- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-20
- Bylos Nr.
- 2A-371-124/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-41-3-01727-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Badaugienė, Laisvė Aleknavičienė (pran.), Danutė Matiukienė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- E. S., A. S.
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-371-124/2013
Teisėja A. Berniūnaitė Teisminio proceso Nr. 2-41-3-01727-2011-1
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugsėjo 20 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. S. ir A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-727-900/2013 pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovams E. S. ir A. S. dėl nuostolių atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. G. ieškiniu (1–3 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydama solidariai iš atsakovų E. S. ir A. S. priteisti 23 126,83 Lt dydžio nuostolius, iš jų: 5 126,83 Lt už statybines medžiagas ir 8000 Lt už atliktus darbus, o taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje R. G. nurodė, kad su atsakovais 2009 m. rugpjūčio 10 d. pasirašė preliminarią buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovai leido ieškovei su šeima apsigyventi ketinamame pirkti bute, tačiau buto būklė buvo prasta, reikėjo daryti einamąjį remontą, o atsakovai tam neprieštaravo. Ieškovė atliko virtuvės, svetainės, vaiko kambario, vonios ir tualeto remontą bei pakeitė visus langus ir duris. Pagrindinė buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartis nepasirašyta dėl atsakovų kaltės, nes butas buvo areštuotas. Ieškovė gavo atsakovų prašymą nutraukti tariamai sudarytą žodinę panaudos sutartį ir išsikelti iš buto, tačiau jokios panaudos sutarties nei žodžiu, nei raštu šalys nebuvo sudariusios. Nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties, atsakovai įgijo tai, ko neturėjo ir negalėjo gauti, todėl privalo grąžinti tai, ką įgijo, t. y. sumokėti už buto remontui panaudotas statybines medžiagas bei remonto darbus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (56–57 b. l.) atsakovai E. S. ir A. S. prašė ieškinio netenkinti ir nurodė, kad 2008 m. liepos mėnesį ieškovė ir atsakovė E. S. žodžiu susitarė, jog ieškovė nupirks iš atsakovų butą su rūsiu. Iškart po to jie leido ieškovei gyventi bute. 2009 m. rugpjūčio 10 d. sudarė su ieškove preliminarią buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartį. Sudarant preliminarią sutartį butas buvo be suvaržymų. Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta per 3 m. Taip neįvyko, nes ieškovė negavo kredito iš banko. Remiantis CK 6.165 straipsnio 4 dalimi ir preliminarios sutarties 7 punktu, ieškovė, atsisakiusi sudaryti pagrindinę sutartį, neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo. Be to, ieškovė nebuvo gavusi iš atsakovų leidimo atlikti kapitalinį buto remontą, tai nėra numatyta ir preliminarioje sutartyje. Pirktų statybinių medžiagų kvitai neatitinka tikrovės, pirktų medžiagų kiekiai netolygūs atliktų darbų mastui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. sausio 24 d. sprendimu (117–118 b. l.) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovų E. S. ir A. S. ieškovės naudai 9 867,85 Lt nuostolių atlyginimo (t. y. be pagrindo įgyto turto, lėšų) ir bylinėjimosi išlaidas: 298 Lt žyminio mokesčio ir 172 Lt išlaidų už teisines paslaugas. Likusią ieškinio dalį atmetė.
Teismas nurodė, kad nuo 2008 m. liepos mėnesio iki 2009 m. rugpjūčio 9 d. bylos šalis siejo ikisutartiniai teisiniai santykiai; nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. iki 2011 m. rugpjūčio 10 d. ikisutartinius santykius pakeitė preliminari sutartis, be to, nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. iki 2011 m. rugpjūčio 22 d. tarp bylos šalių susiformavo panaudos santykiai.
Atsakovai 2008 m. liepos - lapkričio mėnesiais leido ieškovei gyventi jų bute ir atlikti jame einamąjį remontą, tikėdamiesi, kad ieškovė vėliau šį butą nupirks. Ieškovei atlikus remontą, o būsimam pirkimo-pardavimo sandoriui žlugus, kilo ieškovės įdėto turto (nesant galimybės jį atskirti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai – įdėtų lėšų) susigrąžinimo klausimas. Teismas ieškovės įdėto turto (lėšų) susigrąžinimo klausimą sprendė taikydamas CK 6.237 straipsnį, t. y. pagal kvazisutartinių teisinių santykių taisykles.
Teismas nurodė, kad atsakovai sutiko atlyginti ieškovei išlaidas už langus, bet ginčijo kitas išlaidas, teigdami, kad dalis čekiuose nurodytų prekių pagal datas yra vėlesnio laikotarpio nei 2008 m. liepos - lapkričio mėnesiai, pirktų medžiagų kiekiai netolygūs atliktų darbų mastui. Šalims atsisakius statybinių medžiagų ir remonto darbų išlaidų ekspertizės, priteistinų lėšų už statybines medžiagas dydį teismas nustatė pagal čekiuose nurodytas statybinių medžiagų įsigijimo datas, todėl ieškovei priteisė 3 270 Lt sumą, kurią ji išleido už langų pagaminimą ir montavimą bei 2 597,85 Lt sumą, kurią ji išleido 2008 m. liepos – lapkričio mėnesiais įsigydama statybines medžiagas. Remonto darbai kainavo 8 000 Lt. Liudytojai R. A. ir J. B. teigė, kad iš ieškovės ar jos sutuoktinio girdėjo, jog ieškovė už remonto darbų atlikimą sumokėjo 8 000 Lt. Kitų objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, byloje nėra. Atsakovai pripažino remonto atlikimo faktą, bet mokėti už remontą atsisakė. Teismas priteistinų lėšų už remonto darbus dydį nustatė remdamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str. 3-4 d., CPK 3 str. 7 d.), kadangi ieškovė šių išlaidų visa apimtimi negalėjo pagrįsti, o atsakovai – jų visa apimtimi paneigti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovai E. S. ir A. S. apeliaciniu skundu (121–123 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Vertinant ginčo santykį kaip panaudos, taikytinas LR CK 6.636 str., kuriame nurodyta, kad panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Iš to seka, kad ieškovės atliktas bute remontas įėjo į jos, kaip panaudos gavėjos, pareigas. Tarp šalių nebuvo susitarimo, kad atsakovai turės atlyginti ieškovei už padarytą remontą. Ieškovė nuo 2008 metų liepos mėnesio neatlygintinai tebesinaudoja atsakovams priklausančiu butu ir už tai nemoka jokio nuomos mokesčio. Nepaisant to, atsisakydama pirkti butą, ieškovė pridarė atsakovams nuostolių (negautų pajamų), nes dėl nekilnojamojo turto nuvertėjimo, savo buto už anksčiau sulygtą 47 000 Lt kainą atsakovai nebegali parduoti.
2. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.
3. Didžioji dalis rašytinių dokumentų dėl patirtų išlaidų su byla visiškai nesusiję. Dalis kvitų išduoti po 2009 metų gegužės mėnesio, t. y. po buto remonto atlikimo. UAB „Bodesa“ 2010-08-06 PVM sąskaita faktūra 635 Lt sumai išduota L. V., kuris jokio ryšio su byla neturi. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad vonios ir tualeto neremontavo ir šarvo durų bute nestatė, nors kvitas dėl šarvo durų pridėtas prie bylos. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovė buvo nesąžininga, rinkdama ir teikdama teismui įrodymus. Teismas sprendime neargumentavo, kodėl vienus kvitus atmetė, o kitais rėmėsi.
4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštaringas. Rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad iš atsakovų priteista 9 867,85 Lt nuostolių atlyginimo (t. y. be pagrindo įgyto turto, lėšų), tačiau minėti civilinės teisės institutai yra skirtingos prigimties ir turinio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kad normos, reglamentuojančios nuostolių atlyginimą, ginčo santykiui negali būti taikomos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (128–131 b. l.) ieškovė R. G. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad visi apeliacinio skundo argumentai yra nereikšmingi ir neparemti jokiais įrodymais ir tai rodo, kad atsakovai nori išvengti atsakomybės. Apeliacinis skundas nepagrįstas, argumentai ir motyvai nesusieti su faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti ar keisti Šiaulių apylinkės teismo sprendimą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovų E. S. ir A. S. apeliacinio skundo ribose. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teismas ginčo santykį dėl ieškovės nuo 2008 metų rugpjūčio iki lapkričio mėnesio investuotų lėšų į atsakovams nuosavybės teise priklausantį butą , adresu (duomenys neskelbtini) grąžinimą vertino kaip ikisutartinius, ir jiems reglamentuoti taikė LR CK 6.237 straipsnio nuostatas. Tačiau toks santykių kvalifikavimas neatitinka bylos aplinkybių. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalys 2008 metų liepos mėnesį tarėsi dėl ateityje galimos buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovė ieškovei perdavė buto raktus, leido bute gyventi bei atlikti buto remontą. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad ji leido atlikti tik einamąjį buto remontą. Baigusi remontą, ieškovė patvirtino, kad ji 2008 metų lapkričio mėnesį įsikėlė gyventi į atsakovų butą. Teismo posėdyje atsakovė E. S. taip pat paaiškino, kad dar 2008 metų liepos mėnesį sutarė su ieškove, jog pastaroji pirks butą bei leido jai gyventi bute, daryti einamąjį remontą. 2009m. rugpjūčio 10d. šalys sudarė preliminariąją pirkimo pardavimo sutartį. Pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau šis klausimas nebuvo ginčo dalykas. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovė butu naudojosi neatlygintinai. Taigi šalių santykiai yra kvalifikuotini kaip neatlygintinės panaudos butu teisiniai santykiai (CK 6.629 straipsnio 1 dalis), o sutartis tarp šalių buvo sudaryta žodžiu. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas ir žodžiu (CK 1.72 str.1 d.). Nors ieškovė nesirėmė šiomis normomis, tačiau teisinių santykių kvalifikavimas pagal faktines aplinkybes yra teismo prerogatyva. Šalys naudojimosi butu terminą nustatė, jį apibrėždami įvykiu, t.y. kol ieškovė įgys šį butą. Ieškovė šiame bute gyveno nuo 2008m lapkričio mėnesio iki 2013 metų pavasario. Butas iki šiol yra atsakovės nuosavybė. Kaip minėta pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, ieškovė pagerino butą, atlikdama remontą tačiau turto pagerinimo išlaidos ieškovei nebuvo kompensuotos.
Atmestini ieškovės argumentai dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo šalių ginčui. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinės teisės gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje BUAB ,,Utvilsta“ ieškinį atsakovui IĮ ,,Utenos stogai“, bylos Nr. 3K-3-140/2010; kt.). Nustačius, kad bylos šalis sieja sutartiniai – atsakovams priklausančio buto panaudos – santykiai, nėra pagrindo jiems taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto, o tai pat ir civilinės atsakomybės, nes ieškovė butu naudojosi ne savavališkai.
Šiuo atveju taikytinos teisės normos, nustatančios daikto pagerinimo išlaidų atlyginimą (CK 6.501 str., 6.629 str. 2 d. ).
Pagal panaudos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos tam tikros nuomos teisinius santykius reglamentuojančios taisyklės, tarp jų ir nustatančios daikto pagerinimo išlaidų atlyginimą (CK 6.501 str., 6.629 str. 2 d.). Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Ši teisės norma taikoma ir panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 str. 2 d.). Sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių. Taigi viena būtinų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas. Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų. Savininkui taip pat aktualus ir pagerinimams būtinų išlaidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti. Nuomininkas (panaudos gavėjas) taip pat suinteresuotas išsiaiškinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus gali tikėtis išlaidų atlyginimo. Leidime gali būti detaliai nurodomi pagerinimui atlikti reikalingi darbai, technologijos, medžiagos, konkreti kaina ar jos riba, leidimas gali būti ir abstraktesnio pobūdžio. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008; 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).
Byloje atsakovė teigia, jog atsakovai nedavė sutikimo ieškovei atlikti kapitalinį remontą, bet leido atlikti tik einamąjį remontą (89 b. l.). Atsakovė E. S. 2012-04-18 d. teismo posėdyje patvirtino, jog 2008metais grįžusi iš užsienio matė, kad butas buvo pasikeitęs, t.y. buvo pakeisti langai, sudėtos vidinės durys, pakeistas pečius, sutvarkytos grindys, pažemintos lubos, sienos išklijuotos tapetais (89 b. l.).Jokių prieštaravimų atsakovė dėl to nepareiškė. Atsakovė, būdama atidi ir rūpestinga turto savininkė, turėjo žinoti apie ieškovų atliekamus turto remonto darbus bei jų apimtį. Nepareiškus prieštaravimų ieškovei, tai sudarė teisėtą pagrindą manyti, kad jų atliekami turto pagerinimai daromi su atsakovės sutikimu. Tai iš dalies patvirtina ir atsakovės elgesys teisme pirmosios instancijos teisme, kur ji iš dalies sutiko su ieškovės reikalavimais 5-7 tūkstančių sumai, taip pat patvirtino, kad žadėjo kažkurią dalį remonto apmokėti (87,90 b. l. ). Ieškovė irgi nurodė atlikusi tuos pačius darbus, ką patvirtina ir fotonuotraukos ( 83 b. l.).Darbų atlikimui rašytinės formos sutikimo atsakovė nedavė, tačiau matydama atliktus darbus, prieštaravimų nereiškė, nors šalys tuo metu dar nebuvo sudariusios preliminarios buto pirkimo-pardavimo sutarties. Taip pat šalys nenutraukė panaudos santykių. Taigi yra pagrindas konstatuoti , kad buto pagerinimo darbai atlikti suderinta šalių valia, esant atsakovų leidimui. Pati atsakovė sutiko, kad iki apsigyvenant butas buvo prastos būklės, tai įrodinėjo ir ieškovė, patvirtina ir liudytojų R. A., J. B. parodymai (89-90 b. l.). Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia kolegijai daryti išvadą, jog atsakovai buvo informuoti apie jiems priklausančiame bute atliekamus remontus, jie iš esmės dėl turto pagerinimo neprieštaravo. Taigi, byloje nustatyta, kad ieškovė atliko ginčo turto pertvarkymo darbus; darbų atlikimui rašytinės formos sutikimo atsakovai nedavė, tačiau atliekamam remontui neprieštaravo; buto pagerinimo metu ir kurį laiką po to šalis siejo geri santykiai, tikintis sudaryti preliminarią sutartį dėl buto pirkimo, o tai leidžia daryti išvadą, kad šalių santykiai buvo grįsti pasitikėjimu, ką patvirtina aplinkybė, jog panaudos sutartis nebuvo sudaryta rašytine forma. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad panaudos gavėja (ieškovė) turėjo panaudos davėjų (atsakovų) leidimą daryti ginčo buto pagerinimus, apie atliekamus darbus apeliantai buvo informuoti, ieškovei pretenzijų nereiškė ir ginčo buto panaudos santykių nenutraukė.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais cituojant įstatyminę normą, jog panaudos gavėjas privalo gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 str.). Dėl to išlaidoms daiktui pagerinti paprastai nepriskiriamos ir išlaidos, patirtos palaikant normalią daikto būklę, reikalingą jam eksploatuoti. Tačiau, kaip jau buvo minėta, pagal CK 6.501 straipsnį nuomininkas (panaudos gavėjas) gali reikalauti būtinų išlaidų, turėtų daiktui pagerinti, atlyginimo. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).Nors ieškovė reikalavo atlyginti visas jos patirtas 23 126,83 Lt remonto išlaidas, tačiau teismas priteisė 9867,85 Lt išlaidų. Negalima sutikti ir su atsakovų argumentais, jog ieškovo atlikti darbai buvo reikalingi tik normaliam daikto būklės palaikymui, susijusiam su pareiga panaudos gavėjui daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą. Nors ginčo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo šių aplinkybių, tačiau iš šalių paaiškinimų, fotonuotraukų, liudytojų parodymų, matyti, jog ieškovė atliko esminius ginčo buto pagerinimus-bute buvo pakeisti langai, vidaus durys, įrengtas pečius, pakeista grindų danga, ką pripažino ir atsakovė.Ieškovė bei liudytojas J. B. patvirtino, kad sienos buvo išlygintos dengiant gipsu, jas šiltinant. Taigi ieškovės atlikti darbai, atsižvelgiant į jų mastą ir vertę, pripažintini daikto pagerinimu CK 6.501 straipsnio prasme. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad tokie ieškovės atlikti atsakovų buto pagerinimo darbai negali būti pripažinti nežymiais, kadangi pripažintina, jog po ieškovės atliktų statybos darbų ieškovų turimas turtas tapo vertingesnis.
Remiantis CK 6.501 straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu išlaidų atlyginimas nesiejamas su pagerinimų atlikimo būtinumu. Jame įtvirtinta nuostata, kad atlyginamos būtinos išlaidos, reiškia atlygintinų išlaidų dydžio ribojimą (atlyginamos tos išlaidos, kurios buvo būtinos sutartam pagerinimui atlikti). Taigi atsisakyti atlyginti išlaidas (jų dalį) nuomotojas (panaudos davėjas) gali tokiais atvejais, kai atlikti darbai nepagerina daikto (nepadidina jo vertės), kai realios išlaidos viršija būtinas šiam tikslui (daikto pagerinimui) išlaidas, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012). Byloje tokios aplinkybės nebuvo nustatytos.,
Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad ieškovei nenupirkus buto, atsakovai patyrė nuostolių, nėra šios bylos dalykas, kadangi atsakovai byloje nereiškė priešieškinio ir tai gali būti sprendžiama kitoje byloje.
Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo
Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.).Tai reiškia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Įrodinėjimo priemonės nurodytos CPK 177 straipsnio 1, 2 dalyse. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kuriais įrodymais jis vadovaujasi, o kuriuos atmeta. Apeliantė skunde nurodo ieškovę pateikus rašytinius įrodymus, nesusijusius su byla, t.y. 2010-08-06 PVM sąskaitą –faktūrą 635 Lt sumai, išduotą V. L.. Tačiau šiuos įrodymus teismas atmetė ir jų nevertino. Nors kai kuriuose rašytiniuose įrodymuose-prekių įgijimo kvituose nėra nurodyti statybinių medžiagų pavadinimai, tačiau atliktų darbų kiekis, ieškovės paaiškinimai, paremti liudytojų parodymais, patvirtina šių išlaidų dydį. Nors priteisdamas išlaidas ir jas apskaičiuodamas teismas neskaičiavo nuvertėjimo, tačiau atsižvelgtina į tai, kad ieškovės atliktų darbų kiekis bei medžiagų kiekis buvo žymiai didesnis, nei ieškovė buvo surinkusi rašytinius įrodymus. Atsižvelgtina, kad bute yra pakeistos vidinės durys, grindų danga, įrengtas pečius, pakeisti langai. Atmestini apeliantės argumentai dėl išlaidų dydžio remonto darbams priteisimo nepagrįstumo. Teismo priteista suma, atsižvelgiant į bute atliktų pagerinimų kiekį, atitinka protingumo kriterijus ir bute atliktų darbų mastą.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių proceso normų. Nors priteisdamas išlaidas teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, tačiau iš esmės priėmė teisingą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti teismo sprendimą nėra pagrindo.
Iš esmės atmetus apeliacinį skundą, netenkintinas atsakovų prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistu.