Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. R.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui N. L. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: 1) nustatyti, kad atsakovas N. L. yra jos sūnaus G. S., gimusio 2019 m. balandžio 12 d., tėvas; 2) priteisti iš atsakovo N. L. išlaikymą nepilnamečiui G. S. 150,00 Eur, kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, pradedant skaičiuoti nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Paskirti ieškovę gaunamų lėšų vaiko išlaikymui tvarkyta uzufrukto teise; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui vaikui už trejų metų iki ieškinio pateikimui teismui dienos laikotarpį, t.y. 5 400,00 Eur; 4) nustatyti G. S. gyvenamąją vietą kartu su motina R. S.. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. gale susipažino su atsakovu ir pradėjo draugauti, po dviejų mėnesių apsigyveno kartu. Atsakovas, sužinojęs, kad ieškove yra nėščia, apsidžiaugė būsimu kūdikiu, tačiau po mėnesio pradėjo neigti tėvystę. Apie sūnaus gimimą atsakovas žinojo ir žadėjo atvykti aplankyti, tačiau neatvyko. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas žadėjo mokėti išlaikymą vaikui po 150,00 Eur per mėnesį, tačiau atliko tik dvi įmokas (2019-05-25 sumokėjo 60,00 Eur ir 2019-06-13 sumokėjo 150,00 Eur.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti pilnai. Papildomai ieškovė paaiškino, kad iš pradžių draugavo, kūrė bendrą ūkį, tačiau bendravimas nutrūko, dabar ji su atsakovu nebendrauja, atsakovas į telefono skambučius neatsiliepia. Taip pat nurodė, kad atsakovas nėra matęs sūnaus, niekad juo nesirūpino, nelankė ir net nesidomėjo. Atsakovas kokiais nors kitais būdais prie vaiko išlaikymo neprisideda.

Išvadą teikianti institucija Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje byloje išvadoje ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys pareikštas vaiko interesais, vaikui turi būti nustatyta tėvystė. Ieškinio tenkinimui neprieštarauja.

Liudytoja V. V. paaiškino, kad R. pažįsta 10 metų, o vaiko tėvo beveik nepažįsta, jie buvo visi bendradarbiai. Dirbo (duomenys neskelbtini), ji matė gražios draugystės pradžią. Gal 2017, gal 2018 metais, akys žibėjo, jis atvažiuodavo, jie kalbėdavosi, matėsi, kad prasideda kažkas, po to, kartu atvažiuodavo į darbą, paskui išvažiuodavo. Jie iš tų pačių namų išeidavo ir nueidavo. Nurodė, kad kai svečiuose lankėsi, tuo metu vaiko tėvo nebuvo, bet matėsi, kad šalys bendrą ūkį vedė, R. sakė, kad N. spintą sudėjo, daiktus, tapetus išklijuotus, jis tada dirbo. Ji tuo metu laukėsi vaiko. N. buvo tik vienas vyras R.s gyvenime. Niekur jie nebuvo išvykę ilgesniam laikui. Jie eidavo į parduotuvę kartu, bet artimiau jo liudytoja nepažinojo. Kai vaikas gimė, R. jis paliko ligoninėje, žinojo, kad vaikas turi problemų, R. neturi artimųjų, o atsakovas kažkur baliavojo. Po vaiko gimimo jie nebendravo. Atsakovas jau nebedirbo. Paliko moterį su vaiku ir skolom. Nėštumo metu jie atrodė buvo laimingi, mano, kad po 3,5 mėn nėštumo santykiai pasikeitė, matė, kad R. keičiasi, prastai atrodo, sakė buvo smurtas. Jis apie nėštumą nieko nekalbėjo. Kai darėsi remontus, viską pirko R. savo vardu, baldus, kitus daiktuss, o paskui jis ją paliko su skolom, bet gyveno kartu. Jie gyveno kaip šeima.

Liudytoja J. R. paaiškino, kad jos sesuo R. sakė, kad turi draugą, buvo svečiuose pas juos, jie abu buvo namuose, atrodo, kad laimingi, gyvena kartu. Jo daiktai buvo namuose, rūbai, baldus tvarkėsi. Paskui, gal po mėnesio, sesuo pasisakė, kad laukiasi. Sakė, kad atsakovas apsidžiaugė, kad laukia vaiko. Sesuo dar turi dukrą, ją vesdavo pas jos tėvą, atsakovas pradėjo pavyduliauti, pradėjo tarpusavyje pyktis, pradėjo grasinti, kad nusižudys, jei jį paliks. Daugiau jo nematė. Nelaukė vaikelio, R. liko viena. Sakė rašė, kaip G. gyvena, pasakė, kad padės. Iš pradžių norėjo bendrauti, sakė, kad įsidarbino, po to bendravimas nutolo. Nežino, kad būtų pinigų būtų davęs. Sesė tuo metu jokių kitų draugų neturėjo, viena gyveno.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylose dėl tėvystės nustatymo, teismas vadovaujasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (tolau – CK) 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) ir kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Iš ieškovės rašytinių įrodymų matyti, jog 2019 m. balandžio 12 d. jai gimė sūnus G., kuris įregistruotas mamos – R. S. – pavarde, duomenų apie tėvą nėra. Nepilnametis gimė ieškovei nesant santuokoje su atsakovu. Iš ieškovės paaiškinimų, kitų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų nustatyta, kad šalys buvo pora ir tiek iki vaiko gimimo, tiek ieškovei esant nėščiai. Byloje iš esmės ginčo dėl to, kad N. L. yra G. S. tėvas, nėra. Nors atsakovas vengia teismo, nepriima teismo procesinių dokumentų, jis yra vaiko tėvas. Tai patvirtina kiti neginčytini įrodymai. Ieškovės, liudytojų paaiškinimai teismo posėdžio metu apie jų bendrą gyvenimą iki vaiko gimimo yra neginčytini.

CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

Tėvystės nustatymo pagrindai reglamentuoti CK 3.148 straipsnyje. Tai – moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodinėjimo priemonės (CK 3.148 straipsnio 1 dalis). CK 3.148 straipsnio 1 dalyje ir CPK 389 straipsnyje įtvirtintos iš esmės analogiškos nuostatos, kad jei šalys atsisako ekspertizės, tai pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat kiti įrodymai. Pažymėtina, kad šiose nuostatose akcentuota, jog įrodymai turi būti patikimi, t. y. tokie, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog atsakovu nurodytas asmuo yra vaiko tėvas, nei toks nėra.

Nagrinėjamu atveju, iš susirašinėjimų tarp ieškovės ir atsakovo, ieškovės paaiškinimų matyti, kad ieškovė su atsakovu bendravo iki imstant vaikui bei po vaiko gimimo – žinutėmis, atsakovas kelis kartus pervedė pinigų G. išlaikymui. Todėl įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, kad atsakovas, nenurodydamas jokių objektyvių priežasčių, nevyksta į teismo posėdžius, kas vertintina kaip mėginimas išvengti pagrindinio įrodymo byloje gavimo, o įrodymų, patikimai paneigiančių atsakovo tėvystę, byloje nėra, ir nėra duomenų, kad tokie įrodymai galėtų egzistuoti, tačiau byloje nepateikti, kad iš esmės atsakovas neginčijo tėvystės G. S. atžvilgiu, atsižvelgiant į tai, jog vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, teismas sprendžia, kad ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas, t. y., nustatytina, kad atsakovas N. L. yra G. S. biologinis tėvas (CPK 270 straipsnis). Vaiko gimimą įregistravusi civilinės metrikacijos įstaiga – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyrius, įpareigotinas nurodyti vaiko gimimo įraše duomenis apie vaiko tėvą.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikams protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, pirmenybę teikiant vaiko interesams ir poreikiams. Individualūs vaikų poreikiai, jų, kaip asmenybių, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną, minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Byloje nustatyta, kad atsakovas prie sūnaus išlaikymo neprisideda, tai nurodė ieškovė, ir šios aplinkybės nepaneigė atsakovas, prašomos priteisti išlaikymo sumos atsakovas neginčijo, savo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė. Ieškovė pateikė pažymą, kad sūnus turi specialiųjų poreikių, šiuo metu sūnaus sveikatos būklė yra pagerėjusi, tačiau yra likę traukuliai, kurie vaikui augant turėtų pradingti. Gimus sūnui su įgimta širdies yda, po atliktos operacijos sūnui G. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis iki 2023 m. balandžio 12 d. Kas pusmetį mama su sūnumi turi vykti į Vilniaus gydymo įstaigą kontrolei. 2020 m. vasarą ji kreipėsi į Kauno klinikas dėl G. dešinės akies žvairavimo, be to, vaikui nustatyta toliaregystė, todėl turi nuolat nešioti akinius. Dėl žvairavimo yra reikalinga operacija (operacinis gydymas). Ji UAB „(duomenys neskelbtini)” įmonėje dirba pamainomis, todėl nakčiai G. gali palikti tik prižiūrint auklei, kuriai moka už vaiko priežiūrą. Ieškovė neturi nuosavo būsto, už buto nuomą moka 135 Eur bei įmokas už komunalines paslaugas, mėnesinės jos pajamos sudaro apie 644 Eur. Ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. G. S. išlaikymui per mėnesį reikia apie 600 Eur, tačiau prašo iš atsakovo priteisti 150 Eur dydžio išlaikymą sūnui G.

Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas būtų nedarbingas, negalintis gauti pajamų ir prisidėti prie savo vaiko išlaikymo. Priešingai, yra duomenų, jog jis dirba pagal individualią veiklą. Teismas, įvertinęs byloje ištirtas aplinkybes ir įrodymus, vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas darbingas, ieškovė dirba, tačiau turi daug išlaidų, ji viena rūpinasi sūnumi, ieškovei tenka didesnė kasdienių vaiko auginimo rūpesčių našta, sprendžia, kad iš atsakovo jo nepilnamečio sūnaus G. S. išlaikymui turi būti priteisiama ieškovės prašoma 150,00 Eur suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Nepilnamečio G. S. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina R. S.. Šiam ieškinio reikalavimui byloje nepareikšta prieštaravimų, išvadą teikianti institucija taip pat sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Teismas vertina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina atitinka vaiko interesus.

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK3.175 straipsnio 2 dalis).

Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaiko teisių apsaugos principais.

Byloje nėra duomenų, kad tėvo bendravimas su vaiku pažeistų jo interesus. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo riboti atsakovo bendravimo su vaiku.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 400,00 Eur sūnaus G. S. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo už trejus metus. Ieškovė išskaičiavo atsakovo pervestą bendrą sumą – 210 Eur.

Išlaikymas nepilnamečiui vaikui gali būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodyti, jog išlaikymo pareigą vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011, kt.).

Ieškovė prašo priteisti šalių sūnui išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius, skaičiuojant po 150,00 Eur per mėnesį. Neabejotina, kad šalių vaikas ir ieškovės nurodytu laikotarpiu turėjo poreikius maistui, drabužiams, higienai ir kt. Kadangi įsiskolinimo laikotarpiu pragyvenimo lygis buvo žemesnis, tai priteistinas iš atsakovo už šį laikotarpį išlaikymas skaičiuojamas po 150,00 Eur per mėnesį, kadangi atsakovas atsiuntė 210 Eur (2019 m. gegužės 25 d. - 60 Eur, o 2019 m. birželio 13 d - 150 Eur).

Nesant byloje įrodymų, kad atsakovas gera valia 36 mėnesius tinkamai teikė sūnui G. išlaikymą, ieškovės prašymas tenkinamas – iš atsakovo priteisiamas prašomas 5 400,00 Eur (150 Eur × 36 mėn. = 5 400,00 Eur) išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui sūnui G. už trejus metus nuo vaiko gimimo (CPK 175, 178, 185 straipsniai).

Teismo sprendimas per vieną darbo dieną po įsiteisėjimo išsiųstinas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui tėvystės įregistravimui, nes jos gimimas buvo įregistruotas būtent šioje įstaigoje 2019 m. balandžio 17 d. (įrašo Nr. 123) (CPK 392 straipsnis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu R. S. suteikta teisinė pagalba, ji atleista 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 ir 96 straipsniais, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 216,00 Eur žyminis mokestis (150 Eur x 12 mėn. x 3 proc.+5 400,00 x 3proc.); išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 10,85 Eur, kas viršija minimalią 5 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl tai taip pat priteistina iš atsakovo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko G. S., gimusio 2019 m. balandžio 12 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Priteisti iš atsakovo N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. S. 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) dydžio kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2022 m. liepos 18 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymas turi būti indeksuojamas kiekvienais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti sūnaus G. S. išlaikymui skirtas lėšas iki jo pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 400 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui G. S., gimusiam 2019 m. balandžio 12 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti G. S. gyvenamąją vietą su mama R. S..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei (sumokėti į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752) – 216,00 Eur (dviejų šimtų šešiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį, ir 10,85 Eur (dešimties eurų 85 ct) išlaidas, susijusias su dokumentų įteikimu, įmokos kodas - 5660.

Šį teismo sprendimą per vieną darbo dieną po įsiteisėjimo išsiųsti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui tėvystės įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.