Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Danutės Burbulienės, Danutės Matiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal atsakovės B. D. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-349-237/2013, iškeltoje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei B. D. dėl iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Sesuo B. D. po motinos mirties jam ir kitiems broliams bei seserims sutikus, apsigyveno ieškovui A. V. priklausančiuose namuose. 2012 metais tarp brolių ir seserų buvo priimtas sprendimas parduoti pastatus ir žemės sklypus, tačiau atsakovė, vietoje to, kad išsikeltų iš pastatų, 2012 m. vasario mėnesį kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu ieškovui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą bei pripažinti jai nuosavybės teisę į šį turtą. Nepaisant to, kad Raseinių rajono apylinkės teismas 2012-09-24 sprendimu atmetė jos ieškinį, o Šiaulių apygardos teismas 2013-01-07 nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą, atsakovė gera valia iš šių pastatų neišsikelia, nors turi butą, kuriame yra registruota.

Iškeldino B. D. su visu jos turtu iš gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių A. V..

Priteisė iš atsakovės B. D. ieškovui A. V. 143 Lt žyminio mokesčio ir 250 Lt advokato atstovavimo išlaidų, iš viso 393 Lt bylinėjimosi išlaidų.

1. Apeliantė neginčija, kad būstas, iš kurio ji iškeldinama, nuosavybės teise priklauso ieškovui, tačiau teigia, kad būtina išsiaiškinti iškeldinimo iš patalpų proporcingumą ir pagrįstumą. Atsakovės manymu, kad dėl jos tęstinių ir glaudžių ryšių su konkrečia gyvenamąja patalpa (ji daugiau kaip 15 metų gyveno ginčo name, nuomos (panaudos) santykiai nebuvo nutrūkę, šį būstą ji laiko savo namais) šis ginčo namas bei jo priklausiniai gali būti laikomi „būstu“ pagal Konvencijos 8 straipsnį. Tokiu atveju pagal EŽTT praktikoje nustatytus standartus būtina vertinti, ar atsakovės teisės į būstą neliečiamybės gerbimo ribojimas atliktas pagal įstatymą, turi teisėtą tikslą ir yra būtinas demokratinėje visuomenėje.

2. Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinybei priimti asmens nenaudai griežčiausią priemonę - iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012; 2011 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011).

3. Nagrinėjamoje byloje neginčytina, kad ieškovas A. V. pagal žodinį susitarimą neatlygintinai nuomojo atsakovei B. D. gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, nesiekdamas jokio pelno ar naudos. Iš ieškovo ieškinyje pateiktų bei kitose civilinėse bylose nustatytų faktinių aplinkybių, matyti, kad atsakovė ginčo būste gyvena nuo 1997 metų pradžios, t.y. žymiai seniau, nei ieškovas įgijo nuosavybę į ginčo pastatus. Atsakovas ir ieškovė susieti giminystės ryšiais – ieškovas yra atsakovės brolis. Civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurios turi prejudicinę reikšmę šiai civilinei bylai, yra nustatyta, kad ieškovas A. V. atsakovei leido neterminuotai gyventi ginčo pastatuose bei juos prižiūrėti. Minėtose civilinėse bylose nustatyta, kad atsakovė kartu su ieškovu valdė ginčo pastatus, kaip savo. Ieškovas, iki ieškinio pareiškimo teismui, jokių pretenzijų atsakovei dėl užimamų pastatų nereiškė. Pats ieškovas aukščiau nurodytų bylų nagrinėjimo momentu nurodė, kad 1/7 dalis paveldėto turto priklauso atsakovei, nors visas ginčo turtas suformintas jo vardu. Iš to seka, kad ginčo pastatų dalis neformaliai priklauso ir atsakovei.

4. Teismas, spręsdamas ginčą tarp šalių, turi įvertinti, ar ieškovas įvykdė visas CK 6.156 str., 6.481 str., 6.495 str., 6.501 str., 6.614 str. reikalavimus. Taip pat ir tai, ar iškeldinimas iš užimamų patalpų bus pagrįstas bei proporcingas, ar nebus pažeisti teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai.

5. Nurodo, kad kartu su atsakove gyvena jos dukra K. D., kuriai yra nustatytas nuo vaikystės neterminuotas neįgalumas. Tačiau pirmosios instancijos teismas neskyrė dėmesio į tai, kad ieškovas jos iš namo nekeldina. Teismas neatsižvelgė į tai, kaip neįgalus žmogus negali savarankiškai gyventi be globėjo. Pažymi, kad atsakovė savo dukra rūpinasi nuo mažens ir ją prižiūriu, nes dukra nėra savarankiška ir negalėtų gyventi atskirai nuo atsakovės. Teismas šios aplinkybės visiškai neįvertino ir apie tai išsamiai nepasisakė.

6. Nurodė, kad 2006-05-06 B. D. įsigijo nuosavybėn butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau faktinė buto savininkė yra atsakovės dukra R. K., kuri tame bute ir gyvena. Butas yra nedidelis, 27 kv. m ploto, vieno kambario ir jame gyvena penki asmenys, t. y. atsakovės dukters R. K. šeima, todėl dar dviem asmenis, šiuo atveju atsakovei bei jos neįgaliai dukrai K. D., nebūtų galimybės kartu gyventi.

1. Teismo sprendimas yra pagrįstas, išsamus ir teisingas. Teismas visiškai pagrįstai rėmėsi tuo, kad gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, iš kurių ieškovas keldina B. D., ieškovui priklauso nuosavybės teise pagal 2007-12-04 išduotą Paveldėjimo teisės liudijimą. Be to, ieškovas yra ir aplink sodybą esančių žemės sklypų savininkas. Jo teisės į šį nekilnojamąjį turtą yra registruotos VĮ Registrų centre.

2. Nors ieškovą su atsakove sieja artimas giminystės ryšys, tačiau tinkamai bendrauti jiems nepavyksta. Ieškovas negali įvykdyti savo žodinio įsipareigojo kitiems broliams ir seserims atsiskaityti, pardavus paveldėtą turtą, nes atsakovė reiškia vis naujus ieškinius teisme, o parduoti pastatus su ten gyvenančia atsakove vykstant teismo procesams, nėra galimybės. Atsakovė viena naudojasi ne tik pastatais, bet ir aplink sodybą esančiais žemės sklypais, o mokesčius už žemę tenka mokėti ieškovui.

3. Atsakovė B. D. klaidino teismą, kad ji neturi buto (duomenys neskelbtini). Ieškovo iniciatyva teismui buvo pateikti duomenys apie tai, kad B. D. ir jos neįgaliai dukrai K. buvo suteiktas butas (duomenys neskelbtini), kurį ji 2006-05-06 pirkimo- pardavimo sutartimi įsigijo asmeninės nuosavybės teise.

4. Apeliantė gina išskirtinai savo interesus, absoliučiai ignoruodama tai, kad pastatų (duomenys neskelbtini) savininku yra ieškovas, ir teisė disponuoti savo turimu turtu priklauso jam. Tai, kad atsakovė savo bute leido apsigyventi dukros R. K. šeimai, yra atsakovės apsisprendimas ir ji turi teisę ginti savo teises įstatymų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad nors ginčijamas Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. sprendimas yra nedaug motyvuotas, tačiau iš esmės yra teisingas, todėl teisėjų kolegija sprendžia būtinu papildomai motyvuoti ginčijamą teismo sprendimą, jo nekeisdama ir nenaikindama (CPK 326 str. 1 dalies 1 punktas, 328 str., 329 str. 1 dalis).

Byloje nustatyta.

Ieškovo A. V. ir atsakovės B. D. motina A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Iki 2007-06-13 dėl A. V. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nebuvo. Tenkindamas A. V. prašymą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, pareikštą suinteresuotiems asmenims: S. V., B. D., A. V., F. V., A. V. ir M. T., Raseinių rajono apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V. po savo motinos A. V. mirties priėmė palikimą pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Byloje dalyvavusi B. D. nurodė: „Su prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu sutinku. Pretenzijų neturiu. Brolis A. vienas rūpinosi mamos likusiu turtu po jos mirties“ (prijungtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 8, 9, 53, 55-56).

Ieškovui A. V. 2007-12-04 buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kurio pagrindu po savo motinos A. V. mirties jis paveldėjo: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) bei 148,50 Lt vertės investicinius čekius (prijungtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 12). 2008-07-18 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi (b. l. 13) A. V. nupirko 2,8 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2,8 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkio pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip A. V. asmeninė nuosavybė (b. l. 15-17)

Atsakovė B. D. 2012-02-14 buvo pareiškusi ieškinį Raseinių rajono apylinkės teisme, kuriuo ginčijo A. V. 2007-12-04 išduotą paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, žemės pardavimo sutartis, prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį pastatų ir žemės. Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-09-24 sprendimu visi B. D. reikalavimai buvo atmesti. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs B. D. apeliacinį skundą, šio skundo netenkino (b. l. 10-12).

Ieškovas A. V. 2013 m. kovo 19 d. kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovę B. D. iš jam nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).

Dėl ginčo šalių teisinių santykių nustatymo ir atsakovės iškeldinimo.

Byloje keliamas reikalavimas dėl atsakovės iškeldinimo iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovas negali naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju daiktu dėl to, kad atsakovė juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo.

Byloje nustatyta, jog B. D. maždaug savaitę prieš motinos A. V. mirtį (mirė (duomenys neskelbtini)) nuvažiavo lankyti bei slaugyti savo motiną ir, A. V., sutikus, po motinos mirties liko gyventi buvusioje motinos sodyboje.

Ieškovas A. V. ieškinyje ir pirmosios instancijos teisme neginčijo, kad jis, kaip turto savininkas, sutinkant kitiems broliams bei seserims, leido seseriai (atsakovei) B. D. gyventi ieškovui nuosavybės teise priklausančioje sodyboje iki ši sodyba bus parduota, nes buvo įsipareigojęs broliams bei seserims parduoti sodybą ir pinigus padalinti visiems lygiomis dalimis. Taigi, bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantė B. D. po motinos A. V. mirties ieškovui A. V. nuosavybės teise priklausančiose patalpose apsigyveno žodinės panaudos sutarties pagrindu (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Kadangi panaudos terminas nebuvo konkrečiai nustatytas, panaudos sutartis laikytina neterminuota.

Apeliantės B. D. argumentai, kad ji A. V. priklausančiuose pastatuose yra apsigyvenusi nuomos sutarties pagrindu yra nepagrįsti, nes nei šioje byloje, nei prie šios bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nėra duomenų, kad A. V. ir B. D. būtų sutarę dėl nuomos mokesčio mokėjimo už naudojimąsi patalpomis, ar kad toks mokestis būtų buvęs faktiškai mokamas (CK 6.477 str. 1 d.).

Kaip nustatyta CK 6.642 straipsnio 1 dalyje, neterminuota panaudos sutartis nutraukiama suėjus trims mėnesiams po panaudos davėjo įspėjimo. Įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino tikslas – informuoti šalį apie ketinimą nutraukti sutartį ir taip išvengti papildomų nuostolių, kurių gali atsirasti sutarties šaliai esant netinkamai informuotai apie sutartį ketinančios nutraukti šalies poziciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje 3K-P-346/2004; 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011).

Byloje nustatyta, kad oficialus, rašytinis pranešimas apie panaudos sutarties nutraukimą atsakovei B. D. nebuvo siųstas ir nebuvo įteiktas, tačiau pranešimo apie sutarties nutraukimą tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei pranešimo turiniui, nei formai (būdui) (CK6.218 straipsnis). Laikoma, kad jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie nutraukimą gali būti pranešama įvairia forma, svarbu, kad šalis, su kuria yra nutraukiama sutartis, žinotų apie ketinimą ją nutraukti.

Iš A. V. ieškinio turinio ir šalių paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, jog ieškovas A. V. 2012 metų pradžioje pareikalavo, kad atsakovė B. D. išsikeltų iš gyvenamojo namo, nes kartu su broliais ir seserimis priėmė sprendimą parduoti jam nuosavybės teise priklausančius pastatus (b. l. 2, 64-68). Kad 2012 m. pradžioje A. V. įspėjo atsakovę apie panaudos sutarties nutraukimą ir pareikalavo išsikelti iš jam priklausančių pastatų, yra nurodyta ir B. D. ieškinyje atsakovui A. V., kurį ji 2012-02-14 pareiškė Raseinių rajono apylinkės teisme, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuriame ji nurodė: „Atsakovas ketina šiuos pastatus parduoti, nesutinka, kad man priklauso dalis pastatų“ (prijungtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 3, 81-82). Atsiliepime į ieškinį A. V. nurodė, kad „2012 m. pradžioje buvome susitikę ir apsisprendėme sodybą parduoti, o gautus pinigus pasidalinti lygiomis dalimis. Tuomet ieškovė nusprendė kreiptis į teismą<...>“ (prijungtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 30).

Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad ne vėliau kaip 2012-02-14 atsakovei B. D. buvo pranešta apie panaudos sutarties nutraukimą, nes ji buvo įspėta išsikelti iš ieškovui A. V. nuosavybės teise priklausančių pastatų, kuriuos ieškovas ketina parduoti. Tokiu būdu CK 6. 642 str. 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių įspėjimo (pranešimo) terminas pasibaigė ne vėliau kaip 2012 m. gegužės 14 d., o ieškinys dėl atsakovės iškeldinimo pareikštas 2013 m. kovo 19 d. (b. l. 2). Ieškovas nurodė, kad atsakovė ne kartą buvo raginta gražiuoju išsikelti iš jo pastatų, jai buvo pasiūlyta nupirkti sodybą, tačiau iš atsakovės gaudavo neigiamus atsakymus.

Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija laiko visiškai nepagrįstais atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad „ieškovas iki ieškinio pareiškimo teismui jokių pretenzijų atsakovei dėl užimamų pastatų nereiškė“.

Ieškovo A. V. nuosavybės teisės į pastatus nėra nuginčytos, atsakovė B. D. nebuvo ir nėra sudariusi su savininku ginčo patalpų nuomos sutarties, o susiformavę neterminuotos panaudos faktiniai sutartiniai santykiai nutrūko ieškovui A. V. įspėjus išsikelti iš jam priklausančių patalpų ir pasibaigus įstatymo nustatytam 3 mėnesių įspėjimo terminui. Atsakovė naudotis ginčo patalpomis galėtų tik sudariusi nuomos sutartį arba įgijusi nuosavybės teises į šias patalpas, tačiau tokių aplinkybių byloje nėra nustatyta.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, pagrindžiant negatorinį ieškinį, byloje buvo įrodytos abi aplinkybės, t.y. kad ieškovas yra ginčo patalpų savininkas ir kad atsakovė pažeidė ieškovo nuosavybės teises. Todėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. sprendimas iškeldinti atsakovę B. D. su visu jos turtu iš gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teise priklausančių ieškovui A. V., yra pagrįstas ir teisėtas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

Apeliantės (atsakovės) B. D. argumentai, kad ji apie 15 metų gyvendama buvusioje tėvų sodyboje, šia sodyba rūpinosi kaip sava, turėjo nemažai išlaidų tvarkydama šią sodybą, todėl tikėjosi joje nuolat gyventi, neduoda pagrindo kitaip spręsti šioje byloje tarp šalių kilusį ginčą, nes, pirma, turtas tokiu būdu netapo atsakovės nuosavybe, antra, panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas (CK 6.636 str.), trečia, dėl turėtų išlaidų pagerinus ieškovo turtą, atsakovė yra teisme pareiškusi ieškovui atskirą savarankišką ieškinį.

Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad ginčo pastatų 1/7 dalis „neformaliai“ priklauso atsakovei, nes jokių įrodymų, kad formaliai ar neformaliai kokia nors pastatų, iš kurių yra iškeldinta atsakovė, dalis nuosavybės teise priklauso atsakovei, ji nepateikė (CPK 178 str.). Apie tai pagrįstai buvo pažymėta ir ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime.

Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakę dėl to, kad ieškovas iš namo nekeldina atsakovės dukters K. D., bei kad neatsižvelgė, kaip neįgalus žmogus gali savarankiškai gyventi be globėjo, negali būti pagrindu naikinti priimtą sprendimą, nes, pirma, ieškovas pats pasirenka byloje atsakovą, t.y. pats sprendžia, ką keldinti, o ko nekeldinti (CPK 45 str. 3 d.); antra, nagrinėjamoje byloje buvo išsiaiškinta ir nustatyta, kad B. D. 2006-05-26 nuosavybės teise yra įsigijusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame tiek ji pati, tiek ir jos neįgali duktė K. D. yra deklaravusios savo gyvenamąją vietą (b. l. 69-70); trečia, ieškovas nėra įpareigotas rūpintis atsakovės šeimos nariais ar jai priklausančių gyvenamųjų patalpų atlaisvinimu.

Dėl išdėstyto, apeliacinis skundas atmestinas, o Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Atmetus B. D. apeliacinį skundą, atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 str. 1, 3 dalys).

Ieškovas A. V. duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jos iš apeliantės B. D. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.