Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų – bankrutuojančių asmenų D. D. ir P. D. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-6902-418/2019, kuria netenkintas bankrutuojančių asmenų bankroto administratoriaus prašymas dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto tvirtinimo ir bankroto byla nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi pareiškėjams P. D. ir D. D. iškėlė fizinio asmens bankroto bylą. 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančių asmenų kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai, o 2014 m. liepos 23 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių P. D. ir D. D. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas.

2. Bankrutuojančių P. D. ir D. D. bankroto administratorius R. S. teismui pateikė prašymą patvirtinti bankrutuojančių asmenų Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą (b.l. 1).

3. Nurodė, kad kreditoriams neaktyviai dalyvaujant 2019 m. spalio 17 d. sušauktame pakartotiniame kreditorių susirinkime nebuvo pritarta sprendimui dėl Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto tvirtinimo. P. ir D. D. bankroto byloje pagal mokumo atkūrimo planą įsipareigojimai kreditoriams ir administravimo išlaidos padengtos pilnai.

4. Suinteresuotas asmuo kreditorius PlusPlus Capital AS su prašymu nesutiko (b.l. 26-29).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi bankrutuojančių P. D. ir D. D. bankroto administratoriaus R. S. prašymo dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto tvirtinimo netenkino ir bankrutuojančių asmenų P. D. ir D. D. bankroto bylą nutraukė (b.l. 38-43).

6. Teismas nurodė, kad teismui pateiktas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas pasirašytas bankrutuojančių asmenų P. D., D. D. ir bankroto administratoriaus, tačiau nepasirašytas kreditorių susirinkimo pirmininko. Iš pateikto kreditorių 2019 m. spalio 17 d. susirinkimo protokolo matyti, kad kreditoriai nesuteikė įgaliojimų kreditorių susirinkimo pirmininkui pasirašyti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą. Akto nepasirašymo protokolas teismui nepateiktas. Taigi, mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas teismui pateiktas nesilaikant jo parengimo ir pateikimo teismui Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 30 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros.

7. Iš teismui pateikto bankrutuojančių P. D. ir D. D. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto, matyti jog fizinio asmens bankroto proceso metu bankrutuojantys asmenys įmokėjo 8 925,53 Eur (P. D. 4 241,60 Eur, D. D. 4 683,93 Eur). Buvo parduotas hipoteka įkeistas bankrutavusiems asmenims priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), už 31 300,00 Eur, iš kurių 30 361,00 Eur pervesta bankrutuojančių asmenų kreditoriui, 939,00 Eur suma skirta administravimo išlaidoms padengti. Iš bankrutuojančių asmenų įneštos 8 925,53 Eur sumos 5 207,33 Eur paskirstyti kreditoriams, 3 718,20 Eur – bankroto administratoriui. Taigi, viso bankroto administratoriui buvo skirta 4 657,20 Eur suma.

8. Reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas buvo patvirtintas 2014 m. liepos 23 d. penkerių metų laikotarpiui, paskutiniai mokėjimai pagal šį aktą kreditoriams numatyti paskutinių metų antrą pusmetį, o teismui prašymas patvirtinti bankrutuojančių asmenų Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą pateiktas 2019 m. spalio 22 d. Šiuo atveju teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartimi patvirtintas Reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas yra formaliai įgyvendintas. Patvirtinus bankrutuojančių asmenų Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą turėtų būti nurašomos šios skolos: P. D. – 36 006,70 Eur kreditorei UAB „Intrum Lietuva“, 98 698,62 Eur kreditoriui PlusPlus Capital AS, 5 344,93 Eur kreditoriui SIA „B2Kapital“, 6 378,95 Eur kreditorei UAB „Gelvora“; D. D. – 36614,09 Eur kreditorei UAB „Intrum Lietuva“, 66 688,99 Eur kreditorei UAB „Baltijos kreditų sprendimai“, 14 172,61 Eur kreditoriui PlusPlus Capital AS, 5 328,62 Eur kreditoriui SIA „B2Kapital“, 6 358,71 Eur kreditorei UAB „Gelvora“.

9. Kreditorius PlusPlus Capital AS nesutinka, kad bankrutuojančių asmenų Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas būtų pavirtintas, kadangi bankrutuojantys asmenys nuslėpė bei neteisėtai panaudojo itin didelę lėšų sumą. Bankrutuojantys asmenys savo poreikių tenkinimui per visą bankroto laikotarpį numatė 474,98 Eur mėnesiui. Tvirtinant bankrutuojančių asmenų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą jų pajamas sudarė gaunamas darbo užmokestis: P. D. – 376,50 Eur (1 300,00 Lt); D. D. 398,22 Eur (1 375,00 Lt), viso 774,72 Eur. Šis jų darbo užmokestis buvo nurodytas neatskaičius mokesčių, todėl jiems realiai išmokamas darbo užmokestis buvo mažesnis. Iš Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto matyti, kad bankrutuojantys asmenys per bankrutavimo laikotarpį viso gavo 65 010,95 Eur pajamų: 2014 m. (už 5 mėn.) – 4 331,30 Eur, 2015 m. – 9 471,78 Eur, 2016 m. – 9 367,73 Eur, 2017 m. 13 526,11 Eur, 2018 m. – 22 190,21 Eur, 2019 m. (už 7 mėnesius) 6 123,82 Eur. Todėl vertinat bankrutuojančių asmenų 2017-2018 metais gautas pajamas matyti, kad jos buvo ženkliai padidėjusios. P. D. ir D. D. nevykdė pareigos ir apie savo padidėjusias pajamas bankroto administratoriaus neinformavo.

10. Bankrutuojančių asmenų Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte nurodyta, kad remiantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu bankrutuojantiems asmenims bankroto metu turėjo būti tokios skiriamos tokios būtinosios pragyvenimo išlaidos: 2014 m. (5 mėnesiams) – 4 500,00 Eur, 2015 m. – 10 920,00 Eur, 2016 m. – 10 920,00 Eur, 2017 m. – 10 920,00 Eur, 2018 m. – 12 648,00 Eur, 2019 m. – 7 378,00 Eur, kas per visą bankrutavimo laikotarpį sudaro 57 286,00 Eur. Tuo tarpu pagal 2014 m. liepos 23 d. nutartimi teismo patvirtintą bankrutuojančių P. D. ir D. D. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą buvo numatyta, kad per visą bankrutavimo laikotarpį bankrutuojantiems asmenims yra skiriamos 28 498,80 Eur išlaidos jų poreikiams tenkinti (474,98 Eur x 60). Tačiau patys bankrutuojantys asmenys nustatė 474,98 Eur sumą savo poreikiams tenkinti ir ši suma buvo patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi, o pasikeitus bankrutuojančių asmenų poreikiams buvo privaloma inicijuoti kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano tikslinimą, siekiant suderinti bankrutuojančių asmenų poreikius su kreditorių interesais.

11. Bankrutuojantys asmenys viso savo poreikiams tenkinti išleido 58 415,75 Eur, t. y dvigubai didesnę sumą, nei patvirtinta, o kreditorių reikalavimas tenkinti iš daugiau gautų pajamų, lėšų nebuvo skirta. Tai reiškia, kad bankroto metu bankrutuojantys asmenys savo poreikiams tenkinti išleido 58 415,75 Eur, o kreditorių reikalavimams tenkinti – tik 5 207,37 Eur. Šiuo atveju susiklostė situacija, kad bankroto baigimo stadijoje paaiškėjo, kad asmenys įvykdė kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plane jiems nustatytus mokėjimus kreditoriams pagal plane nustatytus dydžius, įvertinus bankrutuojančių asmenų gaunamas pajamas bankroto metu, tačiau pakankamai didele apimti padidėjus jų gaunamoms pajamoms, šios buvo išleistos tik bankrutuojančių asmenų poreikiams tenkinti. Nors bankrutuojantys asmenys pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kam buvo panaudotos didesne apimti gautos jų pajamos, tačiau tai negali būti pateisinama FABĮ įstatymo prasme, kai jame numatytos pareigos yra privalomos. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad paaiškėjus tokiai situacijai buvo nesilaikyta teisingos kreditorių ir bankrutuojančių asmenų interesų pusiausvyros.

12. Bankrutuojantys asmenys būtent jų pajamų padidėjimo metu, t. y. 2017 metais, skundė bankroto administratoriaus veiksmus Audito, apskaitos, turto ir vertinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Taip pat jie nesutiko, kad būtų parduodamas hipoteka įkeistas ir kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plane numatytas parduoti butas. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad bankrutuojantys asmenys pakankamai suvokė savo teises ir pareigas bankroto metu, kuriomis jie aktyviai naudojosi. Neinformavus bankroto administratoriaus apie padidėjusias pajamas ir šias pajamas išleidus tik savo poreikiams tenkinti, bankrutuojantys asmenys pažeidė FABĮ įstatyme jiems nustatytas pareigas ir kreditorių interesus, ir nors toks faktas paaiškėjo tik galutinėje stadijoje, tačiau tai yra pagrindas teismui nutraukti jų bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

13. Atskiruoju skundu bankrutuojantys asmenys P. D. ir D. D. prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b.l. 57-64). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas nepagrįstai netvirtino mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto ir apeliantų bankroto bylą nutraukė. Teismas nesivadovavo esminiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kadangi bankroto bylos nutraukimas bankrutuojančiam asmeniui sukelia rimtas pasekmes, nes asmuo dėl bankroto bylos iškėlimo vėl galėtų kreiptis į teismą tik po 10 metų. Teismas tiek pažengusioje pareiškėjų bankroto byloje, kurioje pareiškėjai buvo įvykdę 100 proc. mokumo atkūrimo plane nustatytų įsipareigojimų, taikė neproporcingą pažeidimui sankciją. Teismas neanalizavo ir nevertino, kodėl bankrutuojantys asmenys netikslino mokumo atkūrimo plano, kodėl ir kam naudojo uždirbtas didesnes pajamas, kokias patyrė didesnes išlaidas, nepareikalavo tai pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjai yra paprasti, teisinio išsilavinimo/bankroto administravimo žinių neturintys asmenys, kurių tiek FABĮ normų suvokimas, tiek bankroto procedūros eigos ir veiksmų suvokimas yra ribotas, minimalus, todėl jie gali kliautis tik bankroto administratoriumi ir jo teikiama informacija, konsultacijomis ir pagalba bankroto procese. Teismas šių aplinkybių nevertino, neanalizavo administratoriaus veiksmų gavus duomenis apie pareiškėjų gaunamą darbo užmokestį. Administratorius informacijos apie būtinybę tikslinti mokumo atkūrimo planą apeliantams neteikė, o jie apie tokią galimybę nežinojo. Pareiškėjai uždirbtas didesnes pajamas ne iššvaistė, o naudojo išimtinai būtiniesiems poreikiams, savo ir savo sūnaus išlaikymui tenkinti, kadangi pareiškėjų ir jų nepilnamečio sūnaus būtiniesiems poreikiams priteista suma – 474,00 Eur suma buvo aiškiai per maža. Vėliau apeliantams įsidarbinus užsienyje ir gaunant didesnes pajamas, tačiau ir patiriant didesnes išlaidas, mokumo plane nurodyta būtinųjų poreikių suma visiškai neatitiko jų realiai patiriamų būtinųjų išlaidų. Apie tai, kad pareiškėjams neužtenka priteistos sumos administratorius buvo informuotas. Pareiškėjai viso bankroto metu bendravo su administratoriumi, savo pajamų nenuslėpė. Teismas neteisingai konstatavo, jog bankrutuojantys asmenys nesilaikė pareigos apie savo pasikeitusias pajamas informuoti bankroto administratorių. Bankroto administratorius yra atsakingas už bankrutuojančio asmens veiksmų kontrolę. Taigi, pareiškėjai nepatikslino mokumo atkūrimo plano dėl bankroto administratoriaus veiksmų (neveikimo). Iš esmės pats mokumo planas yra įgyvendintas tinkamai. Teismas nurodytų aplinkybių nevertino, o nepagrįstai visą atsakomybę perkėlė pareiškėjams. Teismas net nesiaiškino, ar pareiškėjai informavo bankroto administratorių apie pasikeitusias aplinkybes, darbą užsienyje, apie patiriamas padidėjusias pajamas/išlaidas, kas patvirtintų, jog jie buvo aktyvūs bankroto procese. Administratorius turėjo teisę kreiptis dėl bankroto bylos nutraukimo, jeigu jie būtų netinkamai vykdę savo pareigas. Šių aplinkybių teismas taip pat netyrė ir nenagrinėjo. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas, nenustatė nagrinėjamo klausimo išsprendimui svarbių faktinių aplinkybių, dėl ko nagrinėjamas klausimas buvo išspręstas neteisingai. Teismas nepagrįstai nepasisakė ir nevertino aplinkybės, jog 2018 m. gruodžio 5 d. už 31 300 Eur buvo parduotas pareiškėjams priklausęs butas, taip pat, kad pagal mokumo atkūrimo planą pareiškėjai mokėjimus įvykdė, visa mokėjimo plane nurodytą sumą pervedė į depozitinę sąskaitą. Teismas pažeidė CPK 263 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nepagrįstai neatliko išsamios faktinės situacijos analizės, netyrė ir nevertino bylai reikšmingų aplinkybių. Teismas neatsižvelgė į paties kreditoriaus veiksmus bankroto proceso metu, ar kreditorius domėjosi apie bankroto procesą, ar jam buvo teiktos ataskaitos. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-52-248/2018 suformuotos praktikos ir neatskleidė bylos esmės.

13.2. Teismas turėjo įsitikinti, ar pateiktas prašymas atitinka FABĮ 30 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Nustatęs, kad bent vienas iš įstatymo nurodytų asmenų - fiziniai asmenys, bankroto administratorius ar kreditorių susirinkimo pirmininkas - nepasirašė plano įgyvendinimo akto, teismas turėjo vertinti akto nepasirašymo priežastis. Teismas turėjo ne tik vadovautis administratoriaus pateiktu mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktu ir kreditoriaus atsiliepimu, tačiau nustatęs, jog kreditorius įgyvendinimo akto nepasirašo dėl svarbios priežasties, grąžinti aktą administratoriui tikslinti ar/ir suteikti galimybę pasisakyti (žodžiu/raštu) patiems pareiškėjams. Teismas neįvertino administratoriaus pateiktų duomenų, neišklausė visų bylos šalių.

14. Apeliantai su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2019 m. gegužės 8 d. pareiškėjų administratoriui siųstą aiškinamąjį raštą dėl patirtų išlaidų, viršijančių būtinuosius poreikius; pareiškėjo elektroninius laiškus su priedais.

15. Bankrutuojančių P. D. ir D. D. bankroto administratorius R. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė dėl bankrutuojančių asmenų atskirojo skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra (b.l. 67-72).

16. Atsiliepime nurodė, kad mokumo atkūrimo plano rengimas ar jo tikslinamas yra bankrutuojančio asmens pareiga. Teismų praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad asmuo, kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, turėtų būti pakankamai susipažinęs su šia procedūra ir jai keliamais reikalavimais arba, jei nėra užtikrintas, ar sugebės pats tinkamai vykdyti nustatytus reikalavimus, gali kreiptis teisinės pagalbos, konsultuotis su šios srities specialistais. Bankrutuojantis asmuo turi pareigą rūpintis savo bankroto byla, bendradarbiauti su bankroto administratoriumi ir kreditoriais organizuojant bankroto procedūras, įsitikinti, kad yra laikomasi įstatymo numatytų terminų. Šiuo atveju apeliantai savo pareigas siekia perkelti bankroto administratoriui. Administratorius prižiūri bankroto procesą, kaip vykdomas teismo patvirtintas mokumo atkūrimo planas, siekiant užtikrinti ne tik bankrutuojančio asmens, bet ir jo kreditorių interesus. Pareiškėjai viso bankroto proceso metu nesiekė geranoriškai ir aktyviai bendradarbiauti su bankroto administratoriumi, laiku neteikė informacijos, dalį bankroto proceso vėlavo mokėti piniginius įnašus, skirtus kreditorių reikalavimams tenkinti. Tačiau jie ne kartą aktyviai ir pasinaudodami advokato teisine pagalba skundė ne tik bankroto administratoriaus veiksmus, bet ir ginčijo teismo išduotą leidimą parduoti pareiškėjams priklausantį butą, taip vilkindami bankroto procesą ir įkeisto turto pardavimą bei atsiskaitymą su kreditoriumi. Todėl teigti, kad apeliantai nesuvokė, kas yra bankroto procesas, kokios šalių teisės ir pareigos, yra nelogiška. Nevykdant nustatytų pareigų, neigiamos neveikimo pasekmės tenka pačiam bankrutuojančiam asmeniui. Pareiškėjai bankroto proceso metu neteikė informacijos bankroto administratoriui apie savo gaunamas pajamas pagal FABĮ nustatytus reikalavimus. 2019 m. vasario mėn. pareiškėjai pateikė bankroto administratoriui dalį informacijos apie jų gautas pajamas tik po bankroto administratoriaus 2019 m. sausio mėn. jiems siųsto prašymo. Bankroto administratorius, palyginęs jų pateiktą informaciją apie gautas pajamas su iš VSDFV gauta informacija, nustatė neatitikimų, dėl ko 2019 m. kovo 29 d. vėl kreipėsi į pareiškėjus dėl papildomos informacijos pateikimo. Nustatęs, kad pareiškėjai gavo ženkliai didesnes pajamas, nei buvo numatyta pagal planą, nurodė pareiškėjams, kad bankroto proceso metu pajamos, viršijančios būtinųjų poreikių išlaidas ir administravimo išlaidas, turi būti nukreiptos kreditorių reikalavimas tenkinti pagal proporciją. Apeliantai bankroto procedūrą vertina, kaip skolų nurašymo procedūrą. Papildomų sumų iš gautų padidėjusių pajamų kreditorių reikalavimų tenkinimui apeliantai neskyrė, jas panaudojo savo nuožiūra. Kreditorių susirinkimas administratoriaus parengtam mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto tvirtinimui nepritarė.

17. Administratorius su atsiliepimu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – prašymų P. D. ir D. D., paklausimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kopijas.

18. Suinteresuotas asmuo kreditorius SIA „B2Kapital“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą (b.l. 86-87).

19. Atsiliepime nurodė, kad palaiko kreditoriaus PluPlus Capital AS atsiliepime išdėstytus argumentus. Pareiškėjams nesilaikant jiems nustatytų pareigų, pažeidžiamas interesų pusiausvyros principas bei kreditorių teisės. Teismas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą nutraukti P. D. ir D. D. bankroto bylą.

20. Suinteresuotas asmuo kreditorius PlusPlus Capital AS atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą (b.l. 76-79). Nurodė šiuos argumentus:

20.1. Teismas priėmė pagrįstą nutartį, todėl jos naikinti nėra pagrindo. Bankrutuojantys asmenys nėra pateikę jokių įrodymų, kurie patvirtintų mokumo atkūrimo plane numatytas būtinąsias išlaidas viršijančių išlaidų panaudojimo pagrįstumą. Bankroto bylos metu bankrutuojantys asmenys iniciavo bankroto administratoriaus atstatydinimą ir pakeitimą, skundė administratoriaus veiksmus administratoriaus veiklą kontroliuojančioms institucijoms, apskundė teismo nutartį, kuria leista parduoti jiems priklausant turtą. Be to, P. D. yra UAB „Domiva“ vadovas, todėl akivaizdu, kad einant tokias pareigas asmuo turi sukaupęs patirtį bei teisines žinias, jog suvogtų, kad atsiradus realiam poreikiui didinti būtiniesiems poreikiams skirtas lėšas, visų pirma, šis interesas turi būti suderintas su kreditoriais ir patvirtintas patikslintas mokumo atkūrimo planas, kaip tai numatyta FABĮ. Todėl pareiškėjai savo pasyvumą bankroto byloje bei lėšų nuslėpimą nuo kreditorių nepagrįstai bando pateisinti įstatymų nežinojimu ar administratoriaus netinkamu pareigų atlikimu. Teismas detaliai išnagrinėjo bankroto bylos nutraukimo FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu sąlygų visetą. Atsižvelgus į bylos aplinkybes, nuslėptų lėšų dydį, mokumo atkūrimo plano sprendimų ilgalaikį ignoravimą, teismas pagrįstai nutraukė bankroto bylą ir tokia priemonė, yra visiškai pagrįsta, adekvati išaiškėjusiam bankrutuojančių asmenų nesąžiningumui.

20.2. Tai, kad prašymo dėl bankroto bylos užbaigimo teismas nenagrinėjo žodinio proceso tvarka ir į jo nagrinėjimą nepakvietė pareiškėjų, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas pažeidė CPK normas ar principus. Dar iki teikiant teismui tvirtinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą pareiškėjai žinojo kreditorių poziciją ir turėjo visas galimybes pateikti teismui visus, jų manymu, bylos baigčiai svarbius įrodymus ar paaiškinimus, tačiau to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

22. Apeliacijos objektą šioje byloje sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas bankroto administratoriaus prašymas dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto tvirtinimo ir fizinių asmenų bankroto byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

23. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek apeliantės, tiek bankroto administratoriaus naujai pateikti rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau atsižvelgus į bankroto bylose egzistuojantį viešąjį interesą, į tai, kad šie dokumentai gali būti reikšmingi sprendžiant dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, bei įvertinus, jog byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę su jais susipažinti, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus, išskyrus apeliantų ne valstybine kalba ir be jų vertimo pateiktus dokumentus (CPK 113 str. 3 d.), priima ir vertina bendrame įrodymų kontekste (CPK 314 str.).

Dėl atskirojo skundo esmės

25. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi pareiškėjams P. D. ir D. D. iškėlė fizinio asmens bankroto bylą. 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančių asmenų kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių P. D. ir D. D. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas.

27. Tolesnė stadija yra mokumo atkūrimo plano įgyvendinimas, kuriai pasibaigus yra pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas. Pagal FABĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai atliktas paskutinis mokumo atkūrimo plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Jeigu bent vienas iš šioje dalyje nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu. Teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 30 str. 2 d.).

28. Pažymėtina, kad FABĮ 30 straipsnio 2 dalies norma nenustato imperatyvo, kad šis klausimas turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantams apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka buvo žinoma, jie šios aplinkybės neneigia, todėl jie turėjo teisę teismui teikti paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, tačiau šia teise pirmosios instancijos teisme nesinaudojo.

29. Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas, kuris pateiktas teismui nesilaikant tokio akto parengimo ir pateikimo teismui procedūros, taip pat neįgyvendinus mokumo atkūrimo plane nurodytų sąlygų, sudaro pagrindą netvirtinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto ir neleisti užbaigti bankroto bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-313/2018). Taigi, pagal minėtoje nutartyje kasacinio teismo pateiktą FABĮ 30 straipsnio 1 dalies normos aiškinimą, prieš svarstant apie sprendimą dėl bankroto procedūrų užbaigimo, teismas turi patvirtinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, atsižvelgdamas į procedūrinius tokio akto parengimo ir pateikimo teismui aspektus bei į tai, ar buvo įgyvendintos mokumo atkūrimo plane nurodytos sąlygos.

30. Nagrinėjamu atveju, bankroto administratorius 2019 m. spalio 22 d. teismui pateikė prašymą patvirtinti bankrutuojančių asmenų Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, kuris pasirašytas bankrutuojančių asmenų P. D. ir D. D. bei bankroto administratoriaus, tačiau jo nėra pasirašęs kreditorių susirinkimo pirmininkas (b.l. 7-15). Iš byloje pateikto pakartotinio 2019 m. spalio 17 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad kreditoriai nesuteikė įgaliojimų kreditorių susirinkimo pirmininkui pasirašyti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą (b.l. 4-5). Akto nepasirašymo protokolas teismui nepateiktas.

31. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas patikrino Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto atitiktį FABĮ 30 straipsnio 1 dalies reikalavimams ir pagrįstai darė išvadą, jog aktas teismui pateiktas nesilaikant FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytos jo parengimo ir pateikimo teismui procedūros. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jau vien šios aplinkybės sudarė pagrindą teismui netvirtinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto ir neleisti užbaigti bankroto bylos.

32. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu. Tas pats laiko atžvilgiu pasakytina ir apie bankrutuojančio asmens ir kreditorių bendradarbiavimo, interesų derinimo principų taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-52-248/2018, 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).

33. Fizinio asmens bankroto instituto paskirtis ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to FABĮ aiškiai suformuluotos ir įtvirtintos bankrutuojančio fizinio asmens pareigos, tarp jų – atsakingai valdyti ir naudoti savo turtą, tinkamai organizuoti ir vykdyti bankroto procedūras, derinti savo ir kreditorių interesus (ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros), rūpintis, kad mokumo atkūrimo planas būtų vykdomas nepriekaištingai ir nustatytais terminais, o kilus sunkumų vykdant planą, bendradarbiaujant su administratore, rengti ir teikti plano pakeitimo projektus (FABĮ 16 str.).

34. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Dėl to, paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta – FABĮ 10 straipsnis nustato sąlygas, kurių nors vieną konstatavęs teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).

35. Spręsdamas dėl bankroto bylos nutraukimo, teismas turi paisyti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, nustatyti ir įvertinti plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, priemonių neįvykdymo apimtį, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-52-248/2018).

36. Nagrinėjamu atveju, pagal 2014 m. liepos 23 d. nutartimi patvirtintą Reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą bankrutuojantiems asmenims buvo numatytos 474,98 Eur išlaidos kiekvieną mėnesį būtiniems jų poreikiams tenkinti, 77,61 Eur išlaidos mėnesiui už visą bankroto laikotarpį bankroto administravimo išlaidoms. Šios nutarties 3.8. punkte kreditorių reikalavimų dengimo planas: P. D. – 2 221,38 Eur, D. D. – 2 985,98 Eur, iš viso 5 207,36 Eur. Numatytas parduoti turtas – P. D. vardu registruotas ir bankrutavusio AB banko „Snoras“ reikalavimo įvykdymui hipoteka įkeistas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), optimistinė turto pardavimo kaina – 43 443,00 Eur. Reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė numatyta 5 metai.

37. Iš teismui pateikto bankrutuojančių P. D. ir D. D. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto nustatyta, jog bankroto proceso metu bankrutuojantys asmenys įmokėjo 8 925,53 Eur (P. D. – 4 241,60 Eur, D. D. – 4 683,93 Eur). Kaip numatyta plane, buvo parduotas hipoteka įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), už 31 300 Eur, iš kurių 30 361,00 Eur pervesta bankrutuojančių asmenų kreditoriui, 939,00 Eur suma skirta administravimo išlaidoms padengti. Taigi, iš bankrutuojančių asmenų įneštos 8 925,53 Eur sumos 5 207,33 Eur buvo paskirstyti kreditoriams, 3 718,20 Eur – bankroto administratoriui, todėl bendra bankroto administratoriui bankroto procedūros administravimui skirta suma – 4 657,20 Eur. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 2014 m. liepos 23 d. nutartimi patvirtintas Reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas yra formaliai įgyvendintas.

38. Bankroto administratorius prašyme dėl Reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano patvirtinimo nurodė, kad tik rengiant šį planą paaiškėjo esminis būtinųjų poreikių pokyčių pasikeitimas. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bankrutuojančių asmenų pajamų pokyčius ir pagrįstai darė išvadą, kad bankrutuojantys asmenys vietoje 2014 m. liepos 23 d. nutartimi nustatytos 28 498,80 Eur sumos savo poreikiams tenkinti išleido ženkliai didesnę – 58 415,75 Eur sumą, o kreditorių reikalavimams tenkinti tik 5 207,37 Eur sumą. Nutraukus bankroto bylą būtų nurašomos itin didelės kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Bankrutuojantys asmenys nevykdė pareigos informuoti administratorių apie esminiai padidėjusias pajamas (FABĮ 16 str. 6 p., ši pareiga nustatyta ir 2014 m. liepos 23 d. nutartimi patvirtinti Reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad dėl šių aplinkybių buvo pažeista kreditorių ir bankrutuojančių asmenų interesų pusiausvyra. Skundžiamoje nutartyje detaliai išnagrinėtas bankroto bylos nutraukimo FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu sąlygų visetas. Apeliantų atskirajame skunde nurodyti argumentai šių aplinkybių nepaneigia (CPK 178 str.). Nurodytoms aplinkybėms paaiškėjus galutinėje bankroto proceso stadijoje, bankroto bylos pabaigimas prieštarautų esminiams teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, neatitiktų fizinio asmens bankroto tikslų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą netenkinti bankroto administratoriaus prašymo dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto tvirtinimo ir bankrutuojančių asmenų P. D. ir D. D. bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 str. 1 d. 6 p.).

39. Siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, turi būti paisoma plane nurodytų sąlygų ir jų įgyvendinimo. Tačiau įstatymas nustato, kad jei bankroto proceso metu atsirado aplinkybių, kurios sunkina plano, juo prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą, pareiškėjai turi teisę parengti ir pateikti bankroto administratoriui plano patikslinimą (FABĮ 17 str. 1 d. 1 p.), tačiau pagal bylos duomenis pareiškėjai, manydami, kad mokumo atkūrimo plane nustatytos sumos būtiniesiems poreikiams tenkinti jiems nepakanka, nebuvo pakankamai rūpestingi ir aktyvūs, neparengė ir nepateikė bankroto administratorei plano patikslinimo. Esant teismo tvarka patvirtintam mokumo atkūrimo planui, pareiškėjai negalėjo nesuprasti plane prisiimtų įsipareigojimų vykdymo svarbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019). Todėl skundžiamos nutarties pagrįstumo nepaneigia atskirojo skundo argumentai, kad apeliantai dėl teisinių žinių trūkumo nesuprato, jog turėjo kreiptis dėl teismo patvirtinto plano tikslinimo, o administratorius jiems tokios galimybės nepaaiškinęs, tuo tarpu teismas nevertino administratoriaus neveikimo. Apeliantų pateikti Aiškinamieji raštai apie 2019 m. patirtas išlaidas pareigos kreiptis dėl Reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano patikslinimo neeliminuoja. Pažymėtina ir tai, kad apeliantai nepagrįstai šią pareigą ir atsakomybę siekia perkelti administratoriui.

40. Bankroto administratorius yra subjektas, turintis užtikrinti nešališką ir sklandžią bankroto proceso eigą, todėl administratorius nėra išimtinai skolininko ar kreditorių atstovas bankroto procese, jis vykdo FABĮ nustatytas funkcijas, veikdamas pagal savo kompetenciją kaip valstybės įgaliotas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga bylose dėl fizinių asmenų bankroto Nr. AC-46-1. Teismų praktika. 2017, 46, p. 551-592). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad glaudus skolininko ryšys su bankroto administratoriumi gali kelti abejonių jo nepriklausomumu, nešališkumu ir objektyvumu, bankroto procese dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumu.

41. Įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodęs, kad mokumo atkūrimo planą sudaro ir jį tikslina pats fizinis asmuo, tačiau suteikia galimybę šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti ir fizinio asmens kreditoriams, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus (FABĮ 9 str. 3d.). Bankroto administratorius atlieka tarpininko, teikiančio išvadą dėl fizinio asmens parengto plano, vaidmenį, jam yra keliami specialūs kvalifikaciniai reikalavimai (FABĮ 11 str.), jis turi atitinkamas teises ir pareigas (FABĮ 12 str.). Taigi bankroto administratorius pats netikslina mokumo atkūrimo plano, o stebėdamas fizinio asmens pajamų ir išlaidų srautus teikia pasiūlymus (FABĮ 12 str. 2 d. 2 p., 12 p.) ir ataskaitas (FABĮ 12 str. 2 d. 6 p.) kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015; 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

42. Nors apeliantai atskirajame skunde akcentuoja bankroto administratoriaus neveikimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad vien tai, jog pareiškėjų bankroto byloje bankroto administratorius neteikė siūlymo svarstyti galimybę pateikti pasiūlymus dėl plano patikslinimo, nesudarė pareiškėjams kliūties pasinaudoti savo teisėmis bankroto procese. Juo labiau, kad iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantai bankroto procese naudojasi kvalifikuota teisine pagalba.

43. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

44. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos padarė kitokias išvadas, nei siekia apeliantai, nereiškia, jog įrodymai vertinti netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė FABĮ normas, nepažeidė CPK 263 straipsnio nuostatų, nenukrypo nuo kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktų išaiškinimų, tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, todėl pagrįsta ir teisėta nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

45. Atskirąjį skundą atmetus, iš apeliantų valstybei priteistinos 8,40 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 2 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,40 Eur (aštuonis eurus 40 ct), t. y. iš kiekvieno po 4,20 Eur, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.