Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovams E. S. ir A. S. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė papildomai nurodė (87-89 b. l.), kad ji su atsakove žodžiu sutarė pirkti atsakovės butą. Atsakovai davė raktus nuo buto, leido jį remontuoti. Remontas vyko 2008 m. liepos – lapkričio mėnesiais. Bute buvo seni langai, trūkę vamzdžiai, nutrupėjęs tinkas, skylės sienose. Ji įdėjo naujus langus, įstatė ir pajungė pečių, dažė, glaistė, apšildė iš vidaus sienas, pažemino lubas, virtuvėje sudėjo plyteles ir lenteles, kambariuose - laminatą. Remonto darbus atliko žmonės, kuriuos ji samdė suradusi pagal skelbimą laikraštyje „Express kontaktas“. Pasak ieškovės, ieškinyje per klaidą nurodyta, kad ji remontavo tualeto ir vonios kambarį, laukinių šarvuotų durų taip pat nestatė. Baigę remontuoti, 2008 m. lapkričio mėnesį įsikėlė gyventi į atsakovų butą.

Teismo posėdyje atsakovė pripažino (89-90 b. l.), kad namas senas, bute reikėjo daryti remontą; kad leido ieškovei jį daryti, nes tikėjosi, jog ieškovė nupirks butą. 2008 m. lapkričio mėn. užėjusi į savo butą pamatė pasikeitusį vaizdą: pakeisti langai, sudėtos vidaus durys, sutvarkytos grindys, ištapetuotos sienos, pažemintos lubos. Nepaisant to, sutiktų atlyginti ieškovei išlaidas tik už langus.

Teismo posėdyje atsakovų atstovas advokatas S. Alysas pažymėjo, kad ieškinio pagrindimas netinkamas. Norint pritaikyti deliktinę atsakomybę, būtina įrodyti ne tik nuostolius, bet ir atsakovų veiksmų neteisėtumą, priežastinį ryšį ir kaltę. Atsakovai nesugadino ieškovės turto, neprivertė patirti išlaidų. Ginčas spręstinas taikant teisės normas, reglamentuojančias preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir panaudos santykius.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. A. parodė (90 b. l.), kad ieškovė prieš kokius 3 m. (atsakovų) bute atliko remontą. Liudytojas padėjo ieškovei atsivežti statybinių medžiagų, įrangos, užtaisė vieną skylę. Ieškovė minėjo, kad už darbą meistrams sumokėjo 8 000 Lt.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. B. parodė (90 b. l.), kad ieškovė prieš 3-4 m. kaimynų (atsakovų) bute atliko remontą, nes buto būklė buvo tragiška. Liudytojas padėjo ieškovei sunešti statybines medžiagas, atvežti ir sunešti baldus. Iš ieškovės vyro girdėjo, kad už darbą meistrams sumokėjo 8 000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš bylos medžiagos: šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, nuotraukų, kitų rašytinių įrodymų, nustatyta, kad 2008 m. vasarą atsakovė ir ieškovė žodžiu sulygo, jog pirmoji parduos, o antroji nupirks butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Vadovaudamiesi šiuo susitarimu, kurio esmė ta, kad ieškovė taps ginčo buto savininke, atsakovai leido ieškovei su šeima apsigyventi ginčo bute, taip pat neprieštaravo, jog ji pasidarytų einamąjį remontą. Einamąjį remontą ieškovė atliko 2008 m. liepos - lapkričio mėnesiais, o baigiantis rudeniui įsikėlė gyventi.

2009 m. rugpjūčio 10 d. bylos šalys pasirašė preliminarią ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį ir ją įregistravo viešame registre (6-8, 18-19 b. l.). Preliminariojoje sutartyje dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo teigiama, kad buto kaina lygi 47 000 Lt, pagrindinės sutarties sudarymo terminas – iki 2011 m. rugpjūčio 10 d.

Advokatas S. Alysas atsakovės vardu ieškovei 2011 m. rugpjūčio 22 d. adresuotame prašyme (21 b. l.) nurodė, kad, be preliminarios sutarties, ieškovė ir atsakovė 2009 m. rugpjūčio 10 d. sudarė žodinę ginčo buto panaudos sutartį. Jai atsisakius pirkti butą, atsakovė vienašališkai nutraukia panaudos sutartį ir prašo ieškovės iki 2011 m. gruodžio 1 d. išsikelti iš jai nuosavybės teise priklausančio buto.

Preliminari sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminarią sutartį daro negaliojančią (CK 6.165 str. 2 d.).

Nuomos (mutatis mutandis – panaudos) sutartis turi būti rašytinė, jei sudaryta ilgesniam kaip 1 m. terminui (CK 6.478 str., 6.629 str. 2 d.). Vadinasi, neterminuota panaudos sutartis gali būti ir žodinė.

Iš to, kas buvo nurodyta, teismas daro išvadą, kad nuo 2008 m. liepos iki 2009 m. rugpjūčio 9 d. bylos šalis siejo ikisutartiniai teisiniai santykiai; nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. iki 2011 m. rugpjūčio 10 d. ikisutartinius santykius pakeitė preliminari sutartis, be to, nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. iki 2011 m. rugpjūčio 22 d. tarp bylos šalių susiformavo panaudos santykiai. Šios bylos nagrinėjimo dalykas susijęs su atsakovų buto pagerinimo išlaidų, kuriuos ieškovė patyrė nuo 2008 m. liepos iki 2008 m. lapkričio mėnesio remontuodama planuojamą įsigyti atsakovų butą, t. y. prieš sudarant preliminarią ir panaudos sutartis, atlyginimo priteisimu ir jų dydžio nustatymu. Minėtu laikotarpiu preliminari ir/ar panaudos sutartys neegzistavo, todėl nėra juridinio pagrindo jomis remtis arba taikyti CK 6.636 straipsnį. Be to, preliminarios sutarties 7 punktas reglamentuoja kitokius nuostolių atlyginimo atvejus, t. y. kai viena iš preliminarios sutarties šalių vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas neanalizuoja ir to, dėl kieno kaltės nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. iki 2011 m. rugpjūčio 10 d. nesudaryta pagrindinė sutartis, nes ši aplinkybė byloje dėl atsakovų buto pagerinimo išlaidų, kuriuos, kaip minėta, ieškovė patyrė 2008 m. liepos - lapkričio mėnesiais, atlyginimo neturi teisinės reikšmės.

Atsakovai 2008 m. liepos - lapkričio mėnesiais leido ieškovei gyventi jų bute ir atlikti jame einamąjį remontą tikėdamiesi, kad ieškovė vėliau šį butą iš jų nupirks. Ieškovei atlikus remontą, o būsimam pirkimo-pardavimo sandoriui žlugus, kilo ieškovės įdėto turto (nesant galimybės jį atskirti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai – įdėtų lėšų) susigrąžinimo klausimas. Teismas mano, kad, nepaisant netikslaus ieškinio dalyko apibūdinimo (priteisti nuostolių atlyginimą), ieškovės įdėto turto (lėšų) susigrąžinimo klausimas spręstinas taikant CK 6.237 straipsnį, t. y. pagal kvazisutartinių teisinių santykių taisykles.

Statybinėms medžiagoms ir remonto darbams išleistas lėšas ieškovė įrodinėja sutartimi (22-23 b. l.), sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitu (24-25 b. l.), čekiais iš įvairių parduotuvių (26-42 b. l.), liudytojų parodymais. Atsakovai sutinka atlyginti ieškovei išlaidas už langus, bet ginčija kitas išlaidas, teigdami, kad dalis čekiuose nurodytų prekių pagal datas yra vėlesnio laikotarpio nei 2008 m. liepos - lapkričio mėnesiai, pirktų medžiagų kiekiai netolygūs atliktų darbų mastui.

Šalims atsisakius statybinių medžiagų ir remonto darbų išlaidų ekspertizės, priteistinų lėšų už statybines medžiagas dydį teismas nustato vien pagal čekiuose nurodytas statybinių medžiagų įsigijimo datas. Ieškovei priteisiama 3 270 Lt suma, kurią ji išleido už langų pagaminimą ir montavimą (22-25 b. l.), bei 2 597,85 Lt [29 Lt + 39 Lt + 128,80 Lt + 13,85 Lt + 18,95 Lt + 22,40 Lt + 12 Lt + 33,82 Lt + 2 082,50 Lt + 23 Lt + 3,16 Lt + 7,67 Lt + 14,30 Lt + 26,70 Lt + 6,80 Lt + 11,90 Lt + 20,70 Lt + 20,10 Lt + 24,40 Lt + 28,10 Lt + 23,80 Lt + 6,90 Lt] suma, kurią išleido 2008 m. liepos – lapkričio mėnesiais įsigydama statybinių medžiagų (27, 40-42 b. l.).

Pasak ieškovės, remonto darbai atsiėjo 8 000 Lt. Liudytojai R. A. ir J. B. taip pat vieningai teigė, kad iš ieškovės (t. y. to paties įrodinėjimo šaltinio) ar jos sutuoktinio (t. y. iš esmės to paties įrodinėjimo šaltinio) girdėjo, jog ieškovė už remonto darbų atlikimą sumokėjo 8 000 Lt. Kitų objektyvių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Atsakovai pripažįsta remonto atlikimo faktą, bet mokėti už remontą atsisako. Susiklosčius konfliktinei situacijai, priteistinų lėšų už remonto darbus dydį teismas nustato remdamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str. 3-4 d., CPK 3 str. 7 d.), kadangi ieškovė negali šių išlaidų visa apimtimi objektyviais įrodymais pagrįsti, o atsakovai negali jų visa apimtimi objektyviais įrodymais paneigti (CPK 178 str.), ir priteisia ieškovei iš atsakovų pusę reikalaujamos remonto darbų atlikimo sumos – 4 000 Lt.

Likusi ieškinio dalis atmetama kaip de facto nepagrįsta.

Ieškinį patenkinus iš dalies, tarp bylos šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovei iš atsakovų priteisiama 298 Lt [(9867,85 Lt ÷ 23 126,83 Lt) x 100 % x 693,80 Lt] (CPK 80 str. 1 d. 1 p.) (45 b. l.) žyminio mokesčio dalis ir 172 Lt (400 Lt x 0,43) atstovavimo išlaidų; atsakovams iš ieškovės priteisiama 513 Lt (900 Lt x 0,57) atstovavimo išlaidų (CPK 98 str. 1-2 d.) (110-111 b. l.).

Nagrinėjamoje byloje susidarė 98,50 Lt pašto išlaidų. Iš jų 56,14 Lt (98,50 Lt x 0,57) į valstybės biudžetą priteisiami iš ieškovės ir po 21,18 Lt [(98,50 Lt x 0,43) ÷ 2] (dalinė prievolė) - iš atsakovų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovų E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 9 867,85 Lt (devynis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis litus 85 ct.) nuostolių atlyginimo (t. y. be pagrindo įgyto turto, lėšų) ir bylinėjimosi išlaidas: 298 Lt (du šimtus devyniasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio ir 172 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt du litus) išlaidų už teisines paslaugas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovams E. S. ir A. S. iš ieškovės R. G. 513 Lt (penkis šimtus trylika litų) išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą.

Priteisti į valstybės pajamas iš ieškovės R. G. 56,14 Lt (penkiasdešimt šešis litus 14 ct.), iš atsakovų E. S. ir A. S. po 21,18 Lt (dvidešimt vieną litą 18 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.