iš esmės tik savo paaiškinimais atsiliepime.

Teismo vertinimu, ieškovė byloje pateiktais duomenimis įrodė padarytos žalos faktą ir dydį, kurį turi atlyginti atsakovas, nes žala atsirado dėl atsakovo netinkamo naudojimosi išnuomotu daiktu, jo sudarytos nuomos sutarties laikotarpiu. Taigi nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos.

Analizuojant aptartų aplinkybių ir įrodymų visumą ir juos vertinant remiantis įrodymų pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, jog ieškovės reikalavimai dėl patirtų nuostolių ir negautų pajamų yra pagrįsti ir įrodyti visiškai, todėl priteistini pilna apimtimi.

Ieškovei iš atsakovo priteistina turtinė žala pagal teismo posėdžio metu patikslintus ieškovės reikalavimus, t.y.: 33,28 Eur nesumokėto nuomos mokesčio už laikotarpį iki 2022m. rugpjūčio 16 d., 566,61 Eur už atsakovo pragyventą laiką name po nuomos sutarties nutraukimo skaičiuojant už 17 kalendorinių dienų po 33,33 Eur; 2208,34 Eur ieškovės patirtų nuostolių atlyginimo už sugadintą ieškovės turtą nuomos laikotarpiu, nesumokėtas komunalines paslaugas, namo valymo, raktų keitimo ir kt paslaugas.

Dėl neturtinės žalos

Ieškovė ieškiniu taip pat prašė teismo priteisti jai 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Savo reikalavimą grindė iš esmės savo ir atstovo paaiškinimais, nurodydama, kad niekada nebuvo susidūrusi su tokiu konfliktišku nuomininku, kuris būdamas ir jaunesnis, ir fiziškai stipresnis, jai grasino, keikė necenzūriniais žodžiais, stumdėsi, kapojo daiktus kirviu, be to, visas laikotarpis iki jis išsikraustė iš nuomojamo namo buvo pilnas įtampos ir streso dėl užsitęsusio konflikto ir baimės kokios būklės bus jos turtas po to kai jis išsikels, kaip reikės sumokėti susikaupusias skolas už komunalinius mokesčius. Be to, ieškovė sužinojo, jog atsakovas yra ne tik teistas, bet ir neturi jokių oficialių pajamų ar turto, o jo atžvilgiu jau vykdomi išieškojimai. Tiek ji, tiek ir atsakovas kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo.

Asmens teisė į patirtos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą įstatymo nustatyta tvarka – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisių garantija. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (generalinio delikto doktrina). Civilinė atsakomybė grindžiama visiško nuostolių atlyginimo principu: žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 263 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-469/2022).

Kasacinis teismas nuoseklioje praktikoje pabrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007; kt.).

Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas, visų pirma, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog atsakovas pažeidė nuomos sutartį, dėl ko ieškovė pagrįstai ją nutraukė bei, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų gyvenant išnuomotame turte ir ieškovei padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Nustatyta ir tai, kad, iš tiesų, atsakovas yra jaunesnis ir fiziškai stipresnis už ieškovę ir jo elgesys, vartojami žodžiai ieškovės atžvilgiu buvo iš tiesų itin konfliktiški, tai paliudijo ir byloje apklaustas liudytojas R. P. Be to, byloje yra duomenų, kad atsakovas yra teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su sveikatos sutrikdymu, eilę kartų baustas administracine tvarka ir šių aplinkybių visumą leidžia teismui daryti išvadą, jog grubiu ir konfliktišku savo elgesiu atsakovas iš esmės pažeidė kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (generalinio delikto doktrina), todėl labiau tikėtina, kad jo neteisėti veiksmai įtakojo ieškovės neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, įtampą, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, kas sąlygojo ir neturtinės žalos atsiradimą.

Visgi, vertindamas priteistinos žalos dydį pinigais, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, susijusių su ieškovės sveikatos būkle, jos pablogėjimu, vartojamais medikamentais, skirtu gydymu, todėl šis ieškovės reikalavimais tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 750 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos 3558,23 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 3600,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 100 Eur žyminio mokesčio, 756,92 Eur už antstolių veiksmus konstatuojant faktines aplinkybes, 2 744 Eur už advokato G. Daugėlos suteiktas teisines paslaugas.

Kadangi reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, teismas laiko, jog buvo patenkinta apie 83 procentai ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina dalis jos bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. 2 988,80 Eur.

Ieškovė buvo atleista nuo dalies mokėtino žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovo priteistina 80 Eur žyminio mokesčio.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. A. 2808,23 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai aštuoni Eur 23 cnt) nuostolių atlyginimo ir 750 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt Eur) neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, t.y. 3558,23 nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. rugpjūčio 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės L. P. naudai.

Priteisti iš atsakovo D. A. 2 988,80 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės L. P. naudai.

Priteisti iš atsakovo D. A. 80 Eur žyminio mokesčio į Valstybės biudžetą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.