Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, išsiskyrusio, gyvenančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., el. paštas: (duomenys neskelbtini) vidurinio išsilavinimo, dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) skundą dėl 2025 m. liepos 21 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) nutarimo Nr. 30-ANR_N-8471-2025 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistė G. D. 2025 m. liepos 6 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad M. S. 2025 m. liepos 6 d., 10.17 val., magistraliniame kelyje Klaipėda – Liepoja, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas 0,54 promilių girtumo (neblaivumo) laipsnis (po paklaidos). Tokiu būdu M. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas M. M., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. S., 2025 m. liepos 21 d. priėmė nutarimą Nr. 30-ANR_N-8471-2025, kuriuo nustačius vieną M. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimas ir 12 mėnesių draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025 m. liepos 29 d. gautas Institucijos persiųstas administracine tvarka nubausto asmens M. S. skundas dėl Institucijos 2025 m. liepos 21 d. nutarimo pakeitimo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis pripažino ir gailėjosi padaręs nusižengimą. Alkoholį vartojo liepos 5 d. vakare, pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui liepos 6 d. ryte, 10.17 val., vairavo automobilį. Jis nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų turtui ar sveikatai, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Jam buvo nustatytas lengvas 0,54 (po paklaidos) promilių neblaivumas. Jis administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti, jis nesijautė neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs. Vairuodamas transporto priemonę, jis nebuvo selektyviai sustabdytas dėl KET reikalavimų nesilaikymo. Reido metu nebuvo nustatyta jokių neblaivumo požymių – nuo jo nesklido alkoholio kvapas, jis elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, jo judesiai buvo koordinuoti. Jam neblaivumas buvo nustatytas tik alkoholio matuokliu. Jis policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės. Iki šiol jis nėra padaręs analogiško administracinio nusižengimo, turi 20 metų vairavimo stažą. Jis doras visuomenės narys, gyvena visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirba, rūpinasi nepilnamečiu sūnumi, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Jis dirba pilnu etatu įmonėje UAB (duomenys neskelbtini). Darbo funkcijų atlikimui svarbu turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Jis darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Jis netekęs teisės vairuoti netektų darbo ir vienintelio pragyvenimo šaltinio. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., kur viešojo transporto infrastruktūra nėra gerai išvystyta. Jis turi nepilnametį sūnų, kas mėnesį jam moka vaiko išlaikymo pinigus. Taip pat teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti 93 metų seneliu, kuriam būtina pagalba lankantis pas gydytojus. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo artimiesiems. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašo pakeisti skundžiamą Institucijos 2025 m. gegužės 29 d. nutarimą ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.

Pareiškėjas M. S. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus ir nurodė, kad sutinka su padarytu administraciniu nusižengimu ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. Papildomai paaiškino, kad tai buvo klaida, padaryta neturint tyčios. Jis nesijautė neblaiviu. Jis turi nepilnametį vaiką, kuriuo reikia rūpintis, teikti išlaikymą. Taip pat jam reikia rūpintis seneliu, kuriam labai reikalinga pagalba. Jis anksčiau baustas administracine tvarka, taip pat ir už vairavimą neblaiviam. Be to, specialioji teisė jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pateikė atsiliepimą į pareiškėjo M. S. skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka. Pateiktas skundas deklaratyvus, teikiami tik subjektyvūs (naudingi), taip pat analogiški argumentai, kurie jau buvo pateikti su prašymu ir įvertinti nagrinėjant bylą ne teismo tvarka. Pažymėtina, kad teikiama ir tikrovės neatitinkanti informaciją, siekiant nuslėpti vairavimo esant neblaiviam 2007 metais faktą. Institucija tinkamai taikė teisės normas ir visapusiškai įvertino faktinę situaciją, ne teismo tvarka priimtas nutarimas motyvuotas, priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, įvertinus M. S. iki bylos nagrinėjimo pateikto prašymo argumentus. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Institucijos nuomone M. S. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas už šį nusižengimą privalomą administracinio poveikio priemonių taikymą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų- apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Akivaizdu, kad vertinant padaryto nusižengimo pobūdį ir sprendžiant dėl ANK 34 str. 6 d. nuostatų taikymo jo padarytas nusižengimas turi būti vertinamas kaip vienas pavojingiausių. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus, bei draudimus, taigi ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. Akivaizdu, kad kaip teigia iš vakaro vartojęs alkoholinius gėrimus, kitą rytą, 10.17 val. nusprendęs vairuoti transporto priemonę, turėjo imtis prevencinių veiksmų įsitikinti, kad gali vairuoti transporto priemonę. Pažymėtina, kad M. S. automobilį vairavo kelyje Klaipėda - Liepoja, Klaipėdos r. sav., kur vasaros metu nuolat yra intensyvus eismas, jo padarytas nusižengimas turėtų būti vertinamas kaip padarytas tiesiogine tyčia. M. S. yra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nuo 2020 metų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas 6 kartus. Priešingai nei teigė, 2007 m. spalio 2 d. Kauno m., Baranausko g. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, už pažeidimo numatyto LR ATPK 126 str. 1 d. padarymą, 2007 m. spalio 18 d. jam buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėnesių. Akivaizdu, kad šios anksčiau skirtos teigiamos įtakos dėl saugaus vairavimo ateityje neturėjo ir jis 2025 m. liepos 6 d. vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu spręsdamas asmeninius klausimus susijusius su transporto priemonių vairavimu M. S. gali pasitelkti kitų asmenų pagalbą, pažymėtina, kad jo minimi įsipareigojimai buvo iki nusižengimo padarymo, tačiau tai jo nesustabdė nuo vairavimo esant neblaiviam. Mano, kad numatyti ANK 22 str. tikslai nebūtų pasiekti taikant išimtinai taikomas, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ar taikant alternatyvias administracinio poveikio priemones, taip pat nebūtų užtikrinamas kitų eismo dalyvių, kurie nepažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimų, interesas dalyvauti saugiame eisme. Institucijos nuomone, M. S. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti skundžiamą nutarimą be pakeitimų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškėjo M. S. skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, skundžiamu Institucijos 2025 m. liepos 21 d. nutarimu M. S. pripažintas kaltu dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir jam paskirta administracinė nuobauda – 800 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonės – 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimas ir 12 mėnesių draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Nutarime nurodyta, kad M. S. 2025 m. liepos 6 d., 10.17 val., magistraliniame kelyje Klaipėda – Liepoja, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas 0,54 promilių girtumo (neblaivumo) laipsnis (po paklaidos). Tokiais veiksmais M. S. pažeidė KET 14 punktą.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje padavęs M. S. padarė įstatyme uždraustą pavojingą veiką – administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. vairavo neblaivus, kai buvo nustatytas didesnis nei minimaliai leistinas neblaivumas. Pateiktu skundu keliamas klausimas dėl paskirtų administracinių poveikio priemonių sušvelninimo, pareiškėjas prašo paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Šį prašymą pareiškėjas motyvuoja tuo, jog jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. Alkoholį vartojo liepos 5 d. vakare, pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui liepos 6 d. ryte 10.17 val. vairavo automobilį. Jis nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų turtui ar sveikatai, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Jam buvo nustatytas lengvas 0,54 (po paklaidos) promilių neblaivumas. Nusižengimą padarė dėl neatsargumo. Jis nevengė administracinės atsakomybės. Iki šiol nėra padaręs analogiško administracinio nusižengimo, turi 20 metų vairavimo stažą. Jis doras visuomenės narys, dirba, rūpinasi nepilnamečiu sūnumi, aplinkinių ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Darbo funkcijų atlikimui pareiškėjui svarbu turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Netekęs teisės vairuoti, netektų darbo ir vienintelio pragyvenimo šaltinio. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), kur viešojo transporto infrastruktūra nėra gerai išvystyta. Teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti 93 metų seneliu, kuriam būtina pagalba lankantis pas gydytojus. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo artimiesiems.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

Teismas pažymi, jog visuma aplinkybių leidžia spręsti, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas šioje administracinio nusižengimo byloje nėra.

Institucijos nutarimu M. S. už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda – 800 Eur, taikant šio straipsnio 6 dalyje numatytas švelnesnes alternatyvaus pobūdžio administracinio poveikio priemones minimaliems terminams – skiriant pažeidėjui specialiosios teisės atėmimą 6 mėnesiams ir uždraudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, už padarytą ypač šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą atskleidžia, jog Institucija skirdama nuobaudą pakankamai įvertino pareiškėją charakterizuojančius duomenis bei padaryto nusižengimo pavojingumą. Vien pareiškėjo skunde nurodoma teisės vairuoti transporto priemones išsaugojimo svarba asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti negali būti laikoma pakankamu pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde dėstomos aplinkybės egzistavo ir iki nusižengimo padarymo, tačiau jos nebuvo pakankama priežastis, kad sulaikytų M. S. nuo vieno pavojingiausių administracinių nusižengimų padarymo, kai jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus, ignoruodamas veiksmų pavojingumą ir prisiimdama riziką dėl galimų kilti pasekmių. Tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Pažymėtina, kad asmeniniai pažeidėjo ir šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (LAT nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019, Nr. 2AT-36-387/2021). Pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones būtinumas tiek dėl asmeninių poreikių, tiek rūpinantis šeimos nariais turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Tuo tarpu M. S., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi (tiek asmeniniams poreikiams tenkinti, tiek rūpinantis nepilnamečiu vaiku, tiek garbaus amžiaus seneliu bei vykimui į darbą), šia specialiąja teise naudojosi neatsakingai, todėl administracinio nusižengimo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 422 straipsnio 6 dalyje, kuri už šio straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta kaip privaloma poveikio priemonė neskyrimas ar jos skyrimas trumpesniam terminui, kaip to prašo pareiškėjas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.

Teismui pateiktame skunde M. S. nurodo, kad jo padarytas administracinis nusižengimas buvo mažiau pavojingas, nes jam buvo nustatytas 0,54 promilių neblaivumo laipsnis, žala niekam padaryta nebuvo, jis nepažeidė kitų KET reikalavimų. Pažymėtina, jog vairuodamas neblaivus pareiškėjas neabejotinai kėlė realią grėsmę tiek sau, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir net gyvybei bei turtui ir tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudžių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Pareiškėjo pasiteisinimas, kad vairuodamas neblaiviu jis niekam nepadarė jokios žalos, kiti KET reikalavimai nebuvo pažeisti, patvirtina tik nekritišką pareiškėjo požiūrį į jo padarytą nusižengimą ir bandymą minimalizuoti savo kaltę deklaratyviu teiginiu, jog neblaivaus asmens vairavimas yra neva mažiau pavojingas tuo atveju, jei nekyla realūs pavojingi padariniai. M. S. be kita ko nurodo, jog jis nepažeidė kitų KET reikalavimų, jis gyvena visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą. Teismas pažymi, jog įstatymų laikymasis yra asmenų pareiga, bet ne jokia išskirtinė aplinkybė (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. AN2-258-795/2022).

Pareiškėjas taip pat prašė atsižvelgti į tai, jog administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios. Teismas pažymi, jog KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi asmens kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-36-387/2021). Pareiškėjo nurodomos aplinkybės nepanaikina minėtos pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismo vertinimu, tai, jog byloje nustatytų faktinių aplinkybių pareiškėjas M. S. neginčijo, savo kaltę pripažino ir gailisi padaręs nusižengimą, byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat tai, kad teisė vairuoti pareiškėjui reikalinga asmeniškai, tiek rūpinantis šeimos nariais bei darbinėms funkcijoms atlikti, nėra išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą švelninti paskirtas administracinio poveikio priemones. Šios aplinkybės yra reikšmingos skiriant administracinę nuobaudą, neperžengiant sankcijos ribų (į tai ir buvo atsižvelgta, paskiriant pareiškėjui pačias švelniausias įstatyme numatytas administracinio poveikio priemones su sankcijoje numatyta minimalia bauda), tačiau negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, suteikiančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą. Teismo vertinimu, pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės yra adekvačios padarytam nusižengimui, skirtos įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, pavojingumą, tiek ir pažeidėjo asmenybę bei galimą nuobaudos poveikį, todėl yra teisingos ir pagrįstos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas netenkinamas, o skundžiamas 2025 m. liepos 21 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimas Nr. 30-ANR_N-8471-2025 paliekamas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo M. S. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-8471-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.