- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- e2-765-781/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01176-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Antarija“, R. T., L. T., M. T.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės ,,Skolų administravimo centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria ieškovo V. M. reikalavimams užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Antarija“, R. T., L. T., M. T., R. T., M. T., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Skolų administravimo centras“, Vilniaus m. 28-asis notarų biuro notarė S. B., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. M. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia actio Pauliana (Pauliana ieškinys) pagrindais 2015 m. vasario 12 d. pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą atsakovų R. T., L. T. ir UAB „Antarija“, kuria buvo perleistas UAB „Antarija“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), o būtent – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – nekilnojamasis turtas); taikyti restituciją natūra ir iš atsakovės UAB „Antarija“ grąžinti atsakovų R. T. ir L. T. nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, perleistą 2015 m. vasario 12 d. pirkimo – pardavimo sutartimi; nukreipti išieškojimą pagal ieškovo reikalavimą (2018 m. gegužės 10 d. Vilniaus apygardos teismo išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-55-577/2017) į atsakovams R. T. ir L. T. grąžintiną nekilnojamąjį turtą.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė atsakovės BUAB „Antarija“ atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki teismo sprendimo įvykdymo dienos areštuoti atsakovei BUAB „Antarija“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, perleistą 2015 m. vasario 12 d. pirkimo –pardavimo sutartimi (toliau – ir Sutartis).
3. Prašymas grindžiamas ieškinio preliminariu pagrįstumu. Sutartimi atsakovai perleido nekilnojamąjį turtą tik tam, kad užkirstų galimybę ieškovui areštuoti ir atitinkamai vėliau išieškoti paskolintus pinigus. Ieškovo teigimu, yra reali grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomas. Ieškovas pažymėjo, kad BUAB „Antarija“ bankroto byloje 2021 m. kovo 12 d. įvyko BUAB „Antarija“ kreditorių susirinkimas, kuriame, buvo sprendžiamas klausimas dėl nekilnojamojo turto realizavimo kainos ir tvarkos nustatymo. Kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą nustatyti BUAB „Antarija“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto realizavimo tvarką. Šioje byloje ieškiniu siekiama grąžinti atsakovams R. T. ir L. T. nekilnojamąjį turtą, kurį BUAB „Antarija“ kreditoriai nutarė parduoti varžytynėse, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, nekilnojamasis turtas bus parduotas ir, pripažinus Sutartį negaliojančia, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įvykdymo dienos areštavo atsakovei BUAB „Antarija“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, perleistą Sutartimi, sudaryta atsakovų R. T., L. T. ir UAB „Antarija“.
Šalies argumentai
5. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, jo faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, sprendė, kad ieškovas pateiktame ieškinyje aiškiai suformulavo pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, nurodė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Teismo vertinimu nėra pagrindo teigti, kad ieškovo pareikšti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl grėsmės sprendimo įvykdymui, vertinama būtent restitucijos įvykdymo galimybė, sugrąžinant skolininkams R. T. ir L. T. turtą, kurį jie galimai nesąžiningai perleido UAB „Antarija“, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą.
7. Teismas nurodė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai leidžia spręsti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, nekilnojamasis turtas galimai bus parduotas iš varžytynių ir, pripažinus Sutartį negaliojančia, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomas.
8. Įvertinęs tai, kad byloje yra konstatuotos abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, teismas konstatavo esant pagrindui tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio reikalavimams užtikrinti areštuojant nekilnojamąjį turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Skolų administravimo centras“ (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Ieškovo ieškinio tikslas yra piniginės skolos atgavimas iš atsakovų R. T., L. T., M. T., R. T. ir M. T., tačiau ieškovas nėra pareiškęs konkretaus reikalavimo dėl nekilnojamojo turto priteisimo.
9.2. Nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipoteka Kredito unijos „Mano bankas“ naudai; apeliantė byloje pakeitė Kredito uniją „Mano bankas“ bei perėmė visus jos turimus reikalavimus atsakovei BUAB „Antarija“. Todėl šis turtas įsipareigojimų nevykdymo atveju yra skirtas hipotekos kreditorės, o ne ieškovo reikalavimų tenkinimui.
9.3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra susijęs su didesnėmis galimybėmis įgyvendinti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą. Tiek tuo atveju, jeigu nekilnojamasis turtas būtų parduodamas iš varžytynių vykstant bylos nagrinėjimui, tiek ir jam pasibaigus, išvaržius turtą gauta pinigų suma aukštesne eile būtų dengiami hipotekos kreditorės, o ne ieškovo reikalavimai. Ieškovas turi piniginį reikalavimą atsakovams, jo reikalavimas nėra nukreiptas į nekilnojamojo turto jam grąžinimą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesusijęs su grėsmės teismo sprendimo įgyvendinimui šalinimu.
Atsiliepimas
10. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo su juo nesutinkantis ir prašo šį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Anot ieškovo:
10.1. Ieškinio tenkinimo ir turto grąžinimo atsakovams atveju, apeliantės hipoteka užtikrintas reikalavimas seks paskui daiktą, jos reikalavimo užtikrinimo lygmuo nepakis.
10.2. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nekilnojamajam turtui, akivaizdi jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas.
11. BUAB „Antarija“ atstovaujanti bankroto administratorė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apeliantės atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstai sustabdo atsakovės BUAB „Antarija“ kreditorių sprendimus dėl turto realizavimo ir atsiskaitymo su hipotekos kreditore, nes net ir pasibaigus bylos nagrinėjimui, o ieškovui priėmus palankų teismo sprendimą, rezultatas būtų tas pats, t. y. pirmiausia bus dengiama skola hipotekos kreditoriui, o ne ieškovui.
11.2. Pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su didesnėmis galimybėmis įgyvendinti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones BUAB „Antarija“ nekilnojamajam turtui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti toje konkrečioje byloje, kurioje yra pateikiamas toks prašymas, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Vadinasi, be aptartų ieškinio preliminaraus pagrįstumo ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sąlygų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi atitikti dar vieną svarbų – sąsajumo su byloje nagrinėjamais reikalavimais – kriterijų. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Kai ieškiniu ginčijami konkretūs turtiniai sandoriai, arba prašoma pripažinti galiojančiais tam tikrus sandorius, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, jog ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2014).
15. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs abi būtinąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, tenkino ieškovo prašymą ir iki teismo sprendimo įvykdymo dienos areštavo atsakovei BUAB „Antarija“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, bendrovei perleistą Sutartimi.
16. Apeliantė atskirajame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, pasisako tik dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui kaip būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaidos.
17. Atskirajame skunde nurodyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra susijęs su teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimo grėsme (sprendimo neįvykdymo grėsme), o taikyti ribojimai yra neproporcingi, nepagrįstai ribojantys BUAB „Antarija“ kreditorių, ypač – hipotekos kreditorės – apeliantės – teises į skolos padengimą realizuojant nekilnojamąjį turtą.
18. Byloje neginčytinai nustatyta, kad apeliantė yra hipotekos kreditorė ir jos naudai yra įkeistas BUAB „Antarija“ priklausantis nekilnojamasis turtas, perleistas jai Sutarties pagrindu. Ieškovas nagrinėjamoje byloje siekia pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu minėtą Sutartį; taikyti restituciją natūra ir iš atsakovės grąžinti atsakovams R. T. ir L. T. nekilnojamąjį turtą; nukreipti išieškojimą pagal ieškovo reikalavimą į atsakovams R. T. ir L. T. grąžintiną nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO nustatė, kad BUAB „Antarija“ bankroto byloje kreditorių susirinkimas 2021 m. kovo 12 d. pritarė nekilnojamojo turto realizavimo tvarkai. Taigi, akivaizdu, kad įvykdžius kreditorių susirinkimo valią dėl nekilnojamojo turto pardavimo, turtas už atlygį bus perleistas tretiesiems asmenims, tuo užtikrinant tik apeliantės, o ne ieškovo, turtines pretenzijas.
19. Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų, jie yra susiję būtent su nekilnojamojo turto atsakovams R. T. ir L. T., kaip ieškovo skolininkams, grąžinimu, todėl šį turtą BUAB „Antarija“ bankroto byloje perleidus tretiesiems asmenims, sprendimas, tenkinantis ieškinį, negalės būti įvykdytas. Taigi, atsakovei BUAB „Antarija“ netekus teisių į įkeistus daiktus, šioje byloje ieškovui tikėtinai palankaus sprendimo priėmimo atveju nebeatsiras tie teisiniai padariniai, kurių jis siekia ginčydamas Sutartį actio Pauliana pagrindu. Būtent per šią prizmę ir pasireiškia antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
20. Apeliantė nėra teisi teigdama, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės riboja jos teisę į skolos padengimą. Pažymėtina, kad pritaikius ginčo laikinąsias apsaugos priemones, iki teismo sprendimo įvykdymo šioje byloje dienos bus apribota apeliantės galimybė patenkinti savo reikalavimą iš nekilnojamojo turto, tačiau jos reikalavimo apimtis ir pirmumo teisė į turtą liks nepakitusios, todėl pirmosios instancijos teismo taikyti ribojimai negali būti traktuojami kaip varžantys apeliantės teises, o turi būti vertintini kaip priemonė, užtikrinanti dviejų subjektų, reiškiančių turines pretenzija į nekilnojamąjį turtą – apeliantės ir ieškovo – interesų pusiausvyrą. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad bylos proceso metu būtina užtikrinti atsakovei BUAB „Antarija“ priklausančio turto teisinės padėties išsaugojimą.
21. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro prielaidų naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.