Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Onorė veikla“ ieškinį atsakovei I. Š. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

16. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-36422-475/2025 peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Tačiau sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; 2025 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-916/2025).

18. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti neatvykusios (procesinio dokumento nepateikusios) šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors šie CPK įtvirtinti teismo sprendimo už akių panaikinimo pagrindai ir yra skirtingi – vienas yra labiau susijęs su pateiktų įrodymų vertinimu, kitas – su bendromis procesinėmis prielaidomis priimti teismo sprendimą už akių, tačiau teisine prasme jie yra lygiaverčiai ir, konstatavus nors vieną iš jų, teismo sprendimas už akių turi būti panaikinamas, o bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-916/2025).

19. Sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra yra ne atskiras ir savarankiškas teisinis ginčas, o sprendimo už akių ypatumų nulemtas šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, kai teisė spręsti dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo suteikiama pačiam šį sprendimą priėmusiam teismui. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės nesprendžia dėl byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, o tik patikrina, ar yra tenkinamos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-823/2023; 2025 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-916/2025).

20. Apeliantė nagrinėjamu atveju laikosi pozicijos, kad sprendimas už akių turėjo būti peržiūrėtas tiek CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto, tiek 2 punkto pagrindu.

Dėl sąlygos peržiūrėti sprendimą už akių CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu (ne)buvimo

21. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2025 m. rugsėjo 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo gautas ieškovės BUAB „Onorė veikla“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Toplit“, ieškinys, kuris 2025 m. spalio 3 d. bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija buvo priimtas, atsakovei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Ieškinys ir teismo pranešimas atsakovei 2025 m. spalio 3 d. buvo išsiųstas per EPP. Teismas, nustatęs, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2025 m. spalio 6 d. CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka bei tai, kad atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, 2025 m. spalio 27 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino ieškovės BUAB „Onorė veikla“ ieškinį.

22. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad EPP paskyros turėjimas negali būti laikomas savaiminiu sutikimu gauti procesinius dokumentus tik per EPP paskyrą, be to, apeliantė nėra vienas iš CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nurodytų asmenų, kurie privalo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija neturi pagrindo sutikti.

23. CPK 175¹ straipsnyje reglamentuoti informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai. Minėto straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

24. Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – Aprašas), patvirtintame teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakyme Nr. 1R-332, reglamentuotos Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, sąlygos ir tvarka. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP posistemiu, išskyrus šio Aprašo 8–9¹ punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.

25. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą (Taisyklių 34 punktas).

26. Iš LITEKO duomenų matyti, kad atsakovė yra LITEKO VEP posistemio vartotoja, jos paskyra yra aktyvi. Pažymėtina, kad atsakovė, aktyvuodama paskyrą (pirmą kartą prisijungusi prie EPP sistemos ir autentifikuodamasi taisyklių nustatyta tvarka), patvirtino, kad susipažino su taisyklėmis ir sutiko laikytis jų sąlygų bei sutiko gauti procesinius dokumentus EPP paskyroje. Atsakovė naudojasi paskyra, t. y. pati dar 2025 m. lapkričio 17 d. pareiškime dėl 2025 m. spalio 27 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-36422-475/2025 patvirtino, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 3 d. siųstus procesinius dokumentus gavo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė yra atšaukusi sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir / ar pateikusi prašymą jai procesinius dokumentus įteikinėti kitu būdu, kaip numatyta taisyklių 35 punkte. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų siųsti procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, atsakovė, kaip pati nurodė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, žinojo apie bylos nagrinėjimą, tačiau netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis.

27. Kaip nurodyta šios nutarties 25 punkte, pagal Taisyklių 34 punktą jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Nors, kaip teisingai nurodė apeliantė, ji neturi imperatyvios pareigos gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis), tačiau aplinkybė, kad apeliantė prisijungė prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavosi nustatyta tvarka, patvirtina, kad apeliantė sutiko gauti procesinius dokumentus EPP paskyroje.

28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad apeliantė dar 2025 m. lapkričio 17 d. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad pirmosios instancijos teismo procesinius dokumentus gavo, konstatuoja, kad egzistavo procesinės prielaidos sprendimo už akių priėmimui.

Dėl sąlygos peržiūrėti sprendimą už akių CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu (ne)buvimo

29. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą, yra nurodęs, jog tam, kad būtų naikinamas priimtas teismo sprendimas už akių, užtenka argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017; 2023 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-378/2023). Abejonės sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu gali būti pagrindžiamos ne tik pasyviosios šalies kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiamais įrodymais, pakanka tokias pagrįstas abejones iškelti pačiame pareiškime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-943/2025).

30. Argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-71-701/2017).

31. Nagrinėjamu atveju, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 28 082,97 Eur žalą, grįsdama tuo, kad atsakovė nevykdė įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos laiku inicijuoti nemokaus juridinio asmens bankroto bylą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas sprendimą už akių, konstatavo, kad 2023 m. gruodžio 31 d. UAB „Onorė veikla“ buvo nemoki ir atsakovei, kuri tuo metu ėjo įmonės direktorės pareigas, kilo pareiga kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos UAB „Onorė veikla“ iškėlimo, todėl atsakovė turėjo vykdyti imperatyvią pareigą savalaikiai kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovei įrodžius, kad nuo momento, kai įmonė tapo nemoki, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 31 d., iki bankroto bylos iškėlimo momento, t. y. atsakovės vadovavimo įmonei laikotarpiu UAB „Onorė veikla“ įsipareigojimai išaugo, išaugusių įsipareigojimų suma (28 082,97 Eur) laikytina žala, kuri priteistina iš atsakovės.

32. Atsakovė tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde nurodė, kad sprendimas už akių priimtas nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui netinkamai nustačius momentą, nuo kurio yra laikoma, kad atsakovė pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko netinkamai nustatė bendrą išaugusi įmonės skolos dydį. Be to, atsakovė tiek pareiškime dėl sprendimo už akių, tiek atskirajame skunde pažymėjo ir tai, kad dalis VMI reikalavimų atsirado 2023 m. ir negalėjo būti įtraukiami į atsakovei skaičiuojamą žalą, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo iš viso nebuvo nagrinėjamos ir dėl jų nebuvo pasisakyta.

33. Kasacinio teismo išaiškinta, jog atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė žalos dydį apskaičiavo remdamasi bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma, kuri atsirado po 2024 m. sausio 1 d., t. y. jau po to kai kilo atsakovei pareiga inicijuoti bendrovei bankroto procesą, tačiau šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančių įrodymų, matyti, jog dalį iš 12 364,65 Eur dydžio VMI kreditorinio reikalavimo sudaro 1 781,36 Eur gyventojo pajamų mokesčio, kurio atsiradimo data nėra nurodoma (ieškinio priedas Nr. 9(1)). Ieškovė, atstovaujama nemokumo administratorės, duomenų iš kurių būtų galima matyti, už kokį mokestinį laikotarpį prievolė yra apskaičiuota, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino šių atsakovės nurodomų aplinkybių, kurios iš esmės gali turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

35. Vertinant apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė momentą, nuo kurio yra laikoma, kad atsakovė pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko netinkamai nustatė ir bendrą išaugusi įmonės skolos dydį, pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad su pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento nustatymu yra tiesiogiai susijęs ir atlygintinos žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

36. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą.

37. JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta juridinio asmens vadovo prievolė atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Pagal nurodytą teisės normą vadovui deliktinė civilinė atsakomybė taikoma ir už pareigos, nurodytos JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, neįvykdymą, taip pat už pareigos, įtvirtintos JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje, neįvykdymą laiku. Šios pareigos vadovui atsiranda, kai bendrovė tampa nemoki. Vadinasi tam, kad būtų galima konstatuoti aptariamą bendrovės vadovo pareigų pažeidimą (jo veiksmų neteisėtumą), pirmiausiai turi būti nustatytas bendrovės tapimo nemokia momentas.

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, nes jis yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad sprendžiant dėl atsakomybės už žalą, padarytą pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, byloje turi būti nustatyta, kada įmonės vadovas sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016). Be to, kasacinio teismo praktikoje vadovo veiksmų teisėtumas vertinamas pagal vadovo objektyvaus elgesio standartą, kuris reiškia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

39. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs ir tai, kad būtų nepagrįsta bendrovės vadovo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo sieti išimtinai tik su formaliu bendrovės nemokumo statuso konstatavimu. Sprendžiant bendrovės vadovo civilinės atsakomybės klausimą ne mažiau reikšminga įvertinti vadovo protingas ir pagrįstas pastangas atgaivinti įmonės veiklą prieš inicijuojant įmonės bankroto procedūras, kurios negali būti vertinamos kaip neteisėtos. Verslas dažnu atveju yra susijęs su tam tikros rizikos prisiėmimu, o bankroto procedūros pagal jų tikslą ir prigimtį yra kraštutinė įmonės kreditorių teisių apsaugos priemonė. Nustačius, kad bendrovės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėdamas pakankamą pagrindą (atsižvelgiant į rūpestingo ir apdairaus asmens, veikiančio analogiškomis aplinkybėmis, elgesio standartą) manyti, jog bendrovė galės atsiskaityti su kreditoriais, tokie vadovo (savininko) veiksmai neturėtų būti vertinami kaip pareigos inicijuoti nemokumo procesą pažeidimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-472-934/2022).

40. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovei nuo 2024 m. sausio 1 d. buvo žinoma, jog bendrovė yra nemoki, ką patvirtino bendrovės finansinės atskaitomybės ataskaitos už 2023 m., kurios buvo parengtos 2024 m. kovo 31 d.. Taigi pagal ieškovės formuluojamą reikalavimo faktinį pagrindą, atsakovė apie UAB „Onorė veikla“ nemokumą žinojo / turėjo žinoti ne vėliau kaip 2024 m. kovo 31 d., t. y. parengus bendrovės finansinės atskaitomybės ataskaitą už 2023 m. Šiuo atveju sutiktina su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, nevertino aplinkybių, kada atsakovė sužinojo apie UAB „Onorė veikla“ nemokumą, be to, netenkindamas atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių nevertino atsakovės nurodomų aplinkybių, kuriomis ji grindė galimybę tęsti įmonės veiklą, mažinti skolas, nevertino jos teikiamų įrodymų, tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovė, prašydama peržiūrėti sprendimą už akių, nenurodė svarių argumentų dėl teismo padarytos išvados teisėtumo pagrįstumo, sudarančių pagrindą panaikinti 2025 m. spalio 27 d. sprendimą už akių, taip pat nepateikė esminių įrodymų, kurių įvertinimas galėtų turėti įtakos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos vertinimu nesutinka. Pažymėtina, kad sprendžiant, ar juridinio asmens vadovas tinkamai ir laiku įvykdė pareigą inicijuoti nemokumo procesą, būtina visapusiškai įvertinti visus jo veiksmus, atliktus nuo to momento, kai jis turėjo ir galėjo suprasti, kad juridinis asmuo tapo nemokus, tačiau kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, atsakovės nurodomų aplinkybių nevertino.

41. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad žala, padaryta ieškovei, turi būti skaičiuojama būtent nuo momento, kai įmonės vadovė (atsakovė) sužinojo arba turėjo sužinoti apie įmonės nemokumą.

42. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad minėtos atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės bei pateikti rašytiniai įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Kaip minėta, nustačius nors vieną iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas.

43. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netenkinęs atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

44. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 13 d. papildomu sprendimu iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 560,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad papildomas sprendimas yra sudėtinė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 27 d. sprendimo už akių dalis. Atskiruoju skundu nėra reiškiamas reikalavimas dėl papildomo sprendimo panaikinimo, tačiau įvertinus tai, kad šio procesinio sprendimo priėmimas yra sąlygotas bylos išnagrinėjimo priimant sprendimą už akių materialinio teisinio rezultato, panaikinus sprendimą už akių, naikinamas ir papildomas sprendimas, kuriuo iš atsakovės, kaip bylą pralaimėjusios šalies, priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 27 d. sprendimą už akių, Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 13 d. papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-36422-475/2025 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.