- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-07
- Bylos Nr.
- e2-2727-1144/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02373-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Podlipskas
- Ieškovas
- R. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- N. L.
- Advokatai
- Donata Slavinskaitė Gargasė
dalyvaujant ieškovei R. S., jos atstovei advokato padėjėjai Donatai Slavinskaitei Gargasei, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Junijai Jeremičei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui N. L. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pareikštu ieškiniu prašo teismo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo N. L. išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo mediacijos pradžios ((duomenys neskelbtini)) iki sūnaus pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad teismo priteistas 150 Eur dydžio išlaikymas sūnui yra nepakankamas. Sūnus turi sveikatos sutrikimų sunkiai kalba, todėl du kartus per savaitę lankosi pas logopedą. Vienas apsilankymas kainuoja 20 Eur. Artimiausiu metu turi vykti į Vilnių, planuojamam širdies patikrinimui. Kas pusmetį turi vykti į Kauną, tikrinti regėjimą, vaikas turi abiejų akių žvairumą, yra planuojama operacija. Kas pusę metų turi keisti akinių lęšius, nes jie susibraižo, kainuoja apie 70-75 Eur. Jeigu reikia keisti akinių rėmelius, iš viso kainuoja apie 200 Eur. Ieškovė neseniai pirko kelnes, megztukus, sandalus į darželį, tai per mėnesį šiems pirkiniams išleido 40 Eur. Vaikas yra judrus, dažnai suplėšo rūbus, todėl juos kas mėnesį turi pirkti. Vaiko lavinimui pirko LEGO konstruktorių, kaladėles, karoliukus, kad vystytųsi smulki motorika, kuri gydytojų teigimu padėtų ir kalbos lavinimui. Specialistai pataria taip pat nupirkti dviratį, vaiko motorikos lavinimui. Šeima gyvena bute, už nuomą kas mėnesį mokėjo 135 Eur, iš viso su komunaliniais mokesčiais išleisdavo 250 Eur vasaros mėnesiais, žiemos mėnesiais išleisdavo virš 300 Eur. Nuo 2024 m. kovo 1 d. buto nuomos mokestis padidėjo iki 185Eur. Ieškovė dirba bendrovėje „Kauno grūdai“ makaronų gamyboje. Turi 10 klasių išsilavinimą. Iš pradžių dirbo gamybos darbininke, vėliau baigusi apmokymus, tešlos operatore. Per mėnesį gauna 900-950 Eur atlyginimą. Nekilnojamojo turto ar registruojamo kilnojamojo turo neturi. Įsiskolinimų, kreditų neturi. Taip pat augina nepilnametę dukrą 9 metų amžiaus. Atsakovas su sūnumi nebendrauja. Nežino kokį išsilavinimą atsakovas turi, kur šiuo metu dirba. Kai su atsakovu susipažino, jie abu dirbo Krekenavos agrofirmoje. Iš pažįstamos draugės sužinojo, kad atsakovas buvo išvykęs į užsienį, tačiau ilgą laiką gyvena Vilainiuose. Atsakovas yra apsirūpinęs, turi automobilį, butą, tačiau turtą įgijęs ne savo vardu. Iš foto nuotraukų, esančių socialiniame tinkle atsakovo paskyroje, sužinojo, kad atsakovas turi draugę, keliauja ir poilsiauja užsienyje. Atsakovas niekada nemokėjo išlaikymo sūnui, net ir po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo. Ieškovei prielaida kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atsirado ir dėl to, kad (duomenys neskelbtini) vaikui buvo nustatytas lengvas neįgalumo lygis bei antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, kas nebuvo nustatyta priteisiant išlaikymą pagal (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą. Vaiko gydymui, lavinimui dažnai atsiranda papildomų išlaidų.
Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas dalyvavo (duomenys neskelbtini) parengiamajame teismo posėdyje, sutiko ginčą spręsti taikiai, tačiau vėliau taikos sutarties nesudarė, į 2024 m. balandžio 18 d. teismo posėdį neatvyko, nuotoliniu būdu neprisijungė. Atsakovui apie teismo posėdžio laiką, vietą, prisijungimą nuotoliniu būdu pranešta el. paštu, naudojamu atsakovo. Atsakovo prašymų negauta, nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys nežinomos, nelaikomos svarbiomis, byla nagrinėtina nedalyvaujant atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nepilnametis vaikas G. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės R. S. ir atsakovo N. L. sūnus. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui G. S. po 150 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirta R. S..
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.
Jungtinė Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.
Įstatymas numato, kad teismui priėmus sprendimą ar įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, kai iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko motinos ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra tėvų turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ir kita. Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais.
Bendrieji vaiko poreikiai – tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius.
Sprendžiant su nepilnamečiu vaiku susijusius klausimus, į vaiko teisėtus interesus visada būtina atsižvelgti, o teisėtas vaiko interesas laikomas prioritetiniu. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Tėvo, privalančio teikti išlaikymą, nedarbas ar gaunamos minimalios mėnesinės pajamos negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Išlaikymas nepilnamečiui vaikui G. S. buvo priteistas teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad didesnio dydžio išlaikymas reikalingas patenkinti padidėjusius vaiko būtinuosius poreikius bei specialiuosius poreikius, susijusius su vaiko sveikata. Ieškovės pateiktu preliminariu paskaičiavimu kiekvieną mėnesį vaiko poreikiams patenkinti reikalinga apie 698,77 Eur suma, iš kurios maistui – 280 Eur, higienai – 29,17 Eur, aprangai – 43,34 Eur, ugdymui ir sveikatos priežiūrai – 251,26 Eur, komunalinėms paslaugoms – 95 Eur. Ieškovė teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus iš esmės pagrindė tokių išlaidų susidarymo aplinkybes.
Be to, (duomenys neskelbtini) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorinio skyriaus (toliau ir – Tarnyba) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) G. S. nustatytas lengvas neįgalumo lygis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), remiantis (duomenys neskelbtini) diagnoze. Tarnybos sprendimu dėl specialiųjų poreikių Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) vaikui nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Medicinos dokumentų išrašai patvirtina, kad G. S. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) vaikui teikiamos logopedo paslaugos, sudaryta individuali kalbos ugdymo programa. Taigi, šalių nepilnamečiui vaikui turint įvairių sveikatos sutrikimų, ieškovė patiria papildomų išlaidų nuvykimui į medicinos įstaigas, gydymo priemonių (pvz., ieškovės atstovės nurodytas inhaliatoriaus pirkimas) ir vaistų įsigijimui, kurios negali būti iš anksto žinomos ir nėra įtrauktos į nurodytą vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę. Įvertinus nustatytas aplinkybes, spręstina, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga ne mažesnė nei 700 Eur suma.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Plėtodamas nurodytą kasacinio teismo praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.
Šios bylos nagrinėjimo metu minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis yra 924,00 Eur, atskaičius privalomus mokėti mokesčius sudaro apie 709,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 50169 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Tai reiškia, jog ieškovės reikalaujamas priteisti iš atsakovo išlaikymas sūnui G. S. po 350 Eur kas mėnesį neviršija numatyto orientacinio vienos MMA (709 Eur/2=354,50 Eur) dydžio. Pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką, nustatant vaiko poreikius ieškovė neturėtų teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Atsakovui nepateikus teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių mažesnes vaiko išlaikymo išlaidas, teismas vadovaujasi pirmiau nustatyta aplinkybe, kad šalių vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga ne mažesnė nei 700 Eur suma.
Pagal CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Vadovaujantis minėtu tėvų valdžios lygybės principu, abu vaiko tėvai, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, lygiomis dalimis turi prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo.
Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba įmonėje „Kauno grūdai“, tešlos operatore. Jos pajamos per mėnesį yra apie 900-950 Eur. Ieškovė nekilnojamojo turto ar registruojamo kilnojamojo turto neturi. Nuomojasi butą, kas mėnesį nuo 2024 m. kovo 1 d. turi mokėti 185 Eur nuomos mokestį. Augina 9 metų amžiaus dukrą G. U.. Bylos duomenimis atsakovas nedirba, nekilnojamojo turto ar registruojamo kilnojamojo turto neturi.
Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Byloje nėra duomenų apie atsakovo blogą sveikatos būklę ar dėl jos sumažintą darbingumą. Bylos duomenis atsakovas nedirba ir jokio turto neturi, tačiau jis yra darbingo amžiaus, ieškovės paaiškinimu, anksčiau jis kartu su ieškove dirbo Krekenavos agrofirmoje, taip pat dirbo užsienyje, naudojasi automobiliu, gyvena su drauge, poilsiauja užsienyje. Nesant jokių duomenų, kurie galėtų paneigti ieškovės paaiškinimus, teismas sprendžia, kad atsakovas būdamas darbingo amžiaus, turėdamas darbo patirties, gali dirbti ir gauti pajamas, reikalingas ne tik jo paties asmeninių poreikių, bet ir jo nepilnamečio vaiko G. S. poreikių patenkinimui. Kadangi nenustatyta priežasčių, leidžiančių nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo, atsakovas turi prisidėti tokia pačia kaip ir ieškovė dalimi (350 Eur kas mėnesį) prie savo nepilnamečio sūnaus išlaikymo.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas ir pakeistina Kėdainių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui G. S., priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. S. po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo mediacijos pradžios ((duomenys neskelbtini)), t. y. atsiradus ieškovės teisei reikalauti didesnio išlaikymo vaikui, iki vaiko pilnametystės (CK 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti skirtina įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė – ieškovė su kuria nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1045-347/2023 (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).
Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 450,00 Eur išlaidos už advokato padėjėjos teisinę pagalbą ir atstovavimą teisme, kurios tenkinus ieškinį priteisiamos iš atsakovo ieškovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 82 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovė už reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį tenkinus iš atsakovo priteisiamas valstybei 54,00 žyminis mokestis ((350 Eur – 150 Eur) × 12 mėn. × 3 proc. x 75 proc.=54 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis).
Teismas už procesinių dokumentų siuntimą byloje patyrė 15,86 Eur išlaidas, kurios ieškinį tenkinus priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui G. S. ir priteisti iš atsakovo N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450,00 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 54,00 Eur. (penkiasdešimt keturių eurų 00 ct) žyminį mokestį, 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (žyminio mokesčio įmokos kodas – 5660, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų įmokos kodas – 5662).
Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo mokėjimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.