- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-15
- Bylos Nr.
- 2FB-6902-418/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-01027-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonora Jakubauskienė
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančių P. D. ir D. D. bankroto administratoriaus Rimvydo Siutilo prašymą dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto tvirtinimo P. D. ir D. D. bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi P. D. ir D. D. iškelta bankroto byla, jų bankroto administratoriumi paskirtas A. P.
Teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančių P. D. ir D. D. kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai bei 2014 m. liepos 23 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių P. D. ir D. D. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas.
Šalies argumentai
Teisme gautas bankrutuojančių P. D. ir D. D. administratoriaus Rimvydo Siutilo prašymas patvirtinti bankrutuojančių asmenų Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą. Prašyme nurodo, kad neįvykus 2019 m. spalio 11 d. bankrutuojančių asmenų P. D. ir D. D. kreditorių susirinkimui, 2019 m. spalio 17 d. buvo kviečiamas pakartotinis kreditorių susirinkimas. Vienas iš klausimų buvo „Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto tvirtinimas“. Kreditoriams neaktyviai dalyvaujant, sprendimui dėl Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto tvirtinimo nebuvo pritarta. P. ir D. D. bankroto byloje pagal mokumo atkūrimo planą įsipareigojimai kreditoriams ir administravimo išlaidos padengtos pilnai.
Atsiliepimas
Bankrutuojančių asmenų kreditorius PlusPlus Capital AS pateikė atsiliepimą į bankroto administratoriaus prašymą, kuriuo su prašymu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad administratorius su prašymu nepateikia kreditoriaus PlusPlus Capital AS nurodytų aplinkybių dėl kurių kreditorius balsavo prieš bankrutuojančių asmenų mokumo plano įgyvendinimo akto patvirtinimą. Šiai kreditoriaus pozicijai, jo turimomis žiniomis, pritaria ir pagrindinis kreditorius UAB „Intrum“, kurio atstovas taip pat nepasirašė mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto. Bankrutuojantys asmenys bankroto proceso metu savo poreikių tenkinimui panaudojo daugiau nei dvigubai didesnę sumą nei numatyta mokumo atkūrimo plane, tuo iš esmės pažeisdami kreditorių teises ir teisėtus interesus. Tokių papildomų išlaidų būtiniesiems poreikiams bankrutuojantys asmenys nepagrindė. Taip pat nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl neva padidėjus poreikiams, nesikreipė dėl mokumo atkūrimo plano tikslinimo. Pagal planą bankrutuojančių asmenų būtiniesiems poreikiams skirtos išlaidos sudarė 4 74,98 Eur arba 28 498,80 Eur per visą bankroto procesą, tuo tarpu administratorius kreditoriams pateiktoje ataskaitoje nurodė, kad per visą bankroto procesą bankrutuojantys asmenys gavo net 65 010,95 Eur pajamų. Akivaizdu, kad bankrutuojantys asmenys nuslėpė bei neteisėtai panaudojo itin didelę lėšų sumą, kuri visa (ar bent didžiąja dalimi) galėjo ir turėjo būti skirta kreditorių reikalavimų tenkinimui. Prašo prašymą atmesti ir bankroto bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Bankroto administratoriaus prašymas netenkintinas, bankroto byla nutrauktina.
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ ) paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinti efektyvų kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka ir tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis savo ir kreditorių interesų suderinimu. Kasacinio teismo išaiškinta, kad fiziniam asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, tenka labai svarbus vaidmuo, nes nuo sąžiningų šio asmens pastangų priklauso mokumo atkūrimo plano įvykdymo sėkmė, o kartu ir fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Todėl fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016).
Šiuo atveju bankrutuojančių asmenų P. D. ir D. D. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas buvo patvirtintas 2014 m. liepos 23 d., kuriam 2014 m. birželio 27 d. 98,34 procentų pritarė teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų turintys kreditoriai. Pagal teismo 2014 m. liepos 23 d. patvirtintą reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą buvo patvirtinti šie kreditoriai ir jų reikalavimai: P. D. – BAB bankas Snoras (dabartinis kreditorius (UAB „Intrum Lietuva“) – 65 732,41 Eur, BAB bankas „Snoras“ (dabartinis kreditorius UAB „Intrum Lietuva“) – 1 440,52 Eur, AB „Swedbank“ (dabartinis kreditorius PlusPlus Capital AS) – 99 964,48 Eur; AB DNB bankas (dabartinis kreditorius SIA B2Kapital) – 5 413,50 Eur; UAB „Gelvora“ – 6 460,66 Eur; D. D. – BAB bankas Snoras (dabartinis kreditorius (UAB „Intrum Lietuva“) – 65 732,41 Eur, BAB bankas „Snoras“ (dabartinis kreditorius UAB „Intrum Lietuva“) – 1 440,52 Eur, BAB bankas „Snoras“ (dabartiniai kreditoriai UAB „Baltijos kredito sprendimai, UAB „Intrum Lietuva“) – 148 084,35 Eur; AB „Swedbank“ (dabartinis kreditorius PlusPlus Capital AS) – 14 400,03 Eur, AB DNB bankas (dabartinis kreditorius SIA B2Kapital) – 5 413,50 Eur; UAB „Gelvora“ – 6 460,66 Eur. Abiejų bankrutuojančių asmenų kreditoriniai reikalavimai patvirtinti solidariai. Bankrutuojantiems asmenims buvo numatytos 474,98 Eur išlaidos kiekvieną mėnesį būtiniems jų poreikiams tenkinti, 77,61 Eur išlaidos už visą bankroto laikotarpį, bankroto administravimo išlaidos. Kreditorių reikalavimams dengti: P. D. – 2 221,38 Eur; D. D. – 2 985,98 Eur, iš viso 5 207,36 Eur. Numatomas parduoti turtas – P. D. vardu registruotas ir bankrutavusio AB banko „Snoras“ reikalavimo įvykdymui hipoteka įkeistas trijų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 61,98 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), optimistinė turto pardavimo kaina – 43 443 Eur. Plano įgyvendinimo trukmė buvo numatyta 5 metai (FABĮ 7 straipsnio 5 dalis, redakcija, galiojusi iki 2015 m. gruodžio 31 d.). Terminas mokumo atkūrimo plane ir jame nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti, įskaitant mokėjimus kreditoriams, yra mokumo atkūrimo plano sąlygos, sudarytos kaip susitarimo su kreditoriais išraiška. Dėl to, siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, turi būti paisoma plane nurodytų sąlygų ir jų įgyvendinimo. Kitais atvejais, kai plano iš esmės gali būti laikomasi, bet atsiranda poreikis pakeisti plano dalį, t. y. keisti tam tikras plano sąlygas, šiuo tikslu gali būti pateikiamas teismui prašymas pakeisti planą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-313/2018, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Žemesnės instancijos teismas
Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis); fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas). Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę reikalauti, kad jų reikalavimai būtų tenkinami plane nustatyta tvarka (FABĮ 24 straipsnio 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).
Teismo patvirtintas mokumo atkūrimo plano projektas tampa mokumo atkūrimo planu ir taip užbaigiama ši proceso stadija. Tolesnė stadija yra mokumo atkūrimo plano įgyvendinimas, jai pasibaigus yra pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas. FABĮ 30 straipsnio 1 dalis nurodo, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, šį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Jeigu bent vienas iš šioje dalyje nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu.
Bankroto administratorius 2019 m. spalio 22 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti bankrutuojančių asmenų Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, nurodydamas, kad dėl kreditorių neaktyvumo šiam planui pritarta nebuvo. Teismui pateiktas aktas pasirašytas bankrutuojančių asmenų P. D., D. D. ir bankroto administratoriaus. Pateiktas aktas nepasirašytas kreditorių susirinkimo pirmininko. Iš pateikto kreditorių 2019 m. spalio 17 d. susirinkimo protokolo matyti, kad kreditoriai nesuteikė įgaliojimų kreditorių susirinkimo pirmininkui pasirašyti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto. Nagrinėjamu atveju akto nepasirašymo protokolas teismui nepateiktas. Taigi mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas pateiktas teismui nesilaikant tokio akto parengimo ir pateikimo teismui FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros.
FABĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Taigi, šiuo atveju nors teismui pateiktu prašymu bankroto administratorius ir neprašo baigi bankrutuojančių asmenų bankroto bylos, tačiau patvirtinus pateiktą aktą, bankroto byla teismo nutartimi turėtų būti baigta, o nepatvirtinus – nutraukiama. Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ 30 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad: i) aptartame straipsnyje numatyti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto parengimo ir pateikimo teismui procedūriniai aspektai; ii) aptariama norma sieja mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto parengimą ir pateikimą teismui su mokumo atkūrimo plane nustatytu paskutiniu fizinio asmens mokėjimu, t. y. kai fizinis asmuo įgyvendina plane nurodytus savo prisiimtus įsipareigojimus, atlikdamas reikiamus veiksmus; iii) mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas, kuris pateiktas teismui nesilaikant tokio akto parengimo ir pateikimo teismui procedūros, taip pat neįgyvendinus mokumo atkūrimo plane nurodytų sąlygų, sudaro pagrindą netvirtinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto ir neleisti užbaigti bankroto bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-313/2018, nutarties 27 - 31 punktai).
Iš teismui pateikto bankrutuojančių P. D. ir D. D. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto, matyti jog fizinio asmens bankroto proceso metu bankrutuojantys asmenys įmokėjo 8 925,53 Eur (P. D. 4 241,60 Eur, D. D. 4 683,93 Eur). Buvo parduotas hipoteka įkeistas bankrutavusiems asmenims priklausantis butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), už 31 300 Eur, iš kurių 30 361 Eur pervesta bankrutuojančių asmenų kreditoriui, 939 Eur suma skirta administravimo išlaidoms padengti. Taigi iš bankrutuojančių asmenų įneštos 8 925,53 Eur, 5 207,33 Eur paskirstyti kreditoriams ir 3 718,20 Eur bankroto administratoriui. Įvertinus, kad 939 Eur taip pat buvo skirta bankroto procedūros administravimui iš viso bankroto administratoriui buvo skirta 4 657,20 Eur. Reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas buvo patvirtintas 2014 m. liepos 23 d., penkerių metų laikotarpiui, paskutiniai mokėjimai pagal šį aktą kreditoriams numatyti paskutinių metų antrą pusmetį, o teismui prašymas patvirtinti bankrutuojančių asmenų Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą pateiktas 2019 m. spalio 22 d. Įvertinus Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte nurodytą informaciją ir pirmiau šioje nutartyje konstatuotas aplinkybes, pripažintina, kad teismo 2014 m. liepos 23 d. patvirtintas Reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas yra formaliai įgyvendintas. Tai reiškia, kad patvirtinus bankrutuojančių asmenų Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą turėtų būti nurašomos šios skolos: P. D. – 36 006,70 Eur kreditoriui UAB „Intrum Lietuva“, 98 698,62 Eur kreditoriui PlusPlus Capital AS, 5 344,93 Eur kreditoriui SIA B2Kapital, 6 378,95 Eur kreditoriui UAB „Gelvora“; D. D. – 36614,09 Eur kreditoriui UAB „Intrum Lietuva“, 66 688,99 Eur kreditoriui UAB „Baltijos kreditų sprendimai“, 14 172,61 Eur kreditoriui PlusPlus Capital AS, 5 328,62 Eur kreditoriui SIA B2Kapital, 6 358,71Eur kreditoriui UAB „Gelvora“.
Kreditorius PlusPlus Capital AS nesutinka, kad bankrutuojančių asmenų Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas būtų pavirtintas argumentuodamas, kad bankrutuojantys asmenys nuslėpė bei neteisėtai panaudojo itin didelę lėšų sumą, kuri visa (ar bent didžiąja dalimi) galėjo ir turėjo būti skirta kreditorių reikalavimų tenkinimui. Teismas su tokiais kreditoriaus argumentais negali nesutikti.
Kaip jau pirmiau minėta šioje nutartyje, bankrutuojantys savo poreikių tenkinimui per visą bankroto laikotarpį numatė 474,98 Eur kiekvieną mėnesį. Tvirtinant bankrutuojančių asmenų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą jų pajamos sudarė gaunamas darbo užmokestis: P. D. – 376,50 Eur (1300 Lt); D. D. 398,22 Eur (1375 Lt), viso 774,72 Eur. Šis jų darbo užmokestis buvo nurodytas neatskaičius mokesčių, todėl atitinkamai jiems realiai išmokamas darbo užmokestis buvo mažesnis. Iš Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto matyti, kad bankrutuojantys asmenys per bankrutavimo laikotarpį iš viso gavo 65 010,95 Eur pajamų: 2014 m. (už 5 mėn.) – 4 331,30 Eur, 2015 m. – 9 471,78 Eur, 2016 m. – 9 367,73 Eur, 2017 m. 13 526,11 Eur, 2018 m. – 22 190,21 Eur, 2019 m. (už 7 mėnesius) 6 123,82 Eur. Todėl vertinat bankrutuojančių asmenų 2017 – 2018 metais gautas pajamas matyti, kad jos buvo ženkliai padidėjusios.
Fizinio asmens pareigas bankroto metu reglamentuoja FABĮ 16 straipsnis. Šio straipsnio 6 punkte yra nustatyta, kad pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių. Šio straipsnio šeštame punkte numatyto asmens pareigos yra perkeltos ir teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartyje, kuria buvo patvirtintas bankrutuojančių P. D. ir D. D. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad tokios pareigos bankrutuojantys asmenys nesilaikė ir apie savo padidėjusias pajamas bankroto administratoriaus neinformavo.
Bankrutuojančių asmenų Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte nurodyta, kad būtinųjų išlaidų skyrimas ir naudojimas yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme ir remiantis šiuo įstatymu bankrutuojantiems asmenims bankroto metu turėjo būti tokios skiriamos tokios būtinosios pragyvenimo išlaidos: 2014 m. (5 mėnesiams) – 4 500 Eur, 2015 m. – 10 920 Eur, 2016 m. – 10 920 Eur, 2017 m. – 10 920 Eur, 2018 m. – 12 648 Eur, 2019 m. – 7 378 Eur, kas per visą bankrutavimo laikotarpį sudaro 57 286 Eur. Tuo tarpu pagal 2014 m. liepos 23 d. nutartimi teismo patvirtintą bankrutuojančių P. D. ir D. D. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą buvo numatyta, kad per visą bankrutavimo laikotarpį bankrutuojantiems asmenims yra skiriamos 28 498,80 Eur išlaidos jų poreikiams tenkinti (474,98 Eur x 60). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad patys bankrutuojantys asmenys nustatė 474,98 Eur sumą savo poreikiams tenkinti ir ši suma buvo patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi, o pasikeitus bankrutuojančių asmenų poreikiams buvo privaloma inicijuoti kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano tikslinimą, siekiant suderinti bankrutuojančių asmenų poreikius su kreditorių interesais.
Bankrutuojantys asmenys savo pateiktuose paaiškinimuose nurodo, jiems teismo nutartimi patvirtintų pajamų būtiniems poreikiams tenkinti neužteko, todėl atitinkamai padidėjus jų pajamoms buvo išleista 29 916,95. Tokiu būdu jie iš viso savo poreikiams tenkinti išleido 58 415,75 Eur, t. y dvigubai didesnė suma nei patvirtinta, o kreditorių reikalavimas tenkinti iš daugiau gautų pajamų, lėšų skirta jokia apimtimi nebuvo. Tai reiškia, kad bankroto metu bankrutuojantys asmenys savo poreikiams tenkinti išleido 58 415,75 Eur, o kreditorių reikalavimams tenkinti tik 5 207,37 Eur. Taigi šiuo atveju susiklostė situacija, kad bankroto baigimo stadijoje paaiškėjo, kad asmenys įvykdė kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plane jiems nustatytus mokėjimus kreditoriams, pagal plane nustatytus dydžius, įvertinus bankrutuojančių asmenų gaunamas pajamas bankroto metu, tačiau pakankamai didele apimti padidėjus jų gaunamoms pajamoms, šios buvo išleistos tik bankrutuojančių asmenų poreikiams tenkinti. Nors bankrutuojantys asmenys pateiktuose paaiškinimuose ir nurodė, kam buvo panaudotos didesne apimti gautos jų pajamos, tačiau tai negali būti pateisinama FABĮ įstatymo prasme, kai jame numatytos pareigos yra privalomos. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą teismui konstatuoti, kad paaiškėjus tokiai situacijai buvo nesilaikyta teisinga kreditorių ir bankrutuojančių asmenų interesų pusiausvyros.
Pažymėtina, kad FABĮ 24 straipsnio nustatyta tvarka bankroto proceso metu kreditoriai turėjo teisę gauti visą reikiamą informaciją apie bankroto eigą, tame tarpe ir apie bankroto proceso metu gaunamas pajamas, jų panaudojimą ir paskirstymą (FABĮ 24 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau teismo vertinimu vien tai, kad kreditoriams yra užtikrinta teisė gauti informaciją, negali būti prilyginama bankrutuojančių asmenų pareigai tokią informaciją pateikti. Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte nurodoma, kad bankrutuojantys asmenys galimai dėl juridinio išprusimo stokos ir asmeninių savybių vangiai bendravo su bankroto administratoriumi, o tai lėmė peržiūrėti išlaidas jų būtiniesiems poreikiams tenkinti už visą bankrutavimo laikotarpį. Teismas su tokiais argumentais nesutinka, kadangi bankrutuojantys asmenys būtent jų pajamų padidėjimo metu, t. y. 2017 metais, skundė bankroto administratoriaus veiksmus Audito, apskaitos, turto ir vertinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Taip pat nesutiko, kad būtų parduodamas hipoteka įkeistas ir kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plane numatomas parduoti butas. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad bankrutuojantys asmenys pakankamai suvokė savo teises ir pareigas bankroto metu, kuriomis jie aktyviai naudojosi.
Remiantis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti.
Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros. Nagrinėjamu atveju neinformavus bankroto administratoriaus apie jų padidėjusias pajamas ir šias pajamas išleidus tik savo poreikiams tenkinti, bankrutuojantys asmenys pažeidė FABĮ įstatyme jiems nustatytas pareigas ir kreditorių interesus, ir nors toks faktas paaiškėjo tik galutinėje stadijoje, tačiau tai yra teismui pagrindas nutraukti jų bankroto bylą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bankroto administratoriaus prašymas dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto tvirtinimo netenkintinas, o bankrutuojančių asmenų P. D. ir D. D. bankroto byla nutrauktina (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 30 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 13 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,
nutaria:
bankrutuojančių P. D. ir D. D. bankroto administratoriaus Rimvydo Siutilo prašymo dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto tvirtinimo netenkinti.
Bankrutuojančių asmenų P. D. ir D. D. bankroto bylą nutraukti.
Išaiškinti bankroto administratoriui, kad bankroto administratorius privalo ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo teismo nutarties nutraukti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti fiziniams asmenims saugotinus dokumentus, susijusius su fizinio asmens bankroto procesu, pervesti depozitinėje sąskaitoje likusias lėšas į fizinių asmenų asmeninę sąskaitą.
Įsiteisėjus nutarčiai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, jos patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, kredito įstaigoms bankams.
Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti antstoliams jų pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš fizinių asmenų.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.