Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis kaltu neprisipažino, paaiškino, 2014 m. birželio 13 d. automobiliu ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo keliu nuo Veisiejai-Leipaligis ir Šadžiūnų k. teritorijoje įvyko eismo įvykis. Kartu su juo važiavo jo pažįstamas J. B., kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jis išvažiavo iš šalutinio kelio, pavažiavo apie 100 m pagrindiniu keliu link Leipalingio ir turėjo išsukti iš pagrindinio kelio į kairę, paleisti J. B., todėl važiavo apie 30 km/h greičiu, savo eismo juosta, į priešpriešinę eismo juostą išvažiavęs nebuvo. Pasukti į kairę pusę nespėjo, kad jo automobilis susidūrė su E. K. vairuojamu automobiliu. Nors buvo neblaivus, nes buvo gėręs alkoholio iš vakaro, tačiau jautėsi pakankamai gerai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus jo įrodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu t. 4, b. l. 39,40, kuriuose jis nurodė iki susidūrimo važiavęs apie 50 km/h greičiu, sumažinęs greitį iki minimumo ir ketinęs apsisukti, tačiau nespėjo, nes įvyko susidūrimas, kaltinamasis nurodė, kad šie parodymai iš esmės teisingi, tačiau patikslino, kad išvažiavęs į pagrindinį kelią galėjo važiuoti apie 50 km/h greičiu, o po to sulėtinti iki 30 km/h. Sakydamas jog sulėtino greitį iki minimumo, nenorėjo pasakyti, kad buvo sustojęs, o tik sulėtino greitį, tačiau iki kiek kilometrų per valandą, negali pasakyti. Patikslino, kad jis norėjo sukti į kairę, ten esančiame kelyje apsisukti ir, išleidęs J. B., važiuoti atgal į savo sodybą (t. 5, b. l. 158-160).

Nukentėjęs E. K. patvirtino, kad 2014 m. birželio 13 d., po pietų, mamos D. K. automobiliu ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo keliu nuo Leipalingio link Veisiejų. Kartu su juo važiavo E. K., kuri sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jis buvo blaivus, ties Šadžiūno k. pastebėjo, kad priešpriešais važiuojantis tamsios spalvos automobilis ,,Audi“ išvažiavo į jo važiavimo krypties eismo juostą, todėl jis šiek tiek pristabdė, pavažiavo dešiniau. Netrukus automobilis ,,Audi“ sugrįžo į savo juostą, tačiau automobiliams suartėjus, šis tamsios spalvos ,,Audi“ automobilis vėl staiga išvažiavo į jo važiavimo krypties eismo juostą, kadangi dešinėje kelio pusėje buvo griovys, jis pasuko kairiau, į priešpriešais važiavusio tamsios spalvos ,,Audi“ automobilio važiavimo krypties eismo juostą, tačiau ,,Audi“ automobilis staiga grįžo į savo važiavimo krypties eismo juostą, jis grįžti nesuspėjo ir automobiliai susidūrė. Atstumų įvardinti negali, mano, kad jie tiksliausiai buvo parodyti jo parodymų patikrinimo vietoje metu. Eismo įvykio metu jis buvo sužalotas, buvo nustatyti nosies kaulų lūžiai, sumuštas kelis. Dėl to patyrė neturtinę žalą, nes jautė fizinį skausmą, skausmas kartais juntamas ir dabar, po eismo įvykio kurį laiką bijojo vairuoti transporto priemonę, sumažėjo bendravimo galimybės su draugais ir pažįstamais, turėjo mesti mokslus, labai išgyveno dėl brolio draugės E. K. sužalojimų, dėl mamos D. K. sugadinto automobilio, eismo įvykio metu sugardintas jo kompiuteris, turėjo kelionės išlaidų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl prašo iš A. S. priteisti 6 062,93 Eur turtinės ir neturtinės žalos. Neturtinė žala dėl patirto fizinio skausmo, išgyvenimų, bendravimo galimybių sumažėjimo yra 5 000 Eur. Eismo įvykio metu patirta turtinė žala – 1 062,93 Eur, kurią sudaro: 100 Eur kelionės išlaidų vykstant į ikiteisminio tyrimo įstaigas Marijampolės m., Alytaus m., ir Lazdijų m., lankant E. K., vežant pas ją brolį bei 373,32 Eur dėl eismo įvykio metu sugadinti kompiuterio ,,Asus“. Taip pat prašo priteisti 589,61 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė ir tai, kad į Lazdijų ligoninę greitosios pagalbos automobiliu jis buvo vežamas kartu su A. S., kuris vis kartojo ką jis padarė, mano, kad taip A. S. pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio (t. 5, b. l. 160-161; t. 7, b. l. 122-126).

Savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė kelią Leipalingis-Lazdijai-Kalvarija, kurio 5-ajame kilometre, Lazdijų r. Šadžiūnų k. 2014 m. birželio 13 d. 16 val. įvyko eismo įvykis; parodė vietą, kurioje buvo jo ir A. S. vairuojamas automobilis, kai pirmą kartą pamatė, kaip priešpriešais važiuojantis A. S. vairuojamas ,,Audi A4“ automobilis išvažiavo į jo važiavimo krypties eismo juostą, išmatavus nustatytas 180 m atstumas; iš fotonuotraukų matyti, kad nurodytose vietose būnant automobiliams, jie vienas kitam, galėjo būti matomi ; kai A. S. vairuojamas automobilis antrą kartą įvažiavo į jo važiavimo krypties eismo juostą, tarp jų automobilių buvo 7,10 m; nustatyta, kad eismo įvykio vietos ruože, šalia kelio yra 1,34 m gylio griovys (t. 3, b. l. 163-175).

Nukentėjusioji D. K. patvirtino, kad jai priklauso baltos spalvos automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį 2014 m. birželio 13 d. buvo davusi sūnui E. K., kuris su juo važiavo į Vilnių. Apie įvykusį eismo įvykį jai pranešė kitas jos sūnus E. K., ji sužinojo, kad jo sūnaus E. K. vairuojamas automobilis susidūrė su A. S. vairuojamu automobiliu, buvo sužalotas jos automobilis, jos sūnus E. K. ir E. K., kuri važiavo kartu su E. K.. Dėl eismo įvykio patyrė 6 400 Eur turtinės ir neturtinės žalos, kurią prašo priteisti iš A. S. ir AB ,,Lietuvos draudimas“. Neturtinė žala yra 5 000 Eur, kadangi eismo įvykio metu nepataisomai sugadintas jos automobilis, nukentėjo sūnus E. K. ir jos sūnaus E. K. draugė E. K., dėl ko ji patyrė stresą, sumažėjo jos darbingumas slaugant motiną Leonorą E. M., kuri buvo sunkus ligonis, bijojo būti viena, išsivystė depresija, jautėsi nevisavertė, jautė baimę vairuojant transporto priemones. Turtinę 1 100 Eur žalą sudaro: 1 000 Eur dėl nepataisomai sugadinto automobilio bei 100 Eur išlaidos dėl vykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigas. Taip pat prašo priteisti 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 5, b. l. 161; t. 7, b. l. 118-121).

Nukentėjusioji E. K. patvirtino, kad 2014 m. birželio 13 d. ji važiavo kartu su savo draugo E. K. broliu E. K. jo vairuojamu automobiliu į Veisiejus. Lazdijų r. Šadžiūnų k. ji matė kaip priešpriešais važiavęs tamsiai mėlynos spalvos automobilis ,,Audi“ išvažiavo į jų važiuojamos krypties eismo juostą, tačiau sugrįžo. E. K. vairuojamam automobiliui priartėjus prie tamsiai mėlynos spalvos automobilio ,,Audi“, šis vėl staiga išvažiavo į jų važiuojamos krypties eismo juostą, E. K. pasuko automobilį kiauriau ir automobiliai susidūrė. Paaiškino, kad jau neprisimena, koks atstumas buvo tarp automobilių, kai tamsiai mėlynos spalvos automobilis ,,Audi“ išvažiavo į jų važiuojamos krypties eismo juostą, tačiau patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jos duotis parodymai (t. 2, b. l. 77), kuriuose ji nurodė, kad pirmo išvažiavimo metu buvo apie 150 m atstumas, automobilis ,,Audi“ buvo išvažiavęs į jų važiuojamosios krypties eismo juostą abiem kairiosios automobilio pusės ratais, antras įvažiavimas buvo visais keturiais ratais, esant apie 15 m atstumui. Eismo įvykio metu ji buvo labai sužalota, jai buvo sulaužyti abu šlaunikauliai, sulaužytas delnas, sumuštas veidas, galva, ji ilgai gydėsi, jai atliktos penkios operacijos, šiuo metu galvoje nustatytas gerybinis auglys, kuris yra eismo įvykio pasekmė ir kurį gali reikti operuoti, ji neteko darbingumo, jos darbingumas 55 procentai. Dėl šių sužalojimų ji jautė didelius skausmus, šiuo metu taip pat jaučia kojų ir nugaros skausmus, jai svaigsta galva, gali mokytis tik nuotoliniu būdu nuotoli, negali ilgai ne sėdėti, nei stovėti, tinsta kojos, sumažėjo jos bendravimo galimybės, negali sportuoti, dėl to prašo priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos. Nurodo patyrusi ir 6 296,51 Eur turtinę žalą, kurią prašo priteisti iš A. S. ir AB ,,Lietuvos draudimas“. Turtinę žalą sudaro gydymo išlaidos: gydymui, tyrimams, vaistams, maisto papildams, pagerintam maitinimui, higienos prekėms, kineziterapijai (t. 5, b. l. 161,162; t. 10, b. l. 34-36).

Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kurių metu parodė kelią Leipalingis-Lazdijai-kalvarija, kurio 5-ajame kilometre, Lazdijų r. Veisiejų sen. Šadžiūnų k., 2014 m. birželio 13 d. apie 15.55 val. įvyko eismo įvykis; parodė vietą, kurioje buvo E. K. ir A. S. vairuojamas automobilis, kai pirmą kartą pamatė, kaip priešpriešais važiuojantis A. S. vairuojamas ,,Audi A4“ automobilis išvažiavo į jų važiavimo krypties eismo juostą, išmatavus nustatytas 105 m atstumas; kai A. S. vairuojamas automobilis antrą kartą įvažiavo į jų važiavimo krypties eismo juostą, tarp jų automobilių buvo 29,40 m; nustatyta, kad eismo įvykio vietos ruože, šalia kelio yra 1,34 m gylio griovys (t. 2, b. l. 115-124).

Nukentėjusioji S. K. patvirtino, kad 2014 m. birželio 13 d., jai būnant darbe, sužinojo, kad jos dukra, kuri važiavo su E. K. jo vairuojamu automobiliu pateko į eismo įvykį, yra sužalota ir gydoma Druskininkų ligoninėje, vėliau buvo pervežta gydymui į Vilnių, ilgai gydyta ligoninėje, atliktos operacijos, vėliau buvo perkelta reabilitacijai, dar vėliau nusiųsta sanatoriniam gydymui. Kadangi buvo sulūžę abiejų kojų šlaunikauliai, jai labai skaudėjo, ilga laiką negalėjo sėdėti, vaikščioti, ji ją prižiūrėjo slaugė. Dėl to labai išgyveno, todėl patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Patirta turtinė žala - 895,56 Eur, kurią sudaro: įvairūs tyrimai, kardiologo konsultacijos, reabilitacijos procedūros, laboratoriniai tyrimai 298,50 Eur, kelionės išlaidos į Vilniaus miestą 179,39, magnetinio rezonanso tyrimas 94,50 Eur, kraujo tyrimas – 15 Eur, kineziterapijos procedūros 237 Eur, vaistai 71,17 Eur. Prašo priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos, kurią sudaro jos patirti dvasiniai išgyvenimai sužinojus apie sunkiai sužalotą dukrą, ją slaugant, lydint po gydymo įstaigas. Dėl to patyrė didelį stresą ir nerimą, pablogėjo sveikata, turėjo išeiti iš darbo, jautė baimę, nesaugumo jausmą, dėl to lankosi pas psichiatrą, vartoja medikamentus, kamuoja stuburo skausmai. Patvirtino, kad Druskininkų ligoninėje pas jos dukrą ir ją buvo atėjusi R. S., kuri prisistatė, nurodė išgyvenanti dėl vyro padaryto eismo įvykio (t. 5, b. l. 162-164; t. 7, b. l. 39-41).

Nukentėjęs J. B. patvirtino, kad datos tiksliai neprisimena, prieš keletą metų vasarą jis važiavo kartu su A. S. jo vairuojamu automobiliu ir įvykio eismo įvykis. Eismo įvykio metu jis buvo sužalotas, jam buvo sulaužytos kojos, šonkauliai, rankos kaulas, buvo sumušta galva. Įvykio aplinkybių jis neprisimena, žino kad važiavo iš A. S. sodybos, tačiau kur važiavo neprisimena, ar A. S. važiavo savo krypties važiavimo eismo juosta jis nežino, kokiu greičiu važiavo negali pasakyti, mano, kad susidūrimo metu A. S. automobilis ne stovėjo, o važiavo. Dėl patirtų sužalojimų gydėsi ligoninėje, ilgą laiką vaikščiojo tik pasiremdamas lazdomis, šiuo metu šlubčioja, jam nustatytas 40 proc. darbingumas. Prašo iš kalto asmens priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos (t. 7, b. l. 153,154).

Liudytojas R. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), netoli nuo kelio Leipalingis-Lazdijai-Kalvarija. Būdamas terasoje 2014 m. birželio 13 d., po pietų, išgirdo specifinį garsą, iš kurio suprato, kad susidūrė keli automobiliai. Kadangi jis dirba žurnalistu naujienų portale ,,Delfi“, pasiėmė fotoaparatą, išėjęs į kelią pamatė du susidūrusius automobilius ir nufotografavo įvykio vietą, automobilyje prispaustus žmones ir sugrįžo į namus persiųsti surinktos informacijos naujienų portalui. Vėliau sužinojo, kad į eismo įvykį pakliuvo ir jų kaimo gyventojas A. S., tačiau dėl kieno kaltės įvyko eismo įvykis jis nežino, nežino, ar kas nors buvo neblaivus (t. 7, b. l. 138,139).

Liudytojas D. S. patvirtino, kad 2014 m. birželio 13 d. apie 15.30 val. važiavo iš Veisiejų link Druskininkų, Lazdijų r. Šadžiūnų k. pamatė du susidūrusius automobilius - ,,VW Passat“ ir ,,Audi A4“ . Jis iškvietė pagalbą, matė, kad viename iš automobilių buvo vaikinas ir mergina, kurios kojos buvo prispaustos, kitame automobilyje buvo du vyriškiai, jis buvo priėjęs prie automobilio, bandė su jais kalbėti, tačiau jie jam nieko neatsakė, pamanė, kad gali būti be sąmonės (t. 7, b. l. 139).

Liudytoja B. K. patvirtino, kad prisimena, kad buvo prieš keletą metų nuvykusi į eismo įvykį, kur buvo susidūrę du automobiliai ir vieną sužeistą vyriškį nuvežė į Lazdijų ligoninę, matė, kad buvo sužeista ir mergina, kuriai suteikė pirmąją medicinos pagalbą, kol atvažiavo greitosios pagalbos automobilis iš Druskininkų ir ją išvežė į ligoninę. Ji vežė į Lazdijų ligoninę vieną vyriškį, tačiau jo vardo ir pavardės nežino, kaip jis atrodė neprisimena (t. 9, b. l. 56).

Liudytoja D. M. patvirtino, kad greitosios pagalbos automobiliu vežė E. K. ir A. S. į ligoninę, tačiau neprisimena, kad jie būtų kalbėję apie tai, kas kaltas dėl įvykusio eismo įvykio (t. 9, b. l. 79).

Iš kelių eismo įvykio apžiūros protokolo ir liudytojo R. S. iš karto po eismo įvykio darytų nuotraukų matyti, kad 2014 m. birželio 13 d. 15.45 val. (duomenys neskelbtini), kelyje Leipalingis-Lazdijai-Kalvarija, 5-ajame kilometre, rastas automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilis ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurių priekinėse dalyje žymūs apgadinimai; automobilis ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi kairiojoje (žiūrint kryptimi nuo Leipalingio Veisiejų link), važiuojamosios dalies pusėje atstumas nuo priekinės ašies dešiniojo rato iki eismo kryptis skiriančios vidurio juostos – 2,20 m, nuo galinės ašies dešiniojo rato iki eismo kryptis skiriančios vidurio juostos – 1 m; automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi kairiojoje (žiūrint kryptimi nuo Leipalingio Veisiejų link) važiuojamosios dalies pusėje, maršrutinių autobusų sustojime, atstumas nuo priekinės ašies dešiniojo rato iki automobilio ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės ašies kairiojo rato – 3,80 m, nuo galinės ašies dešiniojo rato iki automobilio ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės ašies kairiojo rato – 3 m; (t. 1, b. l. 52-86; t. 2, b. l. 29-34). Sugretinus šiuos duomenis su Krašto kelio Nr. 134 Leipalingis-Lazdijai-Kalvarija planu (t. 1, b. l. 132) bei vietovės žemėlapio fragmentu (t. 9, b. l. 52-54) matyti, kad eismo įvykis įvyko 5,500 kilometro dalyje, automobiliai po eismo įvykio stovi priekine automobilio dalimi pietvakarių link.

Ekspertizės aktu nustatyta, kad 35 km/h greičiu važiuojantis automobilis ,,Audi A4“ neturėjo techninės galimybės įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą ir vėl sugrįžti į savo važiavimo krypties eismo juostą, jeigu šį automobilį nuo priešinga kryptimi 73 km/h greičiu judėsjusio automobilio ,,VW Passat“, skyrė 7,10 m, 15 m, 30 m, 29,40 m atstumas (t. 9, b. l. 138-142).

Eksperto išvada nustatyta, kad techniniu požiūriu automobilio ,,VW Passat“ vairuotojas E. K. susidariusioje prieš eismo įvykį kelio situacijoje neturėjo techninės galimybės išvengti buvusio eismo įvykio, nes automobilio ,,Audi A4“ vairuotojas A. S. sudarė kliūtį jo vairuojamo automobilio judėjimui ir sukėlė jam avarinę situaciją; šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio ,,Audi A4“ vairuotojo A. S. veiksmai – įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kuria priešpriešais artėjo automobilis ,,VW Passat“, jo vairuotojui sudarydamas kliūtį bei sukeldamas avarinę situaciją (t. 10, b. l. 6-25).

Daiktų apžiūros protokolai patvirtina, kad po eismo įvykio sugadinta automobilio ,,Audi A4“ priekinės dalis, kairioji ir dešinioji automobilio pusė, didžiausi sužalojimai lokalizuoti automobilio priekyje ir dešiniojoje jo pusėje; automobilio ,,VW Passat“ sugadintas priekis, dešinioji ir kairioji pusė, didžiausi sužalojimai lokalizuoti automobilio priekinėje dalyje ir dešiniojoje jo pusėje (t. 1, b. l. 145-170,172-198).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso D. K., jos naudotojas E. K.; transporto priemonės techninė apžiūra atlikta 2014 m. gegužės 14 d., galioja iki 2016 m. gegužės 14 d.; transporto priemonės civilinė atsakomybė apdrausta AB ,,Lietuvos draudimas“, sutartis galioja nuo 2014 m. gegužės 13 d. iki 2015 m. gegužės 12 d. (t. 1, b. l. 104-109).

Registracijos liudijimas, įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas, pažymos patvirtina, kad automobilis ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. S., transporto priemonės civilinė atsakomybė apdrausta AB ,,Lietuvos draudimas“, sutartis galioja nuo 2013 m. rugpjūčio 29 d. iki 2014 m. rugpjūčio 28 d.; transporto priemonės techninė apžiūra atlikta 2013 m. gruodžio 23 d., galioja iki 2015 m. gruodžio 23 d. (t. 1, b. l. 110-114).

Asmens blaivumo testas patvirtina, kad 2014 m. birželio 13 d. 16.38 val. E. K. blaivus; specialisto išvada nustatyta, kad 2014 m. birželio 13 d. 18.50 val. iš E. K. paimto kraujo mėginyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 93,102).

Specialisto išvada patvirtina, kad 2014 m. birželio 13 d. 18.45 val. paimtame A. S. kraujyje rasta 2,41 promilės etilo alkoholio; siuntimai patvirtina, kad 2014 m. birželio 13 d. 22.30 val. paimtas kontrolinis A. S. kraujo mėginys; specialisto išvada nustatyta, kad kontroliniame A. S. kraujo mėginyje rasta 1,62 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 94-99).

Siuntimas ir specialisto išvada patvirtina, kad J. B. kraujo mėginyje paimtame 2014 m. birželio 13 d. 19 val. rasta 1,35 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 100-103).

Specialisto išvada nustatyta, kad tikėtinas E. K. vairuojamo automobilio ,,VW Passat“ greitis susidūrimo metu apie 73 km/h, tikėtinas A. S. vairuojamo automobilio ,,Audi A4“ greitis susidūrimo metu apie 35 km/h; šių automobilių susidūrimas įvyko dešinėje kelio važiuojamosios dalies pusėje (automobilio ,,Audi A4“ važiavimo krypties eismo juostoje) automobiliui ,,VW Passat“ priekinės dalies dešiniąja puse ir priekiniu dešiniuoju sparnu smūginiai trenkiantis į automobilio ,,Audi A4“ priekinę dalį, automobilis ,,Audi A4“ buvo bloškiamas atgal ir sukosi judėdamas kryptimi pagal laikrodžio rodyklę; įvykio vietoje automobilio ,,VW Passat“ vairuotojo E. K. veiksmai, - nevažiavo savo važiavimo krypties eismo juosta arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kuomet kelio važiuojamoji dalis paženklinta ištisine linija, ir susidūrė su priešpriešinio eismo juosta važiavusiu automobiliu ,,Audi A4“, vairuojamu A. S., techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą; jeigu automobilio ,,Audi A4“ vairuotojas A. S. iki eismo įvykio kilimo buvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, tuo sudarydamas kliūtį automobilio ,,VW Passat“ vairuotojui E. K., tai šiuo atveju, automobilio ,,Audi A4“ vairuotojo A. S. veiksmai, - sudarė pavojingą kliūtį priešingos krypties eismo juosta važiavusiam automobilio ,,VW Passat“ vairuotojui E. K., dėl ko šis buvo priverstas keisti pirminio judėjimo greitį ar kryptį, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą; tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad automobilis ,,Audi A4“ prieš eismo įvykį buvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą (t. 1, b. l. 117-123; 127-129).

Specialisto išvada nustatyta, kad E. K. kliniškai nustatyta abiejų šlaunikaulių lūžimai kūnų srityje, kairės plaštakos III delnakaulio lūžimas, muštinės žaizdos dešinės akies viršutinio voko, dešinės šlaunies ir kairio kelio srityje, lengvos formos trauminė galvos smegenų liga; sužalojimai galėjo būti padaryti autoįvykio metu atsitrenkiant į automobilio salono detales; sužalojimas kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 71-73,96-101).

Nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. nustatytas E. K. darbingumo lygis – 40 procentų (t. 2, b. l. 93-95, 103-112).

Specialisto išvada nustatyta, kad J. B. kliniškai nustatyta kairio šlaunikaulio viršutinio trečdalio skeveldrinis lūžimas, dešinio šlaunikaulio subtrochanterinis lūžimas, kairio alkūnkaulio distalinės dalies lūžimas, kairės pusės IV, V, VI, VII, VIII šonkaulių lūžimai, galvos ir kairės plaštakos srities muštinės žaizdos, dauginiai odos nubrozdijimai, trauminė galvos smegenų liga; sužalojimai padaryti (t. 2, b. l. 131-134).

Specialisto išvada patvirtina, kad E. K. kliniškai nustatyta nosies kaulų lūžimas bei muštinė žaizda kairio kelio srityje; sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 3, b. l. 46-48).

Vairuotojų registro įrašo ir asmens duomenys patvirtina, kad A. S. buvo suteikta teisė vairuoti, eismo įvykio dienai, 2014 m. gegužės 13 d. jam buvo pagamintas vairuotojo pažymėjimas Nr. 00207901, kurį jis atsiėmė 2014 m. lapkričio 4 d. ir kuris galioja iki 2024 m. gegužės 13 d. (t. 9, b. l. 62-64,67,70).

Pagal BK 281 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame BK straipsnyje numatytą veiką apibūdina 4 esminiai požymiai: 1) vairavimas būnant neblaiviam arba apsvaigus kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, 2) veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), 3) padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), 4) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.

Kaltinamasis neneigia vairavęs automobilį būdamas neblaivus, tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio patvirtina ir specialisto išvados: 2014 m. birželio 13 d. 18.45 val. paimtame A. S. kraujyje rasta 2,41 promilės etilo alkoholio, o kontroliniame mėginyje, paimtame 2014 m. birželio 13 d. 22.30 val. rasta 1,62 promilės etilo alkoholio. Šie įrodymai pakankami pripažinti, kad A. S. pažeidė 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – Kelių eismo taisyklės) 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis neigia, kad eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės, jam išvažiavus į priešpriešinę, E. K. važiuojamosios krypties eismo juostą, nurodo, kad jis važiavo savo krypties eismo juosta link Leipalingio ir į priešingos krypties eismo juostą nebuvo išvažiavęs. Iš nukentėjusiųjų E. K. ir E. K. parodymų matyti, kad A. S., vairuodamas ,,Audi A4“, išvažiavo į priešpriešinę, E. K. važiavimo krypties eismo juostą, taip sukėlė jam neišvengiamą kliūtį ir šis vengdamas jo vairuojamo automobilio ,,VW Passat“ susidūrimo su A. S. vairuojamu automobiliu ,,Audi A4“ išvažiavo į tuo metu laisvą A. S. važiavimo krypties eismo juostą, o A. S. staiga sugrįžus į savo važiavimo krypties eismo juostą, įvyko eismo įvykis. Apžiūrint eismo įvykio vietą objektyvių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių kaltinamojo ar nukentėjusiųjų nurodomas aplinkybes dėl ,,Audi A4“ išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą nėra, kartu su kaltinamuoju automobilyje važiavęs nukentėjęs J. B. eismo įvykio aplinkybių neprisimena, kitų, su eismo įvykiu nesusijusių asmenų, mačiusių eismo įvykį nėra, todėl pagrindiniai kaltinamojo kaltės įrodymai yra nukentėjusiųjų E. K. ir E. K. duodami parodymai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) jokiems įrodymams nesuteikia pirmenybės, todėl įrodymine prasme liudytojo ar kaltinamojo parodymai yra vienodi. Tačiau įrodymai turi būti vertinami visete (BPK 20 straipsnio 5 dalis), jų patikimumas nustatomas vertinant kiekvienus parodymus tiek atskirai, tiek kitų įrodymų visete.

Šiame kontekste vertinant nukentėjusiųjų E. K. ir E. K. duodamus parodymus, pažymėtini šie aspektai. Nukentėjęs E. K. nuo pat pirmosios apklausos momento (pirmoji apklausa 2014 m. birželio 16 d., t. 3, b. l. 49,50) tvirtino, kad A. S. vairuojamas automobilis, važiavęs link Leipalingio, įvažiavo į jo važiuojamosios krypties eismo juostą du kartus, šiam automobiliui išvažiavus antrąjį kartą, jis suprato, kad jis važiuoja tiesiai į jį ir tuoj atsitrenks. Kadangi dešinėje kelio pusėje buvo gilus griovys, jis pasuko į priešpriešinės eismo krypties važiavimo juostą, staiga pamatė priešais į savo važiavimo krypties eismo juostą sugrįžusį A. S. vairuojamą automobilį ,,Audi A4“ ir įvyko automobilių susidūrimas. Šie jo parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių išliko nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. E. K. nuo pat pirmosios apklausos momento (pirmoji apklausa 2014 m. liepos 7 d., t. 2, b. l. 76) nurodė tas pačias aplinkybes: mėlynos spalvos automobilis (,,Audi A4“) du kartus išvažiavo į jų važiavimo krypties eismo juostą, antrą kartą automobiliui įvažiavus E. K. bandė išvengti susidūrimo nusukdamas automobilį į kairę pusę, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Šie jos parodymai dėl esminių eismo įvykio aplinkybių išliko nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Specialisto ir eksperto išvadomis nustatyta, kad automobilių ,,Audi A4“ ir ,,VW Passat“ susidūrimas įvyko dešinėje kelio važiuojamosios dalies pusėje, automobilio ,,Audi A4“ važiavimo krypties eismo juostoje, automobiliui ,,VW Passat“ (važiavusiam apie 73 km/h greičiu) priekinės (frontalinės) dalies dešiniąja puse ir priekiniu dešiniuoju sparnu smūginiai trenkiantis į automobilio ,,Audi A4“ (važiavusio apie 35 km/h greičiu) priekinę (frontalinę) dalį, dėl ko automobilis ,,Audi A4“ buvo bloškiamas atgal ir sukosi judėdamas kryptimi pagal laikrodžio rodyklę. Šiose išvadose nurodytas eismo įvykio mechanizmas patvirtina aukščiau aptartus nukentėjusiųjų E. K. ir E. K. duodamus parodymus apie eismo įvykio kilimo priežastį ir automobilių susidūrimo vietą. Ekspertizės aktu nustatyta, kad 35 km/ h važiuojantis automobilis ,,Audi A4“ neturėjo techninės galimybės įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą ir vėl sugrįžti į savo važiuojamosios krypties eismo juostą, jeigu šį automobilį nuo priešinga kryptimi 73 km/h greičiu judėjusio automobilio ,,VW Passat“ skyrė 7,10 m, 15 m, 30 m, 29,40 m atstumas (t. 10, b. l. 142). Iš šio ekspertizės akto tiriamosios dalies matyti, kad ekspertas, duodamas šią išvadą, vertino atstumą, per kurį automobilis ,,Audi A4“ išvažiuoja į priešpriešinio eismo krypties juostą ir sugrįžta į savo eismo krypties eismo juostą iki automobiliams susiduriant. Tačiau iš nukentėjusiųjų E. K. ir E. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad jie, rodydami vietą, kurioje buvo A. S. vairuojamas automobilis ,,Audi A4“, kai jis antrą kartą išvažiavo į E. K. važiavimo krypties eismo juostą, rodė ,,Audi A4“ automobilio buvimo vietą jau E. K. važiavimo krypties eismo juostoje. Vadinasi, A. S. vairuojamam automobiliui per likusį iki susidūrimo atstumą reikėjo tik sugrįžti į savo važiavimo krypties eismo juostą. Iš ekspertizės akto tiriamojoje dalyje atliktų skaičiavimų matyti, kad 30 m atstumą automobiliai ,,Audi A4“ (kai automobilis važiuoja 35 km/h greičiu) ir ,,VW Passat“ (kai automobilis važiuoja 73 km/h greičiu) nuvažiuoja per 1 s, automobilis ,,Audi A4“ iš šio 30 m atstumo per šį laiką nuvažiuoja 9,72 m, o ,,VW Passat“ - 20,27 m. Šie skaičiavimai patvirtina, kad šis ,,Audi A4“ iki susidūrimo nuvažiuotas 9,72 m atstumas yra pakankamas tam, kad automobilis ,,Audi A4“ sugrįžtų į savo važiavimo krypties eismo juostą. Šie eksperto paskaičiavimai patvirtina nukentėjusiojo E. K. pirminėje apklausoje nurodytą 20-30 m atstumą, yra artimi nukentėjusiosios E. K. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodyta 29,40 m atstumui, kuris buvo tarp automobilių, kai A. S. vairuojamas automobilis ,,Audi A4“ antrą kartą išvažiavo į E. K. važiavimo krypties eismo juostą.

Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiųjų E. K. ir E. K. parodymai dėl esminių eismo įvykio aplinkybių yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, jų duodamus parodymus patvirtina surinkti objektyvūs įrodymai - kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys ir specialisto išvados dėl automobilių susidūrimo vietos, eksperto atlikti skaičiavimai dėl ,,Audi A4“ techninių galimybių manevruoti, spręstina, šie nukentėjusiųjų parodymai yra patikimi, jie nekelia abejonių, nes logiškai siejasi su kitais objektyviais įrodymais, todėl jais galima grįsti nuosprendį.

Sutiktina su gynėjo argumentais, kad nukentėjusiųjų parodymai dalyje dėl atstumų tarp automobilių iki įvykstant eismo įvykiui kito: pirminiuose parodymuose E. K. nurodė, kad A. S. vairuojamam ,,Audi A4“ išvažiavus į jo važiavimo krypties eismo juostą buvo apie 20-30 m atstumas, parodymų patikrinimo vietoje metu išmatavus jo nurodytą atstumą nustatytas 7,10 m atstumas (t.3, b. l. 165). E. K. pirminiuose parodymuose atstumų nenurodė, vėliau apklausta tvirtino, kad A. S. vairuojamam automobiliui antrą kartą išvažiavus į E. K. važiavimo krypties eismo juostą, atstumas tarp automobilių buvo apie 15 m (t. 2, b. l. 77), parodymų patikrinimo metu išmatavus jos nurodytą atstumą, nustatytas 29,40 m atstumas (t. 2, b. l. 117). Vertinant nukentėjusiųjų parodymus dėl atstumų tikslumo, pažymėtina, kad atstumai eismo įvykio metu nebuvo objektyviai ir patikimai nustatyti tam skirtomis specialiomis priemonėmis, o tik subjektyviai vairuotojo ir keleivio įvertinti pagal jų sugebėjimus. Transporto priemonių atstumai eismo įvykių dalyvių buvo nurodyti tik apytiksliai, jų subjektyviu vertinimu, nežinant tikslių duomenų, o nurodant tik savo įspūdžius, išgąsčiui ir staiga besikeičiančiai situacijai trukdant užfiksuoti tikslius eismo įvykio, tarp jų ir atstumų, duomenis, todėl nėra nieko neįprasto, kad nurodydami atstumus nukentėję klysta. Tačiau vien tai nėra pakankamas pagrindas jų parodymus vertinti kaip nepatikimus, juolab, kad ekspertizės aktas patvirtina, kad jų nurodomas atstumas techniniu požiūriu neprieštarauja automobilių susidūrimo mechanizmui. Remiantis šiais argumentais gynėjo argumentai dėl nukentėjusiųjų E. K. ir E. K. parodymų patikimumo atmestini kaip nepagrįsti.

Vertinant kaltinamojo A. S. duodamų parodymų patikimumą, pažymėtini šie aspektai. Nuo pat pirminės apklausos momento kaltinamasis detaliai nenurodė, kaip įvyko eismo įvykis. Iš jo pirminių parodymų (apklaustas 2014 m. birželio 19 d., t. 4, b. l. 39,40) matyti, kad jis važiavo keliu Leipalingis-Lazdijai, link Leipalingio, važiavo nedideliu greičiu, iš pradžių apie 50 km/h, vėliau apie 30 km/h, nes ketino pasukti į kairę, tačiau pasukti į kairę nespėjo, nes įvyko eismo įvykis. Jokio lengvojo atvažiuojančio automobilio nematė, o ir negalėjo matyti, nes tame kelio ruože yra didelis klonis. Detalesnių parodymų apie eismo įvykio aplinkybes nenurodė ir teisiamojo posėdžio metu, pagal apklausos metu pateiktą kelio planą (t. 1, b. l. 132) patvirtino, kad išvažiavo iš Teiraus g. važiavo link Leipalingio ir turėjo užsukti į Ilgio g., kur ketino išlaipinti J. B., apsisukti ir važiuoti namo (t. 5, b. l. 158,159). Šiuos kaltinamojo parodymus gretinant su byloje esančiais kelio planu (t. 1, b. l. 132) ir žemėlapių ištraukomis (t. 9, b. l. 52-54) matyti, kad eismo įvykis įvykio tiesioje kelio Leipalingis-Lazdijai-Kalvarija atkarpoje, nuo išvažiavimo iš Teiraus g. iki įvažiavimo į Ilgio g., atstumus kurį turėjo nuvažiuoti A. S. iki pasukimo į kairę, įvertinus mastelį, yra apie 275 m, todėl kelio vingiai matomumui netrukdė ir jis galėjo matyti priešpriešais atvažiuojantį E. K. vairuojamą automobilį ,,VW Passat“. Patikrinus šios kelio atkarpos reljefą interneto svetainėje www.maps.lt (nustačius parametrus – ortofoto 2012-2016, matuoti, reljefą) matyti, kad šio kelio atkarpos reljefas yra 125,8 m (išvažiavimas ties Teiraus g.), kuris tolygiai rytų kryptimi aukštėja iki 129 m (įvažiavimas ties Ilgio g.). Šioje kelio atkarpoje yra vienas klonis, kuris prasideda nuvažiavus 53,10 m nuo Teiraus g. ir žemėja nuo 125,20 m iki 123,80 m (giliausia vieta), klonis baigiasi ties 73,60 m, kur pakyla iki 125,20 m ir palaipsniui kyla iki 129 m ties Ilgio g. Atsižvelgus į tai, kad eismo įvykis įvyko autobusų sustojime (neprivažiavus Ilgio g.), A. S., išvažiavęs iš klonio, iki eismo įvykio vietos nuvažiavo apie 103,5 m atstumą tiesiu, pakankamai lygaus reljefo, jam gerai žinomu, keliu, jo matomumo niekas netrukdė, todėl jis galėjo matyti atvažiuojantį E. K. automobilį ,,VW Passat“. Taigi, kaltinamojo A. S. tvirtinimas, kad jis negalėjo matyti atvažiuojančio E. K. automobilio visiškai nepagrįstas, todėl arba jis vengia duoti išsamius parodymus apie eismo įvykio aplinkybes, siekdamas išvengti atsakomybės, arba eismo įvykio aplinkybių neatsimena, nes jo duodami parodymai prieštarauja objektyviems duomenims. A. S. kraujyje, praėjus maždaug trims valandoms po įvykio (pranešta apie eismo įvykį 15.55 val., pirmas kraujo tyrimas paimtas 18.45 val.) rasta 2,41 promilės etilo alkoholio. A. S. pirminės apklausos metu, 2014 m. birželio 19 d., tvirtino, kad nėra gėręs alkoholio, tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad jis automobilį vairavo neblaivus. Tai, kad A. S. apklausiamas nurodo neteisingas eismo įvykiui svarbias aplinkybes (girtumas, matomumas), kad eismo įvykio aplinkybes nurodo labai abstrakčiai ir jų negalima detaliau patikrinti kitų įrodymų kontekste, sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad jo duodami parodymai yra nepatikimi ir dėl jų nepatikimumo negalima jais pagrįsti nuosprendžio.

Dėl aukščiau aptartų argumentų atmetus kaltinamojo A. S. parodymus kaip nepatikimus, remiantis nukentėjusiųjų E. K., E. K. parodymais, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis ir specialisto išvadomis dėl automobilių susidūrimo vietos, taip pat eksperto išvada dėl ,,Audi A4“ techninių galimybių manevruoti, pripažintina įrodytu, kad A. S., vairuodamas automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą prieš artėjančią E. K. vairuojamą transporto priemonę ,,VW Passat“, taip jam sudarydamas neprognozuojamą, grėsmę keliančią kliūtį, dėl ko E. K., vengdamas susidūrimo, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur, staiga į savo važiavimo krypties eismo juostą grįžus A. S. vairuojamam automobiliui, įvyko eismo įvykis. Aukščiau aptartos specialisto išvados patvirtina, kad dėl šio eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta vairuotojo E. K. sveikata, o keleivių J. B. ir E. K. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai.

Vertinant vairuotojų A. S. ir E. K. veiksmus kelių eismo saugumo taisyklių kontekste pažymėtini šie aspektai. Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia transporto priemones vairuoti asmenims, apsvaigusiems nuo alkoholio, 101 punktas įpareigoja vairuotojus prieš keičiant važiavimo kryptį įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Kelių eismo taisyklių 3 priedo - Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos 1.1 punktas draudžia siaura ištisine linija paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta ir šią liniją kirsti. Šių kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimų A. S. nesilaikė: suvokdamas, kad neprognozuojamas išvažiavimas į priešingos krypties eismo juostą ir grįžimas atgal neįsitikinus tokių manevrų saugumu kelia didelę riziką kitiems eismo dalyviams, numatydamas, kad šie jo veiksmai gali sukelti eismo įvykį, šių savo veiksmų nenutraukė. Dėl šių jo neatsargių veiksmų įvyko eismo įvykis, kurį tiesiogiai sąlygojo A. S. padaryti kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimai. Todėl pripažintina įrodytu, kad eismo įvykis įvyko dėl neatsargių A. S. veiksmų, kuriais jis pažeidė aukščiau aptartas kelių eismo saugumo taisykles. Ši jo neatsargi kaltė kvalifikuotina kaip nusikalstamas pasitikėjimas, nes tai, kad išvažiavęs į priešpriešinės krypties eismo juostą jis stengdavosi sugrįžti į ją leidžia spręsti, kad jis suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padaryti kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimai gali sukelti eismo įvykį, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti.

Iš specialisto išvados, nukentėjusiųjų E. K. parodymų matyti, kad jis važiavo apie 73 km/h greičiu, eksperto išvada patvirtina, kad atstumas tarp E. K. vairuojamo automobilio ,,VW Passat“ ir A. S. ,,Audi A4“ buvo apie 30 m, kai A. S. vairuojamas automobilis įvažiavo į E. K. važiavimo krypties eismo juostą. E. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (t. 3, b. l. 175) patvirtina, kad kelio dešinėje pusėje (pagal E. K. važiavimo kryptį link Lazdijų), ruože kur įvyko eismo įvykis, šalikelėje yra 1,34 m gylio griovys. Pažymėtina ir tai, kad eksperto skaičiavimai patvirtina, kad automobiliai ,,Audi A4“ (kai greitis apie 35 km/h) ir ,,VW Passat“ (kai greitis apie 73 km/h) 30 m atstumą nuvažiuoja per 1 s. Kelių eismo taisyklių 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Šiame kontekste pripažintina, kad A. S. vairuojamo automobilio staigus įvažiavimas į priešpriešinę, E. K. važiavimo krypties eismo juostą, negali būti pripažintas iš anksto numatoma kliūtimi, nes kiekvienas vairuotojas, dalyvaujantis eisme, žino Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir pagrįstai tikisi, kad šių reikalavimų laikysis visi eisme dalyvaujantys vairuotojai ir, kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės, važiuos kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (119 punktas), prieš keisdami važiavimo kryptį, įsitikins, kad tai daryti saugu, duos kelią kitiems eismo dalyviams (101 punktas). Įvertinus tai, nėra pagrindo pripažinti, kad E. K. nepasirinko saugaus greičio ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 128 punkte nustatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad prie apie 73 km/h judančio E. K. vairuojamą automobilį, likus apie 30 m iki jo, į jo važiavimo krypties eismo juostą įvažiuoja A. S. vairuojamas automobilis, dešiniajame kelkraštyje esant 1,34 m gylio grioviui, važiavimas į kurį kelia grėsmę eismo saugumui, E. K. sprendimas apvažiuoti staiga atsiradusią kliūtį įvažiuojant į tuo metu laisvą priešingos krypties eismo juostą, sprendimo priėmimo momentui buvo saugus ir nekeliantis grėsmės eismo saugumui, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad E. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 128 punkto reikalavimus. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad E. K. veiksmai, aukščiau aptartoje situacijoje neprieštaravo kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimams. Toks teisės normų aiškinimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose: 2010 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-169/2010, 2010 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52/2010, 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384/2013, 2015 m. spalio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-332-693/2015, 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-434/2015.

Visi aukščiau aptarti argumentai, įrodymų analizė leidžia pripažinti įrodytu, kad A. S. 2014 m. birželio 13 d., apie 15.45 val., Lazdijų r. Veisiejų sen. Šadžiūnų k., kelio Leipalingis-Lazdijai-Kalvarija 6-ajame kilometre, vairuodamas automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas link Leipalingio, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 101 punktą, įpareigojantį vairuotoją prieš keičiant važiavimo kryptį įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams bei Kelių eismo taisyklių 3 priedo Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos 1.1 punktą, draudžiantį siaura ištisine linija paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta ir šią liniją kirsti, būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta 2,41 promilės etilo alkoholio koncentracija, prieš keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir jis nekliudys kitiems eismo dalyviams, siaura ištisine linija paženklintame kelio ruože, kirto šią liniją, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą prieš artėjantį, link Lazdijų važiavusį E. K. vairuojamą automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip vairuotojui sudarė neprognozuojamą pavojingą kliūtį, dėl ko E. K., vengdamas akivaizdžios grėsmės savo ir keleivės E. K. gyvybei bei sveikatai, siekdamas išvengti susidūrimo, įvažiavo į tuo metu laisvą priešpriešinio eismo juostą, kur, staiga neprognozuotai į savo važiavimo krypties eismo juostą grįžus A. S. vairuojamam automobiliui, įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviui J. B. ir automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei E. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui E. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Ši A. S. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 4 dalį kaip kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas, sukėlęs eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata ir ši veika padaryta esant apsvaigus nuo alkoholio.

Nors kaltinime nurodyta, kad A. S. pažeidė ir Kelių eismo taisyklių 106, 125 punktų reikalavimą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad šie Kelių eismo taisyklių pažeidimai būtų tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu: A. S. nebuvo pradėjęs sukimo į kairę ar į dešinę, ar apsisukimo manevro (106 punktas), nebandė apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės (125 punktas). Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtintos bendrosios eismo dalyvių pareigos, bet eismo įvykis įvyko dėl konkrečios pareigos tinkamai manevruoti nevykdymo, todėl konstatuojant A. S. kaltus veiksmus ir turi būti nurodytas konkretus kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas. Atsižvelgus į tai, Kelių eismo taisyklių 9, 106, 125 punktų pažeidimai iš kaltinimo pašalintini.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad eismo įvykis įvyko apie 16.45 val., tačiau iš ataskaitos žiūryklės įrašų (t. 1, b. l. 46) matyti, kad apie eismo įvykį buvo pranešta jau 15.55 val., 16.20 val. jau pradėta įvykio vietos apžiūra, eismo įvykio vietos plane nurodyta, kad eismo įvykis įvyko 15.45 val., todėl akivaizdu, kad kaltinime nurodytas eismo įvykio laikas (vėlesnis nei įvykio vietos apžiūros pradžios laikas) yra nepagrįstas byloje surinktais įrodymais, todėl jis patikslintinas, nurodant, kad įvyko apie 15.45 val. Patikslintinas ir eismo įvykio kelio kilometras: kaltinamajame akte nurodyta, kad eismo įvykis įvyko 5-ajame kilometre, tačiau sugretinus kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis su krašto kelio Nr. 134 Leipalingis-Lazdijai-Kalvarija planu (t. 1, b. l. 132) matyti, kad eismo įvykis įvyko 5,500 km, vadinasi, jau 6-ajame kilometre.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (BPK 20 straipsnio 1 dalis). BPK 178 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įtariamasis, jo gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę dalyvauti jų prašymu atliekamuose tyrimo veiksmuose, apklausų metu užduoti klausimus, susipažinti su jų prašymu atliktų tyrimo veiksmų protokolais, teikti pastabas dėl šių protokolų turinio. Gynėjas nurodo, kad parodymų patikrinimai vietoje (nukentėjusiųjų E. K. ir E. K.) atlikti pagal jo prašymus, todėl nesudarant galimybės juose dalyvauti gynėjui ir įtariamajam, susipažinti su šiais tyrimo veiksmų protokolais ir teikti pastabas dėl jų turinio, pažeistos BPK 178 straipsnio 5 dalies nuostatos, o tuo pačiu ir BPK 21 ir 48 straipsniuose įtariamajam ir gynėjui suteiktos teisės, todėl šiuo įrodymu negali būti grindžiamas nuosprendis. Nors, kaip nurodo gynėjas, jo prašymas nebuvo išreikštas atskiru prašymu ir išspręstas pagal BPK 178 straipsnyje nustatytą tvarką, o nurodytas skunduose dėl procesinių sprendimų panaikinimo, tačiau prioritetą teikiant ne formai, o turiniui, BPK 178 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų turėjo būti laikomasi.

Nukentėjusiojo E. K., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo priteisti iš kaltinamojo A. S. ir civilinio atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ 6 296,51 Eur turtinės ir 100 000 Eur neturtinės žalos. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro turėtos išlaidos gydantis sutrikdytą sveikatą, atliktos reabilitacijos, kineziterapijos procedūros, kelionės išlaidos, išlaidos tyrimams ir konsultacijoms, išlaidos įvairiems medikamentams, maisto papildams, kurios sudaro 6 296,51 Eur. Neturtinę 100 000 Eur žalą sudaro labai stiprus patirtas fizinis skausmas, stresas, baimė, dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimas, nepatogumai, dėl sužalotų kojų negalėjo ilgai vaikščioti, lankyti pamokų gimnazijoje, studijuoti universitete, susirasti darbą, sumažėjo bendravimo galimybės, iki šiolei jaučia nerimą, nemigą, dažnus nugaros, kojų, kelio skausmus, apsunkintas judėjimas, negali ilgai sėdėti dėl tinstančių kojų, galvoje diagnozuotas navikas, dažnai skauda galvą, patiria jos svaigimą, kamuoja rūpestis dėl sveikatos būklės ateityje (t. 10, b. l. 34-36).

Iki eismo įvykio, 2014 m. gegužės, birželio mėn. E. K. dirbo (t. 9, b. l. 14). 2015 m. kovo 31 d. rekomenduota mokytis namuose (t. 7, b. l. 2). 2017 m. liepos 12 d. pažyma patvirtina, kad E. K. yra Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto viešosios politikos ir vadybos programos bakalauro ištęstinių valstybės finansuojamų studijų 2 kurso studentė (t. 6, b. l. 15). Neįgali, iš dalies darbinga: nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. nustatytas netektas darbingumas 60 procentų; nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. netektas darbingumas 45 procentai (t. 6, b. l. 14,16-20; t. 9, b. l. 47).

Išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad E. K. dėl politraumos paguldyta į viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) ,,Druskininkų ligoninė“ 2014 m. birželio 13 d., išrašyta – 2014 m. birželio 19 d. dėl perkėlimo į III lygio ligoninę; nustatyta dešiniojo ir kairiojo šlaunikaulio lūžimai su dislokacija, kairės plaštakos delnakaulio lūžimas be dislokacijos (t. 2, b. l. 66). 2014 m. liepos 4 d. išrašyta iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, kurioje operuota skubos tvarka, atliktos abiejų kojų operacijos, kurių metu lūžę šlaunikauliai sutvirtinti plokštelėmis ir varžtais; išrašant paskirti analgetikai nuo skausmo, antikoaguliantai, reabilitacinis gydymas, uždrausta minti abiem kojomis 2 mėn., judėti su vežimėliu, tęsti plaštakos imobilizaciją dėl lūžio (t. 6, b. l. 5,6,8,9,11-13,31-33; t. 7, b. l. 3). 2017 m. liepos 20 d. konsultuota neurologo, atliktas galvos radiologinis tyrimas, rasta apie 5-7 mm dydžio darinukas (galimai kalkėjanti meningioma); tirti nusiskundimai dėl dusulio, dažno širdies plakimo, širdies permušimų, galvos svaigimų, diagnozuota arterinio kraujospūdžio padidėjimas, nurodyta, kad būklė pablogėjo po eismo įvykio patirtos traumos, nustatytas viršsvoris; atliktas radiologinis stuburo tyrimas, nustatyta pradiniai tarpslankstelinės osteochondrozės požymiai, medialinė išvarža (t. 6, b. l. 21-26,51-60,81,83-88,91,93-95,144,145,148-150,153,160; t. 8, b. l. 3-16,19,22,24-88,94-118,121-137,140-142; t. 9, b. l. 6,10-13,15,25-30,33-46,48-50,73,109-122; t. 10, b. l. 37-50).

Receptai, kasos aparato čekiai patvirtina šių vaistų, maisto papildų, higienos priemonių įsigijimą už 3 073,26 Eur: fraxiparine (antikoaguliantas), valeradix (tabletės nervų sistemai), xymelin mentol, xylorin, otrivin, dymista ir olynth (nosies purškalai kvėpavimui palengvinti, mezym (virškinimo fermentai), betaloc zoc (širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai normalizuoti), nebilet (kraujospūdžiui mažinti), ibuprofen (nuo skausmo), kalcio gliukonatas (papildas kalcio kiekiui), betahistine (galvos svaigimui, ūžesiui slopinti), ospamox (antiobitas, skirtas ausų, gerklės, nosies, sinusų ligoms gydyti), pleistrai, antiseptiniai odos purškalai, salicilo rūgšties 1 proc. tirpalas, intact traubenzucker (gliukozė), marlė, tvarstis, nesterilios pirštinės, drėgnos servetėlės, lokren (antihipertenzinis vaistas), betadine (odos tepalas), vienkartinės nosinaitės, recoxa (artritų gydymui), actifed (nosies ir viršutinių kvėpavimo takų užburkimui mažinti), gripex (nuo peršalimo), higieniniai paketai ir įklotai, hematogenas (saldus profilaktinis preparatas stimuliuojantis raudonųjų kraujo kūnelių gamybą), ausų krapštukai, dantų šepetėlis, vitaminas D3, medetkos kremas, betaserc (galvos svaigimo, pykinimo, ūžimo ausyse simptomams mažinti), dinadax (kramtomos energinės vitaminų lazdelės), no-spa (spazmus atpalaiduojantis vaistas), geromyrtol forte (preparatas skirtas atsikosėjimui), magnis, heviran (antivirusinis vaistas), naklofen (vaistas nuo uždegimo), l-thyroxin (skydliaukės hormonų preparatas), traumeel (kaulų ir sąnario degeneracijos simptomams gydyti), tavegyl, desloratadine zentiva (alergijos simptomams lengvinti), duac (spuogų gydymui), metizol (slopinantis skydliaukės hormonų susidarymą), sulfasalazin (reumatoidinio artrito ir jaunatvinio reumatoidinio poliartrito gydymui), erythromycin (bakterinių infekcinių gydymui), mineralinis vanduo, smecta (virškinamojo trakto negalavimams palengvinti), omeprazol actavis (refliuksui gydyti), cinko oksido tepalas, vandenilio peroksidas, kaukė veidui, arcoxia (priešuždegiminis vaistas), brufen (skausmui ir uždegimui mažinti), betaxolol (hipertenzijos gydymui), lexotanil (nerimui, įtampai slopinti), kraujažolės tepalas, arketis (depresijos gydymui), tiapridal (nerimui, emocijų sutrikimams gydyti), prausiklis veidui, mydocalm (dirbtinai padidinam raumenų tonusui mažinti), omega-3, betaxalolum (širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai), zolpidem hexal (raminamasis preparatas), salutil (žarnyno bakterijos), paklotai, zinnat (antibiotikas), pieštukas su šaltalankiais, popieriniai rankšluosčiai, švirkštas, lactoseven (gerosios žarnyno bakterijos), cutibaza ir noreva kremai, brufen (skausmui ir uždegimui mažinti), šampūnas sebamed, mumijo altajaus (papildas skaidulų ir bioaktyvių medžiagų), septolete (pastilės gerklės skausmui ir uždegimui mažinti), eva/qu (vidurius laisvinančios žvakutės), axetine (antiobikas), milgamma (nervų uždegimui gydyti), dermatix ultra (gelis odos drėgmės balansui), contractubex (gelis randų gijimui), hipokin (centrinę nervų sistemą veikiantys vaistai), gasec (skrandžio sulčių sekrecijai mažinti), ranitidino (skrandžio rūgštingumui mažinti), metoprolol (kraujospūdžio, širdies vainikinių arterijų ligoms ir migrenai gydyti), panangin (vartojamas esant magnio ir kalio trūkumui), zibor (krešėjimui mažinti) (t. 6, b. l. 7,10,29,34-42,44-46,48,61,62,78-80,96,97,99-107,116,119,123-126,135-138,166; t. 7, b. l. 4-19,22,24,25,32-35,37,38; t. 9, b. l. 5; t. 10, b. l. 51-54,56).

Sugretinus įsigytus vaistus, maisto papildus, higienos priemones su medicininių dokumentų išrašais matyti, kad E. K. rekomenduota kineziterapija, aktyvios mankštos, gydymas antibiotikais, vaistai nuo skausmo, vaistai tromboembolijų profilaktikai, raminamieji, prieuždegiminiai vaistai, žaizdos priežiūrai – kompresai, dezinfekciniai tirpalai, priemonės žaizdos perrišimui ir priežiūrai, taip pat B grupės vitaminai. Medicinos išrašais nustatyta ir tai, kad jau iki eismo įvykio E. K. buvo konstatuoti kraujospūdžio ir širdies veiklos sutrikimai, netoksinė difuzinė struma (t. 6, b. l. 26). Atsižvelgus į tai, E. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo dalyje dėl vaistų, maisto papildų ir vitaminų, kurie nėra rekomenduoti gydytojų po traumos, kurie susiję su ankstesnių jos ligų gydymu, su peršalimo, virškinimo, skrandžio ligų gydymu, kasdieniniame gyvenime naudojamų asmens higienos priemonių įsigijimu, mažintinas iki 1 838,19 Eur, nes civilinė ieškovė E. K. neįrodė, kad šios išlaidos atsirado dėl kaltų kaltinamojo veiksmų.

Išlaidos kineziterapijos procedūroms ir klasikiniui, limfodrenažiniui masažui 2015 m. kovo mėn., 2015 m. lapkričio mėn., 2015 m. gruodžio mėn., 2016 m. sausio mėn., 2016 m. rugsėjo mėn., 2016 m. spalio mėn., 2016 m. lapkričio mėn., 2016 m. gruodžio mėn., 2017 m. vasario mėn., 2017 m. birželio mėn., 2017 m. rugsėjo mėn., 2017 m. spalio mėn. ir baseinui 2015 m. kovo mėn. bei gimnastikos kamuolys sudaro 986,23 Eur (t. 6, b. l. 27,28,43,49,66,72-77,80,112-115,122,127-134,139-142,172-174; t. 7, b. l. 24; t. 9, b. l. 7). Šios procedūros rekomenduotos E. K. po stacionaraus gydymo, jos būtinos sveikatai atkurti, šios išlaidos susidarė dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio, yra jo pasekmė, todėl priteistinos.

Dėl tyrimų ir konsultacijų atlikimo išlaidos sudaro 1 335,19 Eur: rentgenas 2015 m. sausio 5 d., 2015 m. kovo 3 d., 2015 m. balandžio 7 d., 2016 m. sausio 5 d., 2016 m. vasario 25 d., 2016 m. balandžio 20 d., 2016 m. birželio 2 d., 2016 m. spalio 6 d., 2016 m. spalio 27 d., 2017 m. kovo 29 d., 2017 m. birželio 1 d.; vienkartiniai rūbai ir tyrimo vaizdai 2017 m. rugpjūčio16 d.; kraujo tyrimai 2015 m. vasario 12 d., 2015 m. balandžio 14 d., 2015 m. lapkričio 10 d., 2016 m. gruodžio 16 d., 2016 m. gruodžio 17 d., 2017 m. vasario 13 d., 2017 m. gegužės 17 d., 2017 m. rugpjūčio 10 d.; neurologo konsultacija, galvos smegenų, stuburo juosmeninės dalies kompiuterinės tomografijos, vaizdo įrašymas į kompaktinį diską, kraujo tyrimas ir tyrimo paėmimas 2017 m. kovo 24 d.; kompiuterinė tomografija 2017 m. kovo 27 d.; otorinolaringologo konsultacija, impedansometrija, ribinė audiometrija 2017 m. kovo 27 d.; endokrinologo konsultacija ir tyrimai 2015 m. lapkričio 17 d.; laboratorija; reumatologo konsultacija ir tyrimai 2016 m. liepos 29 d.; kardiologo konsultacija ir tyrimai; ortopedo traumatologo konsultacija ir tyrimai 2017 m. spalio 3 d.; docento konsultacija su audiograma 2018 m. sausio 15 d. (t. 6, b. l. 40,41,46,47,50,52,53,60,63-65,71,82,87,88,92,93,94,95,108,109,110,111,117,118,120,121,125,137,143,152,154-159,161; t. 7, b. l. 13,20,24,27,31-33,36; t. 9, b. l. 8,9; t. 10, b. l. 55).

Sugretinus įvairius tyrimus ir konsultacijas su medicininių dokumentų išrašais matyti, kad E. K. rekomenduota kraujo tyrimai, rentgenas. Nors E. K., pasinaudodama teikiamomis privačiomis paslaugomis, atliko stuburo, galvos, klausos, endokrinologinius, kardiologinius tyrimus ir gavo konsultacijas (bendra suma 1 335,19 Eur), tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad visi šie tyrimai buvo būtini dėl eismo įvykio metu lūžusių kaulų, atliktų tyrimų rezultatai nepatvirtina, kad šiais tyrimais konstatuoti susirgimai (ligos) yra trauminio pobūdžio ir yra kaip nors susiję su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais. Atsižvelgus į tai, E. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo dalyje dėl šių tyrimų ir konsultacijų mažintinas ir priteistinos išlaidos už atliktus kraujo tyrimus, rentgeną ir ortopedo konsultaciją – 415,04 Eur, o likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas, nes ieškovė E. K. neįrodė, kad šios išlaidos yra kaltų kaltinamojo veiksmų pasekmė.

E. K. prašo priteisti 534,26 Eur priemoka už vienvietį kambarį (palatą) (t. 6, b. l. 98; t. 7, b. l. 21,23), taip už gaminį 16,22 Eur, kurio paskirties negali paaiškinti (t. 7, b. l. 32), 160 Eur už avansinius mokėjimus, kurių tikslas neaiškus (t. 7, b. l. 33,34) bei 208,26 Eur už papildomų paslaugų, kurios nedetalizuotos, apmokėjimą, (t. 7, b. l. 34), kurių bendra suma – 384,48 Eur. Kadangi nėra aišku už ką šie mokėjimai atlikti, negalima pripažinti įrodytu, kad jie atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų ir yra šių veiksmų pasekmė, todėl šioje dalyje reikalavimas atmestinas. Kaip nepagrįstas atmestinas ir E. K. reikalavimas priteisti 202 Eur (t. 7, b. l. 22) už įsigytą treniruoklį bei priemoką už vienvietį kambarį (palatą), nes tai nėra būtinos išlaidos, kurios priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamojo neteisėtais veiksmais ir dėl jų atsiradusiais nuostoliais.

E. K. prašo priteisti išlaidas ramentams ir kitoms specialioms priemonėms. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vežimėlis universalus, dušo kėdė su nugaros atrama, kurių bendra vertė 366,50 Eur bei naktipuodžio kėdutė su ratukais, kurios vertė167,88 Eur buvo perduoti naudotis, vėliau grąžinti, todėl dėl to turtinių nuostolių nukentėjusioji nepatyrė (t. 6, b. l. 67-70). Dėl už ramentų nuomą palikto 17,38 Eur užstato, nukentėjusioji nuostolių nepatyrė, nes jis grąžinamas (t. 7, b. l. 28,29). Už ramentų nuomą sumokėta 23,17 Eur, įsigyjant ramentus išleista 17,20 Eur, todėl šios išlaidos – 40,37 Eur priteistinos, nes po atliktų operacijų ramentai nukentėjusiajai buvo būtina judėjimo priemonė (t. 6, b. l. 170,171).

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.) Kaltinamasis pasikėsino į vieną iš svarbiausių įstatymo ginamų vertybių – asmens sveikatą, dėl sveikatos sutrikdymo (lūžusių šlaunikaulių, delnakaulio) nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, kurį laiką negalėjo visiškai savimi pasirūpinti, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimas susijęs su ilgu gydymusi ir reabilitacija, ilgą laiką galėjo judėti tik vežimėlio pagalba, vėliau – su ramentais, po sužalojimų nukentėjusioji neteko 45 proc. darbingumo, buvo atlikta keletas operacijų, kaulai tvirtinti sraigtais ir plokštelėmis, du lūžę ir įaugę sraigtai palikti, po operacijų sveikatos grąžinimui būtinos didelės lėšos, nukentėjusioji sužalojimus patyrė būdama labai jauno amžiaus, dėl jų negalėjo lankyti mokyklos, mokytis pagal dieninę studijų programą, jai ribojamas fizinis krūvis, ji patyrė ir patiria ilgalaikius dvasinius išgyvenimus ir dėl galimų liekamųjų reiškinių po patirtų sunkių sužalojimų ir visa tai rodo jos ilgalaikį besitęsiantį stresą. Nors sveikata sutrikdyta neatsargiais kaltinamojo veiksmais, tačiau šiurkščiai pažeidus Kelių eismo taisykles, kaltinamojo gaunamos pajamos – pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kurios dydis 377, 75 Eur (t. 9, b. l. 129,130), jam nuosavybės teise priklauso tik 22/229 dalys 9,1600 ha ploto žemės sklypo, kurio bendra vertė 769,87 Eur (t. 5, b. l. 105,106), kaltinamasis yra vidutinio amžiaus, todėl itin didelės apimties civilinius ieškinius atlyginti būtų labai sunku.

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Pažymėtina ir tai, kad nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad už sunkų sveikatos sutrikdymą neturtinės žalos dydis yra nuo 2 800 Eur iki 23 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 2K-424/20008, 2008 m. gruodžio 30 d. Nr. 2K-556/2008, 2009 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 2K-1/2009, 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis Nr. 2K-507/2009, 2011 m. kovo 1 d. nutartis Nr. 2K-93/2011, 2011 m. kovo 29 d. nutartis Nr. 2K-167/2011, 2013 m. birželio 25 d. nutartis Nr. 2K-329/2013, 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 2K-418-222/2016). Didžiausios sumos priteisiamos, kai nustatoma keletas lūžių, atliekamos operacijos, netenkama didelės dalies darbingumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis Nr. 2K-556/2008). Atsižvelgus į aptartą formuojamą praktiką šio pobūdžio bylose, į CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad sužalojimas padarytas dėl neatsargumo, atsižvelgus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, siekiant pusiausvyros tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų, nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinė žala mažintina iki 20 000 Eur.

Patikslinusi ieškinio reikalavimus S. K. prašo priteisti iš A. S. ir AB ,,Lietuvos draudimas“ 895,56 Eur turtinės žalos ir 30 000 Eur neturtinės žalos. Turtinę 895,56 Eur žalą sudaro: su gydymu susiję tyrimai ir konsultacijos 298,50 Eur, 179,39 Eur kelionės išlaidos lankant dukrą E. K. gydymo įstaigose, kompiuterinės tomografijos tyrimas 94,50 Eur, kraujo tyrimas 15 Eur, kineziterapijos procedūros 237 Eur, vaistai 71,17 Eur (t. 7, b. l. 39-41).

Pažymėtina, kad S. K. asmeniškai eismo įvykio metu nenukentėjo, eismo įvykio metu nukentėjo jos dukra E. K..

Nors teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos, ir teisė tretiesiems asmenims gauti neturtinės žalos atlyginimą įstatymo ribojama, tačiau teismų praktikoje šie ribojimai netraktuojami kaip absoliutūs. Kai kuriose išimtinėse situacijose toks ribojimas gali būti traktuojamas kaip prieštaraujantis konstituciniam padarytos žalos atlyginimo principui. Antai kasacinėje nutartyje Nr. 3K-7-255/2005 konstatuota, kad priteisus neturtinės žalos atlyginimą tėvams, kurių naujagimiai buvo sužaloti ligoninėje, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo reikalavimai nebuvo pažeisti.

Pažymėtina ir tai, kad 1975 m. kovo 15 d. E. T. Komiteto priimta rezoliucija Nr. (75)7, kurioje rekomenduota valstybėms – E. T. narėms – savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą. Rezoliucijoje numatytas bendras principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (13 punktas), o nukentėjusiojo mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi mirusiojo sutuoktinis, vaikai arba tėvai (19 punktas).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet išgyveno dėl jo vaiko sužalojimo, patyrė dvasinius išgyvenimus dėl neaiškumo, kaip padaryti sužalojimai paveiks jo vaiko sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti jį gydant, teisingumo sumetimais neturtinė žala gali būti priteisiama pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-255/2005, 3K-131/2007). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad CK 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Ši nuostata konstitucinės doktrinos, tarptautinių tesės aktų ir teisminės praktikos kontekste traktuotina kaip norma, leidžianti realizuoti konstitucinį teisingumo principą ir artimam šeimos nariui, patyrusiam itin didelius išgyvenimus, priteisti jo patirtą žalą.

Byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2014 m. birželio 13 d., o E. K. pilnametystės sulaukė 2014 m. kovo 5 d., t. y. eismo įvykio metu buvo vos sulaukusi pilnametystės. E. K. gyveno su motina, buvo visiškai jos išlaikoma, mokėsi gimnazijoje, jos ryšys su motina buvo labai glaudus, motina ją lydėjo ligoninėse, lankė po operacijų, rūpinosi jos reabilitacija, ją slaugė, užtikrino jos visus poreikius, matė jos kančias, pati dėl to patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, paūmėjo anksčiau diagnozuota depresija. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nukentėjusioji S. K. patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Šios aplinkybės leidžia pripažinti įrodyti, kad S. K. patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniai išgyvenimais, nepatogumais slaugant dukrą, vežant ją į gydymo įstaigas, dvasinis sukrėtimu ir paūmėjusia emocine depresija (CK 6.250 straipsnio 1 dalis.) Atsižvelgus į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus – į tai, kad nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, kaltinamasis didelės vertės turto neturi, gaunamos pajamos – minimalios, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų teisingą pusiausvyrą, jos prašoma priteisti neturtinė žala mažintina iki 2 000 Eur, nes visos S. K. diagnozuotos ligos nėra kaltinamojo kaltų veiksmų pasekmė, iš išrašų matyti, kad dėl įvykio paūmėjo tik depresija, nukentėjusioji neįrodė, kad 2015 m. balandžio 28 d., beveik praėjus metams po eismo įvykio (t. 9, b. l. 21-24) jos sprendimą išeiti iš darbo lėmė kaltinamojo sukeltas eismo įvykis ir dėl jo dukros patirti sužalojimai. Tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką: 2012 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-390/2012, 2016 m. sausio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-696/2016).

179,39 Eur kelionės išlaidos, susijusios su vykimu į E. K. gydymo įstaigas pagrįstos keleivio bilietais (t. 7, b. l. 42-49), jas sąlygojo kaltinamojo neteisėta veika sukelti sunkūs padariniai E. K. sveikatai, todėl jos priteistinos.

Byloje esantys medicininių dokumentų išrašai patvirtina, kad S. K. jau iki eismo įvykio buvo diagnozuota radikulopatija bei kitos ligos, tarp jų ir depresija nuo 2008 m., kuri paūmėjo po eismo įvykio (t. 7, b. l. 50,56,70,73; t. 8, b. l. 91; t. 10, b. l. 26,30,3162). Nukentėjusioji nurodė, kad dėl stuburo ligų turėjo neįgalumą (t. 5, b. l. 163). Šie įrodymai leidžia spręsti, kad su stuburu susiję susirgimai nėra kaltinamojo nusikalstamos veikos pasekmė, todėl išlaidos, susijusios su stuburo, kraujo tyrimais, kineziterapija, gydomaisiais masažais, taip pat išlaidos dėl įsigytų vaistų S. K. nepriteistinos, nes nėra pagrindo spręsti, kad jos susidarė dėl kaltinamojo kaltų veiksmų (t. 10, b. l. 27,52-61,63-69).

Specialisto išvada nustatyta, kad J. B. padarytus sunkus sveikatos sutrikdymas, lūžę penki šonkauliai, sulūžę abiejų kojų šlaunikauliai, dėl ko operuotas, ilgą laiką galėjo judėti tik ramentų pagalba, patyrė ilgalaikius fizinius skausmu, skausmus kojose jaučia ir dabar, neteko dalies darbingumo (t. 2, b. l. 145).

CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis pasikėsino į vieną iš svarbiausių įstatymo ginamų vertybių – asmens sveikatą, dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjęs patyrė ilgalaikį fizinį skausmą, jį patiria ir toliau, patyrė nepatogumus, nes vyko į gydymo įstaigas, buvo operuotas, ilgą laiką judėjo ramentų pagalba, kurį laiką negalėjo visiškai savimi pasirūpinti, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimas susijęs su ilgu gydymusi ir reabilitacija. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad už sunkų sveikatos sutrikdymą neturtinės žalos dydis yra nuo 2 800 Eur iki 23 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 2K-424/20008, 2008 m. gruodžio 30 d. Nr. 2K-556/2008, 2009 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 2K-1/2009, 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis Nr. 2K-507/2009, 2011 m. kovo 1 d. nutartis Nr. 2K-93/2011, 2011 m. kovo 29 d. nutartis Nr. 2K-167/2011, 2013 m. birželio 25 d. nutartis Nr. 2K-329/2013, 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 2K-418-222/2016). Atsižvelgus į aptartą formuojamą praktiką šio pobūdžio bylose, į CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad sužalojimas padarytas dėl neatsargumo, nekonstatuotas nedarbingumo netekimas, atsižvelgus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, siekiant pusiausvyros tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų, nukentėjusiojo prašoma 5 000 Eur neturtinė žala jam priteistina.

Nukentėjęs E. K. prašo priteisti iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ 473,32 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos (t. 7, b. l. 122-126). Turtinę 473,32 Eur žalą sudaro: 373,32 Eur eismo įvykio metu sugadintas kompiuteris ,,Asus“ ir 100 Eur kelionės išlaidos vykstant į procesinių veiksmų atlikimą ikiteisminio tyrimo metu bei dėl E. K. lankymo. Neturtinę 5 000 Eur žalą sudaro po eismo įvykio patiriama baimė vairuoti transporto priemonę ar ja važiuoti, eismo įvykio metu nukentėjo jo brolio draugė E. K., dėl ko jis patyrė didelį sukrėtimą, sumažėjo jo darbingumas, sunkiai galėjo susikaupti, išgyveno dėl sugadinto mamos automobilio, sumažėjo bendravimo galimybės, atsirado nepatogumai.

Sprendžiant dėl 473,32 Eur turtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad sutartis, pažyma apie abonento įjungimą, akcijos užsakymo paraiška, garantinės pažymos patvirtina, kad E. K. 2013 m. rugsėjo 24 d. įsigijo kompiuterį ,,ASUS X502CA-XX116H15,6“, kurio kaina 1 289 Lt (373,32 Eur) (t. 7, b. l. 82-87). Daikto apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėjus E. K. pateiktą apžiūrai kompiuterį ,,Asus“ nustatyti tokie jo sužalojimai: dvejose vietose įskilusi kompiuterio viršaus (averso) priekinė kraštinė, įskilimai - 2 cm ir 3 cm ilgio; priekinėje kompiuterio apatinės dalies ( reverso) kraštinėje 4 cm ilgio įskilimas, ekrano stiklas suskilęs, kompiuteris neįsijungia (t. 2, b. l. 1-9). Šie įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajam E. K. padaryta turtinė žala ir ji turi būti atlyginta (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Nukentėjęs prašo priteisti 373,32 Eur, tačiau šį kompiuterį jis buvo įsigijęs 2013 m. rugsėjo 24 d., kompiuteris sugadintas 2014 m. birželio 13 d. įvykusio eismo įvykio metu, todėl iki jo sugadinimo nukentėjęs juo naudojosi 8 mėn. ir 19 d., per šį laiką kompiuteris nusidėvėjo, todėl priteisus visą sumą, už kurią nukentėjęs kompiuterį įsigijo, jis nepagrįstai praturtėtų. Atsižvelgus į tai, priteina suma mažintina įvertinus nusidėvėjimą. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) I priedelyje – Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai (metais), nustatyta, kad kompiuterinė technika (kompiuteriai) nusidėvi per trejus metus. Vadovaujantis PMĮ 18 straipsnyje nustatyta ilgalaikio turto nusidėvėjimo tvarka, paskaičiuotas turto metinis nusidėvimas taikant tiesinį skaičiavimo metodą sudaro 124,44 Eur (373,32 Eur/3 m.), t. y. 10,37 Eur per vieną mėnesį (124,44 Eur/12 mėn.) ir 0,35 Eur per vieną dieną (10,37/30 d.). Kompiuteris įsigytas už 373,32 Eur, per 8 mėn. jo vertė dėl susidėvėjimo sumažėjo 82,96 Eur (10,37 Eur x 8 mėn.), o per likusias 19 d. vertė dar sumažėjo 6,65 Eur (0,35 Eur x 19 d.), todėl dėl nusidėvėjimo jo vertė sumažėjo 89,61 Eur (82,96 Eur ir 6,65 Eur) ir šia suma nukentėjusiojo ieškinys dėl kompiuterio sugadinimo mažintinas iki 283,71 Eur (373,32 Eur – 89,61 Eur).

Nukentėjusioji D. K. prašo priteisti iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ 1 100 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos (t. 7, b. l. 118-121). Turtinę 1 100 Eur žalą sudaro: 1 000 Eur eismo įvykio metu sugadintas automobilis ,,VW Passat“ ir 100 Eur kelionės išlaidos vykstant į procesinių veiksmų atlikimą ikiteisminio tyrimo metu. Neturtinę 5 000 Eur žalą sudaro patirti nepatogumai dėl sudaužyto automobilio: pagal jos gyvenamąją vietą automobilis jai būtina susisiekimo priemonė, tuo metu ji globojo sergančią motiną, kuriai buvo būtina medicininė priežiūra, o jos gyvenamojoje vietovėje nesant nei ligoninių nei gydytojų, nuvežti sergančią ir nevaikštančią motiną pas gydytojus, buvo būtinas automobilis, eismo įvykio metu buvo sužalotas jos sūnus E. K., stipriai buvo sužalota jos sūnaus E. K. draugė E. K., dėl to patyrė stresą, labai išgyveno, sumažėjo jos darbingumas, dėl to suprastėjo jos rūpinimasis motina, mano, kad tai turėjo įtakos jos greitesnei mirčiai, sumažėjo jos bendravimo galimybės, dažnai ėmė jaustis nepilnaverte, jautė baimę vairuojant transporto priemones.

CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nusikaltimu sugadintas nukentėjusiosios materialus turtas, dėl kurio netekimo jis patyrė nepatogumus ir dėl to išgyveno, tačiau turtas sužalotas dėl neatsargių kaltinamojo veiksmų, šio turto sužalojimas sunkių pasekmių nukentėjusiajai nesukėlė ir tai nukentėjusiajai nebuvo itin dideli turtinis nuostolis. Nukentėjusiosios ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad jai išsivystė emocinė depresija, emocinis šokas, nervinis sukrėtimas ar tai turėjo įtakos jos motinos mirties momentui, neįrodytos. Atsižvelgus į tai, į CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad turtas sužalotas dėl neatsargumo, nesukėlė sunkių pasekmių ir itin didelės turtinės naštos nukentėjusiajai, atsižvelgus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, siekiant pusiausvyros tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų, nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinė žala mažintina iki 200 Eur. D. K. neturtinė žala dėl išgyvenimų dėl E. K. patirtų sužalojimų eismo įvykio metu nepriteistini, nes jis jau savarankiškai mokėsi kitame mieste, jų tarpusavio santykiai nebuvo labai glaudūs, patirti išgyvenimai dėl jam padaryto nesunkaus sveikatos sužalojimo nebuvo itin dideli. Analogiškai nepriteistina neturtinės žalos dalis ir dėl D. K. išgyvenimų, patirtų dėl E. K. sveikatos sutrikdymo, nes tam nenustatytas teisinis pagrindas.