Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

byloje išvadą duodančios institucijos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Virginijai Petrylienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovei I. R. dėl daikto neatlygintinio naudojimosi sutarties nutraukimo ir iškeldinimo bei nuostolių, atsiradusių už daikto pabloginimą, priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas ieškovės D. R. ieškinys atsakovei I. R., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų R. R., dėl daikto neatlygintinio naudojimosi sutarties nutraukimo ir iškeldinimo bei nuostolių, atsiradusių už daikto pabloginimą, priteisimo. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė 2007-01-24 pirkimo-pardavimo sutartimi, įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitais statiniais. Įsigytame name apsigyveno atsakovė su savo sutuoktiniu R. R. ir nepilnamečiais vaikais. Ieškovė teigė leidusi sūnui ir marčiai su vaikais gyventi name, nes, pagal ankstesnį susitarimą, išmokėjus paskolą bankui už namo įsigijimą, ketino namą perrašyti sūnaus šeimai. Paaiškino, kad namą pirko savo vardu, nes atsakovės šeima negavo paskolos iš banko. Vėliau, kilus konfliktui tarp šalių, bei trečiajam asmeniui ir atsakovei pradėjus skyrybų procesą, ieškovė ėmė reikalauti, kad atsakovė su vaikais išsikeltų iš namo, tačiau atsakovė taikiai išsikelti nesutiko. Ieškovė 2013-01-10 pranešė atsakovei, kad pastaroji privalanti per 3 mėnesius išsikelti iš namo. Atsakovė pranešimo pašte neatsiėmė, tačiau atsakovei dar iki pranešimo išsiuntimo ne kartą žodžiu buvo išsakyta, kad ji privalanti išsikraustyti iš gyvenamojo namo. Be to, kaip nurodė ieškovė, atsakovė dėl neatsakingo elgesio ir problemų dėl alkoholio vartojimo sugadino ieškovės turtą – dėl jos kaltės krito turto vertė (pelėsis ant sienų ir lubų). Pažymi, kad gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo momentu, jo vertė buvo 205000,00 Lt, o šiuo metu šio turto vertė yra sumažėjusi dėl atsakovės netinkamo naudojimosi daiktu, nes iš pateikto atsakovės turto vertinimo 2013-03-16 ekspertizės akto Nr. 13/03-015 matyti, kad turto rinkos vertė 2013-03-16 yra 63000,00 Lt. Anot ieškovės, nuostoliai sudaro 142000,00 Lt. Kadangi pagal pareikalavimą suėjus išsikėlimo terminui - 2013-04-24 atsakovė I. R. su šeima neišsikėlė, ieškovė reiškia teismui ieškinį dėl atsakovės iškeldinimo su šeima ir nuostolių, už daikto pabloginimą, priteisimo.

Atsakovė I. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo ji su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovė, prašydama priteisti 142000,00 Lt atlyginimą, remiasi vienintele aplinkybe - gyvenamasis namas pirkimo-pardavimo momentu buvo 205000,00 Lt vertės, o turto rinkos vertė 2013-03-16 yra 63000,00 Lt. Jokie objektyvūs įrodymai, kad turto vertės sumažėjimą lėmė atsakovės netinkamas naudojimasis daiktu, o ne kiti veiksniai, ir tai yra priežastiniame ryšyje su tokiu menamu netinkamu naudojimusi, teismui nepateikti. Taip pat pažymėjo, kad tiek panaudos, tiek nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Akivaizdu, kad šalys rašytinės panaudos sutarties nebuvo sudariusios, todėl sandorio formos nesilaikymas daro tokį sandorį negaliojančiu (niekiniu) ir nesukuriančiu šalims jokių teisinių pasekmių. Pažymėjo, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus turi būti vertinamas teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui (jeigu byloje tai būtų nustatyta), taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Be to, nuomotojo teisė nėra absoliuti. Nors gyvenamųjų patalpų nuomos (ar panaudos) sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos Civilinio kodekso normos, tačiau turi būti atsižvelgiama į tai, kad gyvenamajame name gyvena vaikai (ieškovės anūkai), todėl teismas turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį (jeigu laikyti tokią buvus) ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jo atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Ieškovės atstovė papildomai nurodė, kad tarp šalių buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, atsakovė, kaip panaudos gavėja, privalėjo tinkamai rūpintis būstu. Atsakovė būstu nesirūpino, jo nekūreno, todėl name atsirado pelėsis. Nuostolius dėl netinkamo daikto naudojimo įvertino 142000,00 Lt. Taip pat paaiškino, kad atsakovės ne kartą buvo prašyta išsikelti iš gyvenamojo namo. Teisė gyventi panaudos būdu name negali peržengti savininko teisių pirmenybės. Civilinis kodeksas numato, kad įspėti apie panaudos santykių nutraukimą galima ir žodžiu. Teismo prašė ieškinį tenkinti.

Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. R. teismui paaiškino, kad kai įsikėlė į namą, jis buvo geros būklės, darė remontus. Atsakovė turėjo bėdų dėl alkoholio vartojimo, nesirūpino nei vaikais, nei namu. Jis, kaip vaikų tėvas iškeldinimo atveju pasiimtų vaikus pas save, nes turi kur gyventi.

Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra atsakovės kaimynė ir gyvenvietės seniūnė. Mano, kad atsakovė nekalta dėl pelėsio name, tai gali būti statybos klaida. Jos namuose taip pat yra pelėsis, bet tai nereiškia, kad ji blogai prižiūrinti savo namą. Seniūnijos darbuotojai lankydavosi pas atsakovę, atsakovė buvo įrašyta į rizikos šeimų grupę. Jau daugiau nei metai laiko atsakovė išbraukta iš rizikos grupės, alkoholio nebevartoja. Namas yra šildomas, ji matanti, kad atsakovė kiekvieną mėnesį užsisako atraižų kūrenimui. Kai atsakovė turėjo bėdų su alkoholio vartojimu, seniūnija vežė jai kieto kuro kūrenimui dviem-trims mėnesiams.

Byloje išvadą duodančios institucijos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismui pateikė Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, ir nurodė, kad skyrius nesutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu iškeldinti atsakovę I. R., kartu su jos nepilnamečiais vaikais: R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. R., gim. (duomenys neskelbtini), bei pilnamete dukra R. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamos vietos. Nurodė, kad I. R. šeima 2012-04-25 įsakymu Nr. Al-212, buvo įrašyta į Šiaulių rajono Socialinės rizikos šeimų apskaitą. Į apskaitą šeima įrašyta dėl I. R. girtavimo. I. R. gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui. Nuo 2012 m. liepos mėn. girtavimo atvejų neužfiksuota. I. R. bendradarbiauja su socialiniu darbuotoju, rūpinasi vaikų sveikata: laiku kreipiasi į gydytoją, laiku sutvarko reikiamus dokumentus. 2013-04-04 lankantis I. R. namuose, vaikai nurodė, kad su mama sutaria, jokių problemų nekyla. I. R. įsidarbino UAB „Vosita“ virtuvės darbuotoja 0,75 etato. Nuo 2013-07-08 I. R. šeima išbraukta iš Šiaulių rajono Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitos. 2013-08-26 buvo pakartotinai lankytasi I. R. šeimoje, lankymosi metu atsakovė nurodė, kad teismo sprendimu jai iš D. R. yra priteistas įsiskolinimas apie 70000,00 Lt, kuris iki šiol nėra grąžintas, todėl jos šeima gyvens D. R. priklausančiame name, kol ši negrąžins minėtos skolos. Nurodė, kad I. R. kito būsto, šiuo metu tinkančio gyventi vaikams, neturi. Šiuo metu iškeldinus I. R. su vaikais iš būsto būtų pažeistos vaikų teisės ir interesai. Atliekant bet kokius su vaiku susijusius veiksmus, turi būti atsižvelgiama į svarbiausią kriterijų - vaiko interesus. Šiuo atveju, iškeldinus I. R. su vaikais iš D. R. nuosavybės teise priklausančio namo, vaikai liktų be tinkamo gyvenamojo būsto, turėtų būtų sprendžiamas vaikų apgyvendinimo globos įstaigoje klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisė į būstą ginama kaip konstitucinė vertybė, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių. Skirtingi teisės į būstą atsiradimo pagrindai ir to būsto naudojimo sąlygos nulemia skirtingas šios teisės apsaugos priemones. Teisė į būstą, kaip daiktinė teisė, įgyvendinama įgyjant nuosavybės teise konkrečią gyvenamąją patalpą, namą ar jo dalį ir ginama daiktinės teisės nustatytomis taisyklėmis, o kai ši teisė atsiranda bet kurios rūšies nuomos ar panaudos pagrindu – atitinkamai prievolinės teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taigi iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-361/2013; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-260/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2014).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2007-01-24 pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teise priklauso ieškovei D. R. (10-12, 17-20 b. l.), namas buvo įsigytas ieškovei paėmus kreditą iš banko (13-16 b. l.). Iš turto rinkos vertės nustatymo 2006-12-12 pažymos matyti, kad priverstinio pardavimo vertė tuo laikotarpiu gali būti 145000,00 Lt (37-38 b. l.). Antstolės V. Šimkienės užsakymu atlikus nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizę nustatyta, kad nekilnojamojo turto vertė 2013-03-16 yra 63000,00 Lt (23-33 b. l.). Iš ieškinio priedų matyti, kad ieškovė ir atsakovė kelis metus kitose bylose bylinėjosi dėl skolų (40-49 b. l.). Ieškovė siuntė atsakovei pranešimą dėl panaudos santykių nutraukimo, tačiau pranešimas atsakovei neįteiktas (1 t. 55-56 b. l.). Iš šalių paaiškinimų nustatyta ir nei viena šalis to neginčijo, kad atsakovė su šeima gyvenamuoju namu naudojosi leidus ieškovei, nuomos mokesčio už naudojimąsi namu nemokėjo, todėl šio fakto įrodinėti nereikia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 str. 5 p.). Nors nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, jog atsakovė ginčo patalpose gyvena be ieškovės sutikimo, tačiau atsakovė teigia, kad rašytinės panaudos sutarties nesudarė, gyvenamajame name gyvena ilgiau nei metai laiko.

Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia vertinti visas aplinkybes kompleksiškai, nes tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą.

Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus. Tai reiškia, kad įstatymas nereikalauja ieškovo nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Teisės normą pagal faktines ieškinio aplinkybes parenka ir pritaiko, t. y. teisiškai kvalifikuoja ginčą, teismas. Iš byloje esančių įrodymų, teismo posėdyje šalių duotų paaiškinimų konstatuotina, kad tarp šalių susiklostė gyvenamosios patalpos panaudos santykiai.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.629 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. CK 6.636 straipsnyje numatyta, kad panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Panaudos sutarties nutraukimo tvarka numatyta Civiliniame kodekse priklauso nuo sutarties pobūdžio, t. y. ar sutartis sudaryta atitinkamam terminui (terminuota) ar neterminuota. Terminuota sutartis pasibaigia pasibaigus terminui, jeigu panaudos davėjas nesutinka termino pratęsti. Taip pat šalys gali reikalauti sutartį nutraukti prieš terminą esant Civilinio kodekso 6.641 straipsnyje numatytoms aplinkybėms. Civilinio kodekso 6.641 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad panaudos davėjas turi teisę reikalauti sutartį nutraukti prieš terminą, jeigu panaudos gavėjas nevykdo pareigos išlaikyti ir saugoti daiktą. VĮ Registrų centre nėra įregistruotos tarp šalių sudarytos panaudos sutarties. Šiuo atveju nei viena iš šalių neįrodinėjo, jog ginčo namo panaudos sutartis buvo terminuota, todėl laikytina, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė gyvenamojo namo panaudos sutartis, kuri buvo neterminuota. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas ir žodžiu (CK 1.72 str.1 d.) (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-371-124/2013). Įstatymas numato supaprastintą (palengvintą) abiejų sutarties šalių teisę atsisakyti neterminuotos daikto neatlygintinio naudojimo sutarties. CK 6.642 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Įspėjimas ir termino pasibaigimas yra juridiniai faktai, nutraukiantys turto panaudos sutartį. Tačiau įstatymas nereglamentuoja įspėjimo formos. Praktikoje dažniausiai toks įspėjimas siunčiamas registruotu laišku. Ieškovės siųstas pranešimas atsakovei nebuvo įteiktas (55-56 b. l.).

Ieškovė teigia, jog ne kartą kreipėsi į atsakovę ir reikalavo išsikelti iš jai priklausančio gyvenamojo namo, tačiau atsakovė ir toliau ten gyvena, savo netinkamu elgesiu mažina turto vertę. Iki kreipiantis į teismą, tikėtina, kad, kaip teigia ieškovė, ji iš pradžių siekė, jog atsakovė išsikeltų geruoju informuodama ją apie tai žodžiu. Kaip jau minėta, neatlygintinė panaudos sutartis gali būti nutraukta bet kuriuo momentu, bet kurios šalies iniciatyva, nesikreipiant į teismą, įspėjus kitą šalį prieš tris mėnesius. Be to, įstatymas nenumato nei tokio įspėjimo formos, nei detalizuoja reikalavimus įspėjimo turiniui, svarbu, kad viena šalis būtų informuota apie kitos šalies valią nutraukti sutartį. Tokio įspėjimo esmė yra tame, kad kita šalis galėtų tinkamai pasiruošti ir gražinti tai ką yra gavusi pagal panaudos sutartį, daikto perdavimui, susirandant kitą lygiavertį daiktą. Nagrinėjamos bylos atveju įspėjimo termino esmė - kad atsakovė su nepilnamečiais vaikais turėtų pakankamai laiko pasiruošti ir persikelti į kitas gyvenamąsias patalpas. Pats kreipimasis į teismą pareiškiant ieškinį taip pat laikytinas tinkamu informavimu (įspėjimu) apie ieškovės valią nutraukti panaudos sutartį. Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2013 m. rugpjūčio 2 d., todėl laikytina, kad atsakovė jau daugiau nei 8 mėnesiai yra informuota apie ieškovės valią nutraukti sutartį. Atsakovės 2013-08-26 paaiškinimas Vaiko teisių apsaugos skyriui (70 b. l.) patvirtina, kad atsakovė suprato ieškovės valią dėl panaudos sutarties nutraukimo ir, nesant rašytinės sutarties, tai laikytina pakankamu įrodymu apie atsakovės įspėjimą (CK 6.642 str. 1 d.). Laikoma, kad jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie sutartinių santykių nutraukimą gali būti pranešama įvairia forma, svarbu, kad šalis, su kuria yra nutraukiama sutartis, žinotų apie ketinimą ją nutraukti (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-31-154/2014). Laikytina, kad Civilinio kodekso 6.642 straipsnio 1 dalies reikalavimai dėl įspėjimo nutraukiant panaudos sutartį yra įvykdyti 2013-08-26.

Šioje byloje konstatuotina, kad tarp šalių susiklosčiusi panaudos sutartis baigėsi 2013-11-26, suėjus CK 6.642 str. 1 d. nustatytam trijų mėnesių terminui nuo pranešimo apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą. Dėl to, nuo nurodytos datos šalys tapo nebesaistomos tarpusavio prievolinių teisinių santykių, t. y. atsakovė neteko naudojimosi teisių į ginčo gyvenamąjį namą, todėl namo savininkė įgijo teisę reikalauti atsakovės iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų CK 4.98 str. pagrindu, pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju abi šios aplinkybės byloje yra įrodytos. Nustatyta, jog atsakovė su nepilnamečiais vaikais tebegyvena ginčo patalpose ir po to kai ieškovė kreipėsi į teismą.

Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-233/2013).

Konstatuota, kad atsakovė su šeima gyvenamuoju namu nuo 2013-11-26 naudojasi be ieškovės sutikimo, pažeisdama ieškovės nuosavybės teises (CK 4.93 str.), ir turėdama įstatyminę ir prioritetinę tėvų pareigą užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas nepilnamečiams vaikams, nepagrįstai šią pareigą perkelia ant ieškovės pečių.

Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 7 p. nustato, kad vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Vaiko interesų prioritetinės gynybos principas negali būti suabsoliutinamas ir vaiko teisę į būstą bei jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje, yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė, numatanti vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises. Teismas atkreipia dėmesį, kad pati atsakovė žinodama apie ieškovės pretenzijas dėl gyvenamųjų patalpų, nesiėmė veiksmų, kad savo nepilnamečiams vaikams užtikrintų teisę į gyvenamąjį būstą. Pažymėtina tai, kad vaiko teisė turėti gyvenamąją patalpą gali būti teisinėmis priemonėmis ginama ir po teismo sprendimo dėl iškeldinimo priėmimo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo sprendimo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vykdymo atidėjimas yra vienas iš nepilnamečio vaiko teisės į būstą apsaugos būdų, taikomų teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 22 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-1234/2000 m; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-128/2011). Atsižvelgiant į viską, kas nurodyta, atsakovė su vaikais iškeldintina iš ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų. Sprendimo vykdymas atidėtinas 2 mėnesiams, laikytina, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas yra proporcingas ginant ieškovės interesus ir užtikrinant atsakovės vaikų teises.

Dėl nuostolių atlyginimo.

Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis); sutartinę atsakomybę reglamentuojančios normos nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis); asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutarties šalys gera valia neišsprendžia iš sutarties vykdymo kilusio ginčo, šalis, kurios sutartiniai interesai pažeisti, turi teisę teismine tvarka reikalauti iš kitos šalies nuostolių atlyginimo. Ši šalis teisme privalo įrodyti bendrąsias sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus kitos šalies veiksmus vykdant sutartį (CK 6.246 straipsnis); patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis); neteisėtus veiksmus atlikusios šalies kaltę, kuri, įrodžius pirmąsias tris sąlygas, preziumuojama (CK 6.248 straipsnis).

Byloje, pasitelkiant ekspertą, buvo sprendžiamas klausimas kas galėjo įtakoti nekilnojamojo turto vertės sumažėjimą 2007-01-24 – 2013-03-16 laikotarpiu, nuo 205000,00 Lt iki 63000,00 Lt. Iš turto vertinimo ekspertizės akto Nr. 14-IV-005 išvadų matyti, kad nekilnojamojo turto vertės sumažėjimą nurodytu laikotarpiu galėjo įtakoti objekto galimas vertės mažėjimas dėl nusidėvėjimo bei kainų nuosmukis dėl 2008-ųjų metų ekonominio sunkmečio padarinių ir tai galėjo sudaryti apie 35-40 proc. (5 procentai dėl nusidėvėjimo ir apie 30-40 procentų dėl kainų mažėjimo ekonominiu sunkmečiu). Nustatyti, ar dėl kitų priežasčių papildomai mažėjo objekto vertė, eksperto nuomone, nėra objektyvių galimybių (turto vertinimo ekspertizės akto Nr. 14-IV-005, 26 l.), kadangi 2007 metais nebuvo atlikta statinio statybinė ekspertizė ir nėra aišku kokia būklė buvo tuo metu. Eksperto nuomone dėl fizinės būklės kitimo vertės sumažėjimas negalėtų/ neturėtų būti vertinamas.

Iš byloje esančių dokumentų, bylos dalyvių paaiškinimų teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl kurių sumenko turto vertė, o neįrodžius bent vienos iš trijų būtinųjų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų sutarties šalies civilinė atsakomybė negalima.

Bylinėjimosi išlaidos, kiti klausimai.

CPK 93 str. 1, 2 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė byloje sumokėjo 149,00 Lt (9 b. l.) žyminį mokestį už reikalavimą dėl iškeldinimo, likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo buvo atidėtas. Teismui atmetus ieškovės ieškinio reikalavimą dalyje dėl nuostolių atlyginimo, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina byloje mokėtina žyminio mokesčio dalis - 3840,00 Lt.

Ieškinį tenkinant dalyje dėl iškeldinimo, iš atsakovės ieškovei priteistinas 149,00 Lt žyminis mokestis.

Ieškovė byloje patyrė 1000,00 Lt (500,00 Lt (58 b. l.) ir 500,00 Lt (144 b. l.)) išlaidas už advokato teisinę pagalbą, atsakovė - 1000,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų (146 b. l.). Ieškinys tenkintas 50 procentų. Kadangi abi šalys byloje patyrė vienodo dydžio teisinės pagalbos išlaidas ir iš abiejų šalių viena kitai priteistinų teisinės pagalbos išlaidų suma yra vienoda (po 500,00 Lt), bylinėjimosi išlaidos įskaitytinos ir nebepriteistinos vienai šaliai iš kitos.

Byloje paskyrus ekspertizę ieškovė sumokėjo į teismo sąskaitą 1000,00 Lt užstatą, iš kurio ekspertizės atlikimui panaudota 850,00 Lt, likusi užstato dalis 150,00 Lt (172 b. l.) priėmus sprendimą grąžintina ieškovei.

Ieškinį tenkinant dalinai, iš ieškovės ir atsakovės lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu - 37,06 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., 279 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovės D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies.

Iškeldinti atsakovę I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais: R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. R., gim. (duomenys neskelbtini), bei pilnamete dukra R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir visa manta iš D. R. nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų statinių, pastato ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Sprendimo vykdymą iškeldinimo dalyje atidėti 2 (dvejiems) mėnesiams.

Ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo atmesti.

Priteisti iš atsakovės I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 149,00 Lt (vieno šimto keturiasdešimt devynių litų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3840,00 Lt (trijų tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimties litų, 00 ct) atidėtą žyminio mokesčio dalį.

Priteisti iš ieškovės D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 18,53 Lt (aštuoniolikos litų, 53 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovės I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 18,53 Lt (aštuoniolikos litų, 53 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Įpareigoti teismo buhalteriją grąžinti ieškovei D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150,00 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų, 00 ct) užstato už ekspertizę likutį.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.