Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-07-16 · Civilinė byla Nr. e2-588-370/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-12-06Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-07-16Lietuvos apeliacinis teismas
  3. e2KT-183-943/2019Nutartis · 2019-10-10Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-09-23Lietuvos apeliacinis teismas
  5. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-10-05Vilniaus apygardos teismas
  6. ApeliacijaNutartis · 2022-06-28Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-16
Bylos Nr.
e2-588-370/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01176-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Antarija“, R. T., L. T.
Ieškovas
V. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-588-370/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01176-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 16 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Antarija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutarties dalies, kuria patenkintas ieškovo V. M. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2150-852/2019 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Antarija“, R. T., L. T. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – kredito unija „Mano unija“, Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro notarė S. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. M. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu 2015 m. vasario 12 d. pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą atsakovų R. T., L. T. ir UAB „Antarija“, kuria atsakovei UAB „Antarija“ perleistas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini): Pastatas - Gyvenamasis namas, Pastatas - Pirtis, Pastatas - Ūkinis pastatas, Žemės sklypas, Pastatas - Viralinė; taikyti restituciją natūra ir iš atsakovės UAB „Antarija“ grąžinti atsakovų R. T. ir L. T. nuosavybėn nurodytą nekilnojamąjį turtą.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2008 m. gruodžio 23 d. sutarties pagrindu atsakovams R. T. ir L. T. suteikė 3 300 000 Lt (955 746,06 Eur) paskolą. Sutartyje nustatyta tvarka atsakovai paskolos negrąžino, todėl ieškovas pareiškė ieškinį dėl įsiskolinimo priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino – solidariai iš atsakovų L. T. ir R. T. priteisė 1 751 306,01 Eur įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines procesinės palūkanas ir 6 307,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šio teismo sprendimo vykdymo metu ieškovui paaiškėjo, kad atsakovai ieškovo pareikšto ieškinio dėl įsiskolinimo priteisimo nagrinėjimo metu arba prieš pat ieškinio pareiškimą tyčia perleido nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, pervedė ir išgrynino pinigines lėšas siekdami, jog ieškovas neturėtų galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovų turtą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 29 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei UAB „Antarija“ priklausantį turtą: pastatą – gyvenamąjį namą, pastatą – pirtį, pastatą – ūkinį pastatą, žemės sklypą, pastatą – viralinę.

Šalies argumentai

4. Ieškovas teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo papildomai prie pradiniame ieškinyje pareikštų reikalavimų prašė: pripažinti negaliojančia 2018 m. vasario 7 d. atsakovės R. T. ir atsakovų M. T., M. T., R. T. sudarytą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Antarija“ 23 vienetų akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; pripažinti negaliojančia 2018 m. vasario 7 d. atsakovo L. T. ir atsakovų M. T., M. T., R. T. sudarytą UAB „Antarija“ 23 vienetų akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; taikyti restituciją natūra ir: iš atsakovo M. T. grąžinti atsakovei R. T. 7 vienetus ir atsakovui L. T. 8 vienetus UAB „Antarija“ akcijų; iš atsakovės M. T. grąžinti atsakovei R. T. 9 vienetus ir atsakovui L. T. 7 vienetus UAB „Antarija“ akcijų; iš atsakovo R. T. grąžinti atsakovei R. T. 7 vienetus ir atsakovui L. T. 8 vienetus UAB „Antarija“ akcijų.

5. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti: 14 vienetų atsakovui M. T. priklausančių UAB „Antarija“ akcijų; 14 vienetų atsakovei M. T. priklausančių UAB „Antarija“ akcijų; 14 vienetų atsakovui R. T. priklausančių UAB „Antarija“ akcijų.

6. Ieškovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė sieksiantis pareikšti atsakovams reikalavimus dėl 2018 m. vasario 7 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Ieškovo teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą ir atitinkamai būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, arba neįvykdymo riziką patvirtina tai, kad atsakovai jau ėmėsi nesąžiningų veiksmų, todėl egzistuoja rizika, jog atsakovai dar kartą perleis ginčo akcijas, kurios jau buvo perleistos ginčijama sutartimi. Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą pagrindžia ir didelė ieškinio suma.

7. Ieškovas pateikė patikslintą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti 15 vienetų atsakovui M. T. priklausančių UAB „Antarija“ akcijų, 16 vienetų atsakovei M. T. priklausančių UAB „Antarija“ akcijų ir 15 vienetų atsakovui R. T. priklausančių UAB „Antarija“ akcijų iki patikslinto ieškinio pareiškimo. Ieškovas nurodė, kad prašymo patikslinimą lėmė atsakovų pateikti duomenys dėl jiems priklausančių akcijų skaičiaus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 5 d. nutartimi, be kita ko, ieškovo V. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo dienos patenkino: areštavo 15 vienetų atsakovui M. T. priklausančių UAB „Antarija“ akcijų, 16 vienetų atsakovei M. T. priklausančių UAB „Antarija“ akcijų ir 15 vienetų atsakovui R. T. priklausančių UAB „Antarija“ akcijų.

9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, ieškovo nurodytus argumentus, padarė išvadą, kad šioje bylos stadijoje nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas.

10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs patikslintame ieškinyje suformuluotus reikalavimus, padarė išvadą, kad, neareštavus ginčo akcijų, šios akcijos galės būti perleistos tretiesiems asmenims, tai lems ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovė UAB „Antarija“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Teismas, vertindamas ieškovo prašymo pagrįstumą, apsiribojo vien bendro pobūdžio teiginiu dėl duomenų, patvirtinančių patikslinto ieškinio nepagrįstumą, nebuvimo. Išsamesni motyvai teismo nutartyje nenurodyti. Ieškovas nepagrindė patikslinto ieškinio tikėtino pagrįstumo. Ieškovas taip pat nepagrindė patikslinto ieškinio reikalavimų ryšio su reikalavimais suformuluotais pradiniame ieškinyje.

11.2. Teismo išvada, kad, neareštavus ginčo akcijų, jos bus perleistos tretiesiems asmenims, nepagrįsta. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik turtint duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, o pareiga įrodyti šią sąlygą tenka ieškovui. Pirmosios instancijos teismas nenurodė ir nedetalizavo aplinkybių, rodančių atsakovų nesąžiningumą. Ieškovas atsakovų nesąžiningumą įrodinėjo bendro pobūdžio teiginiais dėl prieš metus buvusių įvykių ir nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ginčijami sandoriai sudaryti siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

11.3. Ieškovas nepagrįstai nurodė, kad atsakovai vengia vykdyti teismo įpareigojimus ir paduodami prašymą pratęsti procesinį terminą papildomiems dokumentams pateikti piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Atsakovė UAB „Antarija“ tinkamai įvykdė teismo įpareigojimą dėl duomenų pateikimo. Atsakovų procesinis elgesys nepatvirtina piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas V. M. prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Atsakovės UAB „Antarija“ atskirasis skundas nepagrįstas. Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovai R. T. ir L. T. perleido turėtas akcijas savo vaikams, todėl ieškovas neturi galimybės nukreipti išieškojimą į UAB „Antarija“ akcijas. Atsakovų R. T. ir L. T. nesąžiningumas preziumuojamas. Šioje byloje jau buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o pirmoji nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių jau buvo peržiūrėta apeliacine tvarka.

12.2. Atsakovai, šiuo metu esantys UAB „Antarija“ akcininkais, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, turėtų galimybę nesąžiningai perleisti akcijas tretiesiems asmenims ir taip apsunkinti arba padaryti neįmanomu ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą arba neįvykdymo riziką pagrindžia tai, kad atsakovai jau ėmėsi nesąžiningų veiksmų. Ieškinyje išdėstytos aplinkybės patvirtina actio Pauliana sąlygų viseto egzistavimą.

12.3. Atsakovai yra nesąžiningi, ieškinio suma yra didelė ir tai pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Atsakovų nesąžiningumą patvirtina taip pat patvirtina tai, jog jie iki šiol tinkamai ir piktybiškai nevykdo teismo įpareigojimo pateikti dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo

14. Pagal CPK 144 straipsnį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šiuo atveju atsižvelgtina ir į kitą ypatumą – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateiktas iki ieškinio (patikslinto ieškinio) pareiškimo teismui. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas, be kita ko, turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, t. y. turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 147 straipsnio 3 dalis; taip pat žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1596-516/2017; 2018 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-60-180/2018). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra. Nagrinėjamu atveju apeliantė atskirajame skunde kvestionuoja nurodytų sąlygų egzistavimą.

15. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškinys (patikslintas ieškinys) buvo pareikštas 2019 m. sausio 28 d., jame taip pat buvo suformuluotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas tą pačią dieną šio procesinio dokumento priėmimo klausimą sprendė rezoliucija, kurioje nurodyta, kad, atsižvelgiant į patvarkymus, duotus posėdžio metu, Antarija įpareigota per 7 dienas pateikti akcijų perleidimo sutartis neužtušuotas, o patikslinto ieškinio priėmimo klausimas ir prašymas dėl LAP bus sprendžiamas po šio termino. 2019 m. vasario 5 d. ieškovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame patikslino prašymą, suformuluotą 2019 m. sausio 28 d. patikslintame ieškinyje.

16. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, esant pirmiau nurodytoms faktinėms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas ieškovo 2019 m. vasario 5 d. prašymą sprendė taikydamas CPK 147 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nurodytos procesinės normos taikymas nagrinėju atveju buvo apskritai ydingas – teismas iš esmės taikė laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, kai patikslintas ieškinys jau buvo pareikštas, tačiau jo priėmimo klausimas teismo nebuvo išspręstas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovo prašyme nėra jokių argumentų, kokiu pagrindu teismas turėtų spręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą iki ieškinio priėmimo dienos (pvz. CPK 147 straipsnio 4 dalis).

17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas ieškovui nustatė 14 dienų terminą patikslintam ieškiniui pareikšti, skaičiuojamą nuo teismo įpareigojimo įvykdymo – akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pateikimo, o prašomas laikinąsias apsaugos priemones taikė terminuotai – iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi, teismas rezoliucine dalimi iš esmės nustatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminą, siejamą su įvykiu, o ne kalendorine data, kaip reikalauja įstatymas (CPK 147 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Tokio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo termino prašė ir ieškovas, prašyme nurodydamas laikinąsias apsaugos priemones pagal pareikštą prašymą taikyti iki patikslinto ieškinio priėmimo dienos.

18. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, ieškovas patikslintą ieškinį pateikė 2019 m. kovo 20 d., kuris 2019 m. kovo 21 d. rezoliucija priimtas nagrinėti. Patikslintame ieškinyje nėra suformuluoto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi darytina išvada, kad skundžiama nutartimi nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminas nagrinėjamu atveju yra suėjęs, todėl laikinosios apsaugos priemonės nebegalioja. Nors tai būtų pagrindas bylą pagal atskirąjį skundą nutraukti, išnykus apeliacijos objektui, tačiau patikrinus Turto arešto aktų registro duomenis, matyti, kad laikinosios apsaugos priemonės tebėra registruotos (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo bylos nutraukti ir pasisako dėl atsakovės atskirojo skundo esmės.

19. Vertinant atsakovės argumentus dėl ieškovo reikalavimų tikėtino pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-127-516/2017). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų į bylą įrodymų patikimumo ir jų pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams pagrįsti ar jo reikalavimams patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018 ir joje nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika). Atsakovės nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškovo reikalavimą dėl akcijų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas, jis taip pat pateikė šį reikalavimą pagrindžiančius duomenis.

20. Teismas taip pat teisingai įvertino ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sąlygą. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo objektas nagrinėjamu atveju yra akcijų pirkimo–pardavimo sandorių pripažinimas negaliojančiais ir restitucijos taikymas, galimybė įvykdyti galbūt ieškovui palankų teismo sprendimą, įvykus akcijų perleidimui, pasunkėtų, nes tokio sprendimo nebūtų galima įvykdyti ieškovui nepareiškus papildomų reikalavimų dėl akcijų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, o restitucijos taikymą galėtų apsunkinti sąžiningo akcijų įgijėjo egzistavimas. Tokiu atveju ieškovas ir neprivalo įrodinėti atsakovų nesąžiningumo, nes nurodytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų teisių pernelyg nesuvaržo (apribota tik disponavimo teisė akcijomis) ir užtikrina esamos padėties (lot. status quo) išsaugojimą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-212-178/2017).

21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuriai panaikinti teisiškai reikšmingų aplinkybių atsakovė nenurodė, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 185 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutarties dalį, kuria patenkintas ieškovo V. M. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki patikslinto ieškinio pareiškimo, palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė