- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-744-267/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05538-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laisvė Aleknavičienė, Rasa Bartašienė, Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- I. R.
- Ieškovas
- D. R.
- Kategorijos
- 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės, Rasos Bartašienės ir Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-205-251/2014 pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovei I. R. dėl daikto neatlygintinio naudojimosi sutarties nutraukimo ir iškeldinimo bei nuostolių, atsiradusių už daikto pabloginimą, priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. R., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. R. dėl daikto neatlygintinio naudojimosi sutarties nutraukimo ir iškeldinimo bei nuostolių, atsiradusių už daikto pabloginimą, priteisimo. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2007-01-24 pirkimo-pardavimo sutartimi, įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitais statiniais. Įsigytame name apsigyveno atsakovė su savo sutuoktiniu R. R. ir nepilnamečiais vaikais, namą pirko savo vardu, nes atsakovės šeima negavo paskolos iš banko, tačiau vėliau, kilus konfliktui tarp šalių, bei trečiajam asmeniui ir atsakovei pradėjus skyrybų procesą, ieškovė ėmė reikalauti, kad atsakovė su vaikais išsikeltų iš namo, tačiau atsakovė taikiai išsikelti nesutiko. Be to atsakovė dėl neatsakingo elgesio ir problemų dėl alkoholio vartojimo sugadino ieškovės turtą – dėl jos kaltės krito turto vertė (pelėsis ant sienų ir lubų).
Atsakovė I. R. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jokie objektyvūs įrodymai, kad turto vertės sumažėjimą lėmė atsakovės netinkamas naudojimasis daiktu, o ne kiti veiksniai, ir tai yra priežastiniame ryšyje su tokiu menamu netinkamu naudojimusi, teismui nepateikti. Taip pat pažymėjo, kad šalys rašytinės panaudos sutarties nebuvo sudariusios, o nuomotojo teisė nėra absoliuti, turi būti atsižvelgiama į tai, kad gyvenamajame name gyvena vaikai (ieškovės anūkai).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. R. nurodė, kad kai įsikėlė į namą, jis buvo geros būklės, darė remontus, tačiau atsakovė turėjo bėdų dėl alkoholio vartojimo, nesirūpino nei vaikais, nei namu, o jis, kaip vaikų tėvas, iškeldinimo atveju pasiimtų vaikus pas save, nes turi kur gyventi.
Byloje išvadą duodančios institucijos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad skyrius nesutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu iškeldinti atsakovę I. R. kartu su jos nepilnamečiais vaikais, nes iškeldinus I. R. su vaikais iš būsto būtų pažeistos vaikų teisės ir interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – nusprendė iškeldinti atsakovę I. R. su nepilnamečiais vaikais: R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. R., gim. (duomenys neskelbtini), bei pilnamete dukra R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir visa manta iš D. R. nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų statinių, pastato ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, sprendimo vykdymą dėl iškeldinimo atidėjo 2 (dvejiems) mėnesiams, ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, nuspręsdamas tenkinti ieškinio dalį dėl atsakovės iškeldinimo, sprendime nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė panaudos sutartis, kuri baigėsi 2013-11-26, suėjus CK 6.642 str. 1 d. nustatytam trijų mėnesių terminui nuo pranešimo apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą ir nuo nurodytos datos šalys tapo nebesaistomos tarpusavio prievolinių teisinių santykių, t. y. atsakovė neteko naudojimosi teisių į ginčo gyvenamąjį namą. Todėl konstatavo, kad namo savininkė įgijo teisę reikalauti atsakovės iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų CK 4.98 str. pagrindu, pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011), o asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju abi šios aplinkybės byloje buvo įrodytos – atsakovė su nepilnamečiais vaikais tebegyvena ginčo patalpose ir po to kai ieškovė kreipėsi į teismą. Teismas konstatavo, kad atsakovė su šeima gyvenamuoju namu nuo 2013-11-26 naudojosi be ieškovės sutikimo, pažeisdama ieškovės nuosavybės teises (CK 4.93 str.), ir turėdama įstatyminę ir prioritetinę tėvų pareigą užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas nepilnamečiams vaikams, nepagrįstai šią pareigą perkėlė ant ieškovės pečių. Teismas atkreipė dėmesį, kad pati atsakovė, žinodama apie ieškovės pretenzijas dėl gyvenamųjų patalpų, nesiėmė veiksmų, kad savo nepilnamečiams vaikams užtikrintų teisę į gyvenamąjį būstą. Pažymėjo, kad vaiko teisė turėti gyvenamąją patalpą gali būti teisinėmis priemonėmis ginama ir po teismo sprendimo dėl iškeldinimo priėmimo.
Atmesdamas ieškinio reikalavimus dėl nuostolių priteisimo, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl kurių sumenko turto vertė, o neįrodžius bent vienos iš trijų būtinųjų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų sutarties šalies civilinė atsakomybė negalima.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
Atsakovė I. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą ir panaikinti sprendimo dalį, kuria teismas ieškovės D. R. ieškinį tenkino iš dalies – iškeldino atsakovę I. R. su nepilnamečiais vaikais: R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. R., gim. (duomenys neskelbtini), bei pilnamete dukra R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir visa manta iš D. R. nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų statinių, pastato ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, sprendimo vykdymą iškeldinimo dalyje atidedant 2 (dvejiems) mėnesiams, ir ieškovės D. R. ieškinį iškeldinti atsakovę I. R. su jos vaikais ir visa manta atmesti, kitą Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės D. R. bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliantės teigimu nagrinėjamoje byloje reikalavimas iškeldinti atsakovę kartu su nepilnamečiais vaikais buvo kildinamas iš, ieškovės teigimu, tarp šalių sudarytos nekilnojamojo turto panaudos sutarties, todėl aktualu buvo nustatyti, ar šalys tokią sutartį apskritai buvo sudariusios. Byloje nustatyta, kad šalys nesudarė ir neturėjo ketinimų sudaryti nekilnojamojo turto panaudos sutarties, todėl sandorio formos nesilaikymas daro tokį sandorį negaliojančiu (niekiniu) ir nesukuriančiu šalims jokių teisinių pasekmių. Pažymi ir tai, kad ieškovė negalėjo su atsakove sudarinėti jokios sutarties ir perdavinėti daikto, kadangi šio disponavimas buvo apsunkintas įkeitimu bankui. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė, nesant sutarties, negalima, todėl iš to seka, kad teismo išvada, jog įstatymas nekilnojamojo turto panaudos sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas ir žodžiu, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė, žinodama apie ieškovės pretenzijas dėl gyvenamųjų patalpų, nesiėmė veiksmų, kad savo nepilnamečiams vaikams užtikrintų teisę į gyvenamąjį būstą, kadangi atsakovė su šeima gyvena gyvenamajame name, kuris ieškovės įsigytas už atsakovės paskolintas pinigines lėšas, pati ieškovė ieškinyje tvirtino, kad ketina gyvenamąjį namą perleisti šeimai. Todėl faktiniu gyvenamojo namo valdytoju laikytina atsakovė, kuriai ieškovė gyvenamojo namo ir kito nekilnojamojo turto nuomai ar panaudai neperdavė. Be to, kita už gyvenamąjį namą sumokėtų pinigų dalis kreditą suteikusiam bankui faktiškai buvo sugrąžinta atsakovės lėšomis, ieškovė įsipareigojo grąžinti atsakovei 70656,28 Lt, dėl to antstolė V. Š. pradėjo išieškojimo procesą, todėl akivaizdu, kad dėl ieškovės kaltės atsakovė negalėjo pasirūpinti naujo būsto, kuriame apsigyventu kartu su nepilnamečiais vaikais, įsigijimu.Nurodo, kad ieškovė reikalavimą iškeldinti grindė vienintele aplinkybe, jog atsakovė nepagrįstai siekia pasipelnyti iš ieškovės, parduodant jos vienintelį turtą butą ir sodą, nemokamai daugelį metų gyvena jai priklausančiame name ir jį niokoja. Pažymi, kad atsakovė ir jos nepilnamečiai vaikai yra socialiai pažeidžiami, atsakovė viena išlaiko vaikus, nes vaikų tėvas yra nusišalinęs nuo išlaikymo pareigos, todėl iškeldinimas dar labiau socialiai pažeistų atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Mano, kad iškovė net ir savo turtinių teisių gynimo atveju privalo pirmiausia atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė D. R. prašo atmesti apeliacinį skundą ir Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-29 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą. Nurodo, kad namas yra parduotas iš varžytinių už 87088,00 Lt, taigi šiuo metu turėtų įsiteisėti pirkimo-pardavimo aktas iš varžytinių (kurio ieškovė neskundžia) ir pasikeisti šio turto savininkas. Mano, kad bylos nagrinėjimo metu, apeliacinėje instancijoje, atsakovei neatsiėmus savo apeliacinio skundo, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl ieškovo pakeitimo procese. Taip pat mano, kad Šiaulių apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė panaudos sutartis, kuri buvo neterminuota.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Byloje kilo ginčas dėl savininko teisių gynimo – ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo, be kita ko, prašė iškeldinti atsakovę iš jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų statinių, kartu su vaikais ir visa manta. Šiaulių apylinkės teismas šį reikalavimą patenkino, nustatęs, kad tarp šalių sudaryta žodinė panaudos sutartis baigėsi 2013-11-26, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti atsakovės iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų CK 4.98 str. pagrindu, pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad, visų pirma, tarp šalių panaudos sutartis nebuvo sudaryta, antra, atsakovė negalėjo išsikelti būtent dėl ieškovės veiksmų, ir trečia, teismas, iškeldindamas atsakovę su nepilnamečiais vaikais ir pilnamete dukra, neatsižvelgė į nepilnamečių vaikų interesus.
CPK 5 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, universalia forma garantuojanti konstitucinės teisės į teisminę gynybą (Konstitucijos 30 straipsnis) įgyvendinimą bylose, kurių nagrinėjimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas (CPK 1 straipsnis), ir tai yra subjektinių teisių gynybos garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė D. R., būdama nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke, ieškinio reikalavimus teisme pareiškė CK 4.98 str. pagrindu. Šioje įstatymo nuostatoje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, ir nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013). Taigi iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad tik turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus (CK 4.98 straipsnis).
Šiaulių apygardos teisme 2014-10-16 gauta antstolės V. Š. teismui pateikta vykdomoji byla Nr. 0071/12/02672. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2014-05-26 įvyko varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose buvo parduotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (šulinys, tualetas, vartai), esantys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantys D. R. pirkėjui M. K.. 2014-06-17 antstolė ir pirkėjas pasirašė Turto pardavimo iš varžytinių aktą, kuriame nurodyta, kad visa suma už nupirktą turtą įmokėta 2014-06-13, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad minėtas Turto pardavimo iš varžytinių aktas nebuvo apskųstas, o iš 2014-06-20 Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo matyti, kad išieškotos lėšos paskirstytos išieškotojui. Be to, 2014-09-10 antstolė V. Š. priėmė patvarkymą, kuriuo užbaigė vykdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžino Šiaulių apylinkės teismui.
Šie byloje esantys duomenys patvirtina, kad neįsiteisėjus skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui iš esmės pasikeitė nagrinėjamos bylos aplinkybės ir nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei nuosavybės teise nebepriklauso, todėl atsižvelgus į aukščiau nurodytą negatorinio ieškinio teisinį reglamentavimą, ieškovė nebeturi subjektinės teisės reikšti reikalavimo dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininko teisių gynimo (CPK 5 str., CK 4.98 str.). Tokią teisę šiuo konkrečiu atveju galėtų turėti naujasis turto teisėtas savininkas, tačiau pastarasis nėra byloje dalyvaujantis asmuo, reikalavimų atsakovei savo iniciatyva jis nereiškė, todėl teismas negali spręsti dėl jo materialiųjų teisių ir pareigų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu, tuo pačiu, kad atsakovė pažeidžia ieškovės nuosavybės teises, todėl yra pakankamas pagrindas tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta iškeldinti atsakovę su nepilnamečiais vaikais ir pilnamečiu vaiku bei visa manta iš nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), panaikinti.
Teisėjų kolegijos vertinimu, naujajam turto savininkui nereiškiant reikalavimų dėl atsakovės iškeldinimo, skundžiamo teismo sprendimo vykdymas ne tik netektų prasmės, bet ir galėtų prieštarauti naujojo savininko teisėtiems interesams, o paliekant galioti minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, teismo procesinis sprendimas prieštarautų tiek materialinėms teisės normoms, reglamentuojančioms išimtinai turto savininko teisių gynimą, tiek procesinės teisės normoms, reglamentuojančioms sprendimo vykdymą, tiek bendriesiems teisės – teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, principams (CK 1.5 str.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas keistinas, panaikinant sprendimo dalį, kuria nuspręsta iškeldinti atsakovę I. R. su nepilnamečiais vaikais bei pilnamete dukra ir visa manta iš D. R. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo, gyvenamojo namo bei kitų statinių – pastato ūkinio pastato, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, sprendimo vykdymą dėl iškeldinimo atidedant 2 mėnesiams, ir ieškovės ieškinio dalį dėl atsakovės ir jos vaikų iškeldinimo atmesti (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Panaikinus skundžiamo sprendimo dalį, kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvų teisėjų kolegija nevertina, kaip neturinčių teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui.
Be to, panaikinus skundžiamo sprendimo dalį tik dėl apeliacinė instancijos teisme iš esmės pasikeitusių aplinkybių, paliktinas nepakeistas pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, o atsižvelgus į prieš tai minėtą aplinkybę bei į tai, kad tiek atsakovė, tiek ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidų, šalys apeliacinės instancijos teisme paliekamos prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą.
Panaikini sprendimo dalį dėl atsakovės I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir jos nepilnamečių vaikų R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. R., gim. (duomenys neskelbtini), bei pilnametės dukters R. R., gim. (duomenys neskelbtini), iškeldinimo su visa manta iš D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų statinių – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, sprendimo vykdymą dėl iškeldinimo atidedant 2 mėnesiams.
Ieškovės ieškinio dalį dėl atsakovės ir jos vaikų iškeldinimo atmesti.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.