Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-12-06 · Civilinė byla Nr. e2-1732-516/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-06
Bylos Nr.
e2-1732-516/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01176-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Antarija“, R. T., L. T.
Ieškovas
V. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1732-516/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01176-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 6 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Antarija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-4186-852/2018 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Antarija“, R. T., L. T. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Kredito unija „Mano unija“, notarė Svetlana Bazilienė, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškinyje prašo pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu 2015 m. vasario 12 d. pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą atsakovų R. T., L. T. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Antarija“, kuria UAB „Antarija“ perleistas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini): Pastatas - Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas - Pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas - Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Pastatas - Viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją natūra ir iš atsakovės UAB „Antarija“ grąžinti atsakovų R. T. ir L. T. nuosavybėn nurodytą nekilnojamąjį turtą.

2. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones– areštuoti ieškinio dalyku esantį atsakovei UAB „Antarija“ priklausantį nekilnojamąjį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 29 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei UAB „Antarija“ priklausantį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini): Pastatą - Gyvenamąjį namą, Pastatą - Pirtį, Pastatą - Ūkinį pastatą, Žemės sklypą, Pastatą - Viralinę.

4. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, ieškinyje nurodytus ieškovo argumentus, priėjo išvadą, kad šioje bylos stadijoje nebuvo akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas.

5. Konstatavęs, kad pareikštu ieškiniu ieškovas siekia, jog būtų pripažinta negaliojančia 2015 m. vasario 12 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis bei pritaikyta restitucija, teismas sprendė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neareštavus šio nekilnojamojo turto kils grėsmė, kad turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenimis, todėl pasunkės arba apskritai pasidarys neįmanomu ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovė UAB „Antarija“ (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Ieškovo reikalavimas nėra pagrįstas. Atitinkamai, skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai;

6.2. L. T. ir R. T. ginčo turte negyvena. Iš ginčo pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog ginčo turtas buvo įvertintas ženkliai mažesne kaina nei kad buvo parduotas. Iš viso ginčo turtas buvo įvertintas 47 2878 Eur. Tuo tarpu parduotas ginčo sutartimi už 550 278,03 Eur – daugiau nei 10 kartų didesne kaina nei vidutinė rinkos vertė, todėl nenustatytas joks atsakovų nesąžiningumas;

6.3. Priešingai nei teigia ieškovas, L. T. ir R. T. ginčo sandorio sudarymo metu niekaip nebuvo susiję su UAB „Antarija“ ir niekaip nedarė įtakos jos priimamiems sprendimams, įskaitant ginčo turto pirkimą. Tai patvirtina pridedami 2016 m. lapkričio 30 duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus, iš kurių matyti, kad ginčo sandorio sudarymo metu (2015 m. vasario 12 d.) UAB „Antarija“ akcininkas buvo K. V. Iš pridedamų duomenų matyti, kad būtent tuometis vienintelis UAB „Antarija“ akcininkas K. V. nusprendė iš L. T. ir R. T. nupirkti ginčo turtą, o atsakovai L. ir R. T. jokios įtakos šio sprendimo priėmimui neturėjo ir negalėjo turėti.

6.4. Priešingai nei teigia ieškovas, už ginčo turtą buvo atsiskaityta. Tai patvirtina su šiuo atskiruoju skundu pridedami duomenys.

6.5. Ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą. Iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovas dar 2015 metais žinojo apie L. T. ir R. T. turtinę padėtį. Ieškovas šiuos duomenis turėjo, nes Vilniaus apygardos teismui teikė ieškinį dėl skolos priteisimo (civilinės bylos Nr. 2-55-577/2017). Ieškinys buvo patenkintas 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu, o 2018 m. gegužės 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-141-370/2018 šis sprendimas paliktas nepakeistas. Todėl ieškinys atmestinas remiantis vien senaties termino praleidimu.

6.6. Ieškovas nepagrindė atsakovų nesąžiningumo. Atsakovai, sudarydami ginčo sandorį, buvo sąžiningi, ginčo turtas nupirktas didesne nei vidutinė rinkos kaina, atsakovai ginčo turte negyvena, už ginčo turtą atsiskaityta. Remiantis nurodytu, nėra visų actio Pauliana sąlygų ieškinio tenkinimui. Todėl nėra pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtinai pagrįsto ieškininio reikalavimo.

Atsiliepimas

7. Ieškovas V. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1. Teismui pateikti R. T. ir L. T. banko sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. aiškiai parodo, kad dar prieš pateikiant 2015 m. kovo 12 d. ieškinį atsakovė R. T. nusiėmė nuo banko sąskaitų pinigus grynais, atliko eilę pavedimų sutuoktiniui, sūnui, dukrai, tretiesiems asmenims, akivaizdžiai nesąžiningai siekdama išvengti sutartinių įsipareigojimų ieškovui vykdymo;

7.2. Ieškinyje detaliai nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti argumentai leidžia daryti išvadą, kad ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas. Ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Be to, ginčijami mokėjimai pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus, kadangi atsakovė R. T. ginčijamais mokėjimais neteisėtai sumažino turimo turto apimtį taip, kad nebūtų sudarytos galimybės ieškovui išieškoti prašomas priteisti sumas. Taip pat akivaizdu, jog atsakovė R. T. neprivalėjo atlikti ginčijamų mokėjimų, juos atliko per aštuonias dienas po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą;

7.3. Atsakovės R. T., jos sutuoktinio L. T. aktyviais, galimai nusikalstamais veiksmais, taip pat jų sūnaus bei apeliantės direktoriaus M. T. nesąžininga, galimai nusikalstama veika, buvo paslėptas (perleistas) didelės vertės nekilnojamasis turtas bei didelės pinigų sumos;

7.4. Atsakovai R. T. ir L. T. mažino ir mažina nuosavybės teise turimo turto apimtį taip, kad nebūtų sudarytos galimybės ieškovui realiai išieškoti teismo priteistas sumas;

7.5. Be to, atsakovai L. ir R. T. ketina kreiptis dėl bankroto bylų jiems iškėlimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

10. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria konstatavus abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliantė atskirajame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotą ieškinio tikėtiną pagrįstumą kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą.

11. Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo sąvoka reiškia, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio patenkinimo galimybės klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje e2-126-464/2018; 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1489-370/2018; 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1785-795/2018). Kai vertinamas ieškinio prima facie (lot.– iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1435-196/2018; 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1509-516/2018).

12. Vadinasi, ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų pasaugos priemonių taikymo kontekste įvertinimas negali būti suprantamas kaip ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų išsami analizė. Tai paaiškinama tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje teismas negali ir neturi pateikti galutinio kategoriško atsakymo dėl pateiktų į bylą įrodymų patikimumo ir jų pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams pagrįsti ar jo reikalavimams patenkinti.

13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie (lot.– iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko pagal įstatymą neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas tikrai negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-302/2018).

14. Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodinėja aplinkybės, kad ieškovo pateikto ieškinio forma ir turinys neatitinka įstatyme keliamų reikalavimų. Savo ruožtu atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo neegzistuojant visoms actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygoms, taip pat argumentai, susiję su ieškinio tenkinimo galimybe dėl praleistos ieškinio senaties yra ginčo iš esmės nagrinėjimo dalykas. Kaip jau buvo minėta, preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas neturi išsamiai pasisakyti dėl ginčo esmės, nes faktinės bylos aplinkybės, šalių pozicija ginčo klausimu ir jai pagrįsti pateikti įrodymai bus visapusiškai įvertinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėjant iš esmės.

15. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas savo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovams kildina iš 2008 m. gruodžio 23 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir R. T. bei L. T., kurios pagrindu ieškovas R. T. ir L. T. suteikė 3 300 000 Lt (955 746,06 Eur) paskolą. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-55-577/2017, ieškovo V. M. reikalavimus atsakovų L. T. ir R. T. atžvilgiu dėl paskolos priteisimo yra patenkinęs, sprendimas įsiteisėjo 2018 m. gegužės 8 d. ir buvo pradėtas skolos išieškojimas. Šie duomenys patvirtina, kad ieškiniu ieškovas siekia įrodyti savo, kaip kreditoriaus, statusą ir jo teisių pažeidimą, t. y. jo ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, o pastarieji – įrodymais. Taigi, šiuo metu, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nėra teisinio ir (ar) faktinio pagrindo pripažinti, kad procesas pagal ieškovės ieškinį pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ir (ar) ieškinys akivaizdžiai negalėtų būti patenkintas.

16. Atskirojo skundo argumentai, susiję su visų actio Pauliana sąlygų egzistavimu, atsakovų sąžiningumu sandorio sudarymo metu (kad L. T. ir R. T. ginčo sandorio sudarymo metu niekaip nebuvo susiję su UAB „Antarija“ ir nedarė jokios įtakos jos priimamiems sprendimams, įskaitant ginčo turto pirkimą) bus įvertinti tik išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės, atlikus byloje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procesinius veiksmus pagal CPK nustatytas taisykles. Taip pat tik nagrinėjant ginčą iš esmės galės būti įvertinti su ieškinio senaties taikymu susiję argumentai (nuo kada skaičiuotinas ieškinio senaties terminas, ar jis yra praleistas ir, jeigu praleistas – dėl kokių priežasčių, ar nėra pagrindo senaties terminą atnaujinti itr t. t.).

17. Taigi, nagrinėjamu atveju negalima padaryti išvados, jog actio Pauliana ieškinys, pareikštas atsakovams L. T., R. T. ir UAB „Antarija“, yra akivaizdžiai negalimas ieškovo, kaip kreditoriaus, teisių gynimo būdas arba tiek aiškiai nepagrįstas, kad tai buvo galima įžvelgti jau ieškinio priėmimo stadijoje, kurioje ir buvo sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

18. Kadangi atskirajame skunde apeliantė nepateikė jokių faktinių bei teisinių argumentų, susijusių su antrąja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – galima grėsme teismo sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos nepasisako.

19. Remdamasis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir teisingą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė